Komentarai - AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra https://aina.lt Thu, 12 May 2022 09:02:13 +0000 lt-LT hourly 1 https://wordpress.org/?v=5.8.4 https://aina.lt/wp-content/uploads/2018/05/cropped-logo-1-32x32.png Komentarai - AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra https://aina.lt 32 32 Nacionalinė darbotvarkė yra garsiai aidinti patranka be taikiklio https://aina.lt/nacionaline-darbotvarke-yra-garsiai-aidinti-patranka-be-taikiklio/ Thu, 12 May 2022 09:02:13 +0000 https://aina.lt/?p=195655 Naujiena Nacionalinė darbotvarkė yra garsiai aidinti patranka be taikiklio pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuri yra nukreipta į alkoholio tabako ir narkotikų vartojimo ir padaromos žalos mažinimui iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Tai panašėja į garsiai aidinčią patranką, kuri neturi taikymosi...

Naujiena Nacionalinė darbotvarkė yra garsiai aidinti patranka be taikiklio pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Nacionalinė darbotvarkė yra garsiai aidinti patranka be taikiklio pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė, kuri yra nukreipta į alkoholio tabako ir narkotikų vartojimo ir padaromos žalos mažinimui iki 2035 metų. Tai būtų rimtas įsipareigojimas, nes tikslai keliami net trylikai metų į priekį. Pristatymuose dominuoja tikslai, bet ne priemonės ar gairės, kaip tie tikslai bus pasiekiami. Tai panašėja į garsiai aidinčią patranką, kuri neturi taikymosi sistemos ir skirta daryti įspūdį, deja ant popieriaus.

Pagrindiniai tikslai yra 26 proc. sumažinti alkoholio vartojimą ir 54 proc. rūkančių žmonių skaičių. Tarp priemonių minima akcizai ir telefono linijos steigimas siekiantiems mesti rūkyti. Žvelgiant į tikslus, vis tik atrodo, kad  siekiama padaryti įspūdį Seimui, kokius ambicingus tikslus kelia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai labai ilgam periodui, kurio pabaigoje galimai jau net nebus galima atsiminti, kas ir kodėl tokius tikslus kėlė. Panašu, kad tikslas „ant popieriaus“ yra svarbesnis nei mažinama žala.

Iš esmės žalingų įpročių atsisakymas yra geras tikslas, tik iki to mes turime kelis neartus dirvonus. Alkoholio vartojimas prasideda nuo silpno ir stipraus alkoholio pasirinkimo. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. absoliutaus alkoholio visuomenė išgeria vartodama stipriuosius gėrimus, kai vakarų šalyse šis skaičius yra maždaug dvigubai (priklausomai nuo palyginamosios šalies)mažesnis. Tad šiuo aspektu esame labiau panašūs į rytų kaimynus. Akcizų politika – didinti mokesčius staigiau silpnam alkoholiui netgi dar labiau nutolino mus nuo vakarų per paskutinius 6 metus.

Kas liečia rūkymą, remiantis Eurobarometro 2020 metų tyrimais, Lietuvoje rūkalių yra panašus skaičius kaip ir Europos sąjungoje, tačiau pas mus gerokai daugiau rūko vyrai, jei lygintume su ES. Taip pat, pas mus yra daugiau vartojančių tradicines cigaretes – net 83 proc. lyginant su 69 proc. Europos sąjungoje. Kaip žinia, pagal JAV maisto ir vaistų agentūros tyrimus,  degantis tabakas yra labiau kenksmingas nei alternatyvos, bet akcizų politika vėl nukreipta vis stipriau apmokestinti mažiau žalingas alternatyvas.

Taigi Lietuvoje yra reali problema su kenksmingesniu būdu tabaką vartojančiais vyrais. Taikliai pritaikius mokestines, šviečiamąsias ir prevencines priemones tradiciniams rūkalams būtų galima pasiekti didžiąją dalį problemas sau keliančią auditoriją. Beje rūkalų dūmai sukelia ne tik asmenines bet ir netiesiogines bei ne mažesnes problemas likusiai visuomenei. Visų pirmą, rūkančio žmogaus gyvenimo tikėtina trukmė trumpėja, sveiko gyvenimo laikotarpis taip pat trumpėja, kas reiškia apkrovą valstybės biudžetui gydant tokius žmones. Antra skleidžiami dūmai taip pat pasiekia ir nerūkančių plaučius, kas irgi kelia šalutines problemas.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į kanabinoidų turinčius produktus, kurių vartojimas sparčiai populiarėja ir šiuo metu šie produktai Lietuvoje sudaro 6 proc. rinkos dalį. Šių produktų populiarėjimą galėjo lemti netiksli mokestinė aplinka, kai buvo sparčiau didinami akcizai silpnam alkoholiui bei mažiau žalingoms nei tradicinės cigaretės rūkymo alternatyvoms.

Panašu į tai, kad Nacionalinėje darbotvarkė yra daugiau save motyvuojančių skaičių, nei koncentracija į problemos aptikimą ir kovojimą su koncentruotomis ir jau šiandien aiškiomis vietomis, kurios slypi labiau žalingų įpročių susiformavime. Norėtųsi, kad ilgalaikės strategijos konkrečiai keltų tikslus žalą sumažinti.

Marius Dubnikovas

Finansų analitikas

Naujiena Nacionalinė darbotvarkė yra garsiai aidinti patranka be taikiklio pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo https://aina.lt/nemokamas-vanduo-restoranuose-mokesciu-moketojai-uz-ji-jau-susimokejo/ Thu, 12 May 2022 08:59:37 +0000 https://aina.lt/?p=195652 Naujiena Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.   Šią savaitę Seimas balsuoja dėl Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto. Iki šiandien teisės aktas buvo derintas ir svarstytas 238 dienas. Visą tą laiką buvo taisomos pirmojo projekto varianto klaidos, nutolta tiek nuo įstatymo objekto, tiek nuo kliento interesų. Kitaip tariant, jau dabar projekto kaštai mokesčių...

Naujiena Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.  

Šią savaitę Seimas balsuoja dėl Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto. Iki šiandien teisės aktas buvo derintas ir svarstytas 238 dienas. Visą tą laiką buvo taisomos pirmojo projekto varianto klaidos, nutolta tiek nuo įstatymo objekto, tiek nuo kliento interesų. Kitaip tariant, jau dabar projekto kaštai mokesčių mokėtojams yra dideli, o nauda – abejotina.

Iš pradžių užgimęs kaip projektas, įpareigojantis kavines ir restoranus savo klientams vandenį tiekti nemokamai, jis netrukus buvo sukritikuotas kaip galimai antikonstitucinis. Seimo teisės departamento ekspertai įvertino, kad reikalavimas viešojo maitinimo įstaigose tiekti klientams nemokamą vandenį pažeistų konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą.

Visgi idėjos „kažką daryti“ nebuvo atsisakyta – per 238 dienas buvo parengti dar trys įstatymo projektai, dėl kurių gautos trys Seimo teisės departamento išvados, dvi Teisingumo ministerijos išvados, vyko mažiausiai trys Seimo komiteto posėdžiai. Galutinė projekto versija sulaukė dar dviejų puslapių Seimo teisininkų pastabų. Nepaisant jų, apsispręsta dėl projekto balsuoti.

Apibendrinti derinimo rezultatą būtų galima taip: restoranuose ir kavinėse bus draudžiama klientui paprašius tiekti šulinio vandenį.

Pačiame projekte vartojama kiek rafinuotesnė formuluotė. Pagal ją viešojo maitinimo įstaigos „kartu su tiekiamu maistu klientų (pirkėjų) prašymu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu.“ Nors nebeliko pareigos tai daryti nemokamai, kyla dar daugiau klausimų. Viešojo maitinimo įstaigose jau dabar reglamentuojama, koks vanduo gali būti naudojamas maisto gamybai. O kas nustato vandentiekio vandens kokybę?

Įprastai vandentiekio vandens kokybę kontroliuoja geriamojo vandens laboratorijos, kokybę užtikrina patys vandens tiekėjai, o ne pačios viešojo maitinimo įstaigos. Pasitaiko, kad viešojo maitinimo įstaigos turi savo vandens filtrus, kurie gerina vandentiekio vandens kokybę. Tai jeigu restorano vanduo iš čiaupo yra geresnis už įstatymuose nustatytą – ar gresia baudos?

Ar buvo verta?

Šią savaitę minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena primena, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises. Viena jų – tai teisė į efektyviai panaudojamus mokesčius. Įstatymų leidybą yra finansuojama ne ko kito kaip mokesčių mokėtojų suneštų pinigų, todėl verta kelti klausimą ir dėl mokesčių mokėtojų teisės į optimalų viešąjį sektorių ir optimalią įstatymų leidybą.

Vyriausybės užduotas tonas optimizuoti viešąją tarnybą turėtų nuvilnyti ir per įstatymų leidybą. 238 derinimo dienos reiškia ne tik tai, kad reikėjo faktiškai mokėti atlyginimus už darbą tiems, kas vertino ir derino projektą. Bet ir už prarastus ribotus ir brangius laiko išteklius, kuriuos Seimo ir Vyriausybės atstovai galėjo skirti tokiems projektams, kurie neštų realią naudą mokesčių mokėtojams. Išteklių ribotumas yra ne tik mūsų kasdienos iššūkis, bet toks pat iššūkis ir valstybiniam sektoriui, kuriame sprendimai ir procesai nėra nemokami. Dėl to, kad jie yra dengiami mokesčių mokėtojų suneštomis lėšomis, o ne mokami iš „savo kišenės“ ar „pelno“, susidaro iliuzija, kad valstybiniai ištekliai yra neriboti. Juk tik jų pritrūkus – didinami mokesčiai.

Ieškant būdų optimizuoti įstatymų leidybą, svarbu prisiminti, kad pamatiniai jos principai įpareigoja ieškoti alternatyvų ir pasirinkti tą, kuri yra „pigiausia“ visomis prasmėmis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai rodo, kad kitos alternatyvos negu priimti dar vieną įstatymą politikai nė nesvarsto. Geriamojo vandens įstatymo atveju jau pats rengėjas iškart išvardijo aibę iniciatyvų, kurių metu gyventojams buvo ir yra tiekiamas nemokamas geriamasis vanduo Vilniuje. O kaip pagrindinę problemą pažymėjo tai, kad nėra įstatymo, kuris reikalautų nemokamai tiekti vandenį viešojo maitinimo įstaigose.

Abejotina, ar įstatymo priėmimas yra efektyviausia priemonė spręsti su vandeniu stiklinėje susijusius klausimus.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

Naujiena Nemokamas vanduo restoranuose – mokesčių mokėtojai už jį jau susimokėjo pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti https://aina.lt/akciju-rinkos-raudonuoja-kur-ir-kaip-dabar-investuoti/ Thu, 12 May 2022 06:57:32 +0000 https://aina.lt/?p=195566 Naujiena Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje? Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai...

Naujiena Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais daugelis investuotojų stebėjo ilgai nematytą kainų korekciją. Kas ją lėmė ir kaip elgtis raudonuojančių rinkų aplinkoje?

Būtų sunku rasti finansinių aktyvų klasę, kuri šiemet nebūtų nukritusi nuo uolos. Atpigo ne tik akcijos, bet ir saugiausi vertybiniai popieriai – valstybių ir įmonių obligacijos. JAV technologinių akcijų indeksas NASDAQ nuo metų pradžios krito 25 proc., S&P500 indeksas sumažėjo 17 procentų.

Kai kurios aukštai ant nepagrįstų lūkesčių skridusios įmonės, pavyzdžiui, „Netflix“ ir „Coinbase“, prarado daugiau nei du trečdalius savo vertės. Kai kurios kitos dar laukia savo eilės. Įdomu, bet ne netikėta ir tai, kad Bitcoin dar kartą pailiustravo, kad tai nėra „skaitmeninis auksas“, apsaugantis nuo infliacijos ir krizių – šios kriptovaliutos kaina nuo metų pradžios nukrito daugiau nei trečdaliu, o nuo piko daugiau nei perpus.

Turbūt nieko nestebina, kad labiausiai krito rizikingiausios arba taip vadinamos „augimo“ akcijos, kurios buvo itin pabrangusios pandemijos metu. Šios įmonės dažnai pasižymėjo dideliu vartotojų skaičiaus ir užimamos rinkos dalies augimu, investuotojams tikintis didelių pajamų ir pelno ateityje ir ignoruojant faktą, kad iki šiol jos dirbo nuostolingai. Tokių akcijų kainas labai pakurstė itin žemos palūkanų normos, kurios leido įmonėms pigiai skolintis plėtrai, bei alternatyvių investicijų su teigiama grąža trūkumas.

Kaip ir buvo galima tikėtis, ir apie ką ne kartą teko rašyti pastaraisiais metais, mažiau nukentėjo „vertės“ akcijos, tai yra tos, kurių kainos ir įmonės uždirbamo pelno santykis buvo gerokai kuklesnis. Beje, įdomu tai, kad tarp mažiausiai pigusių vertybinių popierių buvo Baltijos šalių įmonių akcijos, kurios nuo metų pradžios nuvertėjo tik kiek daugiau nei dešimtadaliu.

Pagrindinė tokio plataus masto išpardavimo priežastis buvo įsibėgėjusi infliacija ir centrinių bankų planai kelti palūkanų normas į senokai nematytas aukštumas. Šiuo metu rinkose tikimasi, kad metų gale JAV palūkanų normos pakils iki 3 proc., o Euribor pirmą kartą per beveik dešimtmetį vėl taps teigiamas.

Kol kas infliacija ir euro zonoje, ir JAV išlieka aukščiausiame lygyje per pastaruosius 40 metų, todėl centriniai bankai dės visas pastangas – kels palūkanas ir mažins pigių pinigų pasiūlą – tam, kad sugrąžintų ją arčiau 2 proc. kartelės. Deja, šiame kontekste didėja rizika, kad gyventojams vienu metu susiduriant ir su rekordinėmis energijos išteklių, paslaugų, maisto kainomis, ir mokant daugiau už paskolas, iki šiol džiuginęs ekonomikų augimas išblės.

Apie prastesnes ekonomikos perspektyvas signalizuoja ir, pavyzdžiui, euro zonos gyventojų lūkesčiai, nukritę į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios, ir mažėjantys eksporto užsakymai pramonės įmonėse. Kitaip sakant, po pusmečio galvos skausmą dėl infliacijos gali pakeisti migrena dėl recesijos.

Kaip ir kur investuoti, esant tokiai didesnio neapibrėžtumo, daugybinių problemų ir išaugusios rizikos aplinkai? Visų pirma, išsiugdžius periodinio investavimo įprotį, tai yra, kas mėnesį ar kas ketvirtį dalį pajamų ne išleisti, o nukreipti ateities poreikių tenkinimui, jo nereikėtų apleisti ir tuomet, kai akcijų kainos nukrenta. Akcijų rinkų pikų ir dugnų prognozavimas yra itin sudėtingas, todėl jų gaudymas daugeliui neduoda sėkmingų rezultatų.

Antra, investuojantys periodiškai, net ir tokių staigių akcijų kritimų kontekste, nepraranda investuotų pinigų ir išsaugoja jų perkamąją galią. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios S&P 500 indeksas nukrito beveik penktadaliu, tačiau šios akcijos vis dar yra 24 proc. brangesnės nei buvo 2020 metų pradžioje. Šiemet itin nukraujavęs NASDAQ indeksas vis dar yra 33 proc. aukštesniame lygyje, nei buvo prieš pandemiją.

Galiausiai, manantys, kad daugelis akcijų tokioje itin didelės infliacijos ir neapibrėžtumo aplinkoje gali būti per daug rizikingas pasirinkimas, turi gerų alternatyvų. Karas Ukrainoje jau turi ir dar turės nemažai ilgalaikių geopolitinių ir ekonominių pasekmių. Viena iš jų – dar spartesnis Europos judėjimas energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančios energijos gamybos link. Tam ES valstybės, taip pat ir Lietuva, skirs dar didesnę paramą, kuria gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas.

Pavyzdžiui, dabar investuojant 10000 eurų į 10 kW galingumo saulės elektrinę, galima gauti ES paramą, siekiančią beveik trečdalį šios sumos. Tuomet per visą 25 metų jos veikimo laikotarpį galima „uždirbti“ daugiau nei 30000 eurų – tokia suma būtų sutaupoma ne perkant, o pasigaminant elektros energiją.

Neturintiems tokių lėšų investicijai yra alternatyva pasiskolinti už fiksuotas palūkanas, neprisiimant palūkanų normų kilimo rizikos, o neturintys tam tinkamų stogų galima investuoti į nuo namų nutolusius saulės elektrinių parkus. Tokia investicija daug kam gali atrodyti nuobodi ir neužtikrinanti itin didelės metinės grąžos, tačiau jos rizika yra itin maža.

Be to, investicija į nuosavą saulės elektrinę siūlo ne tik patrauklų grąžos ir rizikos santykį, bet ir sukuria naudos dar dviejuose frontuose – mažina vartotojo ir visos Lietuvos priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių bei prisideda prie planetos taršos mažinimo.

Naujiena Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą https://aina.lt/karas-ir-infliacija-vis-labiau-stabdo-pasaulio-ekonomikos-augima/ Tue, 10 May 2022 11:40:20 +0000 https://aina.lt/?p=195352 Naujiena Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet...

Naujiena Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento. Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų išsamias įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

„Nordic Outlook“ leidinį galite rasti čia, o „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 78 numerį – čia.

Kovo mėnesio ekonominiai duomenys parodė, kad karas Ukrainoje tokios greitos sumaišties, kokia buvo prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuvos ekonomikai nesukėlė. Visgi mūsų šalies ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija nebuvo silpni, ir jie turės sparčiai trūkinėti, o tai darys neigiamą įtaką, kuri dar labiau bus pastebima artimiausiais mėnesiais. Tačiau galima pakartoti, kad galutinis rezultatas labai priklausys nuo pačių įmonių gebėjimo rasti naujų tiekėjų ir pirkėjų ir nuo to, kaip bus laikomasi jau įvestų ir būsimų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.

Pirmą ketvirtį vėl nustebino Lietuvos pramonės gamybos mastas, tačiau labai tikėtina, kad balandžio ir gegužės rezultatai bus kuklesni. Balandį veiklą sustabdė trąšų gamintoja „Lifosa“, o gegužę ir birželį dėl kapitalinio remonto nedirbs naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Taip pat tokio augimo, kokį rodė anksčiau, antrą ketvirtį nebepakartos baldų, metalo dirbinių, mašinų dalių gamintojai. Tačiau suprantame, kad yra įmonių, kurių prekės ar paslaugos vidaus ir eksporto rinkose konkuravo su Rusijos ar Baltarusijos prekėmis ir paslaugomis, todėl mažesnė konkurencija daro ir teigiamą įtaką užsakymams.

