Atodangos

Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto.  Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta tik 17 % gatvių. Kai kurias gatves reikėjo pergrįsti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš pradžių buvo…

Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai.  4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų  įmonių. Vienas seniausių knygynų Lietuvoje buvo J. Masiulio vadovaujamas knygynas. Jis veikė nuo 1905 metų. Žymiausias lietuvių prekybininkas buvo Pranas Vanagas. Jo vyno ir gastronomijos parduotuvė buvo Vasario 16 gatvėje Nr.10. Iš…

Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais  miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį gyventojų balsavimą dėl blaivybės mieste. Prieš tuos pasiūlymus balsavo žydų frakcija ir dalis lenkų frakcijos.…

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą gauti kuo geresnių rezultatų, galimybė palyginti savo darbo vaisius, esant vienodoms veiklos sąlygoms. Pirmaujantieji buvo…

1944 –1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės:  Metalo apdirbimo dirbtuvė  gamino ašis vežimams, skardos išdirbinius, remontavo žemės ūkio inventorių bei metalinius gaminius. Medžio apdirbimo dirbtuvė gamino…

Žemės ūkio parodos buvo populiarios mieste dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė savo naminius gyvulius. Jų negalima buvo laikyti centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai įsigalėjo tik 4 dešimtmetyje. Dalis panevėžiečių kaip savo verslą nurodė, kad jie ūkininkai. 1926 metais…

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį. 1931 metais Kaune įsikūrė Lietuvos pramonininkų ir amatininkų sąjunga. Įsikūrus šiai sąjungai „Biržos“ nariai įsijungė į…

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas  ėmėsi reformuoti šalies ekonomiką, ypač žemės ūkį. Pradėjus pašarinių kultūrų…

Po Antrojo pasaulinio karo, sovietams reokupavus  Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje,  kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo keliamas ne mokslinis, o ideologinis uždavinys – diegti į gyvenimą marksizmo-leninizmo idėjas, nepaisant to, kad…

Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę.  Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos filialas Panevėžio mieste. Tas filialas sėkmingai veikė. 1926 metais buvo pasiųstas kreipimasis į švietimo ministeriją…

Lietuvoje  ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko  Antonas Hokušas.   Vėliau jo vardas dažniau naudojamas Antanas. Pagal kitus šaltinius jis atsikėlė jau 19…

Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo užregistruotos pirmosios panevėžiečiams priklausiusios motorinės transporto priemonės. 1913 metais Panevėžio kalėjimo viršininkas įsigijo motociklą ,,Republik“,…

Šiek tiek istorijos Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines galimybes. Pirmuosius Europoje tokių muzikantų kolektyvus, kurie jau buvo panašūs į šiuolaikinius pučiamųjų orkestrus, Anglijos…

Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmas pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir sportas sunkokai skynėsi  kelią  ir tarpukario Lietuvoje. Iš pradžių populiariausia sporto šaka buvo futbolas. Vėliau…

Panevėžyje 4 dešimtmetyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste  buvo įkurtas darbo rūmų darbininkų kultūros  klubas. Jis vystė plačią veiklą. Buvo įkurtas Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Greitai  choro narių skaičius išaugo iki 60 asmenų.  Buvo sukurtas ir styginis orkestras. Po darbo  darbininkai galėjo paskaityti laikraščius ar pažaisti…

Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad jos tėvas Ignas Čėsnas, sovietmečiu buvęs politinis kalinys, yra kilęs iš kilmingos ir garsios bajorų…

Aušrininkų- socialdemokratinės pakraipos organizacijos  užuomazgos siekė dar carinius laikus. Tada jie veikė kartu su ateitininkais. Vėliau jų keliai išsiskyrė.  Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė ,,Aušrinės“ laikraščio išleidimą. Šis leidinys pradėjo eiti 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai minimi jau realinėje mokykloje. Pagal kai kuriuos atsiminimus jiems priklausė  vėliau žinomas karininkas Vincas Jonuška.…

Geresniam šaulių organizacijos veikimui buvo reikalingi ir rėmėjai. Jie savo  lėšomis prisidėjo prie šaulių rinktinės veikimo. Šaulių rėmėjų Panevėžio rinktinėje būta jau nuo 1923 m., bet plačiau organizuoti jie pradėti tiktai 1929 m., kai atsirado asmenų, kurie rėmė Panevėžio šaulių rinktinę, mokėdami mokestį. 1927 m. išleistos šaulių rėmėjų taisyklės: jose…

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto Nevėžis teka ne savo natūralia vaga, bet dirbtinai iškastu kanalu – Senvagė nėra gamtos dovana.…

