Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjančios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai pažįstamus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių modernėjusios tarpukario Lietuvos visuomenės gyvenimą, mažai žinomus jos savitus bruožus, gali būti ir reklaminiai skelbimai tuometinėje spaudoje. Nedidelėje brošiūrėlėje „Panevėžio informacinis kalendorius su radijo stočių lentele 1940 metams“, išleistoje Panevėžyje 1940
Skaityti daugiau
Tarpukariu savo valstybę atkūrusi Lietuva sugebėjo šalies ūkį iš gilaus šimtmečius trukusio atsilikimo vos tik per vienos kartos gyvenimą pakelti į kone europinį lygmenį. Buvo įrodyta, kad Lietuvos ekonomika gali sėkmingai funkcionuoti bei sparčiai kilti
Skaityti daugiau
Vienas iš šaltinių, atskleidžiančių tarpukario Lietuvos modernėjančios visuomenės savitumą bei mažai žinomus jos bruožus, gali būti ir reklama, skelbta tuometinėje spaudoje. Panevėžio kraštotyros muziejaus Knygų rinkinyje saugomoje 1940 m. Panevėžyje išleistoje brošiūroje „Panevėžio informacinis kalendorius
Skaityti daugiau
Įdomi dabartinės Savanorių aikštės ir jos prieigų Panevėžyje istorija. Ją galima padalinti į keletą ryškesnių aikštės gyvavimo etapų. Carinės Rusijos okupacijos metais ši vietovė buvo vadinama Slabotke, čia stovėjo daug skurdžių medinių namelių. Per Pirmąjį
Skaityti daugiau
1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos protokolu naujai suprojektuota gatvė nuo Piniavos gatvės iki J. Zanevičiaus žemės pavadinta Šermukšnių gatve. Dar 1931 m. J. Zanevičius gavo leidimą statyti vaisvynių dirbtuvę šioje gatvėje. Jis
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste ligoninių tinklas susiformavo jau Respublikos laikais. Mieste veikė ambulatorija, žydų ligoninė, privačios nedidelės klinikos. Iš jų garsiausia buvo Vitalijaus Gusevo klinika P. Puzino gatvėje. V. Gusevas pirmasis Lietuvoje atliko širdies operaciją. Pirmoji buvo
Skaityti daugiau
1923 m. surašymo duomenimis, daugiau nei trečdalį Panevėžio miesto gyventojų sudarė žydai. Mieste gyveno 10 236 lietuviai (53,87 proc.), 6895 žydai (36,03 proc.), 976 lenkai (5,14 proc.), 63 rusai (3,33 proc.), 110 karaimų (0,57 proc.),
Skaityti daugiau
Akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas Respublikos laikais tapo stambiausia miesto įmone. Čia dirbo daugiausia miestiečių. Fabriką brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių firma iš Kauno pradėjo statyti 1930 m. liepos mėnesį. Tai buvo viena garsiausių statybos
Skaityti daugiau
Lietuva XX amžiaus pradžioje priklausė carinei Rusijai, taigi Panevėžys buvo nedidelis carinės Rusijos provincijos miestas. Jame jau pradėjo sparčiau vystytis pramonė, gyventojų skaičius augo. Nors mieste buvo daug neturtingų miestiečių, visgi formavosi ir labiau pasiturinčių
Skaityti daugiau
Praeito amžiaus antroje pusėje Panevėžio miestas sparčiai plėtėsi, buvo statomos pramonės įmonės, daugėjo gyventojų. Didėjo ir transporto srautai miesto gatvėse. Dažniausiai čia buvo galima išvysti krovininį transportą, maršrutinius miesto autobusus, taksi ir privačius gyventojų lengvuosius
Skaityti daugiau
Kodėl tarpukariu Panevėžio miesto gyventojai Berčiūnus pasirinko kaip poilsio vietą, o turtingesnieji čia statėsi vilas? Koks likimas šią vietovę ištiko nacių okupacijos metais? Kaip sovietmečiu privačios vilos tapo miesto valdžios nuosavybe ir buvo perduotos pionierių
Skaityti daugiau
Panevėžyje nuo seno veikė viešosios pirtys, kuriose miestiečiai galėjo praustis. Dar 1936 m. miesto valdžia, sudarydama ateinančių metų planus paminėjo, kad miestui labai reikia naujos pirties, nes senoji, pastatyta prieš 100 metų, jau netinkama naudoti.