Dar kartą padidinta šių metų infliacijos Lietuvoje prognozė

Žmonėms kur kas akivaizdesnė karo Ukrainoje įtaka prekių ir paslaugų kainų infliacijai. Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo mūsų ir rinkos prognozę. Pagal infliacijos dydį Lietuvą lenkė tik Estija. Balandį ypač augo maisto prekių kainos –  metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų. Grynoji infliacija, neapimanti energetinių išteklių ir maisto produktų kainų, balandį buvo 9,1 procento. Tai rodo, kad verslas sparčiai perkelia padidėjusias energetinių ir kitų produktų išlaidas į galutinę produktų ir paslaugų kainą. Panašu, kad tas procesas, kai prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai, norėdami užbėgti augančioms sąnaudoms už akių, stengiasi sparčiai didinti paslaugų kainą, dar tęsis. Perkėlimą palengvina tai, kad prekių ir paslaugų paklausa iki šiol buvo didelė ir mažai reagavo į padidėjusias kainas.

Gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 procentų. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Visgi tos subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 dieną. Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 procento.

Darbo rinka kaip visada, šiek tiek atsilikdama, rodo ekonominę padėtį, todėl reikėtų atsargiai žiūrėti į tebemažėjantį nedarbo lygį ir tikėtis, kad taip tęsis ir toliau. Prognozuojame, kad vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 procento. Darbo užmokestis po mokesčių augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos 1 dienos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.

Visus tris šių metų mėnesius namų ūkių indėlių mėnesinis pokytis buvo neigiamas. Tai aiškiai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, ir tam didžiausią įtaką darė sparti importuojamų prekių kainų infliacija. Taip pat panašu, kad gyventojai buvo linkę leisti per pandemiją sukauptas santaupas, ir sparti infliacija neskatino jų taupyti. Tačiau tai negalės tęstis ilgai, ir gyventojų realiojo vartojimo pokyčiai artimiausius ketvirčius veikiausiai bus neigiami.

Centriniai bankai artimiausiais mėnesiais sparčiai didins bazinę palūkanų normą

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais prastėja. Tam įtakos turi ne tik karas Ukrainoje, dėl kurio infliacija pasaulyje dar paspartėjo, bet ir Kinijos nenoras atsisakyti nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos. Visa tai dar labiau jaukia ir taip sutrūkinėjusias tiekimo grandines. Nepaisydami prastesnių ekonomikos augimo prognozių, daugelis centrinių bankų didina ir didins bazinę palūkanų normą. Tokiose šalyse kaip JAV, kur darbo rinka įkaitusi ir namų ūkių vartojimas vis dar auga sparčiai, didėja rizika, kad, jeigu centrinis bankas lėtai kels palūkanų normą ir vėluos su kitais sprendimais, lūkesčiai dėl infliacijos dar labiau augs. Beje, didėja ir rizika, kad centriniams bankams didinant bazinę palūkanų normą ir taip kovojant su infliacija, valdžios politika bus priešinga – skatinamoji.

SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,8 procento. Antrą ir trečią ketvirčiais ūkio plėtros rezultatai turėtų būti silpniausi šiais metais, o neigiamą įtaką augimui darys ir sparti infliacija, kuri gerokai viršys namų ūkių pajamų augimo tempą. Šiemet euro zonoje vidutinė metinė infliacija turėtų būti 7,4 proc., kitąmet – 3 procentai. Europos Centrinis Bankas palūkanų normą turėtų didinti jau liepą, ir šiemet bei kitąmet pamatysime po tris palūkanų už kreditų įstaigų laikomus indėlius Centriniame Banke normos didinimo etapus.  Kitų metų pabaigoje ši palūkanų norma turėtų siekti 1 procentą.

Šių metų BVP augimo JAV prognozė buvo sumažinta iki 2,6, o kitų metų – iki 1,7 procento. Įvairūs rodikliai ir apklausos rodo, kad namų ūkių vartojimo augimas turėtų lėtėti, o tam įtaką, nepaisant per pandemiją sukauptų santaupų, darys liekanti didelė infliacija. Ji šiais metais JAV turėtų būti 7,5 proc., kitąmet – mažėti iki 4,2 procento. SEB ekonomistai prognozuoja, kad JAV centrinis bankas šiemet sparčiai didins bazinę palūkanų normą, ir metų pabaigoje ji nuo dabartinio 1 proc. pasieks 3 proc., o kitų metų pabaigoje palūkanų norma bus 3,5 procento. Nors JAV doleris ir taip jau sustiprėjo euro atžvilgiu, tačiau tai, kad JAV palūkanos didės sparčiau negu euro zonoje ir tai, kad euro zonos ekonomika yra labiau pažeidžiama dėl karo Ukrainoje, veikiausia lems, kad euras dar pigs iki 1,02 JAV dolerio už eurą šiais metais. Visgi kitąmet tikimasi euro stiprėjimo JAV dolerio atžvilgiu.

Naujiena Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Kaip pradėti investuoti: paprastas 3 žingsnių planas https://aina.lt/kaip-pradeti-investuoti-paprastas-3-zingsniu-planas/ Tue, 10 May 2022 05:27:25 +0000 https://aina.lt/?p=195305 Naujiena Kaip pradėti investuoti: paprastas 3 žingsnių planas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime...

Naujiena Kaip pradėti investuoti: paprastas 3 žingsnių planas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Kaip pradėti investuoti: paprastas 3 žingsnių planas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Šių metų pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pastarąjį pusmetį dėl aukštesnės infliacijos investavimu pradėjo domėtis 23 proc. šalies gyventojų, tad potencialių investuotojų gretos gerokai pasipildė.

Be to, bent 7 proc. respondentų planuoja pradėti investuoti artimiausiu metu, o dar 28 proc. svarstytų apie tokią galimybę ateityje. Maždaug kas trečias respondentas (29 proc.) teigia, kad šiuo metu jau investuoja.

Apklausa taip pat rodo, kad investavimas daugeliui gyventojų pirmiausia asocijuojasi su rizika (69 proc.), tačiau nemaža dalis gyventojų tame įžvelgia ir galimybių (64 proc.). Maždaug pusė (49 proc.) respondentų investavimą sieja su pelnu.

Vertinant tyrimo rezultatus bendrąja prasme, galima pasakyti, kad lietuvių požiūris į investavimą yra realistiškas ir teisingas. Investavimas iš tiesų yra susijęs ir su rizika, ir su galimybėmis. Tinkamai suvaldyta investavimo rizika gali padėti išnaudoti galimybes ir ilgainiui padėti uždirbti pelno.

Nors „investicijų rizikos valdymas“ gali skambėti sudėtingai, tačiau praktikoje tai reiškia dviejų taisyklių laikymąsi: reguliariai atsidėti tam tikrą lėšų sumą ir jas nukreipti į kuo platesnį įmonių, verslo sektorių ir pasaulio regionų spektrą. Kaip tai gali atrodyti pavertus į realius pradedančiojo investuotojo veiksmus?

Investavimo žingsniai

1 žingsnis: pinigų suma. Pradėti galima nuo 10, 30 ar 50 eurų, tai yra, nuo tokios sumos, kurią būtų galima skirti investavimui be didesnio neigiamo poveikio pajamų ir išlaidų srautams. Šiandien įsigyti investicinių fondų vienetų galima kad ir nuo 1 euro, tai gali tapti pirmuoju žingsniu, susipažįstant, kaip veikia investavimas praktikoje.

Jei turite investavimui sutaupę didesnę pinigų sumą, investuoti jos visos iš karto nevertėtų, nes galite pataikyti investuoti per patį rinkos piką arba jai dar nepasiekus žemiausio taško. Tad didesnę sumą geriau išskaidyti ir investuoti ją periodiškai.

2 žingsnis: fondo pasirinkimas. Iš pradžių pinigus patartina nukreipti į fondą, kuris yra susietas su pasaulio akcijų indeksu ir investuoja į įmones visame pasaulyje. Jei nesate tikri, kaip išsirinkti tokį fondą, pasitarkite su banko konsultantu.

Jei jums pasiūlė kelis panašius fondus, rinkitės pagal tai, kurie taiko mažesnį turto valdymo mokestį. Kuo mažiau sumokate fondo valdytojams, tuo daugiau uždirbtos grąžos liks jums. Šiuo metu galima rasti pakankamai platų fondų pasirinkimą, kurių mokesčiai neviršija 1 proc.

3 žingsnis: kantrybė. Išsirinkus konkretų fondą, pasiryžkite investuoti pasirinktą sumą periodiškai kartą mėnesį ir to laikykitės. Paprasčiausias būdas – nustatyti automatinį fondo vienetų pirkimą kas mėnesį.

Nevertinkite ir nekeiskite savo plano praėjus keliems mėnesiams, net jei matomas rezultatas netenkina jūsų pradinių lūkesčių. Investuodami į fondus ar akcijas visada galvokite bent apie 5 metų laikotarpį. Duokite pakankamai laiko ir finansų rinkos atliks savo darbą.

Klaidos, kurių reikėtų vengti

Pradėję domėtis investavimo galimybėmis, pastebėsite, kad daug kur pabrėžiama, jog istoriniai rodikliai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. Šis įspėjimas neturėtų išgąsdinti tų, kurie nusiteikę investuoti ilgam. Tačiau jei investuojate į fondą ar kitą priemonę tik dėl to, kad per praėjusį pusmetį ji smarkiai pabrango, galite likti nusivylę, nes tai nebūtinai pasikartos.

Antroji klaida yra susižavėjimas viena įmone ar investicine priemone. Taip, kai kurių įmonių akcijų prieaugis kartais būna įspūdingas, tačiau net profesionalūs investuotojai dažnai nesugeba įvardinti tų įmonių, kurios galiausiai pademonstruoja didžiausią augimą.

Be to, ieškantys patrauklių investavimų galimybių gyventojai rizikuoja susidurti su sukčiais, kurie gali pasiūlyti „stebuklingas“ investicijas į vieną priemonę ar verslo sritį. Todėl visada saugiau pelno tikėtis uždirbti iš bendro ekonomikos augimo, tai yra, investuojant į skirtingus verslo sektorius, o ne konkrečią įmonę ar sritį.

Galiausiai, investavimui neskirkite pinigų, kurių jums reikės per ateinančius 1–2 metus. Pavyzdžiui, jei taupydami pradiniam būsto įnašui ar naujam automobiliui galvojate, kad santaupų sumą nesunkiai padidinsite, jas investavę − toks planas gali ir neišdegti. Jei pinigų prireiks, kai finansų rinkos bus nukritusios, investicijas gali tekti parduoti su nuostoliais ir susigrąžinti mažesnę sumą.

Naujiena Kaip pradėti investuoti: paprastas 3 žingsnių planas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai https://aina.lt/brangus-sildymo-sezonas-baigesi-%e2%88%92-metas-ruostis-kitai-ziemai/ Fri, 06 May 2022 04:59:46 +0000 https://aina.lt/?p=195034 Naujiena Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis...

Naujiena Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Šįmet rekordinis biokuro, gamtinių dujų, elektros ir kitų energijos išteklių kainų augimas kasmetį galvosūkį dėl didelių sąskaitų už šildymą pavertė rimtu galvos skausmu. Maža to, šiandieninė situacija nesukuria prielaidų tikėtis mažesnių šildymo išlaidų ateityje. Tad nors pasibaigęs šildymo sezonas ir leis lengviau atsikvėpti finansiškai, yra veiksmų, kurių galime imtis jau dabar, kad ateityje sąskaitos keltų mažiau nerimo.

Energijos išteklių kainoms rinkoje įtakos daryti negalime, tačiau kitą svarią didelių sąskaitų priežastį – pastato energinį efektyvumą – kontroliuoti turime galimybių. Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., yra energiškai neefektyvūs. Jie neatitinka šiuo metu keliamų reikalavimų išorės sienų šiluminėms savybėms, o jų inžinerinės sistemos – nusidėvėjusios. Nemaža dalis individualių namų mūsų šalyje taip pat skaičiuoja ne vieną ir du dešimtmečius.

Pagerinti pastato energinį efektyvumą galima imantis namo ar daugiabučio renovacijos, individualių sprendimų bute, taip pat – keičiant kasdienius įpročius.

Reikšminga ir piniginei, ir planetai

Apie namų energinio efektyvumo didinimą būtina galvoti ne tik dėl brangstančių energijos išteklių ir ilgalaikės naudos asmeniniams finansams. Reikšmingas ir aplinkosauginis aspektas. Pasaulinio pastatų ir statybos aljanso duomenimis, energinis pastatų aptarnavimas ir jų eksploatacija sudaro apie 28 proc. anglies dvideginio emisijos (CO2) pasaulyje.

Naujai statomi pastatai turi atitikti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, todėl pamažu pastatų fondas tampa vis žalesnis, tačiau to nepakanka. Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti lygus nuliui. Vis dėlto, didžioji dalis pastatų, kurie stovės pasaulyje 2050 m., yra pastatyti jau dabar, todėl būtina rūpintis jų energiniu efektyvumu.

Renovacija − investicija į ateitį

Efektyviausias būdas sumažinti pastato energijos sąnaudas ir šildymo sąskaitas – atlikti renovacijos darbus. Renovacijos procesas ir išlaidos gyventojus gali gąsdinti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši investicija atsiperka su kaupu. Skaičiuojama, kad po renovacijos šildymo išlaidos 1 kv. m. sumažėja bent 30–40 proc. Be to, didesnis energinis efektyvumas didina ir būsto vertę.

Apskaičiuojamas ir apytikslis renovacijos poveikis aplinkai – 60 kv. m. butas renovuotame name šildymo sezono metu sumažina anglies dvideginio emisiją daugiau nei 1 tona. Namo modernizavimas apima ne tik šilumos sistemos, išorės sienų ir stogo atnaujinimo darbus. Galima pakeisti ir vamzdynus, liftą bei elektros instaliacijas – tai prisideda prie mokesčių už elektrą ir komunalines paslaugas mažinimo.

Kokie pokyčiai bute padėtų sutaupyti?

Neturint galimybės atlikti pilną pastato renovaciją, galima imtis veiksmų, kuriems nebūtinas vieningas daugiabučio namo gyventojų pritarimas. Paprasčiausia energijos sąnaudų mažinimo priemonė – sandarūs langai. Tinkamai susandarinti langai gali padėti sutaupyti iki 10 proc. šiluminės energijos. Taip pat verta apsvarstyti ir balkono įstiklinimą.

Tvarkingi, nuorinti radiatoriai taip pat prisideda prie energinio efektyvumo didinimo. Svarbu, kad bute jie nebūtų apstatyti baldais ir neuždengti užuolaidomis, nes tai blokuoja šilumą.

Naujos statybos bei atnaujintuose pastatuose efektyviai vartoti šilumos energiją pagelbsti ir termostatai – oro temperatūrą patalpose reguliuojantys prietaisai. Skaičiuojama, kad jie gali padėti sutaupyti iki 11–12 proc. energijos. Senos statybos daugiabučiuose jų įrengimas taip pat galimas, tačiau tam turėtų būti atnaujintas namo šiluminis punktas bei atlikta šildymo sistemos rekonstrukcija.

Svarbu ir kasdieniai įpročiai

Siekiant sumažinti būsto išlaikymo kaštus, svarbu galvoti ne tik apie sąskaitas už šildymą, bet ir kitus būsto energinio naudingumo didinimo sprendimus.

Štai, pavyzdžiui, nuosavos saulės elektrinės įsirengimas ar nutolusios jėgainės įsigijimas išlaidas už elektros energiją gali sumažinti kelis kartus. Šiuo metu, kai elektros energijos kainos išaugusios, toks sprendimas atsiperka dar greičiau, o gavus Aplinkos projektų valdymo agentūros paramą galima susigrąžinti iki 30 proc. investicijų.

Neturint galimybės imtis jau minėtų energinio efektyvumo gerinimo priemonių, nereikėtų nuvertinti kasdienių energijos taupymo įpročių poveikio. Pavyzdžiui, nepamiršti iš elektros lizdų ištraukti nenaudojamų elektros prietaisų, išjungti šviesą kambariuose, kuriuose nebūname.

Įsigyjant naujus elektros prietaisus svarbu atkreipti dėmesį į jų energinį efektyvumą bei rinktis aukštos energinės klasės prietaisus, kurie elektros energiją naudoja ekonomiškai, taip leisdami sutaupyti.

Galiausiai, jei namuose vis dar esama kaitrinių lempučių, pravartu pakeisti jas į LED šviesos šaltinius. Skaičiuojama, kad įprastą 60 W lemputę pakeitus į LED, per metus sąskaitą už elektrą galima sumažinti iki 15 eurų.

Naujiena Brangus šildymo sezonas baigėsi − metas ruoštis kitai žiemai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Ne viskas žalia, kas žaliuoja https://aina.lt/ne-viskas-zalia-kas-zaliuoja/ Wed, 04 May 2022 09:49:39 +0000 https://aina.lt/?p=194773 Naujiena Ne viskas žalia, kas žaliuoja pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas. Greta Thunberg gali didžiuotis: žmonių susidomėjimas tvarumo ir aplinkosaugos temomis praėjusiais metais buvo rekordinis. Tai rodo apibendrinti visų metų „Google“ paieškos užklausų duomenys. Tik ar ieškojimas ir skaitymas tampa veiksmais? Ir ar viskas, ką randame, perkame ir naudojame, išties yra ekologiška. Paieškos apie tvarumą – rekordinės 2021...

Naujiena Ne viskas žalia, kas žaliuoja pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Ne viskas žalia, kas žaliuoja pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas.

Greta Thunberg gali didžiuotis: žmonių susidomėjimas tvarumo ir aplinkosaugos temomis praėjusiais metais buvo rekordinis. Tai rodo apibendrinti visų metų „Google“ paieškos užklausų duomenys. Tik ar ieškojimas ir skaitymas tampa veiksmais? Ir ar viskas, ką randame, perkame ir naudojame, išties yra ekologiška.

Paieškos apie tvarumą – rekordinės

2021 metais pasaulis labiau negu kada nors anksčiau domėjosi klimato kaitos poveikiu. Rekordiškai dažnai buvo ieškoma ir informacijos apie tvarumą. Aplinkosaugos paieškų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, pernai padidėjo 30 proc. Tvariau gyventi rinkosi ir pirkėjai: naudotų prekių parduotuvių ieškota 80 proc. daugiau negu 2020-aisiais, o elektromobilių įkrovimo stotelių paieškos per metus išaugo dvigubai.

Tokie faktai apie „Google“ paieškas 2021-aisiais nuteikia optimistiškai – tvarumas ir aplinkosauga tampa išties svarbiu, žmonėms rūpimu klausimu.

Kita vertus, jei ieškome internete, vadinasi, kažko nežinome, norime sužinoti. O nežinojimas suteikia galimybę mus įtikinti lengviau ir be svaresnių įrodymų.

