Atodangos

    Lietuvoje nuo seno buvo auginami linai. Sėmeninius linus vartodavo valgiui,  o iš pluoštinių gamindavo virves, aprangą.      Įvairiais laikotarpiais linų auginimo mastai Lietuvoje buvo skirtingi. Linininkystės aukso amžius – tarpukaris: tuomet pagal linų auginimo mastą Lietuva užėmė trečiąją vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Vėliau linų auginimo tradicijos Lietuvoje…

Sovietmečiu Lietuvoje vyko radikalios ūkio reformos, skaudžiai palietusios kaimo gyventojus. Reformas lydėjo drastiški susiklosčiusio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai.  Kaimuose buvo ne tik nacionalizuotos (atimtos iš gyventojų, suvalstybintos) žemės valdos, vykdyta  masinė žmonių deportacija, bet taip pat žmonės buvo verčiami palikti  savo sodybas ir keltis gyventi į naujai kuriamų kolektyvinių ūkių…

Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto kontora numatė atidaryti naujas susisiekimo linijas su Krekenava, Pumpėnais, Raguva. Buvo planuota, kad šiomis susisiekimo…

Akcinės bendrovės „Maistas“  Panevėžio fabrikas  iš pradžių skirtas  tik bekonų supirkimui ir produkcijos gamybai iš jų. Anglijoje buvo didelis tos produkcijos pareikalavimas. Per dieną planuota paskerst 350 bekonų.  Ūkininkai daug daugiau užaugindavo.  Greitai imta supirkti ir lašinines kiaules. Lašininės kiaulės gabenamos  Į JAV, Švediją, Belgiją, 1936 metais atidarytas konservų skyrius.…

Plytas namų statybai gaminusios įmonės sovietmečiu iš gyventojų buvo nusavintos ir perėjo valstybės žinion. Panevėžio mieste ir rajone besiplečiančios statybos, pareikalaudavo vis daugiau statybinių medžiagų: plytų, cemento, čerpių. Ypatingai didelis buvo plytų, kaip pagrindinės statybinės medžiagos, poreikis. Nors 1954 m. Panevėžio rajono kolūkių plytinėse buvo plečiama plytų gamyba, nuolatinis plytų…

1944 metais liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemažai  nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonė.  Kartu kuriamos ir įvairios smulkios dirbtuvės.  Buvo kuriamos ir artelės. Joms vadovauti įkurtas Panevėžio pramkombinatas.  Jam priklausė įvairios smulkios artelės. Artelės priklausė ir daugiaverslinei sąjungai Panevėžyje. Jos turėjo…

1970 m. Panevėžio miesto statybų aikštelėse dirbo zoninės mechanizacijos valdybos žinioje esantys 29 bokštiniai ir 13 sunkiųjų pneuomoratinių bei vikšrinių kranų, 27 sunkieji ir 10 lengvųjų ekskavatorių, 35 buldozeriai, 10 kompresorių ir kitokia technika. Džiaugėsi tuomet darbininkai, kad nebereikia tranšėjų rausti kastuvais, neštuvais ant pastolių tampyti plytas ar skiedinį. Jei…

Panevėžyje Kranto gatvėje raudonų plytų mūruose 1944 –1998 m. veikė Konservų fabrikas (vėliau kombinatas), kurio gaminių gardus kvapas pasklisdavo po visą miestą. Tai dar cariniais laikais statyti pastatai, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo veikė stipriųjų gėrimų pilstykla ir kurie vėliau buvo pritaikyti vaisių ir daržovių konservams gaminti. Panevėžio konservų fabriko…

Technologinių naujovių atsiradimas bei jų panaudojimas iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimą ir  įpročius XX a. 6-7 deš. Panevėžyje tokia naujove tapo elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gamyklų atsiradimas: ėmė veikti ir pirmąją produkciją išleido tuo laikmečiu supermodernios įmonės –  Kabelių, „Ekrano“ ir  Tiksliosios mechanikos gamyklos.   Užsakymai iš Rygos VEF gamyklos „Lietkabelio“…

Kaip atsirado elektra Panevėžyje?   Panevėžio miesto elektrifikavimo pradžia laikomi 1924-ieji metai: tuomet Kranto gatvėje buvusiame malūne ėmė suktis pirmasis nuolatinės srovės generatorius, mieste užsižiebė pirmosios elektros lemputės. 1927 m. Elektros gatvėje buvo pastatyta elektrinė su dviem „gazgeneratoriais“ ir dviem dyzeliniais varikliais bendro 750 AJ galingumo. Apkrovimas tuomet siekė 490…

Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto.  Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta tik 17 % gatvių. Kai kurias gatves reikėjo pergrįsti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių buvo…

Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai.  4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų  įmonių. Vienas seniausių knygynų Lietuvoje buvo J. Masiulio vadovaujamas knygynas. Jis veikė nuo 1905 metų. Žymiausias lietuvių prekybininkas buvo Pranas Vanagas. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė buvo Vasario 16 gatvėje Nr.10. Iš…

Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais  miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos.…

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo…

1944 –1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės:  Metalo apdirbimo dirbtuvė  gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius. Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino…

Žemės ūkio parodos buvo populiarios mieste dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė savo naminius gyvulius. Jų negalima buvo laikyti centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigalėjo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių kaip savo verslą nurodė, kad jie ūkininkai. 1926 metais…

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį. 1931 metais Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai „Biržos“ nariai įsijungė į…

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas  ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų…

Po Antrojo pasaulinio karo, sovietams reokupavus  Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje,  kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad…

Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę.  Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos filialas Panevėžio mieste. Tas filialas sėkmingai veikė. 1926 metais buvo pasiųstas kreipimasis į švietimo ministeriją…

Lietuvoje  ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko  Antonas Hokušas.   Vėliau jo vardas dažniau naudojamas Antanas. Pagal kitus šaltinius jis atsikėlė jau 19…

Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 metais Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą ,,Republik“,…

Šiek tiek istorijos Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos…

Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmas pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi  kelią  ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau…

Panevėžyje 4 dešimtmetyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste  buvo įkurtas darbo rūmų darbininkų kultūros  klubas. Jis vystė plačią veiklą. Buvo įkurtas Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Greitai  choro narių skaičius išaugo iki 60 asmenų.  Buvo sukurtas ir styginis orkestras. Po darbo  darbininkai galėjo paskaityti laikraščius ar pažaisti…

Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų…

Aušrininkų- socialdemokratinės pakraipos organizacijos  užuomazgos siekė dar carinius laikus. Tada jie veikė kartu su ateitininkais. Vėliau jų keliai išsiskyrė.  Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė ,,Aušrinės“ laikraščio išleidimą. Šis leidinys pradėjo eiti 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Pagal kai kuriuos atsiminimus jiems priklausė  vėliau žinomas karininkas Vincas Jonuška.…

Geresniam šaulių organizacijos veikimui buvo reikalingi ir rėmėjai. Jie savo  lėšomis prisidėjo prie šaulių rinktinės veikimo. Šaulių rėmėjų Panevėžio rinktinėje būta jau nuo 1923 m., bet plačiau organizuoti jie pradėti tiktai 1929 m., kai atsirado asmenų, kurie rėmė Panevėžio šaulių rinktinę, mokėdami mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės: jose…

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana.…

Suaugusiųjų  institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi Švietimo Valdybos. Jie dar buvo išlaikomi iš mokesčio už mokslą ir iš Profesinės sąjungos lėšų. Institutai buvo „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklus priimami…