1. Home
  2. Gatvės, aikštės, skverai

Kategorija: Gatvės, aikštės, skverai

Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos

Iš daugiabučių gyvenamųjų namų statybų istorijos

Žvelgiant per istorinių laikotarpių prizmę, galima pastebėti, kad gyvenamieji būstai miestuose tobulėjo nuo primityviausio pastato iki sudėtingų konstrukcijų daugiabučių. Patys pirmieji daugiabučiai gyvenamieji namai Lietuvoje pradėti statyti XX amžiaus pradžioje, kai iš kaimų į miestus

Skaityti daugiau
Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?

Ar daug buvo parduotuvių Panevėžyje 1953 metais?

1953 m. Panevėžio miesto valdžia peržiūrėjo, kiek mieste veikia valstybinių parduotuvių ir patikslino jų darbo laiką. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi pageltę popieriaus lapai, ant kurių rašomąja mašinėle rusų kalba atspausdintas visų 1953

Skaityti daugiau
Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Viščiukų perykla Katkų gatvėje

Ši gatvė neminima carinio laikotarpio gatvių saraše. Jos istorija nėra labai ilga, o pavadinimas istorijos bėgyje nesikeitė. Katkų gatvės pavadinimas minimas nuo 1923 m. rugpjūčio 4 d. Ji buvo tolokai nuo miesto centro. Respublikos laikais

Skaityti daugiau
Šv. Zitos gatvė

Šv. Zitos gatvė

Gatvės atsiradimo data ne visai aiški. Cariniais laikais jos nebuvo. Tikriausiai gatvė taip pavadinta  apie 1922 m., nes 1919 m. sąraše jos dar nėra. 1920 m. valdybos protokolų nerasta, o 1919–1921 m. protokolai prastai išlikę.

Skaityti daugiau
Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parkas

Skaistakalnio parko ir visos teritorijos  istorija susijusi su dvarininkais Karpiais, kurių valdymo metais parkas  ir visa teritorija vadinti  Jasnogurka. Skaistakalnis kaip parkas ėmė formuotis XIX a. Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais dvarininkų žemė nacionalizuota. Dalis teritorijos 

Skaityti daugiau
Smėlynės gatvė

Smėlynės gatvė

Ši gatvė cariniais laikais ji vadinta Pieski arba Smėlio gatve. 1910 m. Smėlynės gatvė išgrįsta. Kaip rašyta spaudoje, „Prieš pirmą pasaulinį karą „Ferma“ dabar Smėlynės gatvė buvo pagarsėjusi peštynėmis. Dabar  jos persikėlė į Agronomijos ir

Skaityti daugiau
Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje

Seniausia miesto įmonė Panevėžio Taikos alėjoje

1938 m. gegužės 31 d. nauja krantinė prie alaus daryklos pavadinta Taikos vardu. 1955 m. Panevėžio miesto vykdomojo komitetas nusprendė šiaurinėje miesto  dalyje projektuojama gatvę  kaip jau esančios gatvės tąsą pavadinti Taikos alėja. Dabar čia

Skaityti daugiau
Kur tarpukariu panevėžiečiai pirko svaigiuosius gėrimus?

Kur tarpukariu panevėžiečiai pirko svaigiuosius gėrimus?

Tarpukariu Panevėžyje veikė nemažai parduotuvių ir sandėlių, kur buvo galima įsigyti alkoholinių gėrimų. 1924–1935 m. mieste leistame laikraštyje „Panevėžio balsas“ mirgėjo reklamos, siūlančios įsigyti degtinės, vyno, alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų. Laisvės aikštės 33-iame name

Skaityti daugiau
Dar vienas Panevėžio karaimų maldos namų istorijos bruožas

Dar vienas Panevėžio karaimų maldos namų istorijos bruožas

Panevėžyje karaimų maldos namai, kenesa, buvo Sodų gatvės gale. Nėra tikslių duomenų, kada ji pastatyta. Vienur teigiama, kad XVIII–XIX a. sandūroje, kitur – apie 1840 m. Iš pradžių ji buvusi medinė. Tarpukariu medinės kenesos vietoje

Skaityti daugiau
Kada Laisvės aikštėje (buvusi Lenino) nebeliko transporto eismo?

Kada Laisvės aikštėje (buvusi Lenino) nebeliko transporto eismo?

