Panevėžio apskrities policijos pareigūnams sekmadienio vakarą ir pirmadienio naktį teko stabdyti pavojingai manevravusius „Volkswagen“ markės automobilius. Dviejų vairuotojų kelionės baigėsi pradėtais ikiteisminiais tyrimais, nes abiejų neblaivumas gerokai viršijo baudžiamosios atsakomybės ribą.

Kamajuose – prie vairo sėdo sunkaus girtumo moteris

Pirmasis incidentas užfiksuotas liepos 12 d. vėlų vakarą, apie 22 val. 28 min., Rokiškio rajone. Kamajų miestelyje pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Volkswagen Tiguan“.

Prie visureigio vairo sėdėjo 1985 metais gimusi moteris. Pareigūnams paprašius pasitikrinti blaivumą, alkotesterio rodmenys nustebino – vairuotojai nustatytas net 2,44 promilės girtumas. Tai jau beveik sunkus apgirtimo laipsnis.

Kupiškyje naktį sustabdytas „Golf“ vairuotojas

Vos po dviejų valandų, jau prasidėjus naujai parai – liepos 13 d. apie 00 val. 18 min., girtas vairuotojas demaskuotas Kupiškyje. Taikos gatvėje policijos patrulių dėmesį patraukė automobilis „Volkswagen Golf“.

Jį vairavęs 1984 metais gimęs vyras taip pat buvo vartojęs alkoholio. Jam nustatytas 1,74 promilės neblaivumas.

Abiem atvejais vairuotojų „drąsa“ prie vairo kainuos itin brangiai. Kadangi abiejų asmenų girtumas viršijo 1,5 promilės ribą, policijoje pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 281-1 straipsnį. Pažeidėjams gresia teisės vairuoti praradimas, tūkstantinės baudos ir automobilių konfiskavimas.

Liepos 1-ąją, minint Tarptautinę architektų dieną, Kupiškyje atidaryta geriausių Panevėžio krašto architektų darbų paroda, kuri skirta Lietuvos architektų sąjungos 100-mečiui.

Į parodos atidarymą susirinko apie pusšimtis architektų iš Šiaulių ir Panevėžio regionų. Jie dalijosi profesine patirtimi, diskutavo apie architektūros naujoves ir pristatė darbus, prie kurių šiuo metu dirba. Ypatingas dėmesys skirtas ir Panevėžio rajono savivaldybės vyriausiojo architekto Donato Malinausko parengtai ekspozicijai – joje atskleidžiama, kokie architektūros ir investiciniai projektai šiuo metu rengiami bei įgyvendinami mūsų rajone.

Renginyje dalyvavo Panevėžio rajono meras Antanas Pocius, vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas, Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas ir Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Loreta Paulauskienė, atidariusi parodą.

„Architektūra geriausiai matoma ne brėžiniuose, o ten, kur gyvename kasdien. Ši paroda atskleidžia, kaip architektų idėjos keičia mūsų miestus ir miestelius. Džiugu, kad joje pristatomi ir Panevėžio rajono projektai – juose dera pagarba krašto istorijai, šiuolaikiški sprendimai ir rūpestis žmonių gyvenimo kokybe“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras A. Pocius.

Architektų vizitą Kupiškyje papildė ir ekskursijos, viena jų – po viešąją biblioteką, įsikūrusią buvusioje žydų sinagogoje. Tai puikus pavyzdys, kaip istorinį pastatą galima prikelti naujam gyvenimui – prieš porą metų atnaujintas objektas dabar patogiai tarnauja bendruomenei ir kultūrai. Bibliotekos direktorius Algirdas Venckus kolegoms aprodė atnaujintas erdves ir papasakojo, kaip pavyko išlaikyti pastato dvasią, pritaikant jį šiuolaikiniams lankytojų poreikiams.

Ši paroda – tai kvietimas lankytojams, gyventojams, Kupiškio svečiams pamatyti, kaip architektų darbai kuria jaukesnę ir patogesnę aplinką, kartu išsaugant tai, kas mūsų kraštui brangu ir autentiška.

Panevėžio rajono savivaldybės informacija

Ketvirtadienio vakarą Kupiškio rajone esančioje populiarioje poilsiavietėje poilsiautojams teko išgyventi tikrą košmarą. Viešoje vietoje pasirodęs jaunuolis rankoje gniaužė peilį ir grasino susirinkusiems žmonėms.

Policijos departamento duomenimis, incidentas įvyko birželio 25 d. apie 20 val. 33 min. Kupiškio rajone, Šimonių miestelyje esančioje Šimonių tvenkinio poilsiavietėje.

Vakarojančių žmonių ramybę sutrikdė 2008 m. gimęs vaikinas. Būdamas viešoje vietoje, jis demonstratyviai rankoje laikė peilį, juo agresyviai mosikavo ir garsiai grasino aplinkiniams jį panaudoti. Liudininkų teigimu, toks neadekvatus elgesys sukėlė pagrįstą išgąstį ir baimę dėl aplinkinių gyvybės bei sveikatos.

Į įvykio vietą skubiai iškviesti policijos pareigūnai suvaldė situaciją. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas nepilnametis buvo sulaikytas.

Dėl šio išpuolio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas). Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ar patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kupiškio rajone policijos pareigūnams teko stabdyti naktinį bėglį. Nuo policijos ekipažo bandęs pasprukti „Škoda Octavia“ vairuotojas vėliau paliko automobilį ir mėgino pasislėpti, tačiau pareigūnų neapgavo.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, incidentas įvyko birželio 24 d. vėlų vakarą, apie 22 val. 20 min., Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje, Butkūnų kaime.

Čia patruliavę pareigūnai stabdė įtartinai važiavusį automobilį „Škoda Octavia“. Tačiau transporto priemonės vairuotojas reikalavimui sustoti nepakluso – paspaudė akceleratoriaus pedalą ir nuvažiavo toliau.

Netrukus bėglys suprato, kad pasprukti nepavyks: pavažiavęs atokiau, jis sustabdė automobilį, iš jo iššoko ir pasišalino į tamsą. Vis dėlto operatyviai suveikę pareigūnai netrukus šalia automobilio surado besislepiantį įtariamąjį – 1984 m. gimusį vyrą.

Sulaikytas vyriškis bendrauti su teisėsauga nenorėjo ir kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Pagal Lietuvos įstatymus, atsisakymas tikrintis blaivumą, kai įtariama, kad vairuota neblaiviam, yra prilyginamas sunkiam girtumui (virš 1,5 promilės).

Įtariamas vairuotojas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimas pagal LR BK 281-1 str. (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė – tūkstantinė bauda, teisių atėmimas, automobilio konfiskavimas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Ketvirtadienį Kupiškio rajone užfiksuota skaudi nelaimė. Vietos tvenkinyje rastas vyro kūnas – įtariama, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pjaunant žolę.

Birželio 18 d. apie 12 val. 10 min. policijos pareigūnai ir gelbėtojai sulaukė pranešimo iš Kupiškio rajone esančio Slavinčiškio kaimo. Vietos tvenkinyje buvo pastebėtas mirusio vyro (gim. 1968 m.) kūnas.

Pirminiais duomenimis, vyras neteko gyvybės vykdydamas ūkio darbus. Įtariama, kad nukentėjusysis, vairuodamas traktoriuką-žoliapjovę, nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo tiesiai į tvenkinį ir nuskendo.

Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą tikrajai mirties priežasčiai nustatyti. Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Kupiškio rajone esančiame Noriūnų kaime šeštadienio popietę užfiksuotas eismo įvykis, kurį sukėlė akivaizdžiai neblaivus vairuotojas. Vyras ne tik apgadino svetimą turtą, bet ir atsisakė bendradarbiauti su policijos pareigūnais.

Teisėsaugos duomenimis, incidentas įvyko birželio 13 d. apie 14 val. 10 min. Kupiškio r., Noriūnų k., vieno iš daugiabučių namų kieme. Tuo metu 1950 metais gimęs vyras, vairuodamas automobilį „Volvo“, atlikdamas manevrus kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „Toyota Prius“.

Į įvykio vietą iškviesti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pastebėjo, kad „Volvo“ vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Vis dėlto, vyras pasinaudojo teise netikrinti sveikatos būklės ir girtumą tikrintis atsisakė.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsisakymas tikrintis blaivumą, kai nustatomi akivaizdūs girtumo požymiai, prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui (virš 1,5 promilės) ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nusikalstamos veikos padarymu įtariamam vyrui įvykio vietoje buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai į policijos komisariatą. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281(1) straipsnį (Transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam). Už tai vairuotojui gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taip pat automobilio konfiskavimas ir teisės vairuoti praradimas.

Praėjusį šeštadienį prie Kupiškio legalios gatvės meno sienos buvo galima pasijusti tarsi didžiulėje meno dirbtuvėje po atviru dangumi. Į čia vykusią „Gatvės kultūros dieną“ atvyko net 15 gatvės menininkų iš visos šalies, kurie savo darbais papildė dar 2024 m. kupiškėno Mariaus Skrupskio inicijuotą legalią sieną.

