Tautos šventė. Katedros gatvė. 1935 m.

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių.  Istorijos bėgyje kelis kartus keitėsi jos pavadinimas. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgesnį laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925 m. gegužės 9 d.  Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio dekretu gegužės 15-oji Lietuvoje paskelbta  švenčių ir poilsio diena. Tai buvo Steigiamojo seimo įkūrimo diena. Ta proga Lietuvoje daug gatvių  pavadinta Gegužės 15-osios vardu. Tokia gatvė atsirado ir Panevėžyje.

Gatvės istorija glaudžiai susijusi su Panevėžio katedros istorija. Būsimoji Katedra pradėta statyti dar cariniais laikais kaip Šv. Stanislovo bažnyčia. 1926 m. balandžio  mėnesį įkūrus Panevėžio vyskupiją, miestas tapo jos centru ir vietoje bažnyčios nutarta statyti Katedrą. Su aukotojų pagalba 1930 m. ji buvo pastatyta ir pašventinta.

Pastačius Katedrą reikėjo tvarkyti ir gražinti gatvę. Į žemesnes jos vietas vežtas smėlis nuo Katedros kauburėlių. Gatve judėdavo itin daug pėsčiųjų. Ji buvo plati, bet su siaurais šaligatviais. 1930 m. šaligatviai buvo paplatinti.

1931 m. Lietuvos Respublikos  prezidento paskelbtu įstatymu nusavinta žemė iš Konstansijos Rusteikaitės (Ramygalos g. 46), Onos Vepštienės (Ramygalos g. 44), kunigo  Antano Kungio (Ramygalos g. 42), kad būtų galima pratęsti Gegužės 15-osios gatvę. Kaip rašyta spaudoje, 1931 m. buvo parengtas projektas Gegužės 15-osios gatvės sujungimui su Ramygalos gatve.

1932 m. Sodų ir Gegužės 15-osios gatvių kampe pastatytas kunigo A.  Kungio namas, kurio statyba ir įrengimas kainavo 180 tūkst. litų. Tai buvo vienas gražiausių pastatų Panevėžio mieste. Namas buvo su centriniu šildymu. Deja, kunigui neteko ilgai gyventi šiame name, mat jį nacionalizavo sovietinė valdžia. 1941‒1944 m. jame gyveno Panevėžio miesto burmistras Karolis Reisonas, gydytojo Kazio Kaunėno šeima, buvusio Seimo nario B. Jokubausko šeima. Karolis Reisonas buvo baigęs Rygos realinę mokyklą ir Peterburgo civilinį inžinierių institutą. Prieš įsikeldamas į A. Kungio namą, gyveno Smėlynės gatvėje. Sovietiniais laikais name gyveno aukštų karinių laipsnių kariškiai.

Katedros gatvėje buvo Panevėžio vyskupijos kurija, Panevėžio katedros kapitula. Taip pat K. Šnioko bažnytinių žvakių dirbtuvė.

1933 m. gatvė buvo pratęsta.

1934 m. Gegužės 15-osios gatvė tapo Katedros gatve. Po 1926 m. perversmo Lietuvoje bandyta ištrinti iš atminties ir Steigiamojo seimo datą. 1935 m. spaudoje rašyta, kad medžių šakos bado akis Sodų, Katedros gatvėse. 1935 m. miesto taryboje siūlyta sujungti Basanavičiaus ir Katedros gatves, bet šiam sumanymui nepritarta. Nutarta praplatinti Katedros gatvės šaligatvius. Gatvė vis gražėjo, nes ja tikinčiųjų minios ėjo į Katedrą.

1948 m. vasario 20 d. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto sprendimu Katedros gatvė pavadinta Gegužės 1-osios gatve. Lietuvos atgimimo laikais, 1989  m. vasario 13 d., jai grąžintas Katedros pavadinimas.

Katedros gatvė. XX a. 4 deš.

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: