KomentarasKultūros naujienos

Katalikiškų organizacijų atsiradimas Lietuvoje (I)

1910-1912 metai- lemtingi katalikiškų organizacijų istorijoje.

Po 1905 m. revoliucijos sustiprėjo puolimas prieš tikybines organizacijas. Bedievystės skelbėjai  neigė religiją, tautinį lietuvių susipratimą. Kaune susitelkę lietuviai kunigai ėmė sutartinai veikti. Dvylika kunigų ir vienas pasaulietis sujungė savo pastangas bendram darbui Katalikų bažnyčios ir Tėvynės naudai.

Tie susirinkimai, pavadinti „žurfiksais“ buvo slapti. Kaune apie tuos kunigų suėjimus imta plačiai kalbėti. Kunigų veikla tęsėsi iki 1914 metais prasidėjusio karo. Susirinkimuose buvo svarstomi lietuvių katalikų veikimo planai kurti katalikiškas organizacijas.

Pirmiausia susikūrė ateitininkai. Gimnazistas Kazimieras Bizauskas 1910 m. persikėlė iš Vilniaus Vinogradovo gimnazijos į Kaune veikusią grafo Platovo gimnazijos šeštą klasę ir pradėjo veikti draugų tarpe. Jo dėdė  buvo kun. Antanas Bizauskas, pranciškonas tėvas Pranciškus.  Jo dėka K.Bizauskas buvo perkeltas iš Šveicarijos Švyco Maria Hilf katalikiškos gimnazijos į Vilnių.

Kaune K. Bizauskas kun. Povilo Dogelio bute prie Kauno arkikatedros rengė jaunimo pasitarimus. Kaune tuo metu buvo galima sutikti kalbančių rusiškai, lenkiškai, voiškai, žydiškai, bet lietuviškai kalbančių buvo vienetai. Kaune gyveno nedidelis lietuvių inteligentų būrys. Lietuvius kultūrinei veiklai vienijo „Dainos“ draugija, susikūrusi 1904 m.

Kazys Bizauskas 1911 m. dalyvavo Šiauliuose slaptoje moksleivių aušrininkų konferencijoje, atvykęs iš Kauno kaip gimnazistų kuopelės atstovas. Jaunas 18 metų jaunuolis darė malonaus ir protingo vaikino įspūdį. Bet vėliau jį patraukė ateitininkų judėjimas. Tam įtakos turėjo dėdė kun., pranciškonas Antanas Bizauskas, tėvas Pranciškus.

Buvo nutarta leisti slaptą, ranka rašytą lietuviams katalikams moksleiviams skirtą laikraštėlį. K. Bizauskas laikraštį pavadino „Ateitis“ pagal prancūzišką jaunimui skirtą laikraštį  L‘Avenir. Ranka rašytas laikraštėlis buvo puošiamas iliustracijomis. Del slaptumo išsaugojimo laikraščio bendradarbių buvo nedaug. Pats K. Bizauskas (slapyvardis B. Kasaitis) atsiųstus straipsnius ranka perrašinėjo ranka per kalkinį popierių, kad būtų pagaminta daugiau egzempliorių. Jis buvo leidėjas, redaktorius ir „spaustuvininkas“. Buvo išleisti keturi numeriai. Pirmasis numeris datuotas 1910 m. rugsėjo mėn. išleistas Kaune.

Kun. A. Dambrauskas- Jakštas ėmė susirašinėti su Maskvos studentu Pranu Dovydaičiu, su studentu Pranu Kuraičiu Belgijos Liuveno universitete ir kitais katalikiškai nusiteikusiais  studentais. Buvo nutarta nuo 1907 m. veikusio mėnesinio literatūros, mokslo ir politikos žurnalo „Draugija“, kurio redaktoriumi buvo A. Dambrauskas- Jakštas, leisti nemokamą priedą moksleiviams. Jam nereikėjo gauti leidimo. Priedo redaktoriais tapo Pranas Dovydaitis ir Eliziejus Draugelis. Atsakingu redaktoriumi buvo „Draugijos“ redaktorius kun. A. Dambrauskas- Jakštas. P. Dovydaitis redagavo mokslo skyrių ir polemiką religiniais klausimais, E.Draugelis- beletristiką ir ateitininkų kuopų gyvenimo kroniką. Nuo 6-7 numerio atsirado folkloro skyrius („Mūsų tautinės kultūros žiedai“).

Žurnalą „Draugija“ ir jo priedą leido šv. Kazimiero draugija. Naujas laikraštis perėmė slapto ranka rašyto laikraštėlio pavadinimą. Taip „Ateities“ žurnalo skaitytojai tapo… ateitininkais. Tai įvyko 1911 m. vasario mėnesį, kai išėjo 50 žurnalo„Draugiijos“ numeris su nauju priedu „Ateitis“.Viršelį nupiešė  E. Draugelis. Laikytasi šūkio „Visa atnaujinti Kristuje“. Įžanginį žodį parengė kun. A. Dambrauskas- Jakštas, turinį sudarė vienas studento P. Dovydaičio programinis straipsnis „Trys pamatiniai klausimai“, gimnazisto K. Bizausko parengta bibliografija ir kritika.

