1. Home
  2. Atodangos

Kategorija: Atodangos

Linininkystė Panevėžio krašte: pakilimai ir nuosmukiai

Linininkystė Panevėžio krašte: pakilimai ir nuosmukiai

    Lietuvoje nuo seno buvo auginami linai. Sėmeninius linus vartodavo valgiui,  o iš pluoštinių gamindavo virves, aprangą.      Įvairiais laikotarpiais linų auginimo mastai Lietuvoje buvo skirtingi. Linininkystės aukso amžius – tarpukaris: tuomet pagal linų auginimo

Skaityti daugiau
Vienkiemių naikinimo metai. XX a. 8-asis deš.

Vienkiemių naikinimo metai. XX a. 8-asis deš.

Sovietmečiu Lietuvoje vyko radikalios ūkio reformos, skaudžiai palietusios kaimo gyventojus. Reformas lydėjo drastiški susiklosčiusio žmonių gyvenimo būdo pokyčiai.  Kaimuose buvo ne tik nacionalizuotos (atimtos iš gyventojų, suvalstybintos) žemės valdos, vykdyta  masinė žmonių deportacija, bet taip

Skaityti daugiau
Panevėžio miesto viešojo transporto užuomazgos

Panevėžio miesto viešojo transporto užuomazgos

Panevėžio autotransportu 1953 m. rūpinosi Panevėžio autotransporto kontora (direktorius – M. Aizikovičius). Kasmet autotransporto kontoros mašinų parkas buvo papildomas keliomis naujomis transporto priemonėmis. Tai įgalino plėsti panevėžiečių pervežimo galimybes mieste ir už jo ribų. Autotransporto

Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvės

Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko parduotuvės

Akcinės bendrovės „Maistas“  Panevėžio fabrikas  iš pradžių skirtas  tik bekonų supirkimui ir produkcijos gamybai iš jų. Anglijoje buvo didelis tos produkcijos pareikalavimas. Per dieną planuota paskerst 350 bekonų.  Ūkininkai daug daugiau užaugindavo.  Greitai imta supirkti

Skaityti daugiau
Panevėžio krašte iš molio gamintos skambančios plytos

Panevėžio krašte iš molio gamintos skambančios plytos

Plytas namų statybai gaminusios įmonės sovietmečiu iš gyventojų buvo nusavintos ir perėjo valstybės žinion. Panevėžio mieste ir rajone besiplečiančios statybos, pareikalaudavo vis daugiau statybinių medžiagų: plytų, cemento, čerpių. Ypatingai didelis buvo plytų, kaip pagrindinės statybinės

Skaityti daugiau
Artelės ir dirbtuvės Panevėžio mieste 20 a. penktame dešimtmetyje

Artelės ir dirbtuvės Panevėžio mieste 20 a. penktame dešimtmetyje

1944 metais liepos mėnesį į Panevėžį vėl sugrįžo raudonoji armija. Po karo miesto ūkis buvo nemažai  nukentėjęs. Pamažu pradėta atkurti miesto pramonė.  Kartu kuriamos ir įvairios smulkios dirbtuvės.  Buvo kuriamos ir artelės. Joms vadovauti įkurtas

Skaityti daugiau
Kaip Panevėžyje prieš 50 metų statybininkai darbavosi?

Kaip Panevėžyje prieš 50 metų statybininkai darbavosi?

1970 m. Panevėžio miesto statybų aikštelėse dirbo zoninės mechanizacijos valdybos žinioje esantys 29 bokštiniai ir 13 sunkiųjų pneuomoratinių bei vikšrinių kranų, 27 sunkieji ir 10 lengvųjų ekskavatorių, 35 buldozeriai, 10 kompresorių ir kitokia technika. Džiaugėsi

Skaityti daugiau
Saldainius „Karvutė” gamino ir Panevėžio konservų fabrikas

Saldainius „Karvutė” gamino ir Panevėžio konservų fabrikas

Panevėžyje Kranto gatvėje raudonų plytų mūruose 1944 –1998 m. veikė Konservų fabrikas (vėliau kombinatas), kurio gaminių gardus kvapas pasklisdavo po visą miestą. Tai dar cariniais laikais statyti pastatai, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo veikė stipriųjų

Skaityti daugiau
Technologinės naujovės Panevėžyje XX a. 6-7 dešimtmečiais

Technologinės naujovės Panevėžyje XX a. 6-7 dešimtmečiais

Technologinių naujovių atsiradimas bei jų panaudojimas iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimą ir  įpročius XX a. 6-7 deš. Panevėžyje tokia naujove tapo elektronikos ir elektrotechnikos pramonės gamyklų atsiradimas: ėmė veikti ir pirmąją produkciją išleido tuo laikmečiu

Skaityti daugiau
Elektrifikacijos pradžia Panevėžyje ir jos plėtra

Elektrifikacijos pradžia Panevėžyje ir jos plėtra

Kaip atsirado elektra Panevėžyje?   Panevėžio miesto elektrifikavimo pradžia laikomi 1924-ieji metai: tuomet Kranto gatvėje buvusiame malūne ėmė suktis pirmasis nuolatinės srovės generatorius, mieste užsižiebė pirmosios elektros lemputės. 1927 m. Elektros gatvėje buvo pastatyta elektrinė

