AktualijosLietuvos naujienosNAUJAUSIOS ŽINIOS

Kas planuojama 2020 metams: augs vaiko pinigai, senatvės pensijos ir daugelis išmokų

Socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojama didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Tokie pokyčiai numatyti 2020 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektuose ir įsigalios, jeigu tam pritars Seimas.

„Beveik visi sprendimai yra nukreipti į gyventojų pajamų didinimą. Vaiko pinigais tikimės toliau sumažinti vaikų skurdo riziką, didžiausio efekto tikimės toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina du ir daugiau vaikų. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos šiemet augs 8,11 proc. Tai reiškia, kad pirmąkart pensijų augimas pralenks darbo užmokesčio augimą. Toliau ketiname mokėti priemokas mažiausių pensijų gavėjams, darbo užmokesčio padidėjimą pajus didžioji dalis viešajame ir biudžetiniame sektoriuje dirbančių žmonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kas planuojama šeimoms ir vaikams

VAIKO PINIGAI. Kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu nuo 50 iki 60 eurų planuojama didinti vaiko pinigus, kurie standartiškai kas mėnesį mokami visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų.

Kaip žinoma, išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Kitąmet planuojama didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didės nuo 20 iki 40 eurų. Tai reiškia, kad neįgalūs, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai kas mėnesį gaus po 100 eurų.

Nauja ir tai, kad į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, tai yra į 100 eurų kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų, nes Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 eurų, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 eurai.

Universalią išmoką vaikui Lietuvoje gauna apie 508,6 tūkst. vaikų.

IŠMOKA NĖŠČIAI MOTERIAI. Kitąmet taip pat planuojama didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims, kurios neturi sukaupusios pakankamo socialinio draudimo stažo, kad gautų motinystės išmoką iš „Sodros“. Tokia vienkartinė išmoka didės nuo 76 iki 250 eurų.

Vienkartinę išmoką nėščiai moteriai kasmet vidutiniškai gauna apie 5 tūkst. moterų.

NEMOKAMAS MAITINIMAS. Nuo kitų metų sausio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.

Jeigu Seimas pritartų siūlymui nuo 2020 m. nemokamai maitinti priešmokyklinukus ir pirmokus, nemokamus pietus papildomai gautų 49,6 tūkst. mokinių.

Šiuo metu nemokamas maitinimas užtikrinamas tik vaikams iš nepasiturinčių šeimų, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Kitąmet pajamų riba, nuo kurios priklausys nemokamas maitinimas, pakils iki 187,5 eurų.

Kas planuojama dirbantiesiems

MINIMALIOJI ALGA. Daliai dirbančių žmonių aktualu, kad 2020 metais didės minimalioji mėnesio alga, kuri pagal Darbo kodeksą gali būti mokama tik nekvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams. Minimali alga paaugs nuo 555 eurų iki 607 eurų „ant popieriaus“, minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro.

Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156 tūkst. darbuotojų.

DARBO UŽMOKESTIS. Darbo užmokesčio didėjimas numatytas ir didžiajai daliai viešajame bei biudžetiniame sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų ar darbuotojų, įskaitant pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus.

Darbo užmokestis didės didinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 173 iki 176 eurų bei kilstelint minimaliuosius pareiginės algos koeficientus A, B ir C lygio pareigybėms.

Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento.

Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus tarnautojų ir darbuotojų.

Kaip keisis biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlygis?

Švietimo sektoriaus darbuotojams paliekami maksimalūs pareiginės algos koeficientai ir panaikinamos koeficientų ribos. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgus į švietimo darbuotojų profesinių sąjungų siūlymus ir į Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią Vyriausybės vardu pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis ir profesinės sąjungos.

Viešojo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams taip pat aktualu, kad pastovioji pareiginės algos dalis sudarytų didesnę dalį nei kintamoji. Dėl šios priežasties didinami maksimalūs pareiginės algos koeficientai, bet mažinama kintamoji pareiginės algos dalis, kuri galės siekti nebe 50 proc. nuo pastoviosios dalies, o 40 proc. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų ir atlikėjų kintamoji algos dalis galės siekti iki 160 proc. nuo pastoviosios algos dalies, o ne 200 proc., kaip buvo anksčiau.

Kas planuojama senatvės pensininkams ir neįgaliesiems

PENSIJOS. Pajamų augimas numatomas ir senatvės bei netekto darbingumo pensijų gavėjams. Planuojama, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos kitąmet augs 8,11 proc. ir pirmą kartą viršys darbo užmokesčio augimą. Pasak Finansų ministerijos prognozių, darbo užmokestis kitąmet paūgės 7,4 proc.

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. pasieks 374 eurus, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 395 eurus.

Netekto darbingumo pensijas gauna gyventojai, kurie yra netekę 45 proc. ar daugiau savo darbingumo. Netekto darbingumo pensijos dydis skiriasi kas 5 darbingumo lygio procentinius punktus – didesnę negalią turintys žmonės gauna didesnes pensijas, nei turintieji mažesnę negalią.

Lietuvoje iš viso yra apie 615 tūkst. senatvės ir 172 tūkst. netekto darbingumo, invalidumo pensininkų.

PRIEMOKOS PRIE PENSIJŲ. Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos per mėnesį.

Konkreti priemoka asmeniui priklausys nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą įgijusiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 256 eurai per mėnesį.

256 eurai – tai kitų metų planuojamas minimalus vartojimo poreikių dydis (MVPD), kuris apskaičiuojamas vadovaujantis minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra, vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis, metinės infliacijos ateinančių metų prognoze ir namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis.

Priemokas prie pensijų gauna apie 72 tūkst. asmenų.

ŠALPOS PENSIJOS. 2020 metais didės šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų 4-18 eurų.

TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS. Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai: pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis, pirmojo ar antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis.

Tai – papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst. asmenų. Tikslinių kompensacijų dydis priklauso nuo bazės, o šią siūloma didinti nuo 114 iki 117 eurų.

Kas planuojama kitų išmokų gavėjams

VALSTYBĖS REMIAMOS PAJAMOS. Valstybės remiamų pajamų dydį kitąmet siūloma didinti nuo 122 iki 125 eurų. Šis dydis taikomas vertinant, ar konkretus žmogaus, šeima turi teisę gauti socialinę paramą, tačiau į bendras pajamas neskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.

Nuo valstybės remiamų pajamų dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, mokėjimo už socialines paslaugas (išskyrus trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą) dydžiai, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims, taip pat teisė į papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei paramą palaikams parvežti.

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėtų nuo 81,2 iki 83,2 euro.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA. Bazinę socialinę išmoką ketinama didinti nuo 38 iki 39 eurų. Tai dar vienas dydis, nuo kurio priklauso kitos išmokos: vaiko pinigai, išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos, rūpybos išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos, rūpybos išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus dvynukams, trynukams ar dar daugiau vaikų, išmoka įvaikinus vaiką, laikinosios vaiko priežiūros išmoka, laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, artistų kompensacinės išmokos, vaikų išlaikymo išmokos, socialinė parama mokiniams, transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems, dalinė neįgalių studentų studijų išlaidų kompensacija.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close