Kol šalies didmiesčiai, ypač Vilnius, vis dar griežtai riboja saviraiškos erdves, Kupiškis demonstruoja visiškai kitokį požiūrį. Suteikus menininkams legalią platformą, gatvės kultūra čia transformavosi iš problemos į bendruomenę traukiantį reiškinį.

Grafitis ar gatvės menas? Žiūrovai mokėsi skirtumų

Aplink sieną zujantys smalsuoliai turėjo progą ne tik gyvai stebėti gimstančius piešinius, bet ir padiskutuoti su pačiais kūrėjais. Menininkai atskleidė įdomią detalę: visuomenė dažnai linkusi bet kokį gatvės piešinį vadinti grafičiu, tačiau šis terminas labiau apibūdina nelegalius užrašus ar parašus (angl. tags). Tuo tarpu legalūs, profesionaliai atlikti kūriniai šiandien jau vadinami gatvės menu, muralais ar neofreskomis.

„Profesionalu netampama iškart, tam reikia vietos treniruotis,“ – kalbėjo susirinkusieji. Būtent todėl Kupiškio siena atlieka svarbią socialinę funkciją – tampa saugia praktikos vieta jaunimui. Šeštadienį čia susirinkę kūrėjai iš visos šalies pripažino: tokios laisvės ir palaikymo iš vietos valdžios bei bendruomenės sostinės menininkai gali tik pavydėti.

Preciziškumo egzaminas: „Ploniausios linijos“ turnyras

Vienu azartiškiausių dienos momentų tapo unikalus „Ploniausios linijos“ turnyras, kuriame atskirose kategorijose susirėmė profesionalai ir naujokai. Skirtingai nei įprasta manyti, gatvės menas nėra vien tik stambūs potėpiai – jis reikalauja juvelyriško įrankių valdymo.

Dalyviai rungėsi, kas sugebės išpurkšti vientisą ploniausią liniją. Renginio iniciatorius M. Skrupskis susirinkusiems žiūrovams aiškino, kad šis rezultatas priklauso nuo daugybės smulkmenų: pasirinktų dažų, purkštuko tipo, sienos nelygumų bei paties autoriaus meistriškumo – tolygaus spaudimo, judesio greičio ir atstumo iki sienos išlaikymo. Kad kova būtų visiškai skaidri, tiek patyrę vilkai, tiek pirmą kartą balionėlį paėmę entuziastai gavo identiškas priemones.

Ateitis – dialogas, o ne draudimai

Renginys parodė, kad alternatyvi kultūra gali būti puikiai integruota į ramų miesto ritmą. Kol vieni stebėjo 15-os menininkų kuriamus stebuklus, kiti patys eksperimentavo su dažais, mokėsi prie DJ pulto erdvėje „DJ užrašai“, kur išbandė muzikos samplerį, rungėsi virtualiame riedlenčių turnyre ar tiesiog bendravo įsikūrę su pledais ant žolės.

Renginio organizatoriai neslepia, kad ateinančiais metais norėtų plėsti veiklų ratą: gatvės kultūrą apima ne tik piešimas, bet ir šokiai, muzika, gatvės cirkas ir kitos sritys. Ateityje būtų smagu kuo daugiau jų įtraukti į šventės programą.

Penktadienį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė su darbo vizitu lankysis Kupiškio rajone esančiose švietimo įstaigose.

Vizito metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė dalyvaus susitikimuose, kuriuose bus aptariamos mokyklų bendruomenėms aktualiausios temas: mokytojų perkvalifikavimo, mokinių skaičiaus klasėse, mokinių pasiekimų, įtraukiojo ugdymo ir kiti klausimai.

Pasak ŠMSM, vizito Kupiškio rajone pradžioje R. Popovienė susitiks su šios savivaldybės meru Algirdu Raslanu, vėliau lankysis Kupiškio inovatyvaus ugdymo centre bei Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje.

ELTA (ELTA)

Rasa Liškauskaitė

Kupiškio rajone, Salamiesčio miestelyje gyvenanti Dalia Paslauskienė, puoselėdama konditerijos tradicijas, kepa tortus, pyragus ir įvairius kitus saldėsius. Pirmąjį tortą senoje kaimiškoje krosnyje ji iškepė būdama vos 16-os , o pasikeitus  gyvenimui, ėmėsi šio verslo.

Ilgas kelias iki tortų

Šiandien Dalia savo gyvenimą sieja su konditerija, nors jos kelias į ją nebuvo tiesus. Baigusi teisės studijas Kauno kolegijoje, dirbo administratore Kupiškio plytų gamykloje. Kai įmonę uždarė, liko be darbo ir padėjo lankyti Užimtumo tarnybos pasiūlytus kursus. Pasirinko konditeriją, o nes desertų kūrimas jai buvo įdomus.

Jos verslo pradžia galima vadinti tą dieną, kai prieš septynis metus kaimynė Velykoms paprašė iškepti tortą. Tai buvo tradicinis „Medutis“, pirmasis parduotas gaminys. Vėliau, pasinaudojusi parama kaimo vietovėse, Dalia įsirengė kepyklėlę.

D.Paslauskienė pastebi, kad šiuolaikiniai užsakovai vis dažniau grįžta prie natūralaus, tikro skonio. „Žmonės labiau vertina paprastumą, tad mano šūkis: jokių priedų. Visad naudoju tikrą sviestą, mūsų kraštuose augančias uogas – mėlynes, spanguoles, bruknes“, – vardija ingredientus pašnekovė.

Šiandien D. Paslauskienė stebisi savo drąsa: vos pradėjusi veiklą, ji sutiko klientams iškepti 16 kg svorio trijų aukštų tortą vestuvėms. Vykdydama užsakymus, ji yra kepusi visiškai juodą tortą, kūrusi įvairias išdaigas mergvakariams, romantiškiems pasimatymams. „Dažniausiai tortai užsakomi gimtadieniams. Vaikai auga su mano keptais tortais“, –  patirtimi dalijasi kepėja.

Konditerio darbas reikalauja kantrybės – kokybiškas tortas gaminamas 2–3 paras, nes skoniai turi „susivaikščioti“, todėl išgirdusi prašymą  – „iškepkite šiandien“,  ji pataria važiuoti į parduotuvę.

Verslas sukasi tik savame krašte

Nors Kupiškio rajone yra gal šešios tortų kepėjos, D. Paslauskienė konkurencijos nesibaimina,  klientams siūlo naminius gaminius, kurie keliauja į aplinkinius rajonus, į sostinę, o vienas yra pasiekęs net į Norvegiją.

Anot jos, dabar, po septynerių metų patirties, iš tortų kepimo jau galima pragyventi. Jos gaminto torto kilogramas kainuoja apie 20–23 eurus. Konditerė edukacijų nevykdo, prekybos centrams nei kavinėms savo gaminių netiekia, prekiauja turgelyje ir namuose įrengtoje kepyklėlėje pagal individualius užsakymus.

Pirmadienį Policijos departamente vyko dvi atrankos, per jas išrinkti Biržų ir Kupiškio rajonų policijos komisariatų viršininkai.

Biržų rajono policijos komisariato viršininku išrinktas Jaunius Jurelevičius, o Kupiškio rajono policijos komisariato viršininku – Aidas Švaikauskas, pranešė Panevėžio apskrities policija.

J. Jurelevičius yra ilgametę patirtį sukaupęs policijos pareigūnas, tarnyboje dirbantis daugiau kaip 30 metų. Tarnybą policijoje jis pradėjo 1994 m. Biržų rajono policijos komisariate, eidamas Kelių policijos jaunesniojo inspektoriaus pareigas.

Nuo 2016 m. jis vadovauja Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriui, o pastaruoju metu laikinai vykdė ir Biržų rajono policijos komisariato viršininko funkcijas.

Kupiškio rajono policijos komisariato viršininku išrinktas A. Švaikauskas taip pat gali pasigirti daugiau kaip 30 metų tarnybos policijoje patirtimi. Pastarąjį dešimtmetį jis vadovavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui. Per tarnybos metus A. Švaikauskas ne kartą skatintas už profesionalų darbą, nuopelnus ir pavyzdingą tarnybą.

„Tikime, kad naujųjų vadovų sukaupta profesinė patirtis, kompetencijos ir lyderystės gebėjimai prisidės prie sėkmingo pradėtų darbų tęstinumo, policijos veiklos stiprinimo bei gyventojų saugumo užtikrinimo Biržų ir Kupiškio rajonuose. Naujiesiems komisariatų viršininkams linkime sėkmės einant atsakingas pareigas ir įgyvendinant užsibrėžtus tikslu“, – teigia Panevėžio apskrities policija.

Ingrida Steniulienė (ELTA)

Jau šį šeštadienį, birželio 6 dieną, nuo 12:00 iki 20:00 val., Kupiškis taps regiono gatvės meno centru. Miesto gyventojai bei svečiai laukiami prie Kupiškio legalios „graffiti“ sienos, kur vyks nemokamas, visai šeimai ir jaunimui skirtas renginys „Gatvės kultūros diena“.