Jei pasakyčiau, kad kompozitinė sulčių pakuotė yra geresnė už plastikinį butelį, ar jums kiltų abejonių, kad gali būti kitaip? Ar sudvejojate tuo, kas parašyta ant prekių pakuočių ar drabužių etikečių – kokios jos tvarios, draugiškos aplinkai, saugios? Ar esate bandę šiuos teiginius patikrinti?

Jei į šiuos klausimus atsakėte „ne“, turėsiu jus nuliūdinti: ne viskas yra taip tvaru ir žalia, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Verslo kryptis aiški

Neskubėkite daryti išvadų – jokiu būdu nesakau, kad reikia nepasitikėti įmonėmis ir žvelgti į tvarumą skeptiškai. Atvirkščiai, Europos Sąjungoje ir Amerikoje verslai yra vis griežčiau reguliuojami ir jiems keliami vis ambicingesni reikalavimai. Matome vis daugiau iniciatyvų, kai įmonės arba savo noru, arba dėl reguliacinių pakitimų eina tvarumo keliu Europoje. Panašia kryptimi juda ir kitos didžiosios pasaulio šalys.

Tapti tvaresniems verslus skatina ne tik teisės aktai, bet ir sąlygos verslui. Pavyzdžiui, tvarios įmonės gali pasinaudoti finansavimo, taupymo ir investavimo paslaugomis palankesnėmis sąlygomis – tokių priemonių imasi ir SEB bankas. Be to, naująja SEB grupės tvarumo strategija siekiame skatinti verslo klientų pokyčius ir mažinti iškastinio kuro finansavimą. Kita vertus, matome didelius vartotojų lūkesčių pakitimus – vis daugiau žmonių nori rinktis tvarias prekes. Galiausiai auga žmonių sąmoningumas – tvarumo aspektas tampa svarbus ne tik renkantis prekes, paslaugas, bet ir darbovietę.

Visgi yra verslų, kurie tokiomis tendencijomis gali siekti pasinaudoti, norėdami atrodyti tvaresni, negu iš tiesų yra. Nors pasitaiko atvejų, kai tai daroma sąmoningai, tačiau dažniausiai paslystama dėl kompetencijos stokos, darbuotojų klaidų ar tiesiog nežinojimo.

Svarbu mokėti atskirti pelus nuo grūdų

Bent keli visame pasaulyje žinomi prekių ženklai yra nusvilę išleisdami reklamas, kuriose kalba apie rūšiavimą, tvarumą ar aplinkosaugą, nors patys šių vertybių nepraktikuoja, tarkim, gaminiuose naudoja neperdirbamą plastiką ar prekiauja produktais, kurie daro tiesioginį neigiamą poveikį aplinkai. Pamoka paprasta – prieš giriantis ar mokant kitus, pirmiausia derėtų pasidaryti namų darbus ir įsitikinti, ar skambūs tvarumo šūkiai yra pagrįsti.

Žanro klasika yra tapę klaidinantys ar tiesiog neįrodomi teiginiai, kuriuos bendrovės naudoja reklamose ar užrašo ant produktų pakuočių. Dyzelinis automobilis netampa švaresnis vien dėl to, kad atliekant patikrinimus rodoma mažesnė tarša. Skrydžių bendrovė netampa aplinkai draugiška vien dėl to, kad jos lėktuvai naudoja šiek tiek mažiau kuro negu konkurentų. Kaip ir kas sezoną keičiami greitosios mados drabužiai nėra džiaugsmas gamtai, kad ir kokios medžiagos naudojamos jų gamyboje: užtenka „Google“ įvesti „Atacama desert fast fashion“, kad pamatytume, kur nugula kalnai išmetamų pigių rūbų.

Ir dar yra pakuotės. Pasaulyje perdirbama mažiau negu 10 proc. pakuotėms sunaudojamo plastiko. Gamintojai stengiasi mažinti jo kiekį naudodami kompozitines pakuotes, pavyzdžiui, plonu plastiko sluoksniu padengtą kartoną ar popierių. Viena vertus, plastiko naudojama mažiau, ir tai yra gera žinia. Tačiau  kompozitinės pakuotės turi didelių trūkumų, kadangi tik nedidelė dalis perdirbimo centrų turi technologijas, kurios leidžia atskirti įvairias pakuočių medžiagas.

Verta atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų: kaip produktai pagaminti (kokios medžiagos, kokios kilmės energija naudojama ir pan.), iš kur ir kaip jie transportuojami, kiek kartų gali būti panaudojami ir kur atsiduria panaudoti (t. y. ar juos galima perdirbti).

Taigi tvarumas visų pirma yra apie žinojimą, taip pat apie protingus pasirinkimus ir sprendimus. Nežinote? Abejojate? Tikrinkite  „Google“ ir kitose paieškos sistemose, jos tikrai padės išsklaidyti abejones.

Naujiena Ne viskas žalia, kas žaliuoja pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi https://aina.lt/po-neblogo-pirmo-metu-ketvircio-bvp-kryptis-keiciasi/ Mon, 02 May 2022 02:07:34 +0000 https://aina.lt/?p=194419 Naujiena Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį...

Naujiena Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai. Tokio augimo šiemet jau nebeišvysime, ir labai tikėtina, kad antrą ir trečią ketvirčiais realiojo BVP pokyčiai bus neigiami.

Pirmą ketvirtį svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys ir toliau buvo pramonė. Jos produkcijos, išskyrus naftos produktus, apimtis lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo beveik penktadaliu (17 proc.) didesnė negu prieš metus. Sėkmingas pirmas ketvirtis buvo ir naftos perdirbimu besiverčiančiai bendrovei „Orlen Lietuva“. Vakar pranešta, kad bendrovė pirmą ketvirtį perdirbo 54 proc. daugiau žaliavinės naftos negu prieš metus dėl palankių sąlygų. Geras Lietuvos pramonės įmonių rezultatas vėl stebino atsižvelgus į tai, kad nuo praėjusių metų pabaigos beveik nutrūko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją, tiekimo grandinės nebuvo sutvarkytos, o žaliavų ir energetinių produktų kainos augo. Karo Ukrainoje įtaka pramonei kovą dar nebuvo didelė, ypač turint omenyje tai, kad įmonės dar turėjo pakankamai atsargų, tačiau nėra abejonių, kad pramonės rezultatai artimiausiais mėnesiais bus gerokai kuklesni.

Sparčiai didėjusi infliacija pirmo ketvirčio prekybininkų rezultatams darė mažesnę įtaką, negu tikėjomės. Panašu, kad žmonės taip greitai nekeitė vartojimo įpročių, o tam matyt padėjo ir per pandemiją didesnės sutaupytos lėšos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis ketvirtą ketvirtį buvo 12,6 proc. didesnė negu prieš metus. Būtina įvertinti tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas, todėl šiemet, nelikus ribojimams lankytis parduotuvėse, galimybių išlaidauti buvo daugiau. Ypač didelė pandemijos ribojimų atlaisvinimo įtaka buvo matoma maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Pavyzdžiui, maitinimo sektoriaus apyvarta lyginamosiomis kainomis buvo beveik pusantro karto (143 proc.) didesnė negu prieš metus. Tačiau ir čia geriausi laikai jau praeityje, nes infliacija darys vis didesnę neigiamą įtaką vartojimo mastui, nors valdžios sektoriaus pagalbos priemonės gyventojams šiek tiek šią įtaką sušvelnins.

Nepaisant spartaus statybų sąnaudų didėjimo ir darbuotojų iš Ukrainos išvykimo ginti tėvynės, statybos darbų lyginamosiomis kainomis šių metų veikiausiai buvo atlikta truputį daugiau negu prieš metus. Tiesa, praėjusių metų pirmą ketvirtį statybų sektoriui koją pakišo nepalankūs orai, o šiais metais orų sąlygos jau buvo kur kas palankesnės. Sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įtakos statybų bendrovės kovą dar beveik nepajuto, nes turėjo pakankamai medžiagų atsargų, tačiau viskas bus daug sudėtingiau antrą metų pusmetį, ir teigiamo statybos sektoriaus indėlio į BVP pokytį nebesitikime.

Praėjusį ketvirtį labiausiai nukentėjo transporto sektorius

Transporto sektorius pirmą ketvirtį buvo tas, kuris greičiausiai ir labiausiai nukentėjo ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl dar anksčiau pašlijusių santykių su Baltarusija. Pirmą ketvirtį krovinių apyvarta geležinkeliu buvo kone trečdaliu (29 proc.) mažesnė negu prieš metus, o krovinių krova Klaipėdos jūrų uoste krito 13 procentų. Akivaizdu, kad antrą ketvirtį nuosmukis bus dar didesnis. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis įmonių grupės tebeaugo, tačiau dėl Mobilumo paketo vis daugiau bendrosios pridėtinės vertės liko kitose šalyse, o ne Lietuvoje.

Kiti sektoriai, tokie kaip profesinė, mokslinė ir techninė veikla, informacija ir ryšiai, finansinė ir draudimo veikla, taip pat turėjo teigiamą įtaką ketvirčio BVP pokyčiui. Tikėtina, kad ir miškininkystės bei žemės ūkio sektoriuose sukurta pridėtinė vertė pirmą ketvirtį augo, nes didelės žemės ūkio kultūrų kainos skatino didesnę gamybą. Geras to pavyzdys galėtų būti žaliavinio pieno gamyba – per pirmą ketvirtį supirktas žaliavinio pieno kiekis Lietuvoje buvo 6 proc. didesnis negu prieš metus.

Dėl besitrauksiančio prekybos su Rusija ir Baltarusija masto, lėtėjančios svarbiausių eksporto partnerių ekonomikos ir liksiančios didelės infliacijos tikimybė, kad antrą ketvirtį prasidės, o trečią ketvirtį įsibėgės ekonomikos nuosmukis, yra labai reali.

Naujiena Po neblogo pirmo metų ketvirčio BVP kryptis keičiasi pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas Motinos dienos proga https://aina.lt/lr-seimo-nares-guodos-burokienes-sveikinimas-motinos-dienos-proga/ Sat, 30 Apr 2022 21:22:04 +0000 https://aina.lt/?p=193753 Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas Motinos dienos proga pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Mielosios Mamos, kaip gera žinoti, jog vaikystės lopšy buvome gražiausiu balsu pašaukti, šilčiausiu apkabinimu pasūpuoti, mieliausiu žvilgsniu paliesti. Po Jūsų sparnu mes savyje brandiname neįkainojamą besąlygiškos meilės turtą. Juo vėliau dalijamės jau su savo šeimomis. Jūsų dovanotas gyvenimo šaltinis neišsenkantis. Juo dosniai dalijatės ir būdamos šalia, ir jau išėjusios amžinybėn. Dėkojame už galimybę žinoti, jog...

Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas Motinos dienos proga pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas Motinos dienos proga pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Mielosios Mamos,

kaip gera žinoti, jog vaikystės lopšy buvome gražiausiu balsu pašaukti, šilčiausiu apkabinimu pasūpuoti, mieliausiu žvilgsniu paliesti. Po Jūsų sparnu mes savyje brandiname neįkainojamą besąlygiškos meilės turtą. Juo vėliau dalijamės jau su savo šeimomis. Jūsų dovanotas gyvenimo šaltinis neišsenkantis. Juo dosniai dalijatės ir būdamos šalia, ir jau išėjusios amžinybėn. Dėkojame už galimybę žinoti, jog net ir tamsiausiomis naktimis mums kelią rodys ryškiausias, niekada negęstantis Jūsų sielos žiburys.

Stiprios Jums sveikatos, vaikų meilės ir dar daug gražių akimirkų.

Lietuvos Respublikos Seimo narė Jūsų Guoda Burokienė

Apmokėta iš Seimo narės Guodos Burokienės parlamentinių lėšų.

Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas Motinos dienos proga pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Pandemija išmokė taupyti, ar infliacijos baimė išmokys investuoti? https://aina.lt/pandemija-ismoke-taupyti-ar-infliacijos-baime-ismokys-investuoti/ Sat, 30 Apr 2022 09:57:10 +0000 https://aina.lt/?p=194354 Naujiena Pandemija išmokė taupyti, ar infliacijos baimė išmokys investuoti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė. Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo įmonės ir gyventojai iki šiol tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Šalies BVP jau viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, namų ūkių indėliai pandemijos metais taip pat augo sparčiu tempu – vien pernai gyventojų indėliai, Lietuvos...

Naujiena Pandemija išmokė taupyti, ar infliacijos baimė išmokys investuoti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Pandemija išmokė taupyti, ar infliacijos baimė išmokys investuoti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo įmonės ir gyventojai iki šiol tvarkėsi pakankamai sėkmingai. Šalies BVP jau viršijo prieš pandemiją buvusį lygį, namų ūkių indėliai pandemijos metais taip pat augo sparčiu tempu – vien pernai gyventojų indėliai, Lietuvos banko duomenimis, paaugo 18 proc. ir perkopė 21,2 mlrd. eurų. Visgi optimizmą keičia stiprėjantis nerimas dėl seniai matytos infliacijos.

Pagrindo nerimauti yra. Po ilgo mažos infliacijos laikotarpio, trukusio nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės, infliacijos tempas ir jos pastovumas pernai tapo vienu didžiausių netikėtumų ekonomistams. Šiuo metu infliacija Baltijos šalyse jau yra pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2008–2009 m. ir kyla sparčiausiai Europos Sąjungoje. Tad būtent infliacija ir gali tapti svarbiausiu šių metų ekonomikos iššūkiu, nes daugėja ženklų, kad tai gali būti ne trumpalaikis įvairių pandemijos apribojimų ir išbalansavimų (darbuotojų trūkumo, pasaulinio tiekimo grandinių trikdžių ir pan.) nulemtas šuolis, bet ilgalaikis reiškinys.

Auganti infliacija yra ir įspėjamasis skambutis tiems, kas turi sukaupę santaupų, bet nėra pasirūpinę jų vertės išsaugojimu. Lėšų taupymas be jų vertės išsaugojimo netenka savo tikslo – kokia prasmė taupyti, jei rytoj už sutaupytus pinigus įsigysi mažiau, nei galėtum šiandien? Ir nors apie tai dažnas santaupų turintis žmogus susimąsto, veiksmų imasi retas – kai kurie renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes indėliai šiandieninėje žemų palūkanų aplinkoje neužtikrina pakankamos grąžos kompensuoti infliacijos poveikį. Kokia galėtų būti išeitis? Investavimas į vertybinius popierius.

Nors Lietuvoje ne pirmi metai daug kalbama apie investavimo priemones ir jų prieinamumą neprofesionaliems investuotojams, šia galimybe apsaugoti savo santaupas vis dar naudojasi labai nedidelė dalis gyventojų. Nuo to sulaiko ne tiek informacijos trūkumas, kiek įsitikinimas, kad ši veikla yra skirtas gerai su finansais susipažinusiems žmonėms ar kad ja verta užsiimti tik turint daug laisvų pinigų. Tą rodo ir statistika – tik apie 14 proc. Baltijos šalių gyventojų savo santaupas „įdarbina“ pasinaudodami įvairiomis finansinėmis priemonėmis, tuo metu pvz. Švedijoje tokių yra net 60 proc. gyventojų. Ekonomikoje niekaip nedalyvaujančių, neinvestuojamų pinigų dalis mūsų regione išlieka itin didelė.

Visgi priešingai populiariam įsitikinimui, norint investuoti finansų rinkose šiais laikais nereikia būti finansų specialistu. Ypač kai kalbame apie investavimą ne siekiant maksimalaus uždarbio (ir, atitinkamai, patiriant didžiausią riziką), bet norint uždirbti finansinę grąžą, kuri leistų kompensuoti infliaciją ir tokiu būdu išsaugoti finansinio turto vertę. Žinoma, kalbame ne apie visų santaupų investavimą – 3–6 mėn. pajamų dydžio atsargos turi būti neliečiamos.

Abejonės dėl (ne)tinkamo laiko – turbūt yra antras pagal populiarumą pasiteisinimas, kodėl santaupų turintys žmonės jų neinvestuoja. Visada galima rasti priežasčių, kodėl dabar netinkamas laikas: akcijų vertė per ilgai kilo, baiminatės ekonomikos krizės, prasidėjo ekonomikos nuosmukis ir kt. Visgi turėtume atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla. Laikas, kurį praleisite rinkoje, galutiniam rezultatui bus kur kas svarbesnis negu vaikymasis tinkamiausio momento. Ir, ko gero, tinkamiausio momento suplanuoti nepavyks – tik atsigręžę atgal galėsite įvertinti, kuris etapas buvo sėkmingas. Tad ir tinkamiausias atsakymas į klausimą, kada geriausias laikas pradėti investuoti, ko gero, būtų „vakar“.

Nuo ko pradėti? Jei jau pasiryžote, geriausia pradedantiesiems pradėti nuo ne pernelyg rizikingų produktų – pavyzdžiui, nuo investicijų į subalansuotus investicinius fondus. Nedideles turimas pinigų sumas saugiau investuoti būtent į fondus, kurių valdomas turtas yra diversifikuotas. Tokios investicijos yra labiau apsaugotos nuo rinkos svyravimų ir gali užtikrinti stabilesnę investicinę grąžą. Tokie fondai apima skirtingo rizikos lygio investicijas – nuo akcijų iki obligacijų, o investicijos į juos prasideda nuo kelių dešimčių eurų. Galima rinktis iš daugybės įvairių fondų, pradedant nuo nepatyrusių investuotojų labiausiai pamėgtų nebrangių indeksų fondų ir baigiant aktyviai valdomais akcijų ir obligacijų fondais.

Prieš pradėdami, ypač jei nuspręsite investuoti periodiškai nedidelėmis sumomis, išsinagrinėkite, kokie jums bus taikomi mokesčiai – įsitikinkite, kad jie nėra neproporcingai dideli tikėtinos grąžos atžvilgiu. „Citadele“ investavimo specialistai rekomenduoja rinktis tokius sandorius, kurių komisinis mokestis neviršija 1 proc. sandorio vertės.

Kita vertus, daugėja įvairių platformų ir programėlių, kurios leidžia pradėti investuoti itin paprastai – be jokių mokesčių ar taiko dideles nuolaidas neprofesionaliems investuotojams. Visgi prieš pasirenkant investavimo platformą, verta pasidomėti ne tik įkainiais ir nuolaidomis, bet ir, kaip, kur ir kas saugos jūsų pinigus ir vertybinius popierius. Ar jie bus saugomi banke, kuriam taikomi ES standartai, reglamentuojantys vertybinių popierių laikymą, indėlių garantijas, ar pervedami ir saugomi jums nežinomų tarpininkų.