Skaityti daugiau
Aerodromai Panevėžio m. prieigose sovietmečiu Sovietmečiu Panevėžio pašonėje veikė karinis (Pajuostyje) ir civilinis (Stetiškių k.) aerodromai. Karinį aerodromą, įrengtą dar tarpukariu, sovietai užėmė baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Čia buvo dislokuotas bombonešių aviacijos pulkas (vėliau reorganizuotas
Skaityti daugiau
Panevėžio miestą ilgą laiką garsino viešbutis „Rambynas“, įsikūręs Respublikos gatvėje. Įdomi jo istorija. Tarpukariu minėtą pastatą nusipirko ir jame apsigyveno iš Amerikos grįžusio Rapolo Žitkaus (garsaus fotografo Jono Žitkaus (Žitkevičiaus) brolio) šeima. Vėliau R. Žitkus
Skaityti daugiau
Panevėžio mieste gyveno nemaža žydų bendruomenė. Žydams itin svarbus buvo ugdymas. Jau Lietuvos Respublikos laikais daktaro Šachnelio Abraomo Mero pastangomis 1920 m. Panevėžyje pradėjo veikti žydų berniukų ir mergaičių gimnazija. Kol nebuvo žydų gimnazijos, daug
Skaityti daugiau
Ilga Panevėžio kalėjimo ir jo pastato istorija. Pastatas mena dar carinius laikus. Čia kalėjo daug garsių asmenybių, kalėjime teko pabuvoti ir generolams, ir šiaip žymiems politikams ar visuomenės veikėjams. Panevėžio kalėjimas buvo kelių apskričių apygardos
Skaityti daugiau
Apie saldainių dirbtuvės Panevėžyje daugiau žinome iš tarpukario laikotarpio. Panevėžyje Respublikos laikotarpiu greta didesnių įmonių veikė ir nemažai nedidelių įvairaus profilio dirbtuvėlių. Saldainių dirbtuves dažniausiai įkurdavo žydai, bet buvo ir lietuvių valdomų dirbtuvių. Kai kurios
Skaityti daugiau
Sodų gatvė yra viena senesnių Panevėžyje. Jos pavadinimas keitėsi kelis kartus. Pagal 1871 m. planą Sodų gatve pavadinta Stetiškių gatvė. Ilga šios gatvės istorija. Kadaise ji buvo kreiva ir sunkiai pravažiuojama, ja buvo varomos kiaulės,
Skaityti daugiau
Tai viena seniausių Panevėžio gatvių, minima dar 1554–1956 m. žemaičių žemės aprašyme. Tai buvo kelias į Livoniją. Vėliau jis pavadintas Šeduvos gatve. 1788 m. ši gatvė išsamiai aprašyta. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pervadino
Skaityti daugiau
Kelių būklė po valstybės atkūrimo Tarpukariu atkūrus Lietuvos valstybingumą, susirūpinta krašto ūkiu ir kultūra. Nemaža tų rūpesčių dalis buvo pavesta vietos savivaldybėms. Pirmasis savivaldybių veiklos dešimtmetis buvo sunkus: ką tik baigėsi ilgi svetimųjų priespaudos metai,
Skaityti daugiau
XX a. viduryje, pirmaisiais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo, sovietinė valdžia Lietuvoje skatino daugiavaikes sunkiai besiverčiančias šeimas atiduoti savo vaikus į globos namus ar internatus. Švietimo sistema siekė apsaugoti jaunimą nuo galimos „politiškai kenksmingos“ įtakos,
Skaityti daugiau
Šiandien Algirdo gatvė Panevėžyje gana ilga. Ji prasideda nuo Ramygalos gatvės miesto centre, ties Infekcinių ligų klinika, ir tęsiasi rytų kryptimi iki pat miesto pakraštyje esančio Velžio kelio. Su Algirdo gatve kertasi net 10 kitų
Skaityti daugiau
1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms: 1)
Skaityti daugiau
Kelių tvarkymo ūkiai Panevėžyje pradėjo kurtis iš miesto pasitraukus nacių okupantams, t. y. 1944 m. birželio–liepos mėnesiais. Dauguma tiltų buvo susprogdinti, keliai duobėti nuo sviedinių, „juodų dangų“ (asfaltuotų gatvių) nebuvo nė vieno kilometro. Tuomet Panevėžyje
Skaityti daugiau
XIX a. Lietuva priklausė carinei Rusijai. Panevėžys tuo metu buvo nedidelis daugiatautis miestas. Jį apšvietė žibaliniai žibintai, kurie XX a. pradžioje pakeisti dujiniais. Mieste dažniau galėjai girdėti rusų kalbą nei lenkų ar lietuvių. Tam tikrais
Skaityti daugiau
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, susidarė palankios sąlygos kurti tautines mokyklas. Panevėžyje gyvenę lenkai buvo vieni aktyviausių, jų bendras išsilavinimo lygis buvo aukštesnis nei kitų tautų. Patys lenkai į lenkų gimnazijos kūrimą žiūrėjo kaip į buvusios
Skaityti daugiau
1918 m. vasario 16 d. Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe. Tuo metu Lietuvoje, taip pat Panevėžyje buvo vokiečių okupacinė valdžia. 1919 m. sausio pradžioje vokiečiai galutinai išsikraustė iš Panevėžio ir dar tą patį sausio mėnesį į
Skaityti daugiau
1919 metai Panevėžio miesto istorijoje buvo sudėtingi. Sausio pradžioje miestą paliko vokiečių kariniai daliniai kartu su vokiečių civiline valdžia. Tą patį mėnesį į miestą įsiveržė Raudonoji armija ir įsigalėjo nauja okupacinė valdžia. Vos pradėjusi kurtis
Skaityti daugiau
Miesto kilmę pasakojanti legenda byloja, kad dešiniajame Nevėžio krante, kur išsidėstęs dabartinis miestas, XIV amžiuje buvusi kalva. Ant jos stovėjusi pagonių šventykla, prie kurios gyvenęs krivis, o šventąją ugnį kūrenusios vaidilutės. Šią šventyklą, grįždamas iš
Skaityti daugiau