Suaugusiųjų  institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi Švietimo Valdybos. Jie dar buvo išlaikomi iš mokesčio už mokslą ir iš Profesinės sąjungos lėšų. Institutai buvo „A“ ir „B“ ciklų. Į „A“ ciklus priimami…

Juozas Miltinis, būdamas Panevėžio dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, o vienu metu dar ir direktoriumi, kreipimųsi į miesto vykdomąjį komitetą parašė ne vieną. Visi jie buvo susiję su senojo teatro pastato remontu, kitų sąlygų pagerinimu, o vėliau jau ir naujojo teatro įrengimu. Šįkart Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale pavyko rasti…

1918-1920 m. Nepriklausomybės kovų laikotarpis buvo sudėtingas Lietuvos valstybės kūrimosi etapas, pareikalavęs ir nemažai valstybės gynėjų – Lietuvos kariuomenės savanorių, aukų. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoriai vedė atkaklias kovas su Raudonąja armija. 1919 m. gegužės 19 d. buvo išvaduotas Panevėžio miestas. Intensyvios kautynės miesto apylinkėse  vyko ir  gegužės 21- 22…

Šiandien apie šį Panevėžio istorijoje prieš ketvirtį amžiaus vykusį lemtingą įvykį žinoma nedaug. Ir tai tik iš pasakojimų ir spaudos. Kol su šiuo įvykiu susiję dokumentai išblaškyti po įvairius archyvus ir tyrinėtojų jie nėra surinkti, apžvelkime tai, ką šiuo metu pavyko rasti. Panevėžio tikinčiųjų prašymas miesto merui Stanislovui Mačiuliui Prašymas…

Pagal kai kuriuos duomenis Panevėžyje žydų bendruomenė gyvena nuo 17 amžiaus.  Maždaug nuo ta laiko galėjo atsirasti pirmi palaidojimai. Kapinės  kūrėsi Sietyno gatvėje. Tiksli jų atsiradimo data nežinoma. Panevėžyje didesnė žydų bendruomenė atsirado tik 18 amžiaus pabaigoje. Pagal atskirų tyrinėtojų duomenis kapinėse 1872- 1940 metais palaidota 6934 asmenys. Buvo laidojama…

Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga ,,Pavasaris“ tur būt buvo gausiausia jaunimo  organizacija Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Labai aktyvia veikla pasireiškė ir Panevėžio krašto pavasarininkai. Tai buvo lietuviškumo propaguotojai Panevėžio krašte. Lietuvos katalikų jaunimo sąjunga  ,,Pavasaris“  įsikūrė slapta 1912 metais. Įkūrimo iniciatoriai buvo ateitininkai ir katalikų mokytojų sąjunga. 1912 metais  gegužės mėnesį…

Po nepriklausomybės atkūrimo Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktoriumi paskirtas Raimundas Voiška 1991 metais bibliotekoje įkūrė Rankraščių sektorių. Iki tol nustatyta tvarka asmenų ir institucijų rankraštinį palikimą galėjo kaupti tik mokslinės Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos ir Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos. Visa tai žinant, šiandien galima pasakyti, kad įsteigti rankraštyną Panevėžyje…

Česlovas Petraškevičius gimė 1886 metais kovo 15 dieną Biržų apskrities Saločių valsčiaus Mitrišiūnų kaime. Aukso medaliu baigęs Rygos gimnaziją studijavo teisę Petrapilyje. Mokslus baigė pirmo laipsnio diplomu. Vedė 1912 metais. 1917 metais bolševikai jį buvo suėmę ir 5 mėnesius laikė kalėjime. Atkūrus Lietuvos valstybės atstovybę , dirbo joje advokatu. Grįžęs…

Vykstant kovoms dėl Lietuvos Nepriklausomybės, 1919 m. gegužės 12 d. karininkas Jurgis Kubilius Ukmergėje pradėjo organizuoti savanorių dalinį, kuris netrukus buvo pavadintas Ukmergės batalionu. Nuo 1919 m. liepos batalionas dalyvavo kovose su raudonąja armija Zarasų apylinkėse. Nuo spalio14 d. batalionui vadovavo karininkas Julius Čaplikas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru. Gruodžio…

Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje.  Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais.  Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių.  Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės  Rusijos armijos paradai, o taip pat vykdavo vietinių karinių…

Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje dar 1924 metais. Jo tikslas buvo pastatyti Nepriklausomybės paminklą Panevėžyje. Tą idėją įgyvendinti patikėta skulptoriui Juozui Zikarui. Buvo sukurtas gipsinis paminklo modelis, kuris buvo eksponuojamas miesto muziejuje. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas.…