Jei tik pradedate investuoti, pradžioje skirkite tik tokią sumą, kurią praradus neteks gailėtis. Bet kokiu atveju tai bus naudinga pamoka pamatyti, kaip veikia finansų rinka ir vyksta prekyba vertybiniais popieriais – ne vien tai, ką skaitėte knygose ar kituose šaltiniuose. Pradedantys investuotojai taip pat turėtų kritiškai vertinti greitos investicinės grąžos pažadus, o abejojant dėl tinkamiausio sprendimo, nepasitikint savo investavimo žiniomis visuomet verta pasikonsultuoti su specialistais.

Naujiena Pandemija išmokė taupyti, ar infliacijos baimė išmokys investuoti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Kas atvėsins Lietuvos ekonomiką? https://aina.lt/kas-atvesins-lietuvos-ekonomika/ Fri, 29 Apr 2022 07:23:11 +0000 https://aina.lt/?p=194174 Naujiena Kas atvėsins Lietuvos ekonomiką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis. Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis. Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį...

Naujiena Kas atvėsins Lietuvos ekonomiką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Kas atvėsins Lietuvos ekonomiką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Nepaisant visų netikėtumų, nemalonumų ir iššūkių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas neišsikvėpė – šalies BVP buvo 4,4 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis tik horizonte matyti vis daugiau besiformuojančių debesų, todėl tolimesnis augimas, tikėtina, bus gerokai lėtesnis.

Daugelis ekonomikos sektorių pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar pasižymėjo įspūdingu augimu – apdirbamosios gamybos apimtys buvo beveik ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus.

Gyventojų pasitikėjimo rodiklis nukrito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, lūkesčius slopino ir ketvirtį amžiaus nematytas infliacijos lygis bei karas Ukrainoje. Infliacija balandžio mėnesį pasiekė aukščiausią savo lygį nuo 1996 metų – šiuo metu kainos yra net 16,6 procento didesnės nei buvo prieš metus.

Tačiau nepaisant to, pirmąjį šių metų ketvirtį realios mažmeninės prekybos apimtys buvo 12,6 proc. didesnės nei prieš metus. Čia svarbu pabrėžti, kad ne tiek padidėjo gyventojų išleidžiama pinigų suma, o įsigyjamų prekių ir paslaugų kiekis. Kitaip sakant, net ir sparčiai kylant kainoms, gyventojai rado galimybių didinti vartojimo apsukas.

Prie to prisidėjo ir nuo karo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai, kurių jau beveik 50 tūkstančių, ir lietuvių į Ukrainą siunčiama parama. „Swedbank“ klientų kortelių duomenys rodo nuo karo pradžios išaugusias išlaidas, pavyzdžiui, vaistams ir kitoms pirmojo būtinumo prekėms, kurių daug lietuviai išsiuntė ir tebesiunčia į Ukrainą.

Tačiau išaugo ir lietuvių išlaidos ne pirmojo būtinumo prekėms – gyventojai dažniau lankosi restoranuose, perka poilsines keliones, naudojasi grožio paslaugomis. Neatslūgo ir gyventojų noras įsigyti naują būstą, bei, atitinkamai, paklausa namų apyvokos prekėms ir elektronikai.

Vartojimo spurtas neturėtų labai stebinti – nereikėtų užmiršti, kad nuo metų pradžios labai padidėjo minimalus atlyginimas ir daugelis socialinių išmokų. Be to, daugelio gyventojų perkamąją galią amortizuos ir naujos antiinfliacinės priemonės, tai yra, dar didesnis minimalus atlyginimas, senatvės pensijos, energijos kainų kompensavimas ir kita.

Vis tik probleminių sričių pasaulyje matome vis daugiau. Mūsų regione labiausiai nerimą kelia Rusijos agresija bei išliekanti daugelio Europos valstybių energetinė priklausomybė nuo jos – šiame fronte šiemet dar galime sulaukti nemalonių netikėtumų. Lietuvai Rusija nėra itin svarbi nei kaip eksporto rinka, nei kaip žaliavų tiekėja, tačiau dėl karo ir taikomų sankcijų eksporto apimtys į daugelį Rytų rinkų sumažės.

Su rimtais iššūkiais susiduria ir antra didžiausia pasaulio ekonomika Kinija – jos augimą slopina šlubuojantis nekilnojamojo turto sektorius, bei, priešingai nei likusiame pasaulyje, nauji Covid-19 protrūkiai ir nemokšiškas jų valdymas. Bandymas suvaldyti viruso plėtrą itin griežtomis karantino priemonėmis dar labiau sutrikdo prekių tiekimą ir gali dar labiau paskatinti infliaciją.

Galiausiai, matome vėluojančius, bet vis labiau nerimaujančius ir sparčiau palūkanas kelti ketinančius centrinius bankus. Entuziastingi bandymai sustabdyti ilgokai ignoruotą infliaciją gali pasibaigti ne tik prislopinta paklausa ir lėtesniu kainų augimu, tačiau ir recesija. Tokia rizika tampa vis realesnė JAV. Perkaitusią JAV ekonomiką centrinis bankas bando stabdyti planuodamas pakelti palūkanų normas į aukščiausią lygį per pastaruosius 15 metų.

Europos centrinis bankas greičiausiai lazdos neperlenks, bet tikėtina, kad palūkanų normas jis pradės kelti jau šią vasarą. Galbūt centriniams bankams pavyks prislopinti perteklinę paklausą ir kainų augimą, nesukeliant recesijos, tačiau bet kuriuo atveju, itin spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis jau turbūt lieka praeityje.

Naujiena Kas atvėsins Lietuvos ekonomiką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Verslas pasirengęs veikti, reikia valdininkų greitesnių veiksmų https://aina.lt/verslas-pasirenges-veikti-reikia-valdininku-greitesniu-veiksmu/ Mon, 25 Apr 2022 07:14:21 +0000 https://aina.lt/?p=193748 Naujiena Verslas pasirengęs veikti, reikia valdininkų greitesnių veiksmų pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti. Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado...

Naujiena Verslas pasirengęs veikti, reikia valdininkų greitesnių veiksmų pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Verslas pasirengęs veikti, reikia valdininkų greitesnių veiksmų pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Versle yra sakoma, kad svarbiausia laikas yra pinigai, tačiau tai galima perfrazuoti, kad greitis generuoja pinigus. Svarbu, kaip greitai galime apsukti investicinį ciklą, kad iš jo gautume pelno. Kuo daugiau ciklų apsuksime, tuo daugiau pinigų į Lietuvą atkeliaus. Čia tas pats, kaip kelis derlius per sezoną nuimti.

Sutrikus žaliavų tiekimui iš Rusijos ir Baltarusijos atsirado iššūkių, kad anksčiau gautas žaliavas (metalus, medieną ir net skaldą) tenka pakeisti kitais tiekėjais. Mąstai pakeičiamų prekių yra tikrai dideli. Remiantis Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais importas iš Baltarusijos sudarė 760 mln. eurų, iš kurių pagrinde buvo įvairios statybinės ir energetinės žaliavos. Iš Rusijos tuo pat metu importavome apie 2,6 mlrd. eurų vertės prekių – taip pat žaliavos. Tiesa, 65 proc. arba 1,7 mlrd. eurų iš Rusijos sudarė kuras ir tepalai, kurių jau didžiąją apimtimi (dujos ir nafta) atsisakėme, tačiau likusi dalis vėl susidėjo iš plieno, medienos, trąšų, tinkas bei cementas ir t.t.

Visas šias žaliavas teks pakeisti, tačiau tam reikės laiko ir valstybės priežiūros palaikymo. Palaikymo, tai reiškia ne lengvatų ar pinigų, bet greičiau – greitai priimamų sprendimų. Vienas pagrindinių reikalavimų yra sertifikavimas. Iš naujų rinkų atvežamos žaliavos turi būti sertifikuojamos ir patvirtinamos kaip tinkamos. Čia reikia greičio ir lankstesnio požiūrio į terminus, nes verslas yra pasirengęs veikti greitai. O ar greitai veiks priežiūros institucijos ir neleis sustoti nuiminėjant papildomus derlius? Tai labai svarbu svarbiam statybų ir infrastruktūros sektoriams, kur galimas ekonominis atšalimas dėl žaliavų trūkumo. Žaliavos jau rasto, bet reikės jas atsivežti ir sertifikuoti. Taip pat greičio trūksta ir kituose sektoriuose.

Apskritai kalbant, šios dienos karo realijos, kai karas vyksta ne tik Ukrainos žemėse, bet ir daug platesnis geografiškai ekonominis galėtume kelti klausimą, kodėl nepriėmus strateginio tikslo peržiūrėti visų priežiūros institucijų (plačiąja prasme) terminus ir juos sutrumpinti 30 – 50 proc. Susikoncentruoti į tai, kaip verslui leisti nuimti kelis derlius šiais metais, kas ilgainiui leistų didinti ir surenkamus mokesčius ir darbo vietų skaičių bei pragyvenimo lygį. Ko gero niekada nebuvo tokio gero laiko susikoncentruoti į priežiūros reikalavimų revizijai – tai paklotų ilgalaikius pamatus tolimesniam greičiu pagrįstam augimui.

Kalbant apie greitį yra dar viena sritis, kur greitis net tik teigiamas, bet ir neigiamas. Praėjusių metų pabaigoje 25 seimo nariai registravo projektą, kad būtų uždrausta Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius kompensuojant sektoriui praradimus. Tokiam sprendimui buvo pritarta ir klausimas bus svarstomas šio pavasario sesijoje. Tai reiškia, kad Lietuvoje būtų panaikinta viena iš ūkio šakų, kurias toliau plėtoja kitos ES šalys.

Lietuvoje, šios sektoriaus eksportas kasmet svyruodavo apie 50 – 80 mln. eurų ir šių pajamų Lietuva netektų taip pat ir darbo vietų, kurios pagrinde yra regionuose. Maža to preliminariais duomenimis kompensacijų už uždaromus ūkius kiekis gali sudaryti tarp 200 – 250 mln. eurų. Kompensacijos būtų skiriamos ūkiams, darbuotojams ir už infrastruktūrai padarytą žalą, tad kyla klausimas – koks čia valdininko greičio supratimas apie Lietuvos verslą?

Stovime prieš didelių išbandymų bangą, kai reikės susitvarkyti su ekonominiais iššūkiais – infliacija, biudžeto surinkimas, pašalpų ir kompensacijų skyrimas. Šioje situacijoje galime ir išlošti, jei spėsime per bangos keterą peršokti laiku, tačiau tam reikia verslo laivui greičio. Verslo įgulos yra pasirengusios dirbti, tačiau valstybės uosto kapitonas taip pat turi padidinti sprendimo priėmimo greitį ir jokiu būdu nesvarstyti, kaip jį sumažinti arba netgi sustabdyti.

Marius Dubnikovas

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas

Naujiena Verslas pasirengęs veikti, reikia valdininkų greitesnių veiksmų pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
G. Meškauskas: kibernetinis karas fizinio karo akivaizdoje https://aina.lt/g-meskauskas-kibernetinis-karas-fizinio-karo-akivaizdoje/ Thu, 21 Apr 2022 13:27:34 +0000 https://aina.lt/?p=193438 Naujiena G. Meškauskas: kibernetinis karas fizinio karo akivaizdoje pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Šalyje nebepasiekiami pagrindiniai informacijos kanalai, neįmanoma atsiskaityti kortelėmis, dingsta elektra, ryšys, šviesoforai neveikia sukeldami milžiniškus kamščius ir visame šiame chaose pasirodo nedraugiškos valstybės tankai, kariai ir sraigtasparniai – kažkaip panašiai bet kurio šiuolaikinio karo pradžią piešė dalis IT atstovų, pabrėždami elektroninių sistemų svarbą ir kibernetinių išpuolių galimybes. Praėjus daugiau kaip mėnesiui karo Ukrainoje matome, jog...

Naujiena G. Meškauskas: kibernetinis karas fizinio karo akivaizdoje pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena G. Meškauskas: kibernetinis karas fizinio karo akivaizdoje pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Šalyje nebepasiekiami pagrindiniai informacijos kanalai, neįmanoma atsiskaityti kortelėmis, dingsta elektra, ryšys, šviesoforai neveikia sukeldami milžiniškus kamščius ir visame šiame chaose pasirodo nedraugiškos valstybės tankai, kariai ir sraigtasparniai – kažkaip panašiai bet kurio šiuolaikinio karo pradžią piešė dalis IT atstovų, pabrėždami elektroninių sistemų svarbą ir kibernetinių išpuolių galimybes.

Praėjus daugiau kaip mėnesiui karo Ukrainoje matome, jog vaizdas visai kitoks. Kokios pagrindinės šio karo pamokos kibernetinio saugumo srityje?

Rusijos kibernetiniams nusikaltėliams iš tiesų yra pavykę atjungti elektros tiekimą nemenkoje Ukrainos dalyje, garsiai nuskambėjo „Not Petya“ kibernetinė ataka, sukėlusi didelių, bet ne kritinių rūpesčių visoje Europoje. Tačiau tai vyko jau po 2014 metų karinio konflikto.

Šį kartą iš Rusijos pusės kibernetinė veikla, bent jau ta, kurią matėme ir žinome, pasirodė blankokai, o mitas apie viską galinčius Rusijai pavaldžius hakerius atrodo tesąs išpūstas muilo burbulas.

Taip, likus kelioms savaitėms iki įsiveržimo buvo kuriam laikui išjungti keli Ukrainos vyriausybiniai puslapiai, pora bankų trumpam priversti neaptarnauti klientų internetu, dar kelios DDoS atakos prieš interneto portalus.

Dabar dar per anksti vertinti ar Rusija nebandė pulti Ukrainos infrastruktūros karo pradžioje. Gal bandė, bet ją sustabdė bendros ukrainiečių ir NATO IT specialistų pajėgos (NATO prieš karą informavo, kad teiks pagalbą Ukrainai kibernetinėje erdvėje). Nors, greičiausiai, apie tokias atakas ir jų blokavimą būtume išgirdę. Tai jau informacinio karo dalis.

Panašiau, kad vis tik nebandė, nes tik Rusijai įstrigus nevykusiai suplanuotuose ir įgyvendinamuose kariniuose veiksmuose išgirdome apie bandymus pulti Ukrainos kibernetinė erdvę – kad ir neseniai vykęs išpuolis prieš „Ukrtelecom“, trumpam laikui sutrikdęs interneto ir telefonijos paslaugas. Ar tai turėjo įtakos koviniams veiksmams? Vargu, nes šalyje internetas veikia ne tik per įprastus operatorius, bet įdiegtas ir „Starlink“, kuriam ir bandyta kenkti, bet nesėkmingai.

Daug galingiau, bent jau viešojoje erdvėje, atrodo „Anonymous“ susivienijimas prieš Rusiją. Kai visi televizijos kanalai agresorės šalyje kuriam laikui pradeda transliuoti opozicinius kanalus, iš valstybinių įmonių ir įstaigų nutekinami milžiniški kiekiai duomenų, „Rosaviacija“ ištrinami 65 TB duomenų, o sustojęs įkrauti elektromobilio kelyje tarp Maskvos ir Piterio randi neveikiančią stotelę ir užrašą „Putin *****“ jos displėjuje, atrodo įspūdingai.

Bet ar tai turi didesnės įtakos karo eigai? Deja, bet vargu. Daugiau psichologinis efektas ypač dėl to, kad puola itin daug haktyvistų ir puola viską, kas tik įmanoma.

Karo eigai svarbesni  brutalios jėgos sukeliami nuostoliai. Beje, net IT srityje, matyt, paprasčiau yra fiziškai susprogdinti infrastruktūrą ar duomenų centrus, nei rengti kibernetinį išpuolį, kam reikia daug planavimo, resursų ir neaišku ar pavyks. Taip pat neaišku, ar ilgai planuoto išpuolio reikės, nes, kaip mėgsta sakyti kariškiai, iššovus pirmąjį šūvį visi karo planai keičiasi iš esmės.

Rimtos karinės kibernetinės operacijos, kaip ir bet koks išpuolis reikalauja daug laiko, detalaus planavimo ir didelių resursų. Vieną garsiausių pavyzdžių, STUXNET, rengė net kelių šalių specialistai, operacija truko kelis metus. Priminsime, kad šiuo virusu buvo užkrėsta autonominė Irano atominės energetikos infrastruktūra ir, imituojant gedimą, išvesta iš rikiuotės, taip ilgam laikui atidedant planus sukurti atominį ginklą.

Beje, ši operacija išaiškėjo per atsitiktinumą. Negalime pasakyti kiek dar tokių operacijų yra įgyvendinta, nes kaip bet kuri specialiųjų pajėgų operacija laikoma pavykusia tada, kai niekas apie ją nesužino.

Ar tai reiškia, kad kibernetiniai pavojai išpūsti? Tikrai ne. Greičiau atvirkščiai, karas atskleidė kokia civilinė infrastruktūra yra jautri ir pažeidžiama, o taikiniu gali tapti kone kiekviena įstaiga ar asmuo.

Šis karas puikus pavyzdys kas su mumis gali nutikti ir jums net nebūtina būti aktyviu kažkurios kariaujančios pusės palaikytoju. Jei tik esate matomas ir prastai apsisaugojęs, jūs galite tapti haktyvisto taikiniu tiesiog kaip platforma, kurią jis panaudos kaip informacijos platinimo šaltinį.

Rusija pasiskelbė burianti kažką panašaus į antiAnonymous. Kol kas apie jų veiksmus neteko daug girdėti, bet ar nebus bandymų, ar netapsite jų įrankiu garantuoti negali niekas. Mes esame ta šalis, kuri tikrai bus tokių darinių taikinyje. Bent socialiniuose tinkluose Rusijos veikla itin suaktyvėjo. Jei patys nesisaugosime, niekas negali garantuoti, kad Lietuvoje vieną kartą nesustosime su elektromobiliu prie neveikiančios įkrovimo stotelės su kitą pusę palaikančiu įrašu.

Dar viena svarbi pamoka – haktyvistų atakos parodė, kokia neribota gali būti fantazija siekiant išnaudoti savo tikslams IT sistemas. Mes plojame rankomis, kai tai daroma siekiant stabdyti agresorių. Tačiau visus šiuos triukus prieš jus gali panaudoti ir konkurentas, kitas piktavalis žmogus. Ir kažkas tikrai pasinaudos karo pamokomis savanaudiškiems tikslams.

Pastaruoju metu kibernetinių nusikaltimų skaičius tik auga, vystosi naujos jo formos, keičiasi visuomenės ir verslo pasaulio požiūris į tai. Jau net nereikia viešinti pavogtų duomenų, užtenka juos pavogti, pasakyti, kad pavogta X kiekis MB ar TB duomenų ir požiūris į apvogtą įmonę tampa daug atsargesnis. Kai nežinai kas pavogta, dar baisiau, nes pačius baisiausius scenarijus kuria mūsų vaizduotė.