Šventės metu į Kupiškį susirinks gatvės menininkai iš visos Lietuvos, kurie naujais kūriniais papildys dar 2024 metais pradėtą legalią gatvės meno sieną. Šios idėjos iniciatorius – kupiškėnas, gatvės menininkas Marius Skrupskis. Jo sukurta platforma atlieka ir svarbią socialinę misiją.

„Tai vieta, kur visi norintys gali kurti laisvai ir saugiai. Ši siena suteikia galimybę jaunimui legaliai mokytis gatvės meno subtilybių, realizuoti savo talentus ir kartu natūraliai mažina vandalizmo atvejus mieste“, – sako idėjos autorius M. Skrupskis.

Nuo DJ pulto pamokų iki intriguojančio turnyro

Renginio organizatoriai paruošė dinamišką programą, kurioje veiklos ras tiek stebėtojai, tiek aktyvūs dalyviai. Visą dieną susirinkusieji galės stebėti profesionalų darbą, o smalsuoliai patys turės progą išbandyti piešimą aerozoliniais dažais. Šventės pulsą palaikys nepertraukiama muzikinė programa, vyks įvairios kūrybinės dirbtuvės, žaidimai bei praktiniai mokymai norintiems išmėginti jėgas prie DJ pulto.

Didžiausiu šių metų programos akcentu taps unikalus „Ploniausios linijos“ turnyras. Jame atskirose kategorijose jėgas išmėgins aerozolinio piešimo profesionalai ir naujokai.

Šiose varžybose dalyviai turės demonstruoti ne tik rankos tvirtumą, bet ir juvelyrišką įrankių valdymą. Purškiamos linijos plonumas tiesiogiai priklauso nuo kelių esminių faktorių: pasirinkto purkštuko tipo, balionėlyje esančio slėgio bei menininko judesio greičio ir atstumo iki piešimo paviršiaus. Žiūrovų laukia ne tik azartiška kova dėl meistriškumo titulo, bet ir įtraukiantis, vizualus edukacinis reginys.

Atvira erdvė bendruomenei

„Gatvės kultūros diena“ yra visiškai nemokama ir atvira visiems. Organizatoriai kviečia su savimi pasiimti pledą, gerą nuotaiką ir šeštadienį praleisti kūrybiškoje bei laisvoje bendruomenės atmosferoje.

Sekmadienio naktį Kupiškyje policijos pareigūnų vykdyta neblaivių vairuotojų kontrolė virto gaudynėmis. Teisėtiems reikalavimams nepaklusęs „Ford“ vairuotojas bandė sprukti, tačiau po persekiojimo įkliuvo abu automobiliu važiavę ir stipriai apgirtę vyrai.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, incidentas prasidėjo gegužės 24 d. naktį, apie 00 val. 57 min., Kupiškyje, Panevėžio gatvėje.

Gaudynės baigėsi Gedimino gatvėje

Vykdant tikslinę neblaivių vairuotojų kontrolę, pareigūnai stabdė automobilį „Ford“. Tačiau transporto priemonės vairuotojas nusprendė nepaklusti uniformuotų pareigūnų reikalavimams, padidino greitį ir nuvažiavo tolyn.

Policijos ekipažams pradėjus bėglį persekioti su įjungtais švyturėliais ir sirenomis, „Ford“ galiausiai buvo priverstas sustoti Gedimino gatvėje. Čia pareigūnų laukė neblaivus siurprizas – abu transporto priemonėje buvę asmenys bandė išsisukti nuo atsakomybės.

Šalia sustabdyto automobilio iškart buvo sulaikytas 1989 metais gimęs vyras. Jam alkoholio matuokliu nustatytas vidutinis 1,90 promilės apgirtumas. Kiek vėliau, netoli įvykio vietos, pareigūnai surado ir sulaikė antrąjį automobiliu važiavusį asmenį (gim. 1987 m.). Šiam nustatytas dar didesnis – 2,11 promilės neblaivumas.

Abu vyrai atsidūrė areštinėje

Kadangi abu įtariamieji buvo stipriai apgirtę ir gali bandyti versti kaltę vienas kitam dėl to, kas iš tiesų vairavo automobilį, pareigūnai sulaikė abu vyrus. Jie naktį praleido Panevėžio apskrities VPK areštinėje. Kas tiksliai sėdėjo prie „Ford“ vairo ir spaudė akceleratoriaus pedalą, bus nustatyta tyrimo metu.

Kupiškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). Kadangi promilių skaičius gerokai viršijo 1,5 promilės ribą, tikrajam vairuotojui gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų bei automobilio konfiskavimas. Taip pat bus skirta solidi bauda už nepaklusimą sustabdyti transporto priemonę.

Trečiadienio vakarą Kupiškio rajone užfiksuota nelaimė. Vietos vandens telkinyje gelbėtojai rado ir į krantą ištraukė mirusio vyro kūną.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pranešimas apie nelaimę gautas gegužės 20 d., trečiadienį, 19.30 val. Buvo pranešta, kad Kupiškio rajone, Krantinės gatvėje esančiame vandens telkinyje, pastebėtas žmogaus kūnas.

Kūną teko traukti iš gylio

Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, informacija pasitvirtino – vandens telkinyje, maždaug 12 metrų atstumu nuo kranto ir pusės metro gylyje, buvo aptiktas vyro kūnas.

Naudodami specialią gelbėjimo įrangą, ugniagesiai skenduolį ištraukė į krantą ir perdavė įvykio vietoje dirbusiems medikams bei policijos pareigūnams.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Policijos pareigūnai aiškinasi nelaimės aplinkybes ir vyro tapatybę. Siekiant tiksliai išsiaiškinti, kas lėmė žmogaus žūtį – nelaimingas atsitikimas, sveikatos sutrikimas ar kitos priežastys, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Kūnas perduotas teismo medicinos ekspertams.

Kupiškio rajone pirmadienio rytą susidūrus automobiliams, žuvo vieno jų vairuotojas, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 9.45 val. Kupiškio rajone, Račiupėnų kaimo ribose, susidūrė automobiliai „Volvo“ ir „Peugeot“.

Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volvo“ vairuotojas.

Įvykio aplinkybės nustatinėjamos.

Gytis Pankūnas (ELTA)

Kraštiečių primirštas šviesuolis Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija patys pasirūpino, kad jų namuose Vilniaus senamiestyje būtų įsteigtas muziejus, aprašė kiekvieną išsaugotą dokumentą, daiktą. Muziejaus darbuotojos jų įkvėptos ir pačios į pareigas įsijaučia taip, kad bičiulės jas juokais pavadina šlapiomis pelytėmis – šlapelytėmis ar šlapelienėmis.

Lina RUŠĖNIENĖ

Enciklopedija netiksli

Kupiškio rajono Galsiškių kaime – vien dirbami laukai. Jokios žymės, kur stovėjo troba, jokio paminklinio akmens anei stogastulpio.

O juk čia prieš 150 metų gimė kalbininkas, pedagogas, žodynų sudarytojas, leidėjas, vertėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas, diplomuotas gydytojas Jurgis Šlapelis.

Maždaug už 7 kilometrų, Adomynėje, gyvena garsaus vyro giminaitis Povilas Šlapelis su žmona Laima. Korespondentei jis pasibėdojo, kad net ir enciklopedijoje nurodyta netiksli gryčios vieta.

Mūsų pašnekovui J.Šlapelis yra senelio brolis.

„Vyras vis sakydavo, kad rajone giminių nėra, bet paaiškėjo, kad atvirkščiai – kaip tik Šlapelis, taip ir giminė“, – šypsojosi L.Šlapelienė.

Tiek giminės – galva apsisuko

Tai išaiškėjo, kai vienas iš giminaičių užsimojo nubraižyti giminės medį. Jame surinko apie 2 tūkstančius artimesnių ir tolimų, įvairiais laikotarpiais gyvenusių giminaičių. Išaiškėjo, kad to paties lizdo Šlapelių gyvena ne tik netoliese – Rokiškyje, Anykščiuose, Panevėžyje, bet ir už jūrų marių – Amerikoje, Argentinoje.

Prieš 13 metų buvo sušauktas pirmasis giminės suvažiavimas, susirinko apie 300 Šlapelių.

Pašnekovai su ilgesiu prisimena Argentinoje gyvenančią J.Šlapelio anūkę, kurios svajonė buvo apsilankyti senelio gimtinėje. Ji puikiai kalba ir rašo lietuviškai.

Per pirmąjį susitikimą Šlapeliai aiškinosi, kuris iš kurios šakos, ką veikia ir kuo gyvena. L.Šlapelienė pajuokavo, kad jai net galva apsisuko. Tad po 5 metų ir vėl susitiko, po to – dar kartą.

2026-ieji Seimo paskelbti J.Šlapelio atmintinais metais, bet giminė šįkart susirinkti neketina.

Į kitus reikalus panirę ir Kupiškio rajono muziejininkai bei bibliotekininkai. Šios įstaigos J.Šlapelio metams neplanuoja renginių.