Pradėjus eiti „Ateičiai“, Kauno ateitininkai ( pirmininkas K. Bizauskas) perėmė visą administracinio bei ekspediavimo darbą.Visa veikla telkėsi Lietuvių viešajame knygyne Maironio namuose. Čia rinkdavosi pirmoji Kauno lietuvių katalikų moksleivių kuopelė.

Pirmosios vaikinų kuopelės dėl slaptumo išsaugojimo buvo nedidelės, po 8-12 žmonių.  Kaune jaunimas rinkdavosi kun. Povilo Dogelio namuose, kartais pas kun. A. Dambrauską- Jakštą. 1911 m. birželio mėn.pradžioje įvyko pirmoji ateitininkų konferencija. Dalyvavo apie 23 atstovai. 1912 m. kovo mėn. susibūrė ir ateitininkės mergaitės. Tų pačių metų  birželio 21-22 d. Kaune įvyko antroji ateitininkų konferencija. Dalyvavo jau 45 atstovai. Ateitininkams priklausė 250 tikrų narių ir apie 60 prijaučiančių. Nuo 1912 m. K. Bizausko vadovaujami Kauno ateitininkai pradėjo rengti viešus ateitininkų vakarus. Jie paprastai vykdavo Tilmanso salėje atostogų metu. Pirmasis vakaras įvyko 1912 m. gruodžio 30 d.

Organizacijai remti pas kun. P. Dogelį buvo sudaryta slapta kasa.  Didžiausiai kasos rėmėjais buvo kun. Antanas Staniukynas iš Amerikos ir kun. Jonas Indrulis.  Kiti kunigai prisidėdavo nedidelėmis aukomis. Pinigai buvo reikalingi kelionių išlaidoms apmokėti, instruktoriams ir atvykusiems iš kitur į organizacijos susirinkimus.

Iš pradžių aktyvausiai veikė Maskvos universiteto studentas Pranas Dovydaitis. Maskvoje studentai būrėsi po oficialia „Rūtos“ organizacijos priedanga. Ten veikė K. Bizauskas, R.Dulskis, E. Draugelis, Z. Starkus, J.L.Avižienis, Peterburge aktyvus buvo studentas V. Čarneckis, Rygoje – Tallat- Kelpša, Skardinskas, Kijeve- Tiškus, Taškente -Stasys Šalkauskis, Dailidonis, Dorpote ( Tartu)- Jankevičius, Liuvene- P.Kuraitis, M. Reinys, J. Galdikas, Šveicarijoje- A. Maliauskis.

1913 m. „Draugijos“ žurnalo priedas tapo atskiru leidiniu -žurnalu „Ateitis“. Jam pasirodžius, besimokantis ir dirbantis jaunimas ėmė skaidytis į dvi priešingas organizacijas -„aušrininkus“ ir „ateitininkus“, kurie savo veikloje rėmėsi leidiniais – „Aušrine“ ir „Ateitimi“ Abu žurnalai propagavo kultūrinį darbą, skaitino moksleivius ruoštis visuomeninei veiklai, kolektyviai lavintis kuopelėse.

„Ateitis“ į pirmą vietą kėlė religijos ir mokslo dalykus pagal ateitininkų šūkį „ Visa atnaujinti Kristuje“, o „Aušrinė“- visuomeninę veiklą. „Ateitis“ buvo mažesnio formato, gražiai apipavidalinta ir tvarkingiau spausdinama. Kasmet išeidavo po 12 numerių maždaug 60 puslapių apimties. 1913-1914 m. „Ateities“ tiražas buvo 1500 egzempliorių. Šiek tiek mažesnis už „Aušrinę“ ir didesnis negu žurnalas „Draugija“. „Ateityje“ atsiskleidė  jauno poeto V. Mykolaičio talentas. Jo pirmieji trys eilėraščiai žurnale spausdinti Putino slapyvardžiu. 1911-1913 m. žurnale spausdinti apie 30 Putino eiliuotų kūrinių.

1913 m. birželio mėn. Kazys Bizauskas baigė grafo Platovo vardo berniukų gimnaziją ir išvyko į Maskvą studijuoti universitete teisę ir ten įsijungė į lietuvių katalikų studentų draugijos veiklą. 1913 m. lapkričio 30 d. įsteigta Lietuvių studentų ateitininkų draugija „Rūta“. Jos pirmininku tapo K. Bizauskas. Draugijai steigiantis, jai priklausė 11 lietuvių studentų.

 

Parengė istorikas Juozas Brazauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button