Tad ginti duomenis ir sistemas reikia visiems, nes užpuolikų, ypač masinės atakos atveju, taikiniu gali tapti bet kas – elektromobilių pakrovimo sistema, kavinė, kurios Google paskyra bus naudojama informacijos sklaidai, reklamos ekranų įmonė, internetinė parduotuvė ir net vaikų darželis. Valstybei toks išpuolis gal jokios įtakos neturės, tik psichologiškai veiks visuomenę. Bet pačiai bendrovei jis gali sukelti itin didelių nemalonumų, o gal net visiškai paralyžiuoti jos veiklą.

Giedrius Meškauskas,

„TeraSky“ kibernetinio saugumo ekspertas

Naujiena G. Meškauskas: kibernetinis karas fizinio karo akivaizdoje pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Karas Ukrainoje parodė − šykštus moka du kartus https://aina.lt/karas-ukrainoje-parode-%e2%88%92-sykstus-moka-du-kartus/ Thu, 21 Apr 2022 05:01:12 +0000 https://aina.lt/?p=193324 Naujiena Karas Ukrainoje parodė − šykštus moka du kartus pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį. Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip...

Naujiena Karas Ukrainoje parodė − šykštus moka du kartus pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Karas Ukrainoje parodė − šykštus moka du kartus pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukrėtė tarptautinę bendruomenę, versdamas permąstyti saugumo situaciją Europoje ir apnuogindamas gilias ekonominės politikos klaidas. Visgi jokioje kitoje Europos šalyje šios klaidos nėra tokios opios kaip Vokietijoje, kurioje ideologinis įsikibimas į savitikslį taupymą įvarė didžiausią žemyno ekonomiką į politinį ir ekonominį akligatvį.

Vokietija yra pagrįstai vertinama kaip viena ekonomiškai konservatyviausių valstybių Europoje. To ištakos neretai yra siejamos su skaudžia Weimar‘o respublikos patirtimi, kuri suformavo didelę infliacijos baimę. Konservatyvumas dar labiau įsišaknijo po Vokietijos suvienijimo, kai ekonomiškai neproduktyvi rytinė Vokietijos dalis tempė visą šalį žemyn, vyravo aukštas nedarbas ir Vokietija buvo gavusi „Europos ligonio“ titulą.

Atsakymas į to meto stagnaciją buvo Gerhard‘o Schroder‘io vykdytos Hartz‘o reformos. Vienas iš reformos tikslų buvo darbo sąnaudų kontroliavimas tam, kad Vokietijos pramonė galėtų išlaikyti kainų konkurencingumą. Valstybės taupymas padėjo dar labiau riboti vidaus paklausą ir valdyti darbo sąnaudas.

Po 2008 m. krizės Vokietija nusprendė, kad taupumas yra nenuginčijama vertybė, ir į konstituciją įrašė, jog struktūrinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 0,35 proc. nuo BVP.

Toks žingsnis tikrai buvo trumparegiškas. Euro zonos šalys pinigų politiką ir taip yra atidavusios į Europos centrinio banko rankas, tad kam reikėjo savanoriškai atsisakyti vienintelio likusio ekonominės politikos įrankio. Negana to, Vokietija į taupumo politiką įtraukė ir visą Europą − su visomis liūdnomis to pasekmėmis.

Vokietija įsivarė save į kampą

Taupymo politikos pasekmės netruko išryškėti daugelyje sričių. Pirmoji auka, žinoma, buvo šalies kariuomenė. Vokietijoje kariuomenė turi prastą reputaciją, ir pacifizmas čia yra giliai įsišaknijęs, todėl politikams lengviausia taupyti gynybos sąskaita.

Pastarąjį dešimtmetį Vokietija gynybai skyrė apie 1,2 proc. nuo BVP, ir šių lėšų nepakako ne tik kad kariuomenės modernizacijai, bet ir esamų pajėgumų palaikymui. Situacija yra tokia liūdna, kad šių metų vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą vyriausiasis Vokietijos kariuomenės vadas gen. lt. Alfons Mais viešai pyko, kad armija yra plika ir negali padėti sąjungininkams.

Tačiau kariuomenė nėra vienintelė taupymo politikos auka. Viešosios investicijos į infrastruktūrą stagnuoja nuo 2000 m., ir įvertinus nusidėvėjimą, grynosios investicijos į fizinę infrastruktūrą jau daugelį metų yra neigiamos. Ne veltui nemaža dalis Vokietijos verslų skundžiasi infrastruktūros kokybe ar net negalėjimu gauti prieigos prie greito interneto ryšio.

Panaši istorija ir su energetikos sektoriumi. Vokietijos visuomenė visus žetonus pastatė ant pigių rusiškų dujų kortos, todėl bent jau trumpuoju laikotarpiu alternatyvos dujų tiekimui yra labai ribotos. Energetikos situacija galėtų kiek palengvėti, jei Vokietija strimgalviais neskubėtų uždarinėti likusių atominių elektrinių, tačiau dėl sunkiai suprantamų priežasčių šis variantas nėra svarstomas.

Dėl savo užsispyrimo taupyti Vokietija šiandien neturi nei pajėgios kariuomenės, nei geros energetikos infrastruktūros. Kaip konstatavo tarptautinių santykių analitikė Constanze Stelzenmüller, „Vokietija perdavė savo saugumą JAV, energetikos politiką Rusijai, o ekonomikos augimą Kinijai“.

Valstybės negali taupyti kaip žmonės

Žvelgiant iš asmeninių finansų perspektyvos, taupymas dažniausiai yra protingas sprendimas. Jis leidžia turėti sukauptą finansinį rezervą ištikus nelaimei ir gali užtikrinti sotesnę senatvę. Individualiai mes galime sukaupti finansinių resursų, kuriuos reikalui esant galėsime paversti prekėmis ir paslaugomis, kurių mums iš tikrųjų reikia.

Vokietijos ekonomistai ir politikai dažnai panašiais argumentais grindžia ir savo šalies šykštumą. Anot jų, taupymas ir fiskalinė disciplina jiems leidžia susikurti „fiskalinę erdvę“, kad prireikus jie galėtų paišlaidauti. Tačiau šita logika žlunga net dėl kelių priežasčių.

Valstybės yra didžiuliai žaidėjai, ir kai taupo kažkas, kas sudaro kone pusę viso ūkio, tai turi pasekmių visai ekonomikai. Be to, reikalui esant valstybei neįmanoma greitai mobilizuoti savo finansinių atsargų. Iš finansinio rezervo nėra jokios naudos, jei už jį nėra ką pirkti.

Neįmanoma, kai reikės, nusipirkti kariuomenės, energetikos infrastruktūros ar geležinkelio. Visas dešimtmečius trukęs taupymas krizės akivaizdoje, kai trūksta realių išteklių ir infrastruktūros, nieko nereiškia.

Vokietija dabar norėtų turėti suskystintų dujų terminalų, kad galėtų diversifikuoti energijos importą, tačiau negali to padaryti, nes tiekimo grandinės yra užsikimšusios ir statybos trunka kelerius metus.

Ši šalis praleido progą investuoti tada, kai ištekliai buvo pigūs ir laikas nebuvo problema. Pagaliau atėjus supratimui apie padarytas strategines klaidas, ateina ir suvokimas, kad jas ištaisyti kainuos gerokai brangiau, ir tai, ko gero, truks dešimtmečius.

Viešieji finansai – įrankis, o ne tikslas

Dar 1943 m. ekonomistas Abba P. Lerner suformulavo funkcinių valstybės finansų teoriją, kuri sako, kad valstybės biudžetas nėra savitikslis ir jo subalansavimas irgi nėra vertybė savaime.

Viešieji finansai yra įrankis siekti visuomenės tikslų – galima didinti mokesčius siekiant suvaldyti infliaciją, galima skolintis ir investuoti į tankų gamybą karo atveju, galima subsidijuoti pajamas ir vakcinų gamybą pasaulinės pandemijos atveju. Ir kiekvienas iš šių sprendimų turi savo naudas ir nepageidaujamus šalutinius poveikius. Fiskalinė politika turi būti lanksti, atliepiant to meto iššūkius, o ne sustabarėjusi ir įsprausta į abejotinų taisyklių rėmus.

Valstybėms nėra prasmės taupyti taip, kaip tai daro paprasti žmonės. Tačiau valstybė gali identifikuoti strateginius trūkumus ir sritis, kuriose rinka veikia neefektyviai, ir jas užpildyti protingomis investicijomis ar paskatomis. Prasmingas valstybės taupymas yra investavimas į sklandų ir produktyvų ekonomikos funkcionavimą, o ne pinigų kaupimas sąskaitose.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuvai didžiąja dalimi pavyko neužmiršti strateginių tikslų ir investuoti į svarbias sritis, todėl mes esame geresnėje padėtyje nei Vokietija ir turime prabangą nebijoti atsisakyti rusiškos energijos išteklių.

Žinoma, probleminių sričių ir Lietuvoje yra apstu. O ir mąstymas apie valstybės finansus kaip apie asmeninę kišenę vis dar yra paplitęs. Tai suprantama – iki įsivedant eurą, fiksuoto valiutos kurso palaikymas reikalavo griežtos fiskalinės disciplinos.

Tačiau šiandien mes turime didesnę manevro laisvę siekti savo norimų tikslų. Todėl ir debatai apie valstybės finansus turi būti nukreipti į tai, ko mes siekiame, vietoje tuščių kalbų apie tai, kas ir kada „praskolino Lietuvą“. Tas pats galioja ir diskusijoms apie ES ekonominę politiką. Dažnu atveju mes greiti paimti europinius pinigus, bet konstruktyviai prie politikos formavimo nesame linkę prisidėti.

Lietuva yra maža šalis, todėl net mums priėmus visus teisingus sprendimus, rezultatas vis tiek gali būti prastas, jei mūsų Europos partneriai liks užnugaryje. Būtent todėl prisidėdami prie visos ES ekonominės politikos formavimo, mes galime ir savo partnerius pakreipti teisinga linkme.

Savo strateginių tikslų reikia siekti ne tik reikalaujant gilesnių sankcijų agresoriui, tačiau ir stiprinant Europą iš vidaus.

Naujiena Karas Ukrainoje parodė − šykštus moka du kartus pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Jurgita Navikienė. Vidaus kontrolė: kas tai ir kaip šį reikalavimą reikės įvykdyti jau labai greitai https://aina.lt/jurgita-navikiene-vidaus-kontrole-kas-tai-ir-kaip-si-reikalavima-reikes-ivykdyti-jau-labai-greitai/ Wed, 20 Apr 2022 08:40:23 +0000 https://aina.lt/?p=193275 Naujiena Jurgita Navikienė. Vidaus kontrolė: kas tai ir kaip šį reikalavimą reikės įvykdyti jau labai greitai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Nuo gegužės pirmosios pradeda veikti naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris, viena vertus, supaprastina reikalavimus įmonėms dėl atskirų ūkinių operacijų reglamentavimo, o, kita vertus – reiškia naujas prievoles. Naujomis prievolės pavadintos tik sąlyginai – tiesiog jau dabar jos yra aiškiai įvardintos ir turi būti aprašytos. Taigi, vertėtų aptarti prievolę – vidaus kontrolę....

Naujiena Jurgita Navikienė. Vidaus kontrolė: kas tai ir kaip šį reikalavimą reikės įvykdyti jau labai greitai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Jurgita Navikienė. Vidaus kontrolė: kas tai ir kaip šį reikalavimą reikės įvykdyti jau labai greitai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Nuo gegužės pirmosios pradeda veikti naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris, viena vertus, supaprastina reikalavimus įmonėms dėl atskirų ūkinių operacijų reglamentavimo, o, kita vertus – reiškia naujas prievoles. Naujomis prievolės pavadintos tik sąlyginai – tiesiog jau dabar jos yra aiškiai įvardintos ir turi būti aprašytos. Taigi, vertėtų aptarti prievolę – vidaus kontrolę.

Vidaus kontrolė yra subjekto nusistatytų kontrolės priemonių visuma, kuria užtikrinamas apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis. Tai yra: laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus, užregistruoti ūkines operacijas. Taip pat: apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų, faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis. Ir, galiausiai: saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus – atkurti.

Vidaus kontrolės sąvoka Įstatyme apibrėžiama, panaudojant žodžius „bent šių“. Tai reiškia, kad vidaus kontrolės sąvoka yra gerokai platesnė – turėtų apimti visus įmonėje vykstančius procesus ir ūkines operacijas. Tačiau Įstatyme kalbama siaurai tik finansinės apskaitos prasme. O tai reiškia, kad minimaliai lyg ir pakaktų užtikrinti tik išvardintas vidaus kontrolės priemones.

Vidaus kontrolės priemonių sukūrimas ir aprašymas

Kiekviena įmonė unikali ir jos vidaus kontrolės priemonės dėl veiklos specifikos ir kitų aplinkybių gali skirtis. Tačiau finansinėje apskaitoje naudojamos vidaus kontrolės priemonės galimai bus panašios, nes visos įmonės:

  • Rengia apskaitos dokumentus;
  • Registruoja ūkines operacijas;
  • Turi užtikrinti apsaugą prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;
  • Atlieka inventorizacijas;
  • Saugo apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o praradus ar sugadinus – turi juos atkurti.

Taigi, pagal vidaus kontrolės sąvokos apibrėžimą, kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio, turi susikurti ir aprašyti, kas joje ir kaip atlieka išvardintus veiksmus.

Tai derėtų aprašyti vidaus kontrolės tvarkoje, apraše ar kitame dokumente. Pavyzdžiui: „Kasininkas darbo dienos pabaigoje inkasuotus grynuosius pinigus padeda į seifą ir, sulaukęs inkasatorių, pinigus perduoda jiems, tai įformindamas perdavimo aktu.“ Arba: „Atskaitingas asmuo, gavęs inkasuotus pinigus iš kasos aparato, juos panaudoja atsiskaitymams su tiekėjais. Nepanaudotas pinigų likutis kiekvieno mėnesio pabaigoje grąžinamas į įmonės kasą arba atsiskaitomąją sąskaitą banke.“ Formuluotės gali būti visiškai paprastos, bet turi būti aiškios ir informatyvios.

Pirmiausia atlikite vidaus kontrolės priemonių auditą

Praktiškai kiekviena įmonė turi aprašiusi vienas ar kitas taikomas vidaus kontrolės priemones. Dažnai jos yra įtrauktos į tam tikrų darbuotojų pareiginius nuostatus, atskirus vadovo įsakymus veiklos klausimais. Taip pat dažnai tam tikri vidaus kontrolės procesai jau aprašyti įmonėse, kuriose yra įdiegti ISO standartai.

Šiuo atveju belieka tik surinkti atskiras nuostatas iš čia paminėtų dokumentų ir sukurti Vidaus kontrolės tvarką (sistemą). Arba dar iki gegužės pirmosios išleisti vadovo įsakymą, kuriame nurodyti, kad vidaus kontrolės priemonės sukurtos ir aprašytos konkrečiuose jau veikiančiuose įmonės reglamentuose. Tik siūlytina papildyti, jeigu reikia, kad taikomos vidaus kontrolės priemonės apimtų visas, kurios privalomos pagal LR Finansinės apskaitos įstatymą.

Rekomendacijos dėl darbuotojų įtraukimo į procesą

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos jau yra patvirtinusi rekomendacijas dėl vidaus kontrolės organizavimo. Jose aprašytos įmonių rizikos dėl apgaulių ir klaidų bei kaip jas valdyti, sukuriant efektyvią vidaus kontrolę. Tačiau vien sukurti vidaus kontrolės priemonių nepakanka – teks jas įgyvendinti ir stebėti, kaip sukurta vidaus kontrolė veikia. Prireikus tokios priemonės gali arba turi būti koreguojamos ir sukuriamos naujos.

Praktinis patarimas: geriausia, kai vidaus kontrolė sistema sukuriama ir aprašoma pačioje įmonėje, įtraukiant visus įmonės darbuotojus, kad jie pasiūlytų ir aprašytų, kaip konkrečiu atveju vykdyti vidaus kontrolę; tada belieka tai dokumentuoti. Visą bendrą vidaus kontrolės priemonių paketą apibendrina šiam darbui paskirtas atsakingas asmuo, o vadovas ar kitas įmonės valdymo organas pagal kompetenciją (kartais tai gali būti ir valdyba) sukurtą sistemą tik patvirtina.

Kai kurie vadovai skundžiasi, kad atsiranda papildomas darbas ar „galvos skausmas“ dėl vidaus kontrolės sistemos sukūrimo, tačiau laikui bėgant visi supras, kad vidaus kontrolė neabejotinai reikalinga kiekvienai įmonei. Juk tai ir prevencinės priemonės, užkardant apgaules ar klaidas, ir tvarka, kad visi įmonės procesai vyktų sklandžiai. Belieka tik šiek tiek pakeisti mąstymą ir imtis darbo.

Jurgita Navikienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė

Naujiena Jurgita Navikienė. Vidaus kontrolė: kas tai ir kaip šį reikalavimą reikės įvykdyti jau labai greitai pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Dujų, naftos ir energetikos sektorių ateitis: su kuo teks susitaikyti? https://aina.lt/duju-naftos-ir-energetikos-sektoriu-ateitis-su-kuo-teks-susitaikyti/ Wed, 20 Apr 2022 06:03:47 +0000 https://aina.lt/?p=193248 Naujiena Dujų, naftos ir energetikos sektorių ateitis: su kuo teks susitaikyti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu...

Naujiena Dujų, naftos ir energetikos sektorių ateitis: su kuo teks susitaikyti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Dujų, naftos ir energetikos sektorių ateitis: su kuo teks susitaikyti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius – Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas. Ko galima tikėtis artimiausiu metu šiuose sektoriuose ir ką žada kelerių metų perspektyva?

Bandymas ištrūkti iš toksiškų santykių

Teoriškai tarp Rusijos ir Vakarų Europos turėjo susiklostyti visai tvirta santuoka iš išskaičiavimo: Europa gauna jai būtinų energetinių išteklių, Rusija – pinigų. Abipusė nauda turėtų skatinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, kuris apimtų ne tik ekonominius ryšius, bet ir kultūrinius. Tik Rusija jau ne kartą buvo parodžiusi, kad jai bendradarbiavimo nereikia, jos santykiai grindžiami galios pozicija ir galiausiai – agresyviais kariniais veiksmais.

Ši akivaizdi grėsmė, prasiveržusi neįtikėtino masto kariniais veiksmais, privertė atsitokėti ne tik Europą, bet ir dalį pasaulio. Europa labai aktyviai šiuo metu dirba, kad pabėgtų nuo rusiškų dujų ir naftos priklausomybės. JAV prezidentas Joe Bidenas jau paskelbė apie rekordinį JAV strateginių naftos atsargų panaudojimą – šešis mėnesius į perkaitusią pasaulinę rinką kasdien bus tiekiama po 1 mln. barelių JAV valstybės nuosavybėje esančios naftos. Tai turėtų bent šiek tiek nuslopinti infliacijos cunamį pasaulyje.

Yra ir papildomų rezervų. Naftos rinką kiek stabilizuoti galėtų Irano naftos eksporto pajėgumai. Jeigu pavyktų atkurti 2015 metų branduolinį susitarimą su Iranu, tai reiškia, kad nebebūtų taikomos sankcijos Irano naftos eksportui. Svarbi dalyvė naftos rinkoje yra ir Venesuela. Jau kalbama apie galimybę sušvelninti sankcijas jai, kad ši vienus didžiausių pasaulyje naftos išteklių turinti šalis galėtų juos eksportuoti. Skaičiuojama, kad Iranas ir Venesuela galėtų į rinką papildomai tiekti 2 mln. barelių naftos per dieną.

Sumažinus priklausomybę būtų galima skelbti plataus masto sankcijas Rusijos ekonomikos sektoriams, iš kurių gautomis pajamomis finansuojama karinė agresija užsienyje. Šiai dienai Rusija yra savotiškas dramblys energetikos sektoriuje, per dieną eksportuojantis daugiau negu 12 mln. barelių naftos ir jos produktų. Kai Vakarai pradėjo skelbti Rusijos ekonomiką žabojančias sankcijas, natūraliai rinka reagavo kainų šuoliais. Jeigu pažvelgsime į 10 didžiausių kainų pokyčių žalios naftos kainose, 6 jų nutiko šių metų kovą. Tai puikiai demonstruoja Rusijos įtaką.

Didžioji problema – rusiškos dujos

Dar svarbiau negu rusiškai naftai yra surasti pakaitalą rusiškoms gamtinėms dujoms, kadangi būtent jos yra svarbiausia energijos kainų dedamoji dalis. Itin brangios dujos elektros energijos kainą išaugino net penkiskart jos įprasto lygio – nuo istorinio 40 Eur/MWh vidurkio pakilta iki daugiau nei 200 Eur/MWh. Dabartinės kainos yra milžiniška našta tiek gamintojams, tiek ir vartotojams, kuri neabejotinai turės neigiamą įtaką visai Europos ekonomikai. Reikia įvertinti ir tai, kad nors mažėjant dujų kainai už elektrą taip pat mokėsime mažiau, tačiau artimiausius kelerius metus elektros kaina neturėtų nukristi mažiau nei 100 Eur/MWh, kadangi didelę dalį jos sudaro CO2 mokestis. Iš anglies gaminamai elektrai jis siekia daugiau nei 70 Eur/MWh, iš dujų – virš 30 Eur/MWh.

Europos problema – pastaraisiais metais mažėjantys ES išgaunamų gamtinių dujų kiekiai. Nuo 2019 metais vietinė pasiūla susitraukė net 23 proc., bet tokio didelio nuosmukio artimiausiu metu nebeturėtų būti. Visgi tai reiškia, kad Europa ir toliau bus labai priklausoma nuo importo, kuriam daugiau nei trečdalis iki šiol teko dujoms iš Rusijos.

Mums pasisekė, kad praėjusi žiema buvo gana šilta, bet kartu ji šiek tiek ir užmigdė budrumą. Negalima atsipalaiduoti, nes atėjus šaltai žiemai dujų atsargos būtų jautresnis klausimas, atitinkamai ir dujų kaina šoktų į naujas aukštumas. Daugiau išteklių šildymui reikalaujančios atšiaurios žiemos paprastai kartu užklumpa visą šiaurės pusrutulį. Tai reiškia, kad eksportuojančios šalys – Rusija, JAV – tiektų mažiau dujų, o Azija siektų padidinti importo kiekį. Lauktų vėl kainų šuolis, juo labiau kad Rusija tą puikiai supranta ir neabejotinai stengsis, jog Europos gamtinių dujų saugyklos artėjant žiemai būtų kuo tuštesnės.

Rusijos priklausomybė nuo Europos

Svarbu paminėti, kad, nors Rusija pristato save kaip turinčią visus kozirius žaidime su Vakarais dėl dujų, jai pačiai reikia mūsų rinkos. Be jos Rusijai trūktų galimybių realizuoti savo gamtinius išteklius.

Pavyzdžiui, dabar Azijai ji gali tiekti tik 371 TWh dujų per metus, Turkijai – dar 466 TWh.   Pajėgumai eksportuoti dujas į Vakarų Europą siekia net 1775 TWh. Nors eksportą į Aziją bus stengiamasi padidinti pagal tokius projektus kaip „Sibiro jėga“, tai vis tiek nekompensuos Vakarų Europos rinkos praradimo.

Europos Komisija turi itin ambicingą planą ES energetiniam saugumui kurti – rusiškų dujų importą sumažinti net 80 procentų. Tą norima padaryti dar iki šių metų pabaigos, tad tikslui pasiekti beliko mažiau nei 9 mėnesiai. Per juos ketinama gamtinių dujų paklausą ES sumažinti 8 proc., iš dalies jas pakeičiant anglimi ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Taip pat – užtikrinti maksimalų vietinių gamtinių dujų tiekimą, ypač išnaudojant Groningeno dujų telkinį ir Norvegijos išteklius.

Itin svarbus vaidmuo energetinio saugumo stiprinime teks ne iš Rusijos perkamoms suskystintoms dujoms (SGD). 2019 m. jos padengė 16 proc. Europai reikalingo dujų kiekio, o šiemet šis skaičius jau turėtų viršyti 30 procentų.

Susitaikykime: dujų kaina bus didesnė

Stebint didelį ryžtą kuo greičiau atsitraukti nuo Rusijos dujų, nereikėtų tikėtis kainų smukimo iki ankstesnio įprasto lygio, nors palaipsniui jos ir turėtų leistis. SEB analitikai prognozuoja, kad dar ir vasarą gamtinių dujų (o kartu – ir elektros) kaina išliks aukšta. Smukti jai artimiausiu metu nėra priežasčių, kadangi Europa dabar agresyviai pirks visas dujas, kurias tik gali gauti, ir kaina nebus prioritetas.

Tai netruks amžinai. SEB banko prognozėmis, dujų ateities sandorių kainos, kurios dabar siekia daugiau negu 100 Eur/MWh, metų pabaigoje ims mažėti, antrame kitų metų ketvirtyje nukris iki maždaug 60 Eur/MWh, o 2025 m. bus jau tik 1,5 karto didesnės negu įprastas 19,5 Eur/MWh vidurkis. Tiek ekonomika gali pakelti.

Esminė priežastis dujų ateities sandorių kainai smukti – pirkėjai tiesiog negalės ilgai tokių kainų mokėti. Trumpuoju laikotarpiu kainos gali išaugti, kiek tik nori, bet vidutiniu laikotarpiu jos vis tiek turi nusileisti iki tiek, kad prekę būtų galima įpirkti.

Postūmis atsinaujinančiai energetikai

Pastaraisiais metais naftos, dujų, anglies kainos buvo gana žemos, nereikėjo dėl jų nerimauti stebint rinkoje esantį šių išteklių perviršį. Tuomet galėjome dėmesį skirti aplinkosaugai, nes nereikėjo rūpintis tiekimo garantijomis. Prasidėjus energetikos krizei, dėmesys aplinkosaugai kažkiek pasitraukė į antrą planą, kadangi esminiu Vakarų tikslu tapo reikalingų išteklių užsitikrinimas ir importo iš Rusijos atsisakymas.

Ieškant alternatyvų, atsigręžta ne tik į pasaulinę naftos ir dujų rinką, bet ir atsinaujinančius išteklius. Biodegalai nebūtinai gelbės situaciją, kadangi jų gamintojai susidurs su kitais iššūkiais. Rusija ir Ukraina – vieni didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų pasaulyje, tad karas gali sukelti rimtų problemų pasauliniame žemės ūkio sektoriuje. Dėl to vietoj kukurūzų, sojų pupelių ar grūdų biodegalų gamintojams gali tekti kliautis mediena, komunalinėmis atliekomis, toliau ieškoti efektyvių būdų juos gauti iš plastiko atliekų.

Visgi į situaciją ir planetos ateitį reikia žvelgti plačiau ir labiau iš ilgalaikės perspektyvos. Taip, trumpuoju laikotarpiu sudeginsime daugiau anglies, gali stabtelti biodegalų rinka, bet kartu šis laikotarpis bus milžiniškas postūmis energetikos perėjimui prie atsinaujinančių išteklių – vėjo, vandens, o ypač saulės. Galima prognozuoti galingą saulės elektrinių, vėjo jėgainių statybos bumą, dar intensyvesnį automobilių gamintojų ir pirkėjų perėjimą prie elektra varomų mašinų.

Tad ir ekonominės, ir geopolitinės priežastys diktuoja, kad ilgainiui pasauliniame energijos sektoriuje turėtų įsigalėti atsinaujinantys šaltiniai, o dujoms ir naftai jame liks vis mažiau erdvės plėstis, ypač – rusiškoms.

Naujiena Dujų, naftos ir energetikos sektorių ateitis: su kuo teks susitaikyti? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
I. Ruginienė. Pasaulio gelbėjimas – per piniginę https://aina.lt/i-ruginiene-pasaulio-gelbejimas-per-pinigine/ Wed, 20 Apr 2022 05:25:49 +0000 https://aina.lt/?p=193251 Naujiena I. Ruginienė. Pasaulio gelbėjimas – per piniginę pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Sakoma, kad vartotojai balsuoja savo pinigine. Frazė taikli: juk pirkėjams sutinkant mokėti daugiau už etiškai ir tvariai pagamintą produktą, o kitokius ignoruojant, būtų pasiųstas signalas rinkai. O jei padidintume mastelį ir taip su pinigais pradėtų elgtis verslai, bankai, vyriausybės? Pasauliui, susiduriančiam su didžiuliais aplinkosauginiais, socialiniais bei sveikatos iššūkiais, tai galėtų reikšti ilgai lauktą teigiamą postūmį....

Naujiena I. Ruginienė. Pasaulio gelbėjimas – per piniginę pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena I. Ruginienė. Pasaulio gelbėjimas – per piniginę pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Sakoma, kad vartotojai balsuoja savo pinigine. Frazė taikli: juk pirkėjams sutinkant mokėti daugiau už etiškai ir tvariai pagamintą produktą, o kitokius ignoruojant, būtų pasiųstas signalas rinkai. O jei padidintume mastelį ir taip su pinigais pradėtų elgtis verslai, bankai, vyriausybės? Pasauliui, susiduriančiam su didžiuliais aplinkosauginiais, socialiniais bei sveikatos iššūkiais, tai galėtų reikšti ilgai lauktą teigiamą postūmį.

Vis daugiau vartotojų, nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų spaudžia įmones, kad jų produktai būtų gaminami etiškai, tinkamai elgiantis su darbuotojais ir nekenkiant aplinkai. Imama reikalauti, kad verslas pats padėtų spręsti problemas. Išsivysčiusiose šalyse su brandžiu verslu tvarumo principų diegimas į bendrovių kultūrą matomi kaip konkurencinis pranašumas. Jau vien iš viešųjų ryšių ir geresnės vadybos pusės, o svarbiausia – to imama reikalauti vertinant investicinius projektus, pretenduojančius į nacionalinio biudžeto ar ES struktūrinių investicijų fondų finansavimą.

Tvarūs finansai yra viena iš idėjų, kuriomis itin domisi tarptautinis profesinių sąjungų judėjimas. Pirma, dėl to, kad viešieji pinigai išties būtų nukreipti tinkamai, o, antra, jog būtų skatinamos į problemų sprendimą orientuotos privačios investicijos. Pasauliui reikia didžiulių lėšų ir čia vien valstybių biudžetų nepakaks. Nieko nedaryti irgi negalima – tai reikštų kur kas didesnes sąskaitas vėliau.

Ši sritis daugeliui vis dar miglota, bet, paprastai tariant, investuojama (ar skatinama investuoti) ten, kur laukiama ne tik pelno, bet ir prisidėti sprendžiant visuomenėms aktualias problemas – dėl „bendrojo gėrio“. Čia atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir geros valdysenos veiksnius.

Baigti koncentruotis į BVP augimą

Profesinės sąjungos daug metų ragina didinti investicijas į viešąjį sektorių bei gerinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Per ankstesnę krizę jis daug kur stipriai finansiškai nukraujavo, kas sumažino mūsų visuomenių ir ekonomikų atsparumą sukrėtimams. Privatus sektorius, kurio esmė – pelnas, dažnai nebus linkęs žvelgti toliau nei trumpalaikė finansinė nauda. Tam reikia stipraus ir gerai finansuojamo viešojo sektoriaus.

Čia dažnai susiduriame su atsakymu, kad „nėra pinigų“.

Vis tik Europos profesinės sąjungos įsitikinusios, kad kalčiausias ne lėšų trūkumas, o nepalanki sistema. Būtent dėl to Europos profesinės sąjungos pasisako už tai, kad turi keistis ES ekonominė santvarka. Tas menkai pagrįstas koncentravimasis į bendrąjį vidaus produktą (BVP), kaip esminį pažangos rodiklį, nepasiteisina. Dažnai tai neatspindi realios gyvenimo kokybės šalyse narėse. Taip pat daug valstybių, norinčių rimtai investuoti į viešąjį sektorių sprendžiant socialines, ekonomines ar aplinkosaugines problemas, stabdo teoriniai deficito ir skolos skaičiukai. Tokia padėtis veda į akligatvį.

Priminsiu, kad ES sutartyse įtvirtinta, kad valstybių deficitas būtų iki 3 proc. nuo BVP, o skola – ne daugiau nei 60 proc. nuo BVP. Visgi Europos profesinės sąjungos siūlo peržiūrėti Stabilumo ir augimo paktą bei baigti taip koncentruotis į BVP ir jo santykį su deficitu ir skola (yra kur kas racionalesnių rodiklių!). Taip pat rekomenduoja išlaikyti dėl pandemijos laikinai sustabdytą, bet jau 2023 m. vėl įsigaliosiančią bendrąją nukrypti leidžiančią nuostatą („general escape clause“).

Kaip diskusijoje apie tvarius finansus teigė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas, jei yra per didelis skolos-BVP santykis, teisingas atsakas nėra griežto taupymo priemonės, kas, tiesa, mažintų skolą, deficitą, bet kartu smaugtų ekonomiką. Geriau didinti vardiklius tiesiog keliant ekonomiką. O tam reikalingos investicijos į inovatyvius ar „problemas sprendžiančius“ sektorius. Anot jo, po II-ojo pasaulinio karo panašią situaciją JAV prezidentas Eisenhoweris sprendė skiriant daug investicijų į infrastruktūrą, išsilavinimą, tyrimus, o ne gniaužiant pinigus. Taip skolos- BVP santykis nukrito 2/3 per palyginti trumpą laiką. Pasak J. Stiglitzo, dabartinė sistema ignoruoja, ar pinigai leidžiami vartojimui, ar investicijoms. Jo klausimas toks pats kaip profesinių sąjungų – kodėl būtinosios investicijos, sprendžiančios didžiuosius iššūkius, negali būti išimtis ir tiesiog neįskaičiuojamos į statistiką?

Profesorė Viviena Schmidt, besispecializuojanti Europos studijose, laikosi panašios nuomonės: jei būtų investuojama į augimą skatinančias sritis, jos natūraliai vėliau pagerintų situaciją, o ne didintų deficitą ar valstybių skolą.

Profesinės sąjungos laikosi nuomonės, kad tvari plėtra turėtų tapti naujos ES ekonomikos valdysenos šerdimi ir būti glaudžiai susieta su Žaliuoju kursu. Kuo didesnis užimtumas, gerėjančios gyvenimo ir darbo sąlygos, aukštos kokybės paslaugos bei aukštas viešųjų investicijų lygis turėtų būti ES ekonominės ir fiskalinės politikos centre.

Mokesčiai ir „mokesčių rojai“

Tinkamas įmonių apmokestinimas turėtų atsidurti ES dėmesio centre telkiant nuosavus resursus bendriems iššūkiams. Dėl to manome, kad Direktyvos dėl minimalaus mokesčių tarifo tarptautinėms korporacijoms pasiūlymas yra žingsnis teisinga linkme. Bendras korporacijų apmokestinimo 15 proc. tarifas prisidėtų atliepiant paplitusią didžiųjų kompanijų mokesčių vengimo problemą, pelno perkėlimą į „mokesčių rojus“ ir pavojingą tendenciją dėl mokesčių „lenktynių žemyn“. Vis tik profesinės sąjungos kviestų taikyti dar didesnį tarifą (25% ir mokant pagal globalų kompanijos pelną bei paskirstant į tuos kraštus, kur iš tiesų užsiimama verslu, o ne kur struktūrizuojamos pajamos). Dėl to manome, kad balandžio 5 d. Lenkijos sprendimas vetuoti šį EK direktyvos pasiūlymą – itin žalingas.

Šis klausimas profesinėms sąjungoms tiesiogiai aktualus dėl darbuotojų teisių. Nepamirškime, kad pastarieji moka dvigubą kainą dėl verslo mokesčių vengimo ar taisyklių apėjimo: mažesni viešieji biudžetai reiškia prastesnės kokybės viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą, be to, sveikų kompanijų pelnų srautai, nukreipti į „mokesčių rojus“, apriboja bendrus atlyginimų lygius. Taip pat tokia padėtis kenkia sąžiningai dirbantiems verslams, kas „sargdina“ ekonomikas ir žemina darbo bei gyvenimo standartus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos požiūriu, viena iš galinčių padėti priemonių galėtų būti tokia, kad, įrodžius netinkamas praktikas, įmonės (bent tam tikrą nustatytą laiką) negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pretenduoti į įvairias valstybines subsidijas, dotacijas bei tikėtis kitokios paramos iš valstybės biudžeto ar atitinkamų ES fondų.

Nors ši problema matoma jau seniai, ją užkardyti ir papildyti biudžetus didesniais mokesčiais nėra paprasta. Čia reikalingas solidarumas tarp valstybių (juk kai kurioms tokia situacija pelninga) – ir ne tik Europos. Taip pat telkiant lėšas esminiams iššūkiams finansuoti galėtų būti naudingas ir tinkamas turto mokestis; gerai pasvertas skaitmeninis mokestis; visose šalyse reikėtų įvesti finansinių sandorių mokestį kaip atsaką spekuliatyviems srautams; būtų naudinga geriau prižiūrėti vyriausybės fondų valdymą; ne mažiau svarbu – užtikrinti tinkamą pranešėjų, kurie yra esminiai atskleidžiant mokesčių vengimą ir korupciją, apsaugą.

Inga Ruginienė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos Vykdomojo komiteto narė.

Naujiena I. Ruginienė. Pasaulio gelbėjimas – per piniginę pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Ar įmonėms jau apsimoka investuoti į elektromobilių parką? https://aina.lt/ar-imonems-jau-apsimoka-investuoti-i-elektromobiliu-parka/ Tue, 19 Apr 2022 05:55:35 +0000 https://aina.lt/?p=193135 Naujiena Ar įmonėms jau apsimoka investuoti į elektromobilių parką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Monika Cemnolonskienė, „Swedbank“ lizingo vadovė. Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą. Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių...