Skaityti daugiau
Gatvių tvarkymas Panevėžyje 1930 -1940 metais

Gatvių tvarkymas Panevėžyje 1930 -1940 metais

Panevėžio mieste 1923 metų surašymo duomenimis gyveno virš 19 tūkstančių gyventojų. Miestas turėjo 2.414 hektarų ploto.  Jame buvo 124 gatvės. Jų bendras ilgis siekė 58 kilometrus. Miestas paveldėjo gana prastą carinių laikų palikimą. Buvo išgrįsta

Skaityti daugiau
Lietuvių prekybos  įmonės Panevėžyje  1920-1940 metais

Lietuvių prekybos įmonės Panevėžyje 1920-1940 metais

Respublikos laikais Panevėžyje vyraujantį vaidmenį vaidino žydų tautybės prekybininkai.  4 dešimtmetyje jau atsirasdavo vis daugiau ir lietuvių valdomų  įmonių. Vienas seniausių knygynų Lietuvoje buvo J. Masiulio vadovaujamas knygynas. Jis veikė nuo 1905 metų. Žymiausias lietuvių

Skaityti daugiau
Restoranai, barai, kavinės  Panevėžyje 1920- 1940 metais

Restoranai, barai, kavinės Panevėžyje 1920- 1940 metais

Respublikos laikais buvo populiarus posakis, kas ugnyje nesudega. Tame posakyje mintyse buvo turimi restoranai. 1925 metais  miesto taryba svarstė klausimą dėl blaivybės mieste. Nuspręsta iš 20 aludžių palikti 15. 1926 metais net siūlyta pravesti visuotinį

Skaityti daugiau
Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse

Ypatingas būdas darbo našumui kelti sovietmečiu veikusiose įmonėse

Sovietmečiu, kai buvo nesivadovaujama rinkos ekonomikos dėsniais, akivaizdu – buvo sudėtinga tikėtis gerų darbo rezultatų. Svarbiausiu veiksniu materialinių gėrybių gamyboje ir dvasinių gėrybių kūrime buvo sugalvotas „socialistinis lenktyniavimas“. Tai „draugiškas darbo žmonių rungtyniavimas“, turėjęs tikslą

Skaityti daugiau
Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

Ką sovietmečiu Panevėžyje gamino pramkombinatas ir kooperatinės artelės?

1944 –1960 m. gamybinę ir teikiamų paslaugų veiklą mieste vienijo daugiaprofilinės institucijos. Veikė taip vadinamas pramkombinatas bei kooperatinės artelės. Šiaulių srities Panevėžio miesto pramkombinate 1953 m. įvairia veikla užsiėmė šios dirbtuvės:  Metalo apdirbimo dirbtuvė  gamino

Skaityti daugiau
Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais

Žemės ūkio paroda Panevėžyje 1932 metais

Žemės ūkio parodos buvo populiarios mieste dar nuo carinių laikų. Jos ypač išpopuliarėjo jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Dalis Panevėžio miesto gyventojų laikė savo naminius gyvulius. Jų negalima buvo laikyti centrinėje miesto dalyje. Tie draudimai

Skaityti daugiau
Panevėžio verslininkų sąjunga 1920 – 1940 metais

Panevėžio verslininkų sąjunga 1920 – 1940 metais

Panevėžio verslininkų organizatoriai buvo pirkliai. 1922 metais įsteigta Prano Vanago ir kunigo Jono Karbausko verslininkų sąjunga ,,Birža“. Iš pradžių jai priklausė 25 asmenys. Jų skaičius vėliau išaugo iki 70. Jie Panevėžyje turėjo urmo sandėlį. 1931

Skaityti daugiau
Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

Iš sovietinės ideologijos postulatų: „moksleiviai padės kolūkiečiams auginti kukurūzus“

SSRS okupavus Lietuvą (1940) buvo sunaikinta į rinką orientuota Lietuvos žemės ūkio struktūra, pakeista žemėvalda ir pradėta diegti sovietinė žemės ūkio sistema: valstybinė žemės ūkio nuosavybė, sukolektyvintas darbas, komandinis valdymas. XX  a. 6 deš. tuometinis

Skaityti daugiau
Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka”

Iš sovietinės visuomenės postulatų: „privatinės nuosavybės neigiama įtaka”

Po Antrojo pasaulinio karo, sovietams reokupavus  Lietuvą, jos gyvavimą kelis dešimtmečius įtakojo socialistinė ideologija. Skirtingai nei Vakarų Europos ar kitų demokratinių valstybių raidoje,  kur vyravo laisvos rinkos ekonomika bei demokratijos plėtra, buvusioje Sovietų sąjungoje buvo

Skaityti daugiau
Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovo Raubos rūbų kirpimo ir siuvimo mokykla