Nusprendė dirbti tai, kas naudingiausia tautai

Užtat Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje, veikia Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Direktorė Jolanta Paškevičienė pripažino, kad šiemet jubiliejų – per akis, tik spėk per galvą verstis.

Vienas svarbiausių įvykių – J.Šlapelio 150-osios gimimo metinės.

„Tai mūsų valstybės nepriklausomybei labai svarbus žmogus. Nebuvo lietuviško leidinio – knygos, laikraščio, žurnalo, kurio kalbos nebūtų redagavęs Šlapelis, to meto didžiausias autoritetas kaip kalbos tvarkytojas, redaktorius, normintojas“, – sakė ji.

Savo knygoje apie Šlapelius ir Vladas Žukas pabrėžė, kad J.Šlapelis turėjo Maskvos universiteto medicinos mokslų diplomą, bet gydytoju nedirbo, nes veiklą skyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams.

Jis citavo M.Šlapelienės rašytus prisiminimus apie vyrą, kad jis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti, nes troško dirbti tai, kas būtų naudingiausia visai tautai.

Panyra į Šlapelių laikus

Muziejus įkurtas tuose pačiuose namuose, kuriuos Šlapeliai įsigijo lygiai prieš 100 metų.

Po J.Šlapelio mirties dukra Laimutė su vyru diplomatu Kazimieru Graužiniu gyveno Romoje, vėliau – Urugvajuje ir Argentinoje, kita dukra Gražutė Šlapelytė-Sirutienė su vyru Aloyzu ir sūnus Skaistutis Šlapelis pasitraukė nuo sovietų valdžios į Vakarus, o namai buvo na-

cionalizuoti. Bet M.Šlapelienei leido likti gyventi dviejuose kambariuose.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, G.Šlapelytė-Sirutienė atgavo tėvų namą ir jį padovanojo Vilniaus miestui. Bet iškėlė sąlygą – kad jame būtų įrengtas Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. Tokia buvo jos motinos valia.

Visa tai įvyko prieš 30 metų.

J.Paškevičienė pasakojo, kad muziejaus svarbiausioji jėga – M.Šlapelienės saugoti, dukters Gražutės ir anūkės Mildos Graužinis dovanoti autentiški šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir ikonografinė medžiaga. Ir viskas pateikta taip, kad lankytojai pasinertų į XX amžiaus pirmosios pusės atmosferą.

„Vos peržengę mūsų slenkstį žmonės pasijunta taip, tarsi būtų patekę į Šlapelių laikus. Pas mus galima atversti bet kurią skrynią, pavartyti bet kurią knygą. Norime, kad lankytojai visa tai perleistų per jausmus“, – aiškino muziejininkė.

Dalyviai juokiasi ir verkia

Lankytojų dėmesio netrūksta, o muziejaus vizitinė kortelė – arbat-vakariai. Tai profesionalių aktorių ar muzikantų sukurti spektakliai apie to laiko asmenybes ir jų gyvenimus. Pasirodymai – pagal istorinius faktus, dokumentus. Jų sukurta apie dvi dešimtis.

Pas Šlapelius tokie arbatvakariai nevykdavo, užtat jie vykdavo pas kitus šviesuolius, kur svečiai prisiekdavo, kad viską saugos paslaptyje. Mat rinkdavosi ne tik žolelių arbatos gerti, bet lietuviškai pasikalbėti, padainuoti.

Lietuviškos spaudos draudimo metais tai buvo nelegalūs susibūrimai. O ir vėliau carinė valdžia nenorėjo, kad lietuviai burtųsi.

Per muziejininkų rengiamus arbatvakarius dalyviai vaišinami arbata ir tampa pasirodymų dalyviais.

Pavyzdžiui, vienas iš tokių spektaklių – „Gyvo žalio“ pagal smetoninėje Lietuvoje buvusį žaidimą. Kai vienas iš dalyvių pasako „gyvo žalio“, kiti turi suskubti ištraukti iš kišenės kokį augalėlį. Bet aktorė šmaikštuolė ima ir paslapčiomis pavagia kurio nors iš žiūrovų augalą. Tuomet jis turi atlikti juokingą užduotį – gal pakukuoti kaip gegutė, gal pasilypėti ant kėdės iškėlus ranką. O gal – išlenkti degtinės klebonišką burnelę.

Pašnekovė tikino, kad tam pasirenkami patys drąsiausieji, labiausiai į žaidimą įsitraukusieji. Drovūs dalyviai paliekami stebėti iš šalies.

„Per tokius arbatvakarius žiūrovai ir ašarą nubraukia, nes istorijos apie tremtį, represijas paliečia dažnam lietuviui itin jautrias stygas, ir ligi soties prisijuokia“, – kalbėjo direktorė.

Bet arbatvakariai vyksta kamerinėje aplinkoje, retokai, tad sudėtinga gauti bilietus.

J.Šlapelio jubiliejui skirtas spektaklis apie basakojį kanauninką Motiejų Valančių.

Kaip brangiausias vaikas

Prieš 120 metų Šlapeliai netoliese nuo namų, Dominikonų gatvėje, įkūrė knygyną. Pavadino jį Marijos Šlapelienės lietuvių knygynu, nes ji buvo bajoraitė, o J.Šlapeliui leidimo caro valdžia nebūtų davusi.

Šis knygynas buvo vienas pirmųjų, prekiavęs lietuviška spauda.

„Jis tapo pagrindu kuriant nepriklausomą valstybę, nes čia rinkdavosi ir idėjomis dalydavosi šviesuomenė. O patys Šlapeliai yra rašę, kad knygynas jiems – kaip brangiausias vaikas“, – pabrėžė J.Paškevičienė.

Skaitant amžininkų prisiminimus, į akis krinta tai, kad Šlapeliai yra bendravę su to meto tautos žiedu: Antanu Smetona, Vincu Kudirka, Jonu Jablonskiu, Gabrieliu Landsbergiu-Žemkalniu, Juozu Tumu-Vaižgantu. O pora susipažino Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelyje.

J.Paškevičienė prisiminė, kad besimokydami Mintaujos gimnazijoje patriotiškai nusiteikę J.Šlapelis ir A.Smetona su kitais gimnazistais atsisakė prieš pamoką rusiškai sukalbėti maldą.

Vėliau daugelis palūžo, bet keturi atkakliausieji, tarp jų J.Šlapelis ir A.Smetona, buvo pašalinti be teisės grįžti.

Tad ir Šlapelių įkurtame bei 40 metų be pertraukos veikusiame knygyne sklido kalbos apie nepriklausomybės idėjas, o jo savininkai atlaikė okupacijas, kratas, represijas, įkalinimus.

Iki rankų virpulio

Kiekvienas naujas lietuvių kalba išspausdintas žurnalas ar knyga, nesvarbu, kur ir kokiu tiražu bebūtų išleistas, bent trumpam pakliūdavo į Šlapelių knygyną.

J.Paškevičienė pasakojo, kad žmonės skaityti labai norėjo, bet daug kam knygos buvo neįperkamos.

Tuomet J.Šlapelis sugalvojo būdą, kaip padėti lietuviams šviestis: leisdavo knygas skolintis. Žmogus tik palikdavo knygynui užstatą. Pats perskaitydavo, dar giminėms ar kaimynams duodavo – ir knygą grąžindavo.

„O tos knygelės – mažulytės, kai kurios delno dydžio, yra po 4 ar 8 puslapius. Jose rašoma, kaip ūkininkui kiaulę užauginti ar vaikus prižiūrėti, maldynėliai… Bet žmonėms labai trūko šviesos, lietuviško žodžio“, – pasakojo pašnekovė.

Įvairius daiktus būsimam muziejui saugojusi M.Šlapelienė išsaugojo ir knygyne naudotų daiktų, pavyzdžiui, skaitiklių, degtukų dėžučių, mat jomis prekiavo.

Sovietai knygas jau buvo sukrovę į sunkvežimį ir rengėsi vežti į šiukšlyną, bet žmonės vertingiausias sugebėjo išgelbėti. Vėliau dukra šeimos dokumentus, knygas, nuotraukas perdavė bibliotekoms ir taip išsaugojo nuo sunaikinimo.

„Bibliotekose yra milžiniški dar netyrinėti lobiai – galėtum kiekvieną dieną eiti studijuoti dokumentų ir nežinia, kiek metų tam prireiktų“, – šypsojosi J.Paškevičienė.

Ji pirmoji, ėmusis domėtis dukters Gražutės konspektais – su užrašais paraštėse ir piešiniais.

„Jaudinančios akimirkos – iki rankų virpulio. Skaitau ir atrodo, kad vis labiau pažįstu žmogų, kuris visa tai užrašė“, – atviravo ji.

Padovanojo muziejui naktinius marškinius

O muziejuje – pačios M.Šlapelienės branginti ir aprašyti daiktai: nuo baldų iki smulkmenų, pavyzdžiui, nuotraukų rėmelių. Visa tai ji rengė būsimam muziejui.

