Panevėžio mieste XX a. 3 dešimtmetyje pirmiausia pradėjo kursuoti tarpmiestiniai autobusai. Pačiame Panevėžyje autobusai minimi tik 1931 m. Mažesni miestai ėmė pavyzdį iš laikinosios sostinės Kauno. 1930 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto taryba svarstė
Skaityti daugiau
Laikoma, kad spaudos istorija prasidėjo nuo Kristupo Kolumbo laiškų Ispanijos karaliaus iždininkui Sančesui 1493 m. Jis juose rašė apie Amerikos atradimą. Kiti tyrėjai šių laiškų nelaiko laikraščiu. Pagal vieną iš versijų vienas pirmųjų laikraščių Europoje
Skaityti daugiau
1960 m. Panevėžys buvo vienas didesnių sovietinės Lietuvos miestų. Mieste autobusai važinėjo keliais maršrutais: pirmas veždavo nuo Geležinkelio stoties iki kolūkio „Vienybė“, antras – nuo Pajuosčio į Linų fabriką, trečias – iš Piniavos iki Veterinarijos
Skaityti daugiau
Įdomi Katedros gatvės istorija. Kelis kartus keitėsi jos pavadinimas: Gegužės 15-osios, Gegužės 1-osios, Katedros gatvė. Jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais jai grąžintas Katedros gatvės vardas. Katedros g. 6 apie 1932- 33 m. vieną gražiausių Panevėžyje
Skaityti daugiau
Tyrinėtojai teigia, jog centralizuotai vandentiekis ir nuotekų šalinimo įrenginiai Panevėžio mieste pradėti įrenginėti tik XX a. 4 dešimtmečio viduryje. Darbai judėjo gana lėtai ir tik retas net turtingesnis miestietis savo bute turėjo patogumus. 1941 m.
Skaityti daugiau
1941 m. balandžio 16 d. Panevėžio m. valdžia nagrinėjo miesto tvarkos ir švaros klausimus. Aptarta, kaip turi būti tvarkomos gatvės, aikštės ir šaligatviai, valomi kiemai ir namų stogai, prižiūrimi šuliniai, kaip palaikyti laiptų bei viešo
Skaityti daugiau
Lietuvoje imta minėti Motinos diena Lietuvoje tarpukariu naujai sukurta moderni šventė – Motinos diena, oficialiai pradėta minėti nuo 1929 metų. Dar 1928 m. Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais
Skaityti daugiau
Miesto turgavietė – tai seniausia prekybos vieta, viešoji erdvė, kur nuo seno galiojo savitos taisyklės, vykdavo įvairios derybos ir sandoriai. Turgaus aikštė visuomet būdavo miesto gyvenimo ašis. Čia suvažiuodavo ūkininkai iš artimesnių ir tolimesnių apylinkių,
Skaityti daugiau
Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomas unikalus leidinys – Vilniaus akademijos spaustuvėje 1797 m. išleista religinio turinio knyga „Uczęstnictwo y jednosc duchowna... („Dalyvavimas ir dvasinė vienybė...“). Knyga išleista lenkų kalba. Jos autorius – ispanas vienuolis
Skaityti daugiau
1941–1944 m., nacių okupacijos metais, Panevėžio pramonė vystėsi gana lėtai. Stambiausia įmonė buvo „Panevėžio maistas“. 1943 m. gruodžio 15 d. gamykloje dirbo 920 žmonių, iš jų 780 darbininkų. Lyginant su 1941 m. sausio 1 d.,
Skaityti daugiau
Smilgiuose, ramiame provincijos miestelyje, 1936 m. buvo apie 600 gyventojų. Miestelis ir apylinkės garsėjo savo turtingais stambiais ūkiais, vaizdingais gamtovaizdžiais. Smilgių valsčiuje daugiausia buvo 50–70 ha ūkių. 20 ha ūkio savininkai buvo laikomi neturtingais. Ūkininkai
Skaityti daugiau
1939 m. rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, pareikalavęs daugiausiai aukų žmonijos istorijoje. Į jį įsitraukė daug pasaulio valstybių. Lietuva bandė laikytis neutraliteto politikos, tačiau 1940 m. rugpjūčio 3 ji tapo SSRS dalimi. 1941 m. birželio
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto teismų istorija nepriklausomos Lietuvos valstybės metais prasideda 1918 m. gruodžio 10 d., kai buvo įsteigta 1-oji Panevėžio apskrities nuovada. Kiekviename mieste ir apskrityje, kur gyveno daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų, paskirtas taikos teisėjas.
Skaityti daugiau
Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, viena svarbesnių valdžios institucijų Panevėžio mieste buvo policija, iš pradžių vadinta milicija. Į ją buvo priimami asmenys, tarnavę armijoje. Milicija siekė įvesti apskrityje ir mieste tvarką bei ramybę. 1918 m. spalio
Skaityti daugiau
Panevėžio krašte gyveno nemažai menininkų. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Žymus inžinierius, tiltų ir hidrotechninių įrenginių projektuotojas S. Kerbedis gimė 1810 m. kovo 9 d. Naudvario dvare (tuomet – Naujamiesčio valsčius, Panevėžio apskritis). Šiandien Naudvario dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą ir
Skaityti daugiau
Panevėžyje tarpukariu pramonė nebuvo plačiai išvystyta. Veikė nedidelės gamyklos, vyravo įvairios dirbtuvės, kur dirbdavo dažniausiai iki 20 darbuotojų. Kai kurios dirbtuvės buvo dar mažesnės. Mieste buvo populiarūs amatai. Daugiausia buvo siuvėjų ir batsiuvių. Respublikos laikais
Skaityti daugiau
Bene žymiausias lietuvių kilmės Panevėžio prekybininkas Pranas Vanagas gimė 1886 m. valstiečių Dominyko ir Elžbietos šeimoje Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Vilučių kaime. 1897 m. Pranas baigė Utenos liaudies mokyklą, tačiau toliau mokytis nebuvo lėšų. Tuo
Skaityti daugiau
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva sunkiai stojosi ant kojų. Siautė įvairios epidemijos, daug pastatų buvo sugriauta, neliko medžių ir gėlynų. 1921 m. sudarytas medžių sodinimo komitetas, vadovaujamas profesoriaus Tado Ivanausko. 1921 m. balandžio 23 d.
Skaityti daugiau
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą
Skaityti daugiau
1917 m. spalį (senuoju stiliumi) carinėje Rusijoje įvyko perversmas, po kurio į valdžią atėjo bolševikai. Šalyje prasidėjo savivalė. Gatvėmis važinėjo ginkluoti kareiviai ir šaudė į gyventojus, kilo suirutė. Nepasitenkinimui bolševikine tvarka peraugus į pasipriešinimą, prasidėjo
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940
Skaityti daugiau
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius
Skaityti daugiau
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį
Skaityti daugiau