Naujiena Ar įmonėms jau apsimoka investuoti į elektromobilių parką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Ar įmonėms jau apsimoka investuoti į elektromobilių parką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Monika Cemnolonskienė, „Swedbank“ lizingo vadovė.

Naujovės neretai priimamos atsargiai ir gali būti apipintos įvairiais mitais. Ne išimtis ir elektromobiliai – verslo bendrovės jų kol kas perka nedaug, nors skaičiavimai rodo, kad investuoti į juos apsimoka. Elektromobilių pasiūla rinkoje auga, o pigesnė eksploatacija ilgainiui atperka brangesnę kainą.

Įvairūs pavyzdžiai rodo, kad įmonės, nustatydamos tam tikrą elektromobilių naudojimo tvarką, gali sėkmingai išnaudoti jų pranašumus darbe kartu su benzinu varomais automobiliais.

Šalies automobilių registrą valdančios „Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje verslo įmonių vardu buvo registruota daugiau kaip 1,7 tūkst. lengvųjų ir lengvųjų komercinių elektromobilių. Tai sudaro vos 0,7 proc. automobilių parko. Per 2021 metus registruoti 873 nauji įmonių elektromobiliai sudarė taip pat nedidelę dalį – 3,8 proc. Pusę šių elektromobilių įsigijo automobilių nuomos įmonės, tad tikrieji šių automobilių naudotojai yra privatūs asmenys.

Žvelgiant į 2021 m. Europos šalių naujų lengvųjų automobilių registravimo statistiką, elektromobiliai sudaro 10,3 proc. ir daugiau nei 2 kartus viršija Lietuvos rodiklį (4,6 proc.). Tarp šių šalių užimame 17 vietą.

Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje verslas nuperka du trečdalius visų naujų lengvųjų automobilių, tačiau situacija kone priešinga su elektromobiliais – dominuoja privatūs pirkėjai. Kodėl verslas santūriai vertina elektrines transporto priemones?

Sparčiai augantis elektromobilių pasirinkimas

Iš visų šiuo metu daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvoje siūlomų automobilių modelių, elektromobiliai sudaro 7 proc. (77 modeliai). Palyginimui, 2018 m. rinkoje buvo siūlomi tik 28 skirtingi tokie modeliai. Pastaraisiais metais elektrinių automobilių pasiūla smarkiai išaugo ir turėtų didėti toliau, todėl riboto pasirinkimo klausimas tampa vis mažiau aktualus.

Pagal „Swedbank“ turimus veiklos nuomos su paslaugomis duomenis, populiariausi yra mažos ir kompaktinės klasės automobiliai, miesto visureigiai bei vienatūriai ir mikroautobusai. Rinkos tyrimas rodo, kad didžiausias elektromobilių modelių pasirinkimas yra miesto visureigių kategorijoje (34 proc.).

Tiesa, pastebima vis dar nepakankama pasiūla mažos ir kompaktinės, vidutinės bei komercinės paskirties lengvųjų automobilių kategorijose. Tai iš dalies riboja verslo klientų pasirinkimą.

Pagrindinis argumentas – ekonominis kriterijus

Rinkdamiesi elektromobilį privatūs asmenys labiau vadovaujasi savo finansinėmis galimybėmis bei noru prisidėti prie švaresnės aplinkos ir mažiau skaičiuoja, kada tai atsipirks. Įmonei automobilis yra viena iš darbo priemonių, padedančių kurti pridėtinę vertę, bet tuo pačiu tai yra ir papildomos veiklos sąnaudos.

Nors elektromobiliai yra brangesni už analogiškus benzinu ar dyzelinu varomus modelius, pigesnė jų eksploatacija kainos skirtumą gali atpirkti.

Pavyzdžiui, remiantis „Swedbank“ valdomo automobilių veiklos nuomos parko statistika, vidutinė verslo kliento automobilio metinė rida yra apie 30 tūkst. km. Tokiu atveju įsigyti elektromobilį net ir be APVA paramos yra efektyvesnis sprendimas nei analogiškas benzininis modelis. Kita vertus, esant du kartus mažesnei ridai, mažesnės elektromobilio aptarnavimo ir energijos sąnaudos neatsveria kainų skirtumo.

Kiek elektromobilių, tiek įkrovos stotelių

Verslo klientų automobiliai dažniausiai naudojami dviem tikslais. Vieni tarnauja išskirtinai darbo užduotims vykdyti. Kiti automobiliai patikimi konkretiems darbuotojams, kurie, įmonei sumokėjus atitinkamus mokesčius, naudoja juos asmeninėms reikmėms ir ne darbo metu.

Iš ryto automobilis turi būti visiškai įkrautas, todėl neišvengiamai kiekvienam elektromobiliui įmonė turi parūpinti įkrovos stotelę. Ši aplinkybė padidina sąnaudas, o kai kuriais atvejais tam net nėra techninių galimybių. Vidutinės galios įkrovimo stotelės kainuoja 550–2 tūkst. eurų, o greito įkrovimo – nuo 10 tūkst. eurų.

Darbuotojas, kuris naudosis elektromobiliu ne darbo metu, taip pat gali turėti įtakos įmonės sprendimui jį pirkti. Jei darbuotojas gyvena daugiabutyje ir neturi galimybės įsirengti įkrovimo stotelės arba laisvalaikiu įveikia didelius atstumus, elektromobilis bus ne pats geriausias pasirinkimas.

Kiek važiuosime, o kiek krausime

Tarp privačių asmenų renkantis elektromobilį labai populiarus kriterijus yra vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Verslo klientams svarbu, kad vieno įkrovimo pakaktų visos dienos maršrutams. Įmonės negali sau leisti, kad automobilis būtų įkraunamas darbo valandomis ir darbuotojas tuo metu nedirbtų.

„Swedbank“ išanalizavo keliuose automobiliuose įmontuotos stebėjimo ir kontrolės įrangos duomenis ir pastebėjo, kad automobilių ridos smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, vieno verslo kliento benzinu varomo automobilio vidutinė dienos rida buvo 145 km, tačiau metuose buvo 12 dienų, kai dienos rida viršijo 300 km. Tokiu atveju elektromobilis nelabai tiktų, o įmonė turėtų turėti pakaitinių automobilių, nuvažiuojančių didesnius atstumus.

To paties kliento turimo elektromobilio vidutinė dienos rida tesiekė 26 km. Paaiškėjo, kad nors maksimalus automobilio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu yra 220 km, buvo priimtas sprendimas šį automobilį eksploatuoti tik miesto ribose. Tai padidino naudojimosi dažnumą, bet smarkiai sumažino ridą. Taip pat paaiškėjo, kad benzininiam automobiliui kuro pripilti pakanka kartą per savaitę, o elektromobilį reikia įkrauti kiekvieną dieną.

Nepaisant šių iššūkių, tendencija keisti turimą parką elektromobiliais tik stiprės. Svarūs argumentai jų naudai yra didėjanti pasiūla, ekonominė nauda, nemokamas parkavimas mieste ir galimybė naudotis autobusų eismo juosta.

Taip pat svarbu paminėti netaikomus taršos mokesčius, atsakingą požiūrį į įmonės paliekamą CO2 pėdsaką bei investiciją į reputaciją, kuriai įtakos turi augantys klientų, partnerių ir tiekėjų lūkesčiai.

Naujiena Ar įmonėms jau apsimoka investuoti į elektromobilių parką? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas šventų Velykų proga! https://aina.lt/lr-seimo-nares-guodos-burokienes-sveikinimas-sventu-velyku-proga/ Sat, 16 Apr 2022 21:45:38 +0000 https://aina.lt/?p=192353 Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas šventų Velykų proga! pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Sveikinu sulaukus šventų Velykų! Gležnu žolės daigu prasidedantis pavasaris lai skleidžia žemėje taikos ir vienybės žiedą. Tegul Jūsų namai būna sklidini sveikatos, darnos ir ramybės, o širdys prisipildo gėrybėmis, kurių kupinas šv. Velykų rytas – meile, viltimi ir šviesa. Gražios gyvybės ir tikėjimo šventės Jums ir Jūsų artimiesiems! Lietuvos Respublikos Seimo narė Jūsų Guoda Burokienė...

Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas šventų Velykų proga! pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas šventų Velykų proga! pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Sveikinu sulaukus šventų Velykų!

Gležnu žolės daigu prasidedantis pavasaris lai skleidžia žemėje taikos ir vienybės žiedą.

Tegul Jūsų namai būna sklidini sveikatos, darnos ir ramybės, o širdys prisipildo gėrybėmis, kurių kupinas šv. Velykų rytas – meile, viltimi ir šviesa.

Gražios gyvybės ir tikėjimo šventės Jums ir Jūsų artimiesiems!

Lietuvos Respublikos Seimo narė Jūsų Guoda Burokienė

Apmokėta iš Seimo narės Guodos Burokienės parlamentinių lėšų.

Naujiena LR Seimo narės Guodos Burokienės sveikinimas šventų Velykų proga! pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
4 ydingi finansiniai įpročiai, dėl kurių rizikuojame įklimpti į skolas https://aina.lt/4-ydingi-finansiniai-iprociai-del-kuriu-rizikuojame-iklimpti-i-skolas/ Sat, 16 Apr 2022 12:25:39 +0000 https://aina.lt/?p=192740 Naujiena 4 ydingi finansiniai įpročiai, dėl kurių rizikuojame įklimpti į skolas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rasa Butkuvienė, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė. Tikriausiai daugelis puikiai žino lietuvišką patarlę „įpratimas – antras prigimimas“. Bet kokį nusistovėjusį įprotį pakeisti itin sunku. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į neapgalvotus, ydingus finansinius sprendimus, kurie tampa įpročiais, keliančiais riziką mūsų finansinei laisvei ir saugumui. Nors 2021 m. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas pakilo dviem balais...

Naujiena 4 ydingi finansiniai įpročiai, dėl kurių rizikuojame įklimpti į skolas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena 4 ydingi finansiniai įpročiai, dėl kurių rizikuojame įklimpti į skolas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rasa Butkuvienė, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė.

Tikriausiai daugelis puikiai žino lietuvišką patarlę „įpratimas – antras prigimimas“. Bet kokį nusistovėjusį įprotį pakeisti itin sunku. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į neapgalvotus, ydingus finansinius sprendimus, kurie tampa įpročiais, keliančiais riziką mūsų finansinei laisvei ir saugumui.

Nors 2021 m. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas pakilo dviem balais (45 iš 100), palyginti su 2019 metais, šalies gyventojų žinios apie asmeninių finansų valdymą vis dar nepakankamos. Kokių įpročių, susijusių su finansais, derėtų atsisakyti ir kuo juos pakeisti, kad nepakliūtume į skolų pinkles?

Nekasdienių pirkinių įsigijimas vos tik gavus atlyginimą

Jeigu nemažą dalį atlyginimo iš karto išleidžiate brangioms prekėms (buitinė technika, drabužiai ir pan.), atsiranda tikimybė, kad mėnesio pabaigoje neužteks pinigų būtinosioms išlaidoms padengti. Žinoma, apdovanoti save už tam tikrus pasiekimus ir rezultatus reikalinga, tačiau tai neturėtų tapti nekontroliuojamu įpročiu.

Efektyviausia priemonė šią elgesio tendenciją pakeisti – sumą, skirtą tokiems pirkiniams, atsidėti iki kito atlyginimo. Taip turėsite rezervą netikėtoms išlaidoms, o mėnesio pabaigoje pamatysite, kokios yra jūsų realios finansinės galimybės ir kiek liko iš tų atidėtų pinigų – galbūt norimą daiktą protingiau įsigyti kelis mėnesius jam taupant, o ne perkant iš karto.

Jei, vis dėlto, nepavyko atsispirti nebūtinam didesniam pirkiniui, neskubėkite juo naudotis, palaikykite supakuotą ar su etiketėmis keletą dienų. Toks „atšalimo“ laikotarpis padės naujai įvertinti jo reikalingumą. Jei pasirodys, kad daiktas nebereikalingas, nebijokite jo grąžinti – juk tam ir yra nustatytas terminas dėl prekių grąžinimo, kuris veikia kaip apsauga pirkėjams nuo emocinių pirkinių.

Pinigų, kurių dar neturite, išleidimas

Žinojimas, kad kitą mėnesį atlyginimas bus pakeltas, gausite premiją ar kitų papildomų pajamų, gali būti pavojingas, nes iškyla rizika išlaidauti avansu. Taip galime išleisti daugiau nei iš tiesų leidžia mūsų galimybės ir skolintis pinigų dar net nespėjus sulaukti nei papildomo, nei savo įprasto uždarbio.

Kad taip nenutiktų, rekomenduojama visas išlaidas planuoti tik su tais finansiniais ištekliais, kuriuos turite savo sąskaitoje dabar. Visiškai normalu, kad žinant, jog turėsite didesnes pajamas, norisi įsigyti kažką, ko anksčiau negalėjote sau leisti, tačiau tai darykite tik tada, kai tuos pinigus jau būsite gavę.

Emocinis apsipirkinėjimas

Šio įpročio psichologinis mechanizmas prilygsta bet kokiam kompulsyviam elgesiui, pavyzdžiui, emociniam valgymui. Tai – sunkiai kontroliuojami veiksmai. Tik šiuo atveju emocijas slopiname ir nuotaiką sau pakeliame ne maistu, o daiktais. Kartais emociniai apsipirkinėtojai save guodžia tuo, kad jų pirkiniai nebrangūs – įvairios buities smulkmenos, drabužiai su nuolaida ir kiti ne pirmo būtinumo daiktai.

Visgi šio įpročio valdomi žmonės dažniausiai neapsiriboja vienu apsipirkimu per mėnesį, todėl išleistos sumos kaupiasi ir gali ženkliai viršyti realių išlaidų galimybes. Išvengti emocinio apsipirkinėjimo spąstų pirmiausia galite išsiaiškinę, kokios emocijos iššaukia norą pirkti. Taip pat sau padėkite pašalindami apsipirkinėjimo programėles iš telefono, sudarinėdami pirkinių sąrašus ir palikdami mokėjimo korteles namuose, nes grynuosius pinigus išleisti sunkiau.

Sąskaitų apmokėjimo atidėliojimas

Įprotis reguliarius finansinius įsipareigojimus (sąskaitos už komunalines paslaugas, internetą, paslaugų prenumeratas ir pan.) įvykdyti tik paskutinėmis mėnesio dienomis arba apskritai juos nukelti į kitą mėnesį, ilgalaikėje perspektyvoje gali baigtis susikaupusiomis skolomis.

Negrąžintos skolos veda į dar didesnius įsiskolinimus, todėl būtina šias išlaidas apmokėti mėnesio pradžioje ir joms teikti prioritetą. Kasmėnesiniai mokėjimai dažniausiai drastiškai nekinta, todėl atsidėkite reikiamą dalį pinigų vos gavę atlyginimą – taip išvengsite skolinimosi.

Destruktyvius finansinius įpročius pakeitę konstruktyviais, ilgainiui galėsite džiaugtis stabilesne finansine padėtimi ir platesnėmis galimybėmis. Tai, kaip elgiamės su savo pinigais, dažnai būna susiję su mūsų emocine būkle, todėl ir asmeninių finansų valdyme itin svarbi savirefleksija. Žinoma, neapsieisite ir be pirkinių planavimo, išlaidų sekimo bei teisingo prioritetų paskirstymo.

Gali būti aktualios faktoringo paslaugos

Naujiena 4 ydingi finansiniai įpročiai, dėl kurių rizikuojame įklimpti į skolas pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis https://aina.lt/saltas-protas-planuojant-kasdienes-islaidas-tinka-taikos-metu-ir-ypac-rekomenduojamas-neapibreztumo-salygomis/ Sat, 16 Apr 2022 08:32:55 +0000 https://aina.lt/?p=192683 Naujiena Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

 „General Financing banko“ valdybos narys Justinas Muleika. Sustiprėjęs nerimas ir įtampa dėl karo Ukrainoje gyventojus verčia permąstyti asmeninių finansų situaciją. Gana ekstremalūs pandemijos metai parodė, jog geriau savo finansus suvaldė tie, kurie ėmėsi konkrečių veiksmų: biudžeto ir taupymo plano, protingo ir tikslingo santaupų realizavimo. Šiuokart elgtis derėtų panašiai: nepanikuoti bei atrasti motyvaciją, kuri padėtų priimti...

Naujiena Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

 „General Financing banko“ valdybos narys Justinas Muleika.

Sustiprėjęs nerimas ir įtampa dėl karo Ukrainoje gyventojus verčia permąstyti asmeninių finansų situaciją. Gana ekstremalūs pandemijos metai parodė, jog geriau savo finansus suvaldė tie, kurie ėmėsi konkrečių veiksmų: biudžeto ir taupymo plano, protingo ir tikslingo santaupų realizavimo. Šiuokart elgtis derėtų panašiai: nepanikuoti bei atrasti motyvaciją, kuri padėtų priimti protingus finansinius sprendimus ir užtikrintų ne tik stabilesnę dabartį, bet ir ateitį.

Taupyti būtina, tačiau protingai

Tęsiantis pirmosioms karo Ukrainoje savaitėms, stebėjome sulėtėjusius paskolų išdavimo tempus. Šiek tiek mažėjo ir surenkamų indėlių skaičiai, tačiau augo skolinimasis grynaisiais pinigais. Natūralu, kad pajutę grėsmę ir nežinodami, kokia bus tolimesnė įvykių eiga, gyventojai tarsi sustingo. Išaugo poreikis turėti grynųjų pinigų, tačiau sumažėjo noras išlaidauti.

Šiandien matome, kad situacija ne tik stabilizavosi, bet ir grįžta į įprastas vėžes. Neabejoju, kad mus visus vis dar jaudina grėsminga situacija Ukrainoje, nerimą kelia ir neapibrėžtumas dėl ateities. Kita vertus, džiugina tai, kad įsiklausome į valdžios institucijų, kariuomenės teikiamas rekomendacijas ir suvokiame, kad privalome išlaikyti tiek minčių, tiek ekonominį stabilumą. Pozityviai nuteikia ir tai, kad grynųjų pinigų paskolos grįžo į nepopuliarųjų kategoriją, o vis daugiau piliečių supranta, kad laikyti didesnes sumas kojinėje nėra protinga išeitis.

Kalbant apie skolinimąsi, nepasaint to, ar gyvename ramiai, ar ekonominės turbulencijos sąlygomis – visada privalu apsvarstyti savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus. Šiuo metu nematome pagrindo keisti gyventojų kreditingumo vertinimo. Remiantis ekonominėmis prognozėmis, infliacija trauksis, tik ne taip greitai, kaip buvo prognozuota iki prasidedant karui Ukrainoje. Kita vertus, planuojant asmeninį biudžetą ir didesnius pirkinius, svarbu atsižvelgti į pajamų stabilumą ateityje, santaupas, šeimos narių situaciją bei augsiančias išlaidas, susijusias su energetika, statybinėmis medžiagomis ir net kasdieniais maisto produktais.