Po sofos turėklu ant seno gobeleno šeimininkės ranka parašyta, kad tai jų pirmoji sofa, kad tokie buvo pamušalai ir kad ją reikia išsaugoti, nes yra vertybė.

„Nerasi daiktelio, apie kurį nebūtų nieko parašyta. Jei spinta, tai užkištas raštelis su meistro pavarde, dar pažymėta, iš kur jį pažinojo“, – aiškino muziejininkė.

Tad ir tą pačią aplinką sukurti nebuvo sudėtinga – tuo pasirūpino viską kaupusi M.Šlapelienė.

Muziejininkai tik džiaugiasi sulaukdami vis naujų eksponatų – dar atsiranda, kas padovanoja atvirukų, knygų su šių šviesuolių parašu ar nuotraukų.

O viena moteris atidavė naktinius marškinius. Juos vestuvių proga jai padovanojo M.Šlapelienė. Moteris drabužį taip vertino ir saugojo, kad nė karto nedrįso apsirengti.

„Viską turime, kad sukurtume to meto atmosferą. Trūksta tik pačių Šlapelių“, – liūdnai šypsojosi pašnekovė.

Ji patikino, kad tokių šviesuolių namuose neįmanoma dirbti atmestinai, o darbuotojos jaučiasi, lyg būtų giminaitės – Šlapelytės ar Šlapelienės.

„Sveikos, šlapios pelytės, šlapelytės!“– juokauja į muziejų užsukusios bičiulės.

Projektas: „Krašto santakos. Laikmatis”

Panskliautas.lt 

Kupiškio rajone Šepetos durpyne pirmadienį kilęs gaisras užgesintas trečiadienio ryte.

„6.11 val. paskelbta gaisro likvidacija, gaisras – užgesintas“, – pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

ELTA primemena, kad pranešimas apie gaisrą durpyne buvo gautas pirmadienį 13.23 val. Tuomet pranešta, kad Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu, matomi dūmai. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Šis durpynas užima apie 50 hektarų plotą. Pirmadienį nurodyta, kad degė apie 15 hektarų durpyno teritorijos.

Ugniagesiai skelbė, kad 15 kilometrų spinduliu nuo gaisravietės buvo išsiųstas trumpasis perspėjimo pranešimas gyventojams, kuriuo informuota apie galimą oro taršą. Aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.

Apie situaciją informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Antradienį toliau gesinant Šepetos durypyną, dėl gaisro buvo sušauktas neeilinis Kupiškio rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, visoje savivaldybės teritorijoje paskelbta ekstremalioji situacija.

„Įvertinus situaciją ir galimą dūmų plitimą dėl vėjo krypties, savivaldybės mero potvarkiu paskelbta ekstremalioji situacija visoje Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje“, – pranešė savivaldybė.

Antradienio vakarą, 21.32 val., buvo paskelbta gaisro lokalizacija, tačiau vietoje liko dirbti ugniagesiai gelbėtojai bei durpyno darbuotojai. Per naktį buvo vykdomi vandens pylimo darbai visoje degusioje teritorijoje.

Gytis Pankūnas (ELTA)

Ugniagesiai daugiau negu parą gesiną pirmadienį Kupiškio rajone užsidegusį Šepetos durpyną.

„Situacija nepasikeitusi, iki šiol maždaug 4 hektarų plote dega pavieniai židiniai, gesinimas vyksta toliau“, – Eltai antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

ELTA primemena, kad pranešimas apie gaisrą durpyne buvo gautas pirmadienį 13.23 val.

Pranešta, kad Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu, matomi dūmai. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Šis durpynas užima apie 50 hektarų plotą. Pirmadienį nurodyta, kad degė apie 15 hektarų durpyno teritorijos.

Ugniagesiai skelbė, kad 15 kilometrų spinduliu nuo gaisravietės buvo išsiųstas trumpasis perspėjimo pranešimas gyventojams, kuriuo informuota apie galimą oro taršą. Aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.

Apie situaciją informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas.

Perspėja apie gaisrų gamtoje grėsmę

PAGD duomenimis, šiemet miškuose kilo 125 miško ir miško paklotės gaisrai. Jų metu išdegė daugiau kaip 44 ha miško bei miško paklotės.

Pernai tuo pačiu metu buvo kilę 99 tokie gaisrai, jų metu išdegė daugiau kaip 66 ha miško ir miško paklotės. Iš viso pernai ugniagesiai gelbėtojai gesino 180 miško ir miško paklotės gaisrų, jų metu išdegė 87 ha.

Daugiausia gaisrų miškuose šiemet kilo Vilniaus (62) ir Kauno (20) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

Šeštadienį Kybartų savivaldybėje, Keturkaimio kaime, išdegė apie 3 ha miško paklotės.

Tą pačią dieną Panevėžio rajone, Kapinės kaime, degė miško paklotė ir dalis medžių. Gaisro metu išdegė 2 ha miško paklotės, taip pat atvira liepsna degė keletas medžių, kurie buvo nupjauti ir užgesinti.

„Miškuose šiuo metu sausa ir situacija yra labai sudėtinga, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkė Irma Meškauskaitė. – Kilus gaisrui miške, ugniagesiai ne visada gali privažiuoti su gaisrine technika, o vandenį neretai tenka vežioti keletą kilometrų. Net ir užgesinus tokius gaisrus, ugniagesiams tenka ilgai budėti gaisro vietoje, nes po kurio laiko liepsnos ir vėl gali įsiplieksti. Todėl prašome gyventojų miškuose būti labai atsargių“.

Poilsiaujančius gamtoje ugniagesiai įspėja, jog būtina laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina juos užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

„Pamačius gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112 ir kuo skubiau iš miško eikite prieš vėją“, – pataria gelbėtojai.

Ingrida Steniulienė (ELTA)

Ugniagesiai visą naktį gesino gaisrą Šepetos durpyne, Kupiškio rajone.

„Šiuo metu maždaug 4 hektarų plote dega pavieniai židiniai. Įmonės darbuotojai ryte pradės rinktis ir jie prisidės prie gesinimo darbų. Šiuo metu gesinimo darbai tebevyksta. Oro sąlygos yra palankios, tikimės, kad šiandien galimai paskelbsime gaisro lokalizaciją“, – Eltai antradienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Konradas Liekis.

Gaisravietėje toliau dirba 10 ugniagesių autocisternų ir 10 vienetų sunkiosios technikos.

ELTA primemena, kad pranešimas apie gaisrą durpyne buvo gautas pirmadienį 13.23 val.

Pranešta, kad Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu, matomi dūmai.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Šis durpynas užima apie 50 hektarų plotą.

Po pietų paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, dega apie 15 hektarų durpyno teritorijos.

Ugniagesiai taip pat skelbė, kad 15 kilometrų spinduliu nuo gaisravietės buvo išsiųstas trumpasis perspėjimo pranešimas gyventojams, kuriuo informuota apie galimą oro taršą. Aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.

Apie situaciją informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Ingrida Steniulienė (ELTA)

Kupiškio rajone pirmadienį užsidegė Šepetos durpynas, pranešė ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad 13.23 val. gautas pranešimas, jog Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu, matomi dūmai.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Šis durpynas užimas apie 50 hektarų plotą.

Po pietų paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, dega apie 15 hektarų durpyno teritorijos.

Įvykio vietoje dirba 10 automobilinių ugniagesių cisternų, iš viso su ugnimi kovoja apie 30 pareigūnų.

Situaciją ketinama stebėti iš oro, pasitelkus dronus.

Ugniagesiai taip pat pranešė, kad 15 kilometrų spinduliu nuo gaisravietės buvo išsiųstas trumpasis perspėjimo pranešimas gyventojams, kuriuo informuota apie galimą oro taršą. Aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.

Apie situaciją informuotas ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Nurodoma, kad į gaisro vietą išsiųsti departamento pareigūnai, Aplinkos apsaugos agentūra atliko pirminį prognostinį teršalų sklaidos modeliavimą, taip pat bus atlikti kietųjų dalelių matavimai aplinkos ore.

Departamentas pažymi, kad durpynų gaisrai gali užsitęsti ilgiau nei įprasti, nes ugnis plinta ne tik paviršiuje, bet ir gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, todėl ją sudėtingiau lokalizuoti ir visiškai užgesinti.

Gytis Pankūnas (ELTA)

Kupiškio rajone pirmadienį užsidegė Šepetos durpynas, pranešė ugniagesiai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad 13.23 val. gautas pranešimas, jog Kupiškio rajone, tolumoje, ties Bukėnų kaimu matomi dūmai.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad dega Šepetos durpynas. Jis užima 50 hektarų plotą. Koks tiksliai plotas dega, nėra žinoma.

Gaisro gesinimui sutelktos gausios ugniagesių pajėgos – 9 automobilinės cisternos.

Ugniagesiai taip pat skelbia, kad dėl durpyne kilusio gaisro galima oro tarša, tad aplinkiniams gyventojams rekomenduojama vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus.

