Kas yra ta didžioji savivalda ? Pradėkime nuo savęs

Panevėžio pilietinio judėjimo KARTU ir Alytaus pilietinio judėjimo nariai bei savivaldos rinkimuose išrinkti šių judėjimų deleguoti nariai bei bendražygiai, apie šešios dešimtys žmonių – gegužės 9-10 d. savaitgalį susitiko aptarti savivaldos rinkimų, pasidalinti gerąja patirtimi ir bendryste dvasingoje Troškūnų vienuolyno aplinkoje. Švč. Trejybės bažnyčioje melstasi kleb. Sauliaus Filipavičiaus aukojamose šv. Mišiose, multifunkciniame centre dalyvauta gyvoje diskusijoje, klausytasi Gedimino ir Ainio Storpirščių atliekamo koncerto, vienuolyno svetainėje stiprintasi ir šiltai bendrauta.

Diskusijoje, kurią moderavo istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius, dalyvavo Seimo narys, Pilietinio judėjimo Kartu pirmininkas Povilas Urbšys, Alytaus meras Vytautas Grigaravičius, Alytaus pilietinio judėjimio narys ir vienas iš jo įkūrėjų Leonas Karpalavičius, naujai išrinktas Panevėžio savivaldybės tarybos narys Daumantas Simėnas. Vėliau prisijungė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas ir visuomenės veikėjas doc. Darius Kuolys. Diskusijos tema – kokią žinią siunčia praėję savivaldos rinkimai ir juos laimėję visuomeniniai rinkimų komitetai, kurią E. Aleksandravičius pradėjo nuo pamąstymo, kad šie komitetai susibūrė iš šiltesnio, nuoširdesnio žmonių tarpusavio santykio. Ar jie formuojasi į kažkokį naują sąjūdį ? Ar komitetai siekia tapti politine partija, ar tiesiog sutelktai darbuotis savivaldoje?

P. Urbšys pateikė savivaldos rinkimų rezultatų statistiką, kurioje be kita ko, teigiama, kad iš išrinktų į savivaldybių tarybas 1416 kandidatų 88 vietos atiteko visuomeniniams rinkimų komitetams. Alytuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose šių komitetų atstovai išrinkti merais. Nors atstovų skaičius nėra didelis, tai yra tam tikras ženklas, kad kažkas naujo vyksta Lietuvos politiniame gyvenime. Juolab, kad sisteminės partijos labai neigiamai reagavo į komitetus.

L. Karpalavičius pristatė pagrindines nuostatas, kurių pagrindu buvo buriami žmonės į Alytaus pilietinį judėjimą, kad viena iš pagrindinių sąlygų- nepriklausymas jokiai politinei partijai. Pasidalino mintimis, kaip bendrauja tarpusavyje į tarybą išrinkti nariai su judėjimo taryba, kuri ir formavo deleguojamų į vietos valdžią žmonių sąrašą.

Į klausimą, kokie pilietinių judėjimų tęstinumo šansai bei ką atskleidžia koalicijų lipdymas, V. Grigaravičius sakė, kad Alytus nėra didelis miestas, visi žmonės vieni kitus pažįsta. Visos partijos ir kiti visuomeniniai rinkimų komitetai jų komitetą priėmę labai priešiškai, o laimėjus rinkimus, jie pradėję sakyti, kad visų programos panašios… Naujasis Alytaus meras mano, kad jei pilietinis judėjimas išliks moraliniu veidu to, kas vyksta, tai bus ilgalaikis rezultatas, jei ne, tai gali baigtis su kitais rinkimais.

D. Simėnas pasidalino įžvalga, kad tokie rinkimų rezultatai nebuvo netikėti ir nieko stebėtino, kad partijos, nukrypusios nuo savo ideologijų, patyrė pralaimėjimą ir žmonės pasirinko kitokią alternatyvą. Visuomeniniai rinkimų komitetai, pasak jo, nebuvo partijų skaldytojai, bet buvo pozityvus šokas. Studijuodamas politikos mokslus, jis buvo susiformavęs požiūrį, kad viskas valdžioje turėtų būti sprendžiama idėjiniu pagrindu, tačiau dabar matąs, kad kova vyksta dėl postų dalybų, ir tai labai jaučiama iš partijų pusės.

Moderatorius, panaudodamas politikoje nenaują žodį „gauja“, klausė, ar netapsite „gauja“, ar netapsite per daug uždari?

V. Grigaravičius sakė, kad tuos kolegas, kurie nepakliuvo į tarybą, traukia į visuomeninių patarėjų postus. Visiems partneriams be išimties siūlė dalyvauti koalicijoje, kvietė sudaryti bendrą programą. Po pusmečio peržiūrės, kas padaryta ir duos rinkėjams ataskaitą. Programa bus peržiūrima ir dėliojama kas metai.

Panevėžio meras R.Račkauskas dalinosi mintimis apie nelengvą koalicijos dėlionę, pirmuosius įspūdžius, pradėjus darbą miesto savivaldybėje.

Tiek alytiškai, tiek panevėžiečiai prioritetu pripažino visuomenės įtraukimą į savivaldos procesus, jų skaidrumą bei viešumą bei nelaukiant plėtoti savivaldą vietose esamų įstatymų sąlygomis.

D. Kuolys pasidalino vilnietiška patirtimi, kur miesto tarybai pasiūlyta peržiūrėti seniūnų skyrimo, gyventojų apklausų tvarką, įtraukti bendruomenių atstovus stebėsenai bendruomenei svarbių institucijų valdybose ar tarybose, mokyklose kurti realias savivaldas.

Diskutuota apie tai, ką daryti, kad įvairių susiviejinimų, asociacijų, bendrijų tinklas būtų tankesnis ir jos būtų sąmoningai susitelkę, kad galėtų tinkamai išreikšti savo norus, lūkesčius.

Baigiantis diskusijai P.Urbšys sakė manantis, kad visuomeninių rinkimų komitetų sėkmingo darbo atveju reikia tikėtis, kad po kitų savivaldos rinkimų juos atstovaujančių tarybos narių bus ne 88, o mažiausiai 188.

Vėliau Gedimino ir Ainio Storpirščių dinamiškame koncerte skambėjo dainos, savo poetiniais tekstais praturtinusios vakarą naujomis prasmėmis.