Paskolos mažiau taršiam automobiliui, namo ar sodo atnaujinimo darbams, technikai įsigyti, gydymo išlaidoms padengti ir pan., galimai padės sutaupyti, pakelti turto vertę ar išvengti įsisenėjusių ligų. Kita vertus, impulsyvius pirkinius rekomenduočiau atidėti ateičiai.

Žinoma, sukišti pinigų į kojinę nereikėtų jokiais laikais – taip laikomi pinigai nuvertėja. Taupyti būtina ir visuomet patariama turėti tam tikrą pinigų sumą „po ranka“, kuria pasinaudosite atsiradus neplanuotoms išlaidoms, prireikus galėsite išsiimti grynųjų pinigų ar pan. Šių dienų kontekste turime protingai planuoti išlaidas, tačiau, jeigu vartojimą sumažinsime iki minimumo, natūralu, kad kentės mūsų pačių ekonomika ir emocinė savijauta.

Taupymas ateities poreikiams bei galimybės „įdarbinti“ savo pinigus yra viena svarbiausių asmens finansinio stabilumo užsitikrinimo priemonių. Štai kodėl finansų specialistai pataria net ir nedideles santaupų sumas paversti indėliu, kuris augins palūkanas.

Finansai mėgsta tvarką

Stabiliomis komforto sąlygomis dažniau leidžiame sau įsigyti įvairius pirkinius, mažiau atidėti santaupoms ar investicijoms. Kai mus išmeta iš komforto zonos, natūraliai susimąstome apie tai, ar esame sukaupę pakankamai atsargų. Šiame etape gali ištikti lengva panika, tačiau stresą amortizuoti derėtų tiesiog pradedant dėlioti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų priartėti prie finansinio stabilumo.

Apgalvokite, kokią dalį mėnesio pajamų privalote skirti paskoloms ar kitiems įsiskolinimams padengti. Jeigu turite keletą įvairaus pobūdžio paskolų, galbūt verta pasidomėti refinansavimo paslauga ir tokiu būdu susimažinti įmokas bei paprasčiau valdyti finansus.

Savo gaunamas pajamas – nesvarbu koks jų dydis – išskirstykite pagal 50–30–20 taisyklę. Kitaip tariant, didžiausią dalį palikite būtiniausiems poreikiams, 30 proc. – hobiams bei pirkiniams, o 20 proc. – taupymui ir investicijoms. Vadovaujantis šiuo principu, svarbu neužmiršti ir kūrybiškumo, ir kritiško savo įpročių vertinimo. Jei esate įpratę važinėti automobiliu, atėjus pavasariui išdrįskite dažniau eiti pėstute, pasinaudoti viešojo transporto ar bent dalijimosi platformų paslaugomis. Dienos pietus kavinėse pakeiskite namuose ruoštu maistu. Nustebsite, tačiau maži pokyčiai gali virsti didelėmis permainomis, kurių išraišką netrukus atrasite ir žvelgiant į asmeninius finansus. Svarbiausia turėti konkrečius tikslus ir išlaikyti ramybę.

Naujiena Šaltas protas planuojant kasdienes išlaidas: tinka taikos metu ir ypač rekomenduojamas neapibrėžtumo sąlygomis pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Darbdavio ir darbuotojo santykis keičiasi: koks jis bus ateityje? https://aina.lt/darbdavio-ir-darbuotojo-santykis-keiciasi-koks-jis-bus-ateityje/ Fri, 15 Apr 2022 05:22:06 +0000 https://aina.lt/?p=192850 Naujiena Darbdavio ir darbuotojo santykis keičiasi: koks jis bus ateityje? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė. Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams. Koks šiuo metu vyraujantis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio bei kaip jis galėtų keistis ateityje? Konsultacijų įmonė...

Naujiena Darbdavio ir darbuotojo santykis keičiasi: koks jis bus ateityje? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Darbdavio ir darbuotojo santykis keičiasi: koks jis bus ateityje? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams. Koks šiuo metu vyraujantis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio bei kaip jis galėtų keistis ateityje?

Konsultacijų įmonė „Deloitte“ praėjusiais metais paskelbtoje Žmogiškojo kapitalo tendencijų ataskaitoje išskyrė keturias darbuotojo ir darbdavio santykių situacijas. Šios situacijos įvardytos taip: „Darbas kaip mada“, „Tik darbas“, „Karas tarp talentų“ ir „Atrasta prasmė“.

Žinoma, konkrečią situaciją lemia įvairios aplinkybės darbo rinkoje, kurios priklauso ne vien nuo darbdavio ar darbuotojo, bet ir valstybės įgyvendinamų priemonių. Vis dėlto galėdami pažvelgti per kiekvienos iš šių situacijų prizmę, galime geriau suprasti savo lūkesčius darbui ir darbdaviui.

Kokioje situacijoje gyvename šiuo metu?

Žvelgiant į praėjusius metus, atrodo, kad didelė Lietuvos darbo rinkos dalis gyvena „Darbas kaip mada“ situacijoje – darbuotojų trūksta, o darbdaviai visais būdais stengiasi juos pritraukti.

Organizacijų veiklos prasmė, vertybiniai klausimai lieka tarsi antrame plane, o vietoje to konkuruojama įvairiais įvaizdžio elementais, kurie pačiai organizacijai gali būti svetimi. Taip tiesiog tikimasi pritraukti susidomėjimą. Ilgalaikė tokio požiūrio nauda abejotina, tačiau trumpalaikį efektą ji duoti gali.

Situacija „Tik darbas“ reiškia, kad žmonės ima kvestionuoti darbą kaip gyvenimo būtinybę. Jis tampa tik priemone užsidirbti pinigų, kuriuos darbuotojas skiria asmeniniam gyvenimui. Tarp darbo ir asmeninės gerovės egzistuoja aiški perskyra, todėl darbdaviai stengiasi pritraukti darbuotojus,  suteikdami jiems naudas, kurios padeda save realizuoti po darbo valandų.

Situacija „Karas tarp talentų“, kai į vieną darbo vietą pretenduoja daug kandidatų, šiuo metu nėra dažnai pasitaikanti. Tiesa, su šia situacija galima susidurti mažesniuose šalies miesteliuose, kur gerų darbo vietų pasiūla ribota.

Ji taip pat išryškėja atėjus ekonomikos sunkmečiui. Tuomet tarp kandidatų atsiranda natūrali konkurencija, ir darbdaviams atrodo, kad darbuotojai lengvai pakeičiami, todėl darbdaviai nesistengia pakankamai investuoti į darbuotojus ir plėtoti tvirtesnio ryšio.

Ketvirtoji situacija „Atrasta prasmė“ prilygsta kone idealioms aplinkybėms, kai darbuotojų ir darbdavių santykių pagrindas yra didesnis tikslas nei gaunamas atlyginimas ar uždirbamas pelnas, o organizacija yra suinteresuota siekti ir gerų veiklos rezultatų, ir prisidėti prie visuomenei aktualių klausimų sprendimo. Turbūt visi matome, kad šis aspektas įvairių pasaulinių iššūkių kontekste tampa vis svarbesnis.

Santykių scenarijai ateityje

Neverta tikėtis, kad ateityje darbuotojų ir darbdavių santykiai vystysis tik viena kryptimi – skirtingi verslo sektoriai, laikmečiai ir kitos aplinkybės lems įvairias situacijas. Svarbu galvoti apie tai, kaip bet kurioje situacijoje šiuos santykius būtų galima subalansuoti.

Situacijoje „Darbas kaip mada“ įmonės turėtų galvoti apie savo vertybinę ašį – ką reiškia būti geru darbdaviu, kokios yra ilgalaikės organizacijos vertybės ir strateginė kryptis. Vadovai su darbuotojais turėtų kalbėtis apie tai, kas ir kodėl organizacijoje yra svarbu, bei nebandyti aklai kopijuoti kiekvienos „madingos“ iniciatyvos.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ esame sau įvardinę, kad norime kurti tokią organizaciją, kurioje žmonės jaustų psichologinį saugumą. Todėl nuosekliai kuriame psichikos sveikatos palaikymo sistemą organizacijoje ir matome sugrįžtančius žmones, kurie, pabuvę kitose organizacijose, sako, kad čia jaučiasi geriausiai.

Svarstant apie „Tik darbo“ situaciją, įmonėms vertėtų atsakyti į klausimą „kaip suteikti darbui prasmę?“. Darbuotojams turėtų būti aišku, kaip jų veikla prisideda prie visos įmonės tikslų, taip pat svarbu suteikti galimybę jiems patiems priimti sprendimus, spręsti problemas ir plėtoti savo karjeros kelią.

Šioje situacijoje svarbu padėti atrasti sąsajas tarp konkretaus darbuotojo veiklos ir bendrų organizacijos tikslų. Pavyzdžiui, veiklos tobulinimo procesas vienas iš įrankių, kuris padeda šias sąsajas formuoti. „Swedbank“ organizacijoje, planuodami metinius individualius tikslus, turime dar vieną etapą – kai kartu su komanda aptariame, kaip mūsų padalinio, vėliau individualūs tikslai siejasi su bendra organizacijos strategija ir misija.

Gali pasirodyti, kad situacijoje „Karas tarp talentų“ darbdaviui nieko papildomai daryti nereikia, nes darbuotojų galima lengvai pritraukti. Tačiau reikia turėti omenyje darbuotojų persikvalifikavimo aspektą. Galbūt žmogus šiuo metu neturi tam tikrai darbo pozicijai reikalingų kompetencijų, tačiau jis gali išmokti kažką, ką bus galima pritaikyti ateityje, taip atnešant naudos tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui.

Darbuotojų perkvalifikavimas šiame kompetencijų trūkumo laikmetyje yra labai svarbus. Šiais metais „Swedbank“ pilotuosime keletą iniciatyvų, kuriomis kviesime darbuotojus įgyti naujų kompetencijų ir tokiu būdu „užauginti“ save į kitas pozicijas organizacijoje. Tokiu būdu laimime visi: žmogus įgauna naujų kompetencijų, augina savo konkurencingumą rinkoje, o organizacija turi galimybę užpildyti pozicijas ten, kur kompetencijų trūksta labiausiai.

Prasmė lemia įsitraukimą

„Atrastos prasmės“ situacija turbūt daugeliui dar tik siekiamybė. Tačiau prasmingas darbas gali dažnai nusverti finansinius argumentus ir kitus įvaizdinius darbdavio pranašumus. Kai darbuotojas žino, kad jo kuriama vertė ir naudinga jam pačiam ir organizacijai, ir atneša tam tikrą naudą ir visuomenei, tuomet nebereikia ieškoti būdų kaip motyvuoti ir įtraukti darbuotojus.

Tvarių santykių tarp darbuotojo ir darbdavio kūrimui reikalingas abiejų pusių indėlis. Organizacija turėtų rūpintis tuo, kad darbas tikrai būtų prasmingas, suteikiantis galimybių profesiniam tobulėjimui, o darbuotojai turėtų puoselėti asmeninę lyderystę savarankiškai priimti sprendimus ir įsisąmoninti, kad darbas yra didelė gyvenimo dalis, todėl verta stengtis, kad ji būtų prasminga.

Naujiena Darbdavio ir darbuotojo santykis keičiasi: koks jis bus ateityje? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Karo efektas finansų rinkose išblėso: investuotojų dėmesio centre – infliacija https://aina.lt/karo-efektas-finansu-rinkose-isbleso-investuotoju-demesio-centre-infliacija/ Tue, 12 Apr 2022 05:15:51 +0000 https://aina.lt/?p=192407 Naujiena Karo efektas finansų rinkose išblėso: investuotojų dėmesio centre – infliacija pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas Poreikis pažaboti infliaciją buvo stipresnis už karo Ukrainoje veiksnį, ir tai paskatino FED pradėti bazinių palūkanų didinimo ciklą. Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį...

Naujiena Karo efektas finansų rinkose išblėso: investuotojų dėmesio centre – infliacija pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Karo efektas finansų rinkose išblėso: investuotojų dėmesio centre – infliacija pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Poreikis pažaboti infliaciją buvo stipresnis už karo Ukrainoje veiksnį, ir tai paskatino FED pradėti bazinių palūkanų didinimo ciklą. Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį poveikį – akcijų indeksai regionuose jau yra praktiškai grįžę į prieš karą buvusį lygį.

FED pradėjo palūkanų didinimo ciklą

Per šių metų kovo viduryje įvykusį JAV Federalinių rezervų banko posėdį įvyko proveržis – po kelerius metus taikytų itin žemų bazinių palūkanų jos buvo padidintos nuo 0,25 iki 0,5 proc. lygio. Taip FED rodo ryžtą suvaldyti įsismarkavusią infliaciją.

Tikimasi, kad per šiuos metus bazinės palūkanos panašiu dydžiu gali būti pakeltos dar bent 5 kartus. Kita vertus, tebesitęsianti Rusijos karinė invazija Ukrainoje lemia didelį neapibrėžtumą, ypač žaliavų rinkose, kuriose kainų lygis yra išaugęs kartais. Todėl šiandien niekas negali būti tikras dėl tikslios FED pinigų politikos krypties per artimiausius metus.

JAV nedarbo lygis – mažesnis nei prieš pandemiją

Makroekonominė situacija JAV siuntė pozityvius signalus. Nedarbo lygis pasiekė 3,6 proc. kovo mėnesį ir buvo žemesnis nei prieš pandemiją.

Bendrasis PMI rodiklis, palyginti su vasario mėnesiu, šiek tiek smuko dėl padidėjusios infliacijos ir augančių kainų, kurios didino gamybos savikainą. Metinė infliacija JAV pasiekė 7,9 proc. ir tai buvo aukščiausias rodiklis nuo 1982-ųjų naftos krizės. „Swedbank“ analitikų vertinimu, brangstančios energijos kainos išlieka pagrindiniu infliaciją skatinančiu veiksniu.

Po pirminio karo sukrėtimo akcijų rinkos atsistatė

JAV akcijų indeksai pirmąjį 2022 m. ketvirti užbaigė apie 5 proc. žemesniame lygyje, nei jie buvo metų pradžioje. Nepaisant to, JAV pagrindinis akcijų indeksas „S&P 500“ visą kovo mėnesį augino raumenis ir nuo žemiausio taško vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išaugo apie 10 proc.

Baigiantis ketvirčiui neigiamą sentimentą akcijoms didino prastėjantys lūkesčiai dėl JAV ūkio plėtros, toliau auganti infliacija, FED kalbos apie ryžtingą skatinimo politikos mažinimą bei vis dar tvyrantis didelis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje eigos. Į šias naujienas itin jautriai reagavo finansinių paslaugų, pramonės bei IT sektoriaus įmonės.

Kaistančią energijos kainų rinką ryžosi atvėsinti JAV prezidento Joe Bideno administracija. Ji iš šalies strateginių rezervų nusprendė į rinką paleisti iki 180 mln. barelių naftos per ateinantį pusmetį. Tai pirmasis kartas per beveik 50 metų istoriją nuo strateginio rezervo įkūrimo pradžios, kai JAV atlaisvina tokį didelį kiekį naftos rinkai stabilizuoti. Po šio sprendimo naftos kaina sumažėjo 7 proc.

ECB kol kas nepasekė FED pavyzdžiu

Europos centrinis bankas (ECB), priešingai nei FED, kovo mėnesį nepadidino bazinių palūkanų, tačiau anksčiau, nei tikėjosi rinkos dalyviai, ryžosi užbaigti turto supirkimo programą.

Per balandį ECB planuoja supirkti turto už 40 mlrd. eurų, gegužę 30 mlrd. eurų, birželį – 20 mlrd. eurų. Šis sprendimas nustebino rinką, o euras JAV dolerio atžvilgiu buvo pasiekęs 1,1092 ribą.

Posėdžio metu ECB atstovai pažymėjo, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje ECB valdančioji taryba užtikrins likvidumą bendrijoje bei žada imtis, kokių tik reikės priemonių kainų bei finansiniam stabilumui užtikrinti.

Europoje – auganti infliacija ir žemas nedarbo lygis

Makroekonominiai rodikliai Europoje kovą atspindėjo nerimo ženklus. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad euro zonos metinė infliacija kovą pakilo iki 7,5 proc., palyginti su 5,9 proc. vasarį. Kaip ir JAV, taip ir Europoje didėjusią infliaciją skatino išaugusios energijos išteklių kainos.

Tuo metu nedarbo lygis vasarį nukrito iki rekordiškai žemo 6,8 proc. rodiklio. Daugiausia tai susiję su atsilaisvinusiais suvaržymais bei mažėjančiu susirgimų skaičiumi. Tiesa, ECB  pažymi, kad artimiausios ekonomikos perspektyvos kelia susirūpinimą. Kuo ilgiau truks karas Ukrainoje, tuo daugiau pinigų reikės ekonomikos stabilumui užtikrinti bei didės recesijos tikimybė Europoje.

Remiantis naujausiais duomenimis, ECB tikisi, kad 2022 m. euro zonos ekonomika turėtų augti kukliau – apie 2,5 proc.

Teigiamos nuotaikos Europos biržose

Europos akcijų rinkos kovo pabaigoje fiksavo teigiamus įverčius, nepaisant susirūpinimo dėl ateities ekonomikos perspektyvų, didėjusios infliacijos bei tebevykstančio karo Ukrainoje. Per paskutines dvi kovo mėn. savaites Europos indeksas „Europe Stoxx 600“ paaugo 6,7 proc.

Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, teigiamos nuotaikos vyravo visose pagrindinėse Europos biržose – Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Italijos.

Omikron protrūkis stabdo Kinijos ekonomiką

Makroekonominė situacija Kinijoje toliau išlieka įtempta. Gamintojų PMI indeksas nukrito iki 49,5 punktų bei buvo mažesnis nei prognozavo analitikai. Žemesnis nei 50 rodiklis signalizuoja apie ekonomikos susitraukimą. Prie to daugiausia prisidėjo omikron atmainos protrūkis – šalis įvedė griežtas karantino priemones ir įvairiuose regionuose sustabdė gamybą.

Investuotojus Kinijoje nuramina Pekino pažadai

Kinijos akcijų rinka kovo pabaigoje buvo linkusi augti. Panašu, kad investuotojai patikėjo Pekino pareiškimais dėl valstybės paramos ekonomikai ir akcijų rinkoms po įvestų koronaviruso apribojimų. Per paskutines kovo savaites Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas stiebėsi net 7,5 proc. Kinijos „CSI 300“ indeksas paaugo apytiksliai 6 proc.

Įtampos patyrė rinkos dalyviai, investavę į JAV listinguotas