Gytis Pankūnas (ELTA)

Antradienio popietę Kupiškio rajono policijos pareigūnai užfiksavo šiurpų pažeidimą. Šimonių miestelyje sustabdytas vietos gyventojas ne tik vos laikėsi ant kojų, bet ir pasiekė „juodąjį rekordą“ – jam nustatytas sunkus, gyvybei pavojingas girtumas.

Balandžio 30 d., apie 15 val. 56 min., Šimonių miestelyje pareigūnų dėmesį patraukė automobilis „Ford Galaxy“. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad 1979 m. gimęs vairuotojas yra visiškai neadekvatus. Į alkotesterį vyras pripūtė net 4,50 promilės.

Ant mirties slenksčio

Medicinos specialistų teigimu, tokia alkoholio koncentracija kraujyje (viršijanti 4 promiles) daugeliui žmonių laikoma mirtina doze, galinčia sukelti komą ar sustabdyti kvėpavimą. Nepaisant to, vyras ryžosi sėsti prie vairo ir dalyvauti eisme, taip sukeldamas milžinišką pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Griežtos pasekmės

Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas vyras buvo nedelsiant sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jo „kelionė“ baigėsi ne tik prarasta teise vairuoti, bet ir rimtomis teisinėmis problemomis:

• Ikiteisminis tyrimas: Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 dalį (Vairavimas transporto priemonės, kai vairuoja neblaivus asmuo, kuriam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas).

• Bausmė: Už tokį pažeidimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

• Turto konfiskavimas: Tikėtina, kad teismas konfiskuos nusikaltimo įrankį – automobilį „Ford Galaxy“ – arba jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Policijos pareigūnai dėkoja pilietiškiems asmenims, kurie pastebi įtartinai manevruojančius automobilius ir praneša apie tai skubiosios pagalbos tarnyboms. Kiekvienas toks pranešimas gali išgelbėti gyvybę.

Kupiškio rajone neblaivus vyras grasino sudeginti moterį, pranešė policija.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šeštadienį, apie 17.50 val., Šepetos kaime vyras, gimęs 1987 m., grasino sudeginti moterį, gimusią 2000 m.

Vyrui nustatytas 2,16 promilės girtumas, jis buvo sulaikytas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

ELTA (ELTA)

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) primena savarankiškai dirbusiems gyventojams apie būtinybę pateikti pajamų deklaracijas iki gegužės 4 d. Panevėžio apskrityje iki šios dienos pajamas jau deklaravo beveik 10 tūkst. (arba 61 proc.) individualią veiklą pagal pažymą vykdžiusių gyventojų ir apie 3 tūkst. (arba 59 proc.) dirbusiųjų su verslo liudijimais.

Iš viso deklaruoti pajamas apskrityje privalo apie 16,5 tūkst. individualią veiklą pagal pažymą vykdžiusių gyventojų ir 5,2 tūkst. verslo liudijimus turėjusių gyventojų. Panevėžio AVMI ragina nelaukti paskutinių dienų ir deklaracijas pateikti kuo skubiau.

Pažymėtina, kad visi savarankiškai dirbę gyventojai turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, net jei per praėjusius metus pajamų negavo – tokiu atveju deklaracijoje reikia nurodyti „0“.

Gyventojai pajamas turi deklaruoti iki 2026 m. gegužės 4 d. Investicinę sąskaitą deklaruojantys gyventojai pajamas gali deklaruoti iki 2026 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad GPM paramos skyrimo terminas nėra pratęsiamas, todėl paramą visi gyventojai turi skirti iki šių metų gegužės 4 d.

Patogiausias būdas deklaruoti pajamas – naudojantis Elektroninio deklaravimo sistema (EDS). Gyventojai, naudojantys VMI virtualų buhalterį i.APS, deklaraciją gali pateikti dar paprasčiau – duomenys į deklaraciją perkeliami automatiškai. Pildant deklaraciją svarbu atkreipti dėmesį į pasirinktą apskaitos principą ir išlaidų atskaitymo būdą – gyventojai gali rinktis faktiškai patirtas išlaidas arba taikyti 30 proc. atskaitymą nuo pajamų. PSD ir VSD įmokos apskaičiuojamos automatiškai.

Siekiant, kad gyventojams būtų dar paprasčiau deklaruoti pajamas, VMI parengė specialias instrukcijas: vykdantiems veiklą su verslo liudijimu rasite čia, pagal individualios veiklos pažymą – čia. Daugiau informacijos www.vmi.lt > Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu. Aktualiausias naujienas ir instrukcijas VMI skelbia VMI Facebook, LinkedIn ir Youtube paskyrose. Pasikonsultuoti mokesčių klausimais galima telefonu +370 5 260 5060. Primename, kad atvykimui į VMI aptarnavimo padalinį būtina išankstinė registracija.

PAPILDOMA INFORMACIJA APIE 2026-04-22 PAJAMŲ MOKESČIO DEKLARACIJŲ PATEIKIMĄ 2025 METAIS IDV. VEIKLĄ VYKDŽIUSIŲ GYVENTOJŲ

Į Panevėžio ligoninę pristatytas vyras su šautine žaizda, skelbia policija.

Pirminiais duomenimis, iš Kupiškio rajone esančio Bakšėnų kaimo pristatytas 1986 m. gimęs vyras susižalojo pats iššovęs iš graižtvinio šautuvo „Mazalat“. Ginklą jis pagrobė iš 1946 m. gimusio vyro.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 254 str. 1 d.

ELTA (ELTA)

Praėjusi para regiono keliuose policijos pareigūnams buvo darbinga: įkliuvo du itin neblaivūs vairuotojai. Rekordinį girtumą fiksavęs vyras Rokiškio rajone atsidūrė areštinėje, o Kupiškyje naktį keturračiu skriejo vos ant kojų pastovintis vyras.

Naktinis krosas Kupiškyje: su keturračiu ir 2,38 promilės

Ketvirtadienio naktį, balandžio 9 d., apie 3 val. 20 min., Kupiškyje, Gedimino gatvėje, pareigūnų dėmesį patraukė keturratis „Loncin“. Paaiškėjo, kad jį vairavęs 34-erių metų vyras (gim. 1990 m.) yra stipriai neblaivus. Į alkoholio matuoklį jis įpūtė 2,38 promilės.

Rokiškio rajone – beveik 3 promilės ir areštinė

Dar pavojingesnė situacija užfiksuota ketvirtadienio vakarą Rokiškio rajone, Onuškio kaime. Apie 20 val. 1 min. sustabdytas automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojas (gim. 1984 m.) demonstravo itin prastą koordinaciją. Patikrinus girtumą, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,34 promilės.

Skirtingai nei Kupiškio atveju, šis 40-metis vyras buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Griežtos pasekmės

Dėl abiejų atvejų policija pradėjo ikiteisminius tyrimus pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kadangi vairuotojų girtumas viršijo 1,5 promilės ribą, jiems gresia ne tik solidžios baudos ir teisės vairuoti praradimas, bet ir transporto priemonių konfiskavimas bei laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Didžiuliuose paveiksluose – svarbiausi valstybės įvykiai ir įtakingiausių asmenybių portretai. Juos kurianti skapiškietė dailininkė prisimena, kad šios temos ėmėsi tiktai tuomet, kai pasijuto pati tam subrendusi. O sumanymas drobėje įamžinti mūšius ir didikus galvoje ilgai kirbėjo, turbūt nuo tos dienos, kai valstybės atkūrimo dieną tėvas jai padovanojo Trispalvę.

Lina RUŠĖNIENĖ

Paveikslas – iš trijų dalių

„Kaip būtų galima gyventi Lietuvoje, būti lietuviu ir nebranginti savo valstybės, nesidomėti jos istorija, neaukštinti jos praeities?“ – kalbėjo svarbiausius mūsų valstybės įvykius ir asmenybes ant didelio formato drobių tapanti Laima Tubelytė-Kriukelienė.

Jos paveikslų paroda „Lietuvos istorija drobėse“ šią savaitę dar veiks Rokiškio krašto muziejuje.

Kupiškio rajono Bajorų kaime gimusi, Skapiškyje gyvenusi ir mokyklą baigusi profesionali dailininkė džiaugėsi, kad rokiškėnai domisi jos kūryba, lanko parodą, o erdvios muziejaus salės itin tinkamos jos darbams atsiskleisti.

Mat kai kurie paveikslai siekia net 170 centimetrų aukštį. Veikiausiai sutapimas, bet toks yra ir dailininkės ūgis.

Didžiausias skapiškietės darbas „Ulricho von Jungingeno žūtis Žalgirio mūšyje“ sudarytas net iš trijų dalių, o kiekvienos dalies plotis – 1,70 metro. Taigi iš viso paveikslas yra 5,10 metro pločio, nes dalys eksponuojamos tiktai kartu.

Autorė šypsojosi, kad norint jį visą nufotografuoti, tenka nešti į lauką.

Įspūdingai dideli ir kiti du paveikslai, kuriuose vaizduojami Oršos ir Žalgirio mūšiai. Pastarasis irgi yra dviejų dalių.

