Kasmet gegužės 7-ąją

Lietuvoje kasmet gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ką ji primena?

Lietuva istorijos bėgyje ne kartą buvo okupuota. Kiekvieni okupantai čia stengdavosi įvesti savo tvarką, slopinti laisvą žodį, kalbą, knygų leidybą, spaudą ir pan.

Tuomet, kai Lietuva buvo carinės Rusijos okupuota (nuo trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m.), okupacinė valdžia taip pat vykdė įvairius suvaržymus lietuvių tautos atžvilgiu. Po ginkluoto pasipriešinimo okupantui 1864 m. caras uždraudė Lietuvoje knygų leidybą tradiciniais lotyniškais rašmenimis. Lietuvių kalbai buvo brukamas rusiškas raidynas, lietuviški tekstai turėjo būti rašomi slavų abėcėle.

Kirilica – viena seniausių slavų abėcėlių, pavadinta slavų švietėjo Kirilo vardu, kuris IX a., manoma, graikų rašto pagrindu ją sukūrė. Turi 43 raides. 1708 m. Rusijoje, Petro I iniciatyva, kirilica buvo modifikuota ir pavadinta graždanka.

Liaudyje šios knygos nepaplito: anksčiau skaityti išmokusiems jos buvo tiesiog nesuprantamos. O jaunesniems, kurie šių knygų skaitymo po 1864 m. galėjo pramokti mokyklose, katalikų kunigai aiškino, kad skaityti tokias knygas yra nuodėmė ir tikram lietuviui netinkamas užsiėmimas.

Per 40 spaudos draudimo metų „graždankos“ rašmenimis valdžiai pavyko išleisti 66 spaudinius:
20 elementorių (pradinio skaitymo ir rašymo vadovėlių) ir kitų mokymo priemonių;
15 religinių knygų;
14 kalendorių;
7 beletristinius kūrinėlius (grožinė literatūra, dažniausiai proza: romanai, apysakos, apsakymai);
7 smulkesnius leidinius.

Vėliau buvo užsimota ir prieš šnekamąją kalbą. 1893 m. ją uždrausta vartoti viešose vietose – kavinėse, gegužinėse, įvairiuose didesniuose žmonių susibūrimuose. Įstaigose ant sienų iškabos didelėmis raidėmis skelbė: „Говорить по литовскому строго воспрещается“ („Kalbėti lietuviškai griežtai draudžiama“).

Uždraudus spausdintą žodį lotyniškais rašmenims, Lietuva neliko be lietuviškų knygų. 1867 m. vyskupas M. Valančius per Tilžės katalikų kunigą J. Zabermaną suorganizavo Rytprūsiuose lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis leidimą ir slaptą gabenimą į Lietuvą.

Šį draudimą caras atšaukė 1904 m. gegužės 7 d.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje yra kirilca atspausdinta knyga. Tai evangelija „ЕВАНГЕЛIECЪ АНТЪ НЕДЕЛIOCЪ ДЕНУНЪ…“, išleista Vilniuje 1865 m. Ją pagal J. Giedraičio vertimą rusų raidėmis perrašė L. Ivinskis. Šią knygelę bus galima pamatyti būsimoje naujoje muziejaus ekspozicijoje.

Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: