2014 metais Panevėžys buvo paskelbtas Lietuvos kultūros sostine ir jame vyko daug spalvingų ir įdomių renginių. Apžvelkime šio išskirtinio įvykio Panevėžio istorijoje svarbą. Nuo 2008 metų pradėjus vykdyti projektą „Lietuvos kultūros sostinė“, vienas Lietuvos miestų
Skaityti daugiau
Lietuvos Respublikos laikais labai trūko lietuvių prekybininkų. Tas pozicijas tvirtai laikė žydų kilmės prekybininkai. Prekybos mokyklos Lietuvoje, tame tarpe ir Panevėžyje, suvaidino labai svarbų vaidmenį ruošiant prekybininkus Lietuvai. 1939 metais vokiečiai okupavo Klaipėdos kraštą. Įvairios
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste pagrindinė transporto priemonė ilgą laiką buvo vežikai su arkliniu transportu. Buvo sunkieji ir lengvieji vežikai. Sunkieji perveždavo įvairius krovinius. Jiems buvo nustatytos ir prievolės gaisro metu. Su savo transportu jie buvo įpareigoti vežioti
Skaityti daugiau
Panevėžio dramos teatro aktoriai, norėdami išbandyti savo jėgas kine, 1957 metais slapčiomis sukūrė begarsį vaidybinį filmą „Nei šis, nei tas“. Juozas Miltinis, sužinojęs apie tokią aktorių saviveiklą, filmo kūrėjus išbarė. Kino juosta buvo paslėpta toliau
Skaityti daugiau
1936 metais Panevėžio miesto vadovai sukūrė miesto penkių metų vystymosi gaires. Pirmoje vietoje iškeltas naujų pradinių mokyklų statybų klausimas. Tik 50% pradinių mokyklų turėjo tinkamas patalpas. Buvo numatyta pastatyti 5 naujas mokyklas. Statybai planuota išleisti
Skaityti daugiau
Rezistensinis judėjimas Panevėžio mieste ir apskrityje vyko nuo pat 1944 metų. Buvo dvi pagrindinės formos: partizaninė kova ir įvairios pogrindinės organizacijos. Partizaninė kova vyko Panevėžio apskrityje. Įvairios pogrindinės organizacijos aktyviai veikė Panevėžio mieste.Keletas pogrindinių organizacijų
Skaityti daugiau
Šiandieninis Panevėžys su jį supančiais pramonės įmonių rajonais ir stambiais gyvenamųjų namų kvartalais išaugo sovietmetyje. Buvo rekonstruota ir centrinė miesto dalis. Trumpai apžvelkime ano meto Panevėžio statybas. Pagal 1947 metais sudarytą Panevėžio miesto generalinį planą
Skaityti daugiau
1940 metų birželio mėnesį į Lietuvą įžengė raudonoji armija. Jos atskiri daliniai pasirodė ir Panevėžio mieste. Vienas po kito rengiami mitingai Panevėžyje ir jo apylinkėse. Juose visaip buvo įrodinėjami sovietinio gyvenimo būdo pranašumai. Gyventojų sąmonėje
Skaityti daugiau
Nepriklausomybės kovų metu gimusi Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) kėlė sau uždavinį apjungti visus pasiryžusius ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Vieno iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio pirmasis priesakas skelbė: „Visur ir visados gink Lietuvos Nepriklausomybę“.
Skaityti daugiau
Panevėžyje gyvenę žydai taip pat dalyvavo kovose dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės. Dalis jų buvo atleisti nuo karinės tarnybos, nes buvo pirkliai, prekybininkai ir kitų profesijų atstovai. Dauguma iš kovose dalyvavusių turėjo eilinio laipsnį, bet buvo
Skaityti daugiau
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo vykstant laisvės kovoms, Panevėžys iš bolševikų buvo išvaduotas 1919 m. gegužės 19 d. Atkuriant karų sugriautą miesto ūkį, buvo atgaivinamas ir kultūrinis gyvenimas. Visur buvo juntamas didelis dvasinis pakilimas ir noras
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę teko ginti ginklu. Nepriklausomybės kovose pasižymėjo Panevėžio krašto savanoriai. 1919 metų pradžioje, vokiečiams pasitraukus iš Panevėžio, į miestą veržėsi raudonosios armijos daliniai. Į kovą su jais stojo
Skaityti daugiau
Pirmieji Lietuvos artilerijos daigai susiję su pirmuoju artilerijos pulku. 1919 metais iš vokiečių gautos dvi lengvosios rusiškos 3 colių patrankos. Tos dvi patrankos ir sudarė pirmojo artilerijos pulko pirmos baterijos pradžią. 1919 metais sausio 6
Skaityti daugiau
Lietuvos kariuomenės savanoriai suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Lietuvos valstybę 1918-1920 metais. Jiems teko kovoti su eile priešų. Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių sąjungos (toliau - LKKSS) steigimo idėja užsimezgė dar 1925 metais, minint Didžiojo Vilniaus
Skaityti daugiau
Kino teatrų istorija Panevėžyje gana paini. Ypač daug pasikeitimų buvo Respublikos laikais. 1910 metais A. Sondagas įsteigė pirmą Panevėžyje kino teatrą „Modern“. Po pirmojo pasaulinio karo Panevėžyje veikė kino teatras „Spindulys‘. Jis priklausė „Spindulio“ akcinei
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste Respublikos laikais nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 dešimtmečio pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė. Lietuvos vaiko
Skaityti daugiau
Su šia problema susidūrė kiekviena senesnė mokykla ir ją sprendė įvairiai. Panagrinėkime Panevėžio mokyklų atvejį. Panevėžio kolegija. Įsteigta 2002 metais, sujungus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos
Skaityti daugiau
Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos (toliau-LTJ) Panevėžio rajonas pradėjo formuotis Panevėžio valstybinėje gimnazijoje 1926 metais rugsėjo 12 dieną. Ramygaloje kuopelė įsteigta 1927 metų spalio 8 dieną. Panevėžio mokytojų seminarijoje pirmas ratelis įkurtas 1929 metų kovo 9
Skaityti daugiau
Pirmieji bankininkai Lietuvoje buvo žydai. Jie skolindavo pinigus už tam tikrą užstatą. Užstatu imamas ir ir nekilnojamas turtas: dvarai, namai ir bažnytinės vertybės. Negrąžinus pinigų, užstatas parduodamas. Bankų užuomazgos Panevėžio mieste atsirado 19 amžiaus antroje
Skaityti daugiau
Nacistinė Vokietija vis labiau susidūrė su sunkumais karo frontuose. Buvo ieškoma rezervų okupuotuose kraštuose. 1943 metais SS legioną bandyta suorganizuoti ir Lietuvoje, bet tai baigėsi nesekme. 1943 metais nacių valdžia kovo mėnesį pradėjo organizuoti Lietuvos
Skaityti daugiau
Šios draugijos vardu buvo pasivadinusi ir tarpukario Lietuvoje veikė katalikių moterų vienuolija – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija. Iš pradžių jos centras buvo Rokiškyje. Į Panevėžį kongregacijos centriniai namai perkelti 1927 metais. Vienuolės nenešiojo
Skaityti daugiau
Vilniaus netektis buvo skaudus smūgis Lietuvai. Valstybė neteko savo sostinės. Buvo daroma nemažai pastangų kelti šį klausimą tarptautiniu mastu. Lietuvoje buvo sudarytas Vilniui vaduoti sąjungos centro vykdomasis komitetas. Vilniui vaduoti sąjungos skyriai kūrėsi visoje Lietuvoje.
Skaityti daugiau
Šiais laikais konferencijų Panevėžyje rengiama daug ir įvairių. Bet retas kuris žino, kad joms pradžią davė Lietuvos istorijos draugijos Panevėžio skyrius, 1992 m. gruodžio 16 d. surengęs konferenciją „Iš Panevėžio praeities“. Tuo metu artėjo Panevėžio
Skaityti daugiau
Mokytojų seminarija Panevėžio mieste turi ilgą istoriją. Ji sėkmingai veikė nepriklausomos Lietuvos laikais. Savo veiklą pradėjo dar cariniais laikais. Nacių okupacijos metais mokytojų seminarija nedirbo, tik 1942 metais buvo įsteigtos pedagoginės klasės gimnazijoje. Čia rengti
Skaityti daugiau
Pirmieji pasiūlymai atkurti istorinius Panevėžio gatvių pavadinimus buvo iškelti 1987 m. gruodžio 11 d. vykusiame Lietuvos kultūros fondo rėmimo grupės steigiamajame susirinkime. Susiburti prie šio fondo pakvietė ir jo tarybos pirmininke buvo išrinkta Knygų bičiulių
Skaityti daugiau
2003 metais minint Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejų, Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje buvo pastatytas paminklas Panevėžio pradžios vietai pažymėti. Jame iškaltas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro 1503 m. rugsėjo 7 d. rašto
Skaityti daugiau
Nepriklausomos Lietuvos laikais pamažu kilo išsilavinimo lygis. 1928 metais Lietuvoje įvestas privalomas pradinis mokslas. Buvo vystomas ir gimnazijų, aukštujų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų tinklas. 1940 metais prasidėjo sovietinė okupacija. Mokyklose panaikintas tikybos dėstymas, įvestos
Skaityti daugiau
Pagal legendą Nevėžio pakrantės kalnelyje, toje vietoje, kur dabar apygardos teismas, buvo pagoniška šventykla. Po žemaičių krikšto ją sudaužė ir aukuro akmenį į senąją upės vagą įstūmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Kad Senvagėje buvo aukuro
Skaityti daugiau
Pirmaisiais pokario metais kino teatrai buvo vertinami kaip propagandos priemonė. 1944 metų liepos 22 dieną sovietinė armija užėmė Panevėžio miestą. Labai greitai buvo nuspęsta atkurti kino teatrų tinklą. 1944 metais rugpjūčio 1 dieną organizuojamas Panevėžio
Skaityti daugiau
Nuo pat Lietuvos šaulių sąjungos įsikūrimo, jos veikloje aktyviai dalyvavo moterys. Jos veikė ir Nepriklausomybės kovų metais. Pirmoji Lietuvos moterų šaulių vadė buvo M. Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė. Dirbant buvo sukurtos moterų šaulių veiklos taisyklės, kurias redagavo plk.
Skaityti daugiau