Tėvas dovanojo Trispalvę

Paklausta, ar laikui bėgant neapleido Skapiškio, Utenoje gyvenanti L.Tubelytė-Kriukelienė sakė, kad tėviškėje lankosi bent kelis kartus per metus.

Čia palaidoti jos giminės, seneliai ir tėvai, nuo mažens skiepiję visiems keturiems vaikams lietuvybės jausmą. Jau tuomet, sovietmečiu, tėvai negailėjo karčių žodžių rusų okupantams, klausėsi Amerikos balso per radiją. O kaip nuoširdžiai jie džiaugėsi atkurta Nepriklausomybe!

„Nepriklausomybės atkūrimo proga tėvas man padovanojo Trispalvę“, – su jauduliu šią akimirką prisiminė pašnekovė.

Miestelyje likęs gyventi ir brolis Vidmantas Tubelis.

Prisiminimai apie vaikystę, tėvus, sodybą nugulė dailininkės jaunystės darbuose. Ji tapydavo abstrakcijas ir figūrines kompozicijas, pavyzdžiui, moteris vakare prie ežero. Bet tuomečiame Kauno politechnikos institute radijo elektroniką studijavęs ir istorija besidomintis vyras Kęstutis Kriukelis vis užsimindavo: „Imk ir nutapyk Žalgirio mūšį.“

Jai ir pačiai tokia mintis kirbėjo galvoje. Bet tuo metu augino dvi dukras, mokytojavo ir baiminosi, kad dar trūksta laiko bei patirties. Kad nupieštum istorinį paveikslą, reikia ne tiktai dailininko talento, bet ir daugybės žinių.

„Paveiksle negali meluoti. Juk nenutapysi drabužių ar ginklų bet kaip – jie turi taip atrodyti, kokie tuo laiku buvo“, – aiškino skapiškietė.

Todėl sumanymą vis atidėliojo ateičiai, bet ėmė labiau gilintis į mitologiją.

Nesvarbu, nuo kur pradėti

Pirmąjį ciklo apie Lietuvos istoriją ir asmenybes darbą L.Tubelytė-Kriukelienė sukūrė prieš du dešimtmečius. Tuomet jau pati jautė, kad kūryboje nori daugiau gelmės, prasmės, ir kaip tik išgirdo kvietimą dailininkams kurti etiudus Seimo Konstitucinei salei papuošti.

Pašnekovė šyptelėjo, kad nė vieno iš 7 dailininkų pateikti kūriniai netiko, užtat nuo to laiko ji pradėjo naują kūrybinį etapą.

Šis jos paveikslas – „LDK I Statuto priėmimas“. Kad jį nutapytų, skapiškietė vyko į Taikomosios dailės muziejų, ieškojo informacijos, skaitė, gilinosi.

Rengdamasi tapyti „Žalgirio mūšį“, perskaitė Alfredo Bumblausko knygą apie Lietuvos istoriją, internete peržiūrėjo viską, ką tiktai buvo įmanoma surasti.

Pastarojo paveikslo aukštis – taip pat 1,70 metro, o ilgis – 3 metrai.

Paklausta, kaip tapo tokius aukštus paveikslus, dailininkė aiškino, kad „Žalgirio mūšį“ pradėjo nuo viršaus ir tapė lyg tapetus klijuodama – žemyn iki apačios.

„Tapyti rankas iškėlus nėra lengva, bet šiame paveiksle vaizduojamas dangus, todėl viršuje nėra daug labai smulkių detalių. O kai pradėjau tapyti tolumoje jojančius karius, darbas jau ilgiau truko, tapiau prisėdusi ant aukštos kėdės“, – prisiminė moteris.

Ji tęsė, kad patyrusiam dailininkui visiškai nesvarbu, ar nuo krašto, ar nuo viršaus, vidurio ar apačios pradėti. Juk mintyse jau būna susikurtas visas paveikslas.

Pasilypėjo ant suoliuko

Paveikslą apie Oršos mūšį buvo sudėtingiau tapyti, nes kariai vaizduojami ir pačiame jo viršuje. Taip pat ir kuriant „Ulricho von Jungingeno žūtį per Žalgirio mūšį“ – pastarąjį tapė pasilypėjusi ant suoliuko.

Tai paveikslo apie Žalgirio mūšį fragmentas, tik jame mažiau erdvės, nėra plačiai aprėpiantis, užtat kur kas daugiau detalių.

„Dailininkas pasirenka, kaip kurti. „Žalgirio mūšyje“ atskleidžiau panoraminį vaizdą ir emocijas, žirgų greitį, karių veržlumą. O pastarajame paveiksle susikoncentravau į vėliavas, aprangą, ginklus. Jie turi būti realūs, byloti, kad vaizduojamas būtent šis mūšis“, – aiškino pašnekovė.

Nutapyti tokius didžiulius paveikslus kartais užtrunka ir pusmetį. O kur dar informacijos ieškojimas, gilinimasis, mąstymas apie kompoziciją.

Bet ilgas kūrybinis procesas skapiškietės neerzina. Ji kaip tik labiau vertina tuos savo darbus, kuriems prireikė daug kantrybės, disciplinos. Ji šypsojosi, kad šių savybių tikrai turi.

Mūšius vaizduojantys paveikslai ir jai, ir sutuoktiniui atrodo labiausiai vykę, brandesni ir gilesni už kitus.

„Gal kam atrodo, kad tapyti didelius paveikslus yra vargas. Iškeltos rankos tikrai pavargsta, betgi padirbėjus kaip smagu, atgaiva sielai“, – šypsojosi kūrėja.

Ji neišskyrė vieno darbo, kuris būtų brangiausias širdžiai.

Galvosūkis dėl suknelės

Daug žinių reikalauja ir didikų, valstybei reikšmingų asmenybių portretų tapymas. Šie darbai, palyginti su mūšius vaizduojančiais paveikslais, kur kas mažesni.

Pavyzdžiui, „Barbora Radvilaitė“ yra 1,50 m aukščio ir metro pločio.

Užtat tapant istorinius veikėjus, kyla problema – norėtųsi kuo tiksliau juos atspindėti, bet XV ar XVI amžiuje nebuvo nuotraukų, nebent vienas kitas paveikslas.

L.Tubelytė-Kriukelienė paaiškino, kad klysta ir istorikai. Kurį laiką buvo teigiama, kad viename iš atvaizdų yra Barbora Radvilaitė, o galop paaiškėjo, kad visai ne ji, kita kunigaikštienė.

„Karūną nutapyti nesudėtinga, nes žinoma, kokia ji buvo, o dėl suknelės teko pasukti galvą. Perverčiau to meto kostiumų istoriją. Pasirinkau vieną, kokią Barbora Radvilaitė galėjo dėvėti. Bet nesu tikra, ar būtent tokią yra dėvėjusi“, – kalbėjo dailininkė.

Ji atviravo nebijanti suklysti. Klaida tiktai parodytų, kad darbą kūrė žmogus, o ne dirbtinis intelektas.

Tapydama kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės portretą ji vadovavosi vieninteliu eskiziuku. Toliau interpretavo remdamasi intuicija ir žiniomis, kaip atrodė ir kaip rengėsi to meto moterys.

Įkvepia pagarbą praeičiai

Pašnekovė pasidžiaugė, kad istorikai jos darbų nėra sukritikavę.

L.Tubelytė-Kriukelienė lygino, kad nedaug dailininkų kuria istorine tema. Ji reikalauja daug laiko, darbo ir atsakomybės, bet yra labai prasminga.

Juk be meilės Lietuvai, be pagarbos savajam kraštui nesukursi tokių paveikslų kaip „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Lietuvos dienoraštis“, „Senąjį sodžių prisiminus“, „Kunigaikščiai“, „Karalienė Morta“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“.

Pastarajame, iš šonų tarsi įrėmintame langinėmis, vaizduojamas klūpantis Karalius Mindaugas, popiežius, kunigaikščiai ir kunigaikštytės, to laiko diduomenė, kariai. Virš Kernavės piliakalnio kyla geltona saulė.

Svarbiausius valstybės įvykius dailininkė pavaizdavo paveiksle „Lietuvos istorijos slenksčiai“.

Ji įsitikinusi, kad tokie paveikslai įkvepia pagarbą praeičiai, ugdo patriotizmą, žadina žmonių širdyse orumo, pasididžiavimo savo valstybe jausmus.

Rokiškio krašto muziejuje rodoma 12 darbų, ir autorei itin miela girdėti, kad parodą lanko jaunimas, mokiniai. Ji džiaugsis, jei paroda paliks jaunuolių mintyse ryškų pėdsaką, jeigu jos paveikslai paskatins ieškoti savo tapatybės, didžiuotis tautos istoriniais herojais.

Menininko vizija

Pirmąją – kunigaikštytę Rimgailę

Laima KRIUKELIENĖ

Mano paveikslų atsiradimo istorijos įvairios. Beveik visus tapybos darbus sukūriau niekieno neskatinama. Tiesiog nusprendžiau nutapyti – ir nutapiau. Bet yra buvę ir kitokių paveikslų atsiradimo inspiracijų.

