1919 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto taryba nutarė aikštę prie senos bažnyčios pavadinti Mikalojaus Tiškevičiaus vardu (LVA, f. 1264, ap. 1, b. 4, l. 39). Istorikė Ona Maksimaitienė teigia, kad ši vieta cariniais laikais
Skaityti daugiau
Sovietmečiu Panevėžio miesto įmonių, įstaigų ir organizacijų, užsiimančių sodininkyste bei daržininkyste, valdos buvo sutelktos Ramygalos gatvės gale. 1953 m. spalio mėn. miesto valdžia tikrino, kaip jos pasiruošė žiemai. Lankytasi Panevėžio miesto Gerbūvio kontoros, Vaisių-daržovių kombinato,
Skaityti daugiau
Panevėžio miesto pakraštyje, į šiaurę nuo geležinkelio, naujas gyvenamasis Rožyno kvartalas pradėtas formuoti dar tarpukariu. 1929 m. inžinieriaus M. Stanėvičiaus sudarytame „Panevėžio miesto situacijos plane" pažymėtos Geležinkelio, Alyvų, Rožių, Rūtų, Pušyno, Žalgirio, Piniavos, Bijūnų, Aguonų
Skaityti daugiau
Panevėžio Ramygalos gatvėje 15-tuoju numeriu pažymėtas namas sovietmečiu vadintas „amerikonų“ namu. Eksploatuoti jis atiduotas 1956 m. Čia apgyvendintos repatriantų (iš užsienio valstybių sugrįžusiųjų) šeimos. Tuo metu moderniame dideliame (21-o buto) gyvenamajame name su visais patogumais
Skaityti daugiau
Ypatinga vieta Panevėžio miesto centre yra ypatingas, turtingas savo praeitimi bei patirtimi trikampio formos žemės lopinėlis. Jį apriboja trys tarpusavyje susikertančios gatvės: Smetonos, Vasario 16-osios bei trumpa, nei 200 žingsnių nesiekianti T. Moigio gatvelė. Įvairiais
Skaityti daugiau
Panevėžio Vasario 16-osios gatvė yra labai sena, praeityje ne kartą keitusi savo pavadinimą. Priklausomai nuo istorinių aplinkybių, ji vadinta Šeduvos, Gegužės 9-osios, Rapolo Čarno ir kt. vardais. Gatvės istorijos pradžia Jau XVI a. Panevėžio turgaus
Skaityti daugiau
Ši gatvė yra viena trumpiausių Panevėžyje ‒ tik 93 metrų 90 centimetrų ilgio. Kisino skersgatvis žinomas nuo carinių laikų. 1919 m. lapkričio 22 d., jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais skersgatvis pavadintas Kisino gatve. Ji ėjo
Skaityti daugiau
Viena pagrindinių Panevėžio miesto gatvių pasakoja ilgą istoriją. Cariniais laikais ji vadinta Aptiekos gatve. 1871 m. miesto plane liko senų gatvių pavadinimų ‒ Kepyklos, Dvaro, Aptiekos ir kt. Pirmojo pasaulinio karo metais ji pervadinta Luizos
Skaityti daugiau
Birutės gatvė cariniais laikais vadinta Boguševskio skersgatviu arba Boguševskio gatve. Čia prabėgo žinomo žydų kilmės artisto Benjamino Zuskino vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pavadino Gertrūdos gatve. Gatvėje augo daug medžių. Nuo 1910 m.
Skaityti daugiau
Povilas Puzinas buvo bajorų veikėjas ir mecenatas. Jo vardu pavadintoje gatvėje gyveno daug garsių gydytojų, kitų žinomų žmonių. Cariniais laikais ši gatvė vadinta Žaliąja. Ji pirmąkart paminėta 1871 m. miesto plane. P. Puzino gatve pervadinta
Skaityti daugiau
Kranto gatvė ‒ viena seniausių Panevėžyje. Cariniais laikais ji vadinta Monopolio ar Krantinės gatve. Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinė vokiečių valdžia ją pervadino Kaizerio Vilhelmo gatve. Senasis Kranto pavadinimas grąžintas 1919 m. Kranto gatvėje išliko
Skaityti daugiau
Tiesi kaip styga Aido (buv. Valerijos Valsiūnienės) gatvė Panevėžyje iš kitų miesto gatvių niekuo itin neišsiskiria. Įsispraudusi tarp Tulpių kvartalo daugiaaukščių iš vienos pusės ir individualių namų iš kitos, savo šiauriniu galu remiasi į netoli
Skaityti daugiau
Prieškariu Panevėžyje centralizuoto vandentiekio nebuvo. Tuo susirūpinta pokario metais – miesto pietrytinėje dalyje, tarp Vilniaus kelio ir Dembavos, Kaizerlingo miškelyje, išgręžti pirmieji arteziniai gręžiniai, pastatyta siurblinė, aukščiausioje Panevėžio vietoje, Aldonos gatvėje, šalia Katedros, iškilus 600
Skaityti daugiau
Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinė gatvė. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki muilo fabriko. Pirmiausia tai buvo Dvaro gatvė, minima jau 1788 m. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve. 1915‒1918 m.