Vaclovas Rauba savo veiklą pradėjo dar tik atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę.  Kaune buvo įkurta skambiu pavadinimu rūbų siuvimo ir kirpimo akademija. Pats Vaclovas Rauba gimęs 1878 metais balandžio 29 dieną. 1921 metais įsteigtas tos akademijos

Skaityti daugiau
Pirmoji liejykla Panevėžyje

Pirmoji liejykla Panevėžyje

Lietuvoje  ilgai nebuvo metalo liejimo specialistų. Vystantis pramonei šie meistrai buvo labai reikalingi. Panevėžio mieste irgi atsirado šio amato meistrų. 1885 metais į dabartinės Lietuvos teritorijos Šiaulių miestą grafo Zubovo kvietimu iš Čekijos atvyko  Antonas

Skaityti daugiau
Transportas mieste 20 amžiaus pirmoje pusėje

Transportas mieste 20 amžiaus pirmoje pusėje

Pirmi vežikai, pragyvenantys iš savo amato, Panevėžyje paminėti paminėti tik 1858 metais. Tai buvo vežikai su arkliniu transportu.Tuomet Panevėžio mieste buvo 5 vežikai.1896 metais mieste buvo 6 dviračiai. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio mieste buvo

Skaityti daugiau
Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Apie pučiamųjų instrumentų orkestrų veiklą sovietmečiu: nuobodžiauti nebuvo laiko

Šiek tiek istorijos Įvairaus dydžio ir sudėties pučiamųjų instrumentų grupės pradėjo formuotis labai seniai. Skirtingų istorinių epochų muzikinėje kultūroje persismelkia to laikotarpio dvasia. Kiekvienai epochai būdingas skirtingas požiūris ir į pučiamųjų orkestro paskirtį, funkcijas, menines

Skaityti daugiau
Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 metais

Kūno kultūros kursai Panevėžyje 1929 metais

Kūno kultūros ir sporto užuomazgos Lietuvoje siekė carinius laikus. Tuo metu carinėje Rusijoje buvo žinomi iš Lietuvos teritorijos kilę imtynininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Pirmas pasaulinis karas sutrukdė sporto populiarumo augimui. Kūno kultūra ir

Skaityti daugiau
Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais

Vakariniai darbininkų kursai Panevėžyje tarpukario metais

Panevėžyje 4 dešimtmetyje imta labiau rūpintis darbininkų švietimu ir kultūrine veikla. Mieste  buvo įkurtas darbo rūmų darbininkų kultūros  klubas. Jis vystė plačią veiklą. Buvo įkurtas Vlado Paulausko vadovaujamas choras. Greitai  choro narių skaičius išaugo iki

Skaityti daugiau
Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas

Kilmingos giminės pėdsakus užpustęs laikas

Garsi giminė Kokie vingiuoti ir nenuspėjami žmonių likimai. Daugelį paslapčių mes nusinešame su savimi į nebūtį, o ką pavyko išsaugoti – paliekame istorijai. Ilgus metus pedagoginį darbą dirbusi panevėžietė Irena Čėsnytė tik neseniai sužinojo, kad

Skaityti daugiau
Aušrininkai Panevėžyje 1918-1940 metais

Aušrininkai Panevėžyje 1918-1940 metais

Aušrininkų- socialdemokratinės pakraipos organizacijos  užuomazgos siekė dar carinius laikus. Tada jie veikė kartu su ateitininkais. Vėliau jų keliai išsiskyrė.  Aušrininkai savo istorijos ištakomis laikė ,,Aušrinės“ laikraščio išleidimą. Šis leidinys pradėjo eiti 1910 metais. Panevėžyje aušrininkai

Skaityti daugiau
Šaulių rėmėjai XII  Panevėžio rinktinėje

Šaulių rėmėjai XII Panevėžio rinktinėje

Geresniam šaulių organizacijos veikimui buvo reikalingi ir rėmėjai. Jie savo  lėšomis prisidėjo prie šaulių rinktinės veikimo. Šaulių rėmėjų Panevėžio rinktinėje būta jau nuo 1923 m., bet plačiau organizuoti jie pradėti tiktai 1929 m., kai atsirado

Skaityti daugiau
Kai Senvagė keitė miesto veidą

Kai Senvagė keitė miesto veidą

Panevėžiečiams per miestą ir jo apylinkes tekanti Nevėžio upė yra ypatinga – nuo jos pavadinimo kilo ir miesto vardas. Turbūt ne kiekvienas žino, kad pačiame miesto centre tam tikrą atkarpą nuo vieno iki kito tilto

Skaityti daugiau
Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 metais

Suaugusiųjų institutas Panevėžyje 1943 metais

Suaugusiųjų  institutai nacių okupacijos metais veikė ne viename Lietuvos mieste. Tai buvo lyg tarpinė grindis tarp spec. vidurinių ir aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Jie buvo išlaikomi Švietimo Valdybos. Jie dar buvo išlaikomi iš mokesčio už mokslą

Skaityti daugiau