Šiandien atrodo keista, kad prieš keletą dešimtmečių Panevėžyje, dabartine Laisvės aikšte (sovietmečiu – Lenino) važinėjo miesto autobusai, dūzgė sunkvežimiai ir kiti automobiliai. 1960 m. Lenino aikštėje buvo labai triukšminga, joje sustodavo beveik visi mieste kursuojantys

Skaityti daugiau
Tarpukariu Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus siūlyta statyti Smėlynės gatvėje

Tarpukariu Panevėžio apskrities savivaldybės rūmus siūlyta statyti Smėlynės gatvėje

Tarpukariu Panevėžyje numačius statyti Apskrities savivaldybės namus (dabar čia, Jakšto gatvėje, veikia Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika), ilgai diskutuota, kurioje miesto dalyje jie galėtų būti – miesto centre ar Smėlynės gatvėje. 1936 m. sausio 19 d.

Skaityti daugiau
Kada ir kur įsižiebė pirmasis televizorius Panevėžio mieste?

Kada ir kur įsižiebė pirmasis televizorius Panevėžio mieste?

Pirmą kartą žydrasis ekranas nušvito 1956 m. Geležinkelio gatvėje įsikūrusiuose tuometiniuose geležinkelio kelio statybos ir remonto ruožo darbuotojų poilsio patalpose, įrengtose veikiausiai tarpukariu statytame, šiandien tebestovinčiame gražiame mūriniame dviejų aukštų pastate, sovietmečiu vadintame „Geležinkelininkų klubu“.

Skaityti daugiau
Margių gatvė

Margių gatvė

Nėra tiksliai žinoma, kada atsirado gatvė tokiu pavadinimu. Istorikė Ona Maksimaitienė rašė, kad ji cariniais laikais vadinta Kalėjimo skersgatviu. 1919 m. gatvių sąraše tokio pavadinimo nebuvo. Panevėžio spaudoje rašyta, kad 1926 m. iš rugsėjo 17

Skaityti daugiau
Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvė

Staniūnų gatvės istoriją labai įdomi. Joje gyveno aukščiausi Panevėžio miesto ir apskrities policijos vadai. 1925 m. Panevėžio miesto ir apskrities agronomo raštinė persikėlė iš Respublikos g. 67 į Staniūnų g. 8. 1929 m. spalio 29

Skaityti daugiau
Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė

Kęstučio gatvė žinoma nuo 1919 m., carinių Panevėžio miesto gatvių sąraše jos dar nebuvo. 1919 m. daug gatvių Panevėžyje pavadinta žinomų istorinių asmenybių vardais, taip pat Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Gatvė ir aikštė pavadinta Vytauto vardu.

Skaityti daugiau
Klaipėdos gatvė

Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis, Pirmojo pasaulinio karo

Skaityti daugiau
Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

Kai kurie Ramygalos gatvės bruožai

1554‒1950 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgus ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš jų išaugo tada didžiausia Ramygalos gatvė ‒ viena seniausių Panevėžio gatvių. 1764 m.  duomenimis, Ramygalos gatvėje

Skaityti daugiau
Fromo-Gužučio gatvė

Fromo-Gužučio gatvė

Yra dvi Fromo-Gužučio gatvės atsiradimo versijos. Cariniais laikais miesto centre buvusi Aleksandro gatvė, kuri pagal buvusių gyventojų atsiminimus, tęsėsi iki Savanorių aikštės. Pagal kitą versiją nauja gatvė atsirado 1922 m. gruodžio mėnesį minint dramaturgo Fromo

Skaityti daugiau
Individualiųjų  gyvenamųjų namų staybos ypatumai Lietuvoje sovietmečiu

Individualiųjų gyvenamųjų namų staybos ypatumai Lietuvoje sovietmečiu

Siekiant pažaboti savivaliavimus statant individualius gyvenamuosius namus,1975 m. Lietuvoje priimti nauji tokią statybą reguliuojantys nuostatai. Vieni nuostatai reguliavo individualiąją statybą mieste, kiti – kaime. Visuose pirmiausia pabrėžiama, kad viena šeima gali staytis tik vieną namą

Skaityti daugiau
Iš Laisvės aikštės praeities

Iš Laisvės aikštės praeities

Panevėžio miesto centrinę – Laisvės aikštę supa įvairių laikotarpių ir stilių pastatai. Sovietmečiu rekonstruojant šią aikštę (buv. Lenino) nugriauta nemažai XIX a. pabaigoje statytų savitos architektūros namų. Aikštės kampe, nugriovus senuosius pastatus, 1972 m. pastatytas

