Gatvės, aikštės, skverai

Augo gyventojų skaičius Sovietmečiu Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras, į jį plūdo aplinkinių rajonų gyventojai. Aukštaitijos sostinėje gyventojų skaičius nuolat augo. 1978 m. Panevėžyje gimė 100-tūkstantasis miesto gyventojas. Iki miesto ribų praplėtimo XX a. pabaigoje Panevėžys užėmė 26 kvadratinių kilometrų ploto teritoriją, kurioje gyveno apie 130 tūkst. gyventojų. Tuo metu…

Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano, iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės, kiti toliau. Vėliau gatvė sutvarkyta ir buvo mėgstamiausia panevėžiečių pasivaikščiojimo vieta tarpukario ir pirmaisiais pokario…

1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta rekonstruoti miesto centrinę dalį. Laikantis detaliojo plano projekto, neatpažįstamai keistas Panevėžio miesto centras. Sudarkytas dar XIX–XX a. sandūroje susiformavęs architektūrinis-urbanistinis miesto veidas – imti griauti čia stovėję dar neblogos būklės seni savitos architektūros namai, o jų vietoje kilo socialistinio modernizmo pastatai.…

J.Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J.Basanavičiaus vardu. Šios Lietuvos istorijai svarbios asmenybės vardu pavadinta daug gatvių, aikščių Lietuvoje. Tuo metu už J. Basanavičių populiaresnis buvo tik Vytautas…

Panevėžio krašto istorijoje yra daug įdomių, į praeitį nugrimzdusių paslapčių. Panevėžio rajone neliko apie pusantro šimto anksčiau buvusių kaimų ir vienkiemių: vieni buvo prijungti prie kitų kaimų, miestelių ar miesto, kiti visai išnyko. Kai kurių kaimų pavadinimai suteikti dabartinėms Panevėžio miesto gatvėms, kaip antai: Savitiškio, Stetiškių, Pajuostės, Molainių ir kt.…

Gedimino aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame  atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas „Slobodkos“ rajonu – buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. „Slobodkė“- tai miesto dalis tarp Ukmergės ir Ramygalos gatvių. Terminas kilęs iš žodžio „Sloboda“. Jis reiškė feodalinės Rusijos XI –…

XX a. antrojoje pusėje įsibėgėjusi sovietinė industrializacija bei urbanizacija skatino masinę tipinių stambiaplokščių gyvenamųjų rajonų plėtrą Lietuvoje. Šiandien pilki standartinių gyvenamųjų namų masyvų mūrai, juosiantys miestų centrus, pasitinka įvažiuojančiuosius į kiekvieną didesnį Lietuvos miestą. Felikso Vaitkaus gatvė – tai lyg vartai į XX a. 8 dešimtmetyje statytą didžiulį Panevėžio miesto …

A.Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių.  Dar 1933 birželio 14 dieną gautas  leidimas  žinomo panevėžiečio Petro  Butėno namo statybai.  Tuo metu nurodomas  adresas Naujas bulvaras. Vėliau jis tapo A. Jakšto prospektu. 1934 metų vasario 6…

XX a. antroje pusėje buvusioje Plūkių kaimo teritorijoje sparčiai kūrėsi pramoninė Panevėžio miesto dalis. 1945 m. miesto žemėlapyje čia buvo pažymėti tik cukraus, linų fabrikai, pavienės sodybos, sklypai, Plūkių kaimo kelias, punktyrais – būsimoji J. Janonio gatvė, o jau po poros dešimtmečių čia buvo visas pramoninis rajonas. Įsigalinti sovietinė santvarka…

Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau  Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje.  Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais.  Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių.  Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės  Rusijos armijos paradai, o taip pat vykdavo…

Suteikiant pavadinimus miestų gatvėms dažniausiai parenkamos ten gyvenusių žymių žmonių pavardės, įamžinami reikšmingi įvykiai, šalia buvę svarbūs objektai ar vietovardžiai. Kiekvieno miesto ir miestelio gatvių pavadinimai liudija puoselėjamą savo krašto istorinę atmintį. Gatvių vardų kaitaliojimo vajus Lietuvoje prasidėjo okupacijų metais. Kiekviena okupacinė valdžia gatvių pavadinimus keitė pagal savo vertybių sampratą,…

Po pirmojo pasaulinio  karo Panevėžyje ypač buvo aktualus gyvenamo būsto klausimas. Ypač sudėtingomis sąlygomis gyveno neturtingi miesto gyventojai.  Buvo bandoma apgyvendinti naujas gatves. Viena iš  tokių naujai atsiradusių  gatvių buvo būsimoji Juozo Zikaro gatvė. Tik iki to pavadinimo praėjo ilgas laiko tarpas. Dar 1918 metais miesto technikas G. Voroničas toje…