Pavyzdžiui, nutapyti Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo seseris pasiūlė pažįstamas Lietuvos žurnalistas, redaktorius ir leidėjas Juozas Vercinkevičius. Jis man sakė, kad trijų Vytauto Didžiojo seserų: Rimgailės, Danutės Onos ir Miklausės tapytų portretų Lietuvoje nėra. Man pasidarė smalsu. Taip ir ryžausi nutapyti visas tris seseris.

Pirmiausia ėmiausi tapyti kunigaikštytę Rimgailę. Na, iš tiesų informacijos apie šias tris seseris radau labai nedaug. Bet tai manęs nesustabdė. Per kelis mėnesius nutapiau kunigaikštytę Rimgailę, vėliau gimė kunigaikštytės Danutės Onos ir kunigaikštytės Miklausės paveikslai. Kartu su kitais lietuvybės tema nutapytais kūriniais jie buvo eksponuoti įvairiuose muziejuose, galerijose.

Projektas „Krašto santakos. Laikmatis“

Ketvirtadienio rytas Kupiškyje prasidėjo neįprastai audringai. Alyvų gatvėje esančioje viešoje vietoje girtas vyras ne tik demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bet ir vėlėsi į fizinius konfliktus bei niokojo svetimą turtą.

Agresyvus išpuolis vidury dienos

Incidentas užfiksuotas kovo 27 d., apie 9 val. 30 min. Policijos duomenimis, 1990 m. gimęs vyras viešoje vietoje elgėsi chuliganiškai. Maža to, įtariamajam nustatytas itin sunkus girtumo laipsnis – 3,47 promilės.

Tokios būsenos asmuo neapsiribojo vien žodiniais įžeidimais.

Užpuolikas sukėlė fizinį skausmą 1968 m. gimusiam vyrui bei kartu su juo buvusiam 1981 m. gimusiam asmeniui. Pastarajam agresorius dar spyrė koja.

Smurtautojo taikiniu tapo ir automobilis „Chrysler Voyager“. Vyras apgadino kairės pusės priekines dureles bei visiškai išdaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą.

Teisinės pasekmės

Pareigūnai operatyviai sulaikė įtariamąjį, jis uždarytas į areštinę. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas).

Už viešosios tvarkos pažeidimą, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir trikdant visuomenės rimtį, gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiuo metu policija tikslina įvykio aplinkybes ir vertina padarytą turtinę žalą.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašo iš dabartinių Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narių Pauliaus Pranckūno, Virginijaus Umbros bei buvusio minėtos savivaldybės tarybos nario Algirdo Gasiūno priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikęs prokuroras siekia, kad šie politikai į savivaldybės biudžetą iš viso grąžintų beveik 16 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, civilinio proceso tvarka, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje su ieškiniu dėl nepagrįsto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nario V. Umbros praturtėjimo, prašydamas iš jo priteisti 7 tūkst. 694 eurus.

Kupiškio rajono savivaldybės administracija praėjusios kadencijos metu V. Umbrai kompensavo 10 tūkst. 758 eurus išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, iš kurių 10 tūkst. 620 eurų buvo kompensuota kurui.

Atlikęs tyrimą prokuroras nustatė, kad minėtam politikui nepagrįstai kompensuoti 2 tūkst. 35 eurai už karantino laikotarpiais, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas, įsigytus degalus. Dar už 2 tūkst. 387 eurus kuro V. Umbra pylėsi kitame rajone. Tyrimo metu įvertinus politiko automobilių ridą, kuro sąnaudas, atstumus nuo jo gyvenamosios vietos iki savivaldybės pastato, konstatuojama, kad tarybos nario funkcijų vykdymui jis galėjo panaudoti 2 tūkst. 925 eurus, o likusi nepagrįstai gauta kompensacija privalo būti grąžinta į savivaldybės biudžetą.

Prokuratūra kreipėsi į teismą ir dėl Kupiškio rajono tarybos nario P. Pranckūno nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš jo priteisti minėtos savivaldybės naudai 7 tūkst. 236 eurų.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijai 2019-2023 metų kadencijos metu P. Pranckūnas pateikė dokumentus, kad vykdydamas tarybos nario veiklą jis patyrė 10 tūkst. 242 eurus išlaidų: transporto išlaidoms – 7 tūkst. 899 eurus (iš kurių 785 eurus remontui, draudimui, automobilio prekėms) ir telefono, interneto ryšio išlaidoms – 2 tūkst. 343 eurus.

Viešojo intereso gynimo funkcijas atliekantis prokuroras nustatė, kad P. Pranckūnui nepagrįstai kompensuoti 929 eurai už telefono, interneto ryšio išlaidas, įrangos įsigijimą. Pagal pateiktus duomenis, politikas mokėjo už tris mobiliojo ryšio abonentus – atskirai mobiliajam telefonui, planšetei ir už SIM kortelę nešiojamam internetui. Tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybės kompensuojamo vieno abonento telefono numeris buvo skelbiamas kaip vandens pramogų organizavimo įmonės telefonas, nors politikas teigė, kad visi trys abonentai buvo skirti jo, kaip tarybos nario, pareigoms atlikti.

Atlikęs tyrimą prokuroras taip pat nustatė, kad mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitose, kurias P. Pranckūnas pateikė savivaldybei apmokėjimui, yra priskaičiuotos ir išmaniosios televizijos paslaugos, mokestis už skambučius bei žinutes į įvairias užsienio šalis (apie 140 eurų), pramogines paslaugas bei aukas labdaros akcijoms (daugiau nei 70 eurų).

Minėtas politikas pateikė duomenis, kad praėjusios kadencijos metu naudojosi dviem automobiliais. Pagal savivaldybei pateiktus čekius P. Pranckūnui buvo kompensuoti 2 tūkst. 388 litrai dyzelino,

2 tūkst. 64 litrai benzino ir 2 tūkst. 975 litrų dujų. Su tokiu degalų kiekiu šiais automobiliais buvo galima nuvažiuoti beveik 93 tūkst. kilometrų. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad karantino laikotarpiais P. Pranckūnui už degalus išmokėta 1 tūkst. 261 euro kompensacija.

Viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipėsi į teismą ir dėl buvusio Kupiškio rajono tarybos nario A. Gasiūno galimai nepagrįsto praturtėjimo, reikalaudamas iš jo priteisti 959 eurus.

Nustatyta, kad praėjusios kadencijos metu A. Gasiūnas savivaldybei pateikė dokumentus, kad vykdydamas tarybos nario veiklą jis patyrė 6 tūkst. 106 eurus išlaidų: iš jų už transporto išlaidas – 4 tūkst. 584 eurus, o kanceliarines prekes – 1 tūkst. 522 eurus. Auditui nustačius, kad ne visos šios išlaidos kompensuotos pagrįstai, minėtas politikas savanoriškai grąžino į savivaldybės biudžetą 819 eurų.

Tyrimą atlikęs prokuroras nustatė, kad A. Gasiūnui už karantino laikotarpiais panaudotus degalus buvo nepagrįstai išmokėta 959 eurų kompensacija. Šią sumą prokuratūra Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų ir prašo iš minėto politiko priteisti.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams vasario 27 d. duomenimis yra pateikę 159 civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 1 mln. 797 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, vasario 27 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 1 mln. 458 tūkst. eurų.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 36 savivaldybių biudžetus.

Kupiškio gyventojai sunerimę dėl sparčiai kylančio Lėvens upės vandens lygio. Redakciją pasiekė skaitytojų atsiųstos nuotraukos, kuriose matyti, kad vanduo kai kuriose vietose jau yra priartėjęs prie kelio ir tilto konstrukcijų.

Gyventojų teigimu, upė per pastarąsias dienas pakilo labai greitai, o kai kuriose pakrantėse vanduo jau beveik pasiekė kritinę ribą. Vietiniai baiminasi, kad jei vandens lygis dar kils, gali būti užlietos žemesnės teritorijos.

„Vanduo kyla tiesiog akyse. Dar prieš kelias dienas tokio lygio tikrai nebuvo“, – redakcijai pasakojo vienas skaitytojas, atsiuntęs nuotraukas iš Lėvens pakrantės.

Kol kas oficialios informacijos iš rajono vadovų ar specialiųjų tarnybų nepateikiama. Savivaldybė situacijos viešai nekomentuoja, o gyventojai sako pasigendantys aiškios informacijos apie galimas grėsmes.

Dėl to žmonės patys dalijasi vaizdais socialiniuose tinkluose ir tarpusavyje perspėja vieni kitus apie galimą pavojų. Pasak jų, tokio aukšto vandens lygio šioje vietoje seniai nebuvo matyti.

Gyventojai tikisi, kad atsakingos institucijos netrukus pateiks daugiau informacijos ir paaiškins, ar situacija yra kontroliuojama bei kokių veiksmų planuojama imtis, jei vanduo ir toliau kils.

Jei turite nuotraukų ar informacijos apie situaciją prie Lėvens upės, kviečiame dalintis su redakcija: info@aina.lt  .

AINA.lt skaitytojo Vido Povilonio nuotr.