Skaityti daugiau
Naujas gyvenamasis rajonas Pokario metais Agronomijos (vėliau – P. Rotomskio, dab. Marijonų) gatvė buvo Panevėžio miesto šiauriniame pakraštyje. Laikantis 1961 m. patvirtinto miesto generalinio plano, pramonę mieste pradėjus plėtoti šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis,
Skaityti daugiau
Būsimoji Mero gatvė buvo gana plati, tik gyventojų šioje Panevėžio miesto centrinėje gatvėje nebuvo daug. 1919 m. tai buvo Perkūno gatvė. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Perkūno gatvė pavadinta Mero vardu. Siauroji gatvė
Skaityti daugiau
Broniaus Grigo (dabar – Parko) gatvė Panevėžyje atsirado Klaipėdos daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonui plečiantis į šiaurę, Nevėžio upės link. Iškilus naujiems daugiaaukščiams, 1978 m. B. Grigo gatvėje jau veikė vaikų lopšelis darželis Nr. 29 „Snaigė“
Skaityti daugiau
Dabar A. Smetonos vardu vadinama gatvė yra pažymėta jau pirmajame 1872 m. miesto plane kaip Marijinė gatvė. Ketvirtajame šios gatvės name XX a. pradžioje veikė mergaičių mokykla. 1904 m. gatvė buvo Soboro, 1915–1918 m. –
Skaityti daugiau
Tai viena trumpiausių ir seniausių gatvių Panevėžyje. Jos ilgis tik 75 metrai, 62 centimetrai. Caro laikais ji vadinta Maskvos gatve. Tokia gatvė pirmąkart miesto plane paminėta 1871 metais. 1919 m. lapkričio 29 d. Maskvos gatvė
Skaityti daugiau
Augo gyventojų skaičius Sovietmečiu Panevėžys plėtotas kaip pramonės centras, į jį plūdo aplinkinių rajonų gyventojai. Aukštaitijos sostinėje gyventojų skaičius nuolat augo. 1978 m. Panevėžyje gimė 100-tūkstantasis miesto gyventojas. Iki miesto ribų praplėtimo XX a. pabaigoje
Skaityti daugiau
Ilga Respublikos gatvės Panevėžyje istorija. Ji dar vadinta Kepėjų gatve. 1871 m. miesto plane Kepėjų gatvės vietoje pažymėta Bajorų gatvė. Respublikos gatvė atsirado be plano, iš pradžių ji buvo kreiva, vieni namai stovėjo arčiau gatvės,
Skaityti daugiau
1961 m. parengtame Panevėžio miesto generaliniame plane buvo numatyta rekonstruoti miesto centrinę dalį. Laikantis detaliojo plano projekto, neatpažįstamai keistas Panevėžio miesto centras. Sudarkytas dar XIX–XX a. sandūroje susiformavęs architektūrinis-urbanistinis miesto veidas – imti griauti čia
Skaityti daugiau
J.Basanavičiaus gatvės istorija nelabai ilga. Ji Panevėžyje atsirado tarpukariu. 1933 m. sausio 31 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu naujai nutiesta gatvė nuo Fromo Gužučio gatvės į pietus pavadinta J.Basanavičiaus vardu. Šios Lietuvos istorijai svarbios asmenybės
Skaityti daugiau
Panevėžio krašto istorijoje yra daug įdomių, į praeitį nugrimzdusių paslapčių. Panevėžio rajone neliko apie pusantro šimto anksčiau buvusių kaimų ir vienkiemių: vieni buvo prijungti prie kitų kaimų, miestelių ar miesto, kiti visai išnyko. Kai kurių
Skaityti daugiau
Gedimino aikštė Panevėžyje atsirado gana vėlai. Ji priklauso prie jauniausių Panevėžio aikščių. Seniau tas rajonas, kuriame atsirado ši aikštė Panevėžyje, buvo vadinamas „Slobodkos“ rajonu - buvo neturtingų žydų gyvenamas rajonas. „Slobodkė“- tai miesto dalis tarp
Skaityti daugiau
XX a. antrojoje pusėje įsibėgėjusi sovietinė industrializacija bei urbanizacija skatino masinę tipinių stambiaplokščių gyvenamųjų rajonų plėtrą Lietuvoje. Šiandien pilki standartinių gyvenamųjų namų masyvų mūrai, juosiantys miestų centrus, pasitinka įvažiuojančiuosius į kiekvieną didesnį Lietuvos miestą. Felikso
Skaityti daugiau
A.Jakšto prospektas kelis kartus keitė pavadinimą. Šis prospektas vėliau vadintas ir gatve, ir alėja. Tai buvo viena iš naujesnių Panevėžio miesto gatvių. Dar 1933 birželio 14 dieną gautas leidimas žinomo panevėžiečio Petro Butėno namo statybai.
Skaityti daugiau
XX a. antroje pusėje buvusioje Plūkių kaimo teritorijoje sparčiai kūrėsi pramoninė Panevėžio miesto dalis. 1945 m. miesto žemėlapyje čia buvo pažymėti tik cukraus, linų fabrikai, pavienės sodybos, sklypai, Plūkių kaimo kelias, punktyrais – būsimoji J.
Skaityti daugiau
Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje. Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais. Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių. Tuo metu ji buvo
Skaityti daugiau
Suteikiant pavadinimus miestų gatvėms dažniausiai parenkamos ten gyvenusių žymių žmonių pavardės, įamžinami reikšmingi įvykiai, šalia buvę svarbūs objektai ar vietovardžiai. Kiekvieno miesto ir miestelio gatvių pavadinimai liudija puoselėjamą savo krašto istorinę atmintį. Gatvių vardų kaitaliojimo
Skaityti daugiau
