Kas yra Lietuvos pacientas X?

Komentaro autorė – Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė

LRT Tyrimų skyrius ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ėmėsi bendro darbo atsekti, kaip Lietuvoje paplito koronavirusas. Kur yra tie vartai, pro kuriuos COVID-19 atėjo, nes tai yra svarbu ir dabar, kai pandemija vis dar nėra suvaldyta, taip pat galbūt bus svarbu ateityje.

Svarbiausią darbą identifikuojant COVID-19 plitimą, kaip virusas „uždegė“ Lietuvos ligonines ir kitas gydymo įstaigas, slaugos namus bei įmones, atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). LRT Tyrimų skyrius analizavo jų turimą informaciją ir sukūrė COVID-19 protrūkių ir jų šaltinių kelią. 

Dirbome su informacija nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, analizavome NVSC turimus duomenis, užsikrėtusiųjų kontaktus ir maršrutus ir dabar, retrospektyviai pažiūrėjus, daug dalykų atrodo lyg jie būtų įvykę gerokai seniau nei viso labo prieš keletą mėnesių. 

Epidemiologai svarstė įvairias versijas, kuri vieta Lietuvoje – koronaviruso vartai. Kas yra tas Lietuvos pacientas X, kurį kai kuriose šalyse pavyko identifikuoti? Ar Lietuvoje toks yra?

Buvo svarstoma, pavyzdžiui, kad šio viruso vartai į Lietuvą buvo Kaunas, tačiau versija nepasitvirtino, nors būtent Kaune buvo fiksuoti pirmieji bent viešai žinomi ir fiksuoti koronaviruso atvejai, kurių nepavyko laiku izoliuoti ir tokiu būdu jis galėjo plačiau pasklisti.

Vilniuje registravus pirmąjį COVID-19 ligos atvejį, paaiškėjo, kad išplitimo bus labai sunku išvengti – susirgęs asmuo užkrečiamuoju laikotarpiu lankėsi vienoje salėje, kurioje gali tilpti keli tūkstančiai asmenų.

Vis dėlto didžiausi COVID-19 protrūkiai tuo pačiu metu – kovo pabaigoje–balandžio pirmosiomis dienomis fiksuojami trijose Lietuvos ligoninėse, tačiau ne Kaune ir ne Vilniuje. Tai yra Klaipėdos universitetinė, Marijampolės ir Ukmergės ligoninės. Šiuos tris protrūkius sieja tai, kad jie prasidėjo gydymo įstaigose ir tai, kad visiškai neaiškus šių protrūkių šaltinis. Susirgimai fiksuojami ir kitose ligoninėse, bet jie taip masiškai neišplinta.

Lygiai tas pats – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje protrūkį tik jau ne kovą, o gegužę sukėlė arba besimptomis personalas, arba pacientas, kuriam tik vėliau buvo nustatytas virusas. O Nemenčinės protrūkis siejamas su dideliu sergančiųjų skaičiumi visame Vilniaus rajone.

Epidemiologų vertinimu, Lietuvos pacientas X – iš užsienio atvykęs asmuo, kuriam ligos simptomai pasireiškė vėliau, t. y. asmens užkrečiamasis periodas prasidėjo tada, kai jis dar lankėsi darbe ar turėjo sąlytį su kitais asmenimis arba išvis nepasireiškė ir žmogus nežinojo sirgęs COVID-19.

Įdomiausia šio tyrimo dalis yra stebėti koronaviruso kelią ne regiono, o visos Lietuvos mastu, jam dar nepasitraukus, bet keičiant trajektorijas. Pavasarį COVID-19 lengvai prasiskverbė į gydymo įstaigas ir dėl apsaugos priemonių trūkumo, ir dėl to, kad greičiausiai trūko išmanymo, kas yra ir kaip sklinda virusas. Tuo metu rugpjūtį ir rugsėjį COVID-19 jau kitoks – daugiau serga jaunesnių žmonių, mažiau – sunkių atvejų, virusas dažniau – besimptomis, bet tai reiškia, kad jis apgaulingesnis ir labiau plintantis.  Taip pat dabar ypač didelė rizika yra ir dėl to, kad registruojama gerokai daugiau sąlytį turėjusių asmenų nei pirmosios bangos metu – žmonės gyvena aktyvų gyvenimą.