Skaityti daugiau
Nemuno gatvės tilto statyba

Nemuno gatvės tilto statyba

XX a. 7–8 deš. Panevėžio miesto valdžia nemažai dėmesio skyrė miesto tvarkymui. 1960 m. šiems darbams išleista 650 tūkst., 1970 m. – 1,9 mln., 1974 m. – 2,2 mln. rublių. Didėjant automobilių srautui mieste, ypač

Skaityti daugiau
Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija

Pušaloto gatvė: vienos šeimos istorija

Pušaloto gatvė Panevėžyje tarpukariu sudarė nedidelę dalį šiandieninės gatvės. Dabar Pušaloto gatvė prasideda nuo Stoties gatvės, kerta Nemuno–Pušaloto–S. Kerbedžio ir Janonio gatvių žiedinę sankryžą, driekiasi šalia Panevėžio automobilių turgaus ir krypsta Bernatonių kaimo link. Tarpukariu

Skaityti daugiau
Vaižganto gatvė

Vaižganto gatvė

Jurgio gatvės dabartiniu metu Vaižganto  pavadinimas pirmąkart paminėtas 1871 m. Panevėžio miesto plane. Tiksliau, ji buvo vadinama Georgijaus gatve ar skersgatviu. Pagal minėtą planą mieste atsirado 20 naujų gatvių, minimos ir dvi aikštės. Gatvė buvo

Skaityti daugiau
Panevėžio gatvės 1940‒1944 m.

Panevėžio gatvės 1940‒1944 m.

1940 m. birželį Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m. liepos 21 d. Lietuva paskelbta sovietine respublika, o 1940 m. rugpjūtį ji įjungta į SSRS sudėtį. Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo  formuojamas sovietinis valdžios aparatas. Šiuo

Skaityti daugiau
Berčiūnų gatvė

Berčiūnų gatvė

1919 m. ši gatvė dar buvo vadinama Januškevičiaus vardu. Januškevičius buvo miesto vadovu cariniais laikais. Ji buvo gana trumpa ir prastos būklės. 1929 m. spaudoje rašyta, kad ši gatvė negrįsta, joje pilna mėšlo krūvų. Gatvė

Skaityti daugiau
Katedros gatvė

Katedros gatvė

Istorikė Ona Maksimaitienė teigė, kad cariniais laikais ši gatvė buvo Sofijos, nors yra ir kitokių nuomonių.  Istorijos bėgyje kelis kartus keitėsi jos pavadinimas. Lietuvos Respublikos laikais ši gatvė ilgesnį laiką vadinta Gegužės 15-osios gatve. 1925

Skaityti daugiau
Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (3)

Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (3)

Architektas Vladas Švipas (gimė 1900 m. Palėvenėje (Pušaloto vlsč.) – mirė 1965 m. Niujorke) savo knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ (Kaunas, 1933 m.) namų statytojams pateikia daug naudingų patarimų, kaip

Skaityti daugiau
Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (2)

Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (2)

Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse vis dar galima pamatyti nemažai senų, tarpukariu ar dar seniau statytų gyvenamųjų namų. Informacijos apie tai, kaip jie buvo statomi, kokias rekomendacijas jų statybai teikė tuometiniai gyvenamųjų būstų statymo specialistai,

Skaityti daugiau
Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (1)

Tarpukario Lietuvos miestų gyvenamieji namai (1)

Architektas Vladas Švipas 1933 m. Kaune leistoje knygoje „Miesto gyvenamieji namai: jiems statomi reikalavimai ir jų projektavimas“ aprašo, kokius gyvenamuosius namus reikėtų statyti Lietuvos miestuose. Leidinys prasideda skambia Polio Valerio sentencija: „Pasakyk man, ar neteko,

Skaityti daugiau
Medinių trobesių dažymas tarpukariu

Medinių trobesių dažymas tarpukariu

Tarpukario laikotarpiu dauguma namų Lietuvos kaimuose ir miesteliuose buvo mediniai. Nemažai tokių trobesių buvo ir didesniuose miestuose. Teigta, kad jei kraštas kultūringas, nesvarbu, medinė ar mūrinė statyba jame vyrauja. Svarbu, kad statiniai būtų tvarkingi ir

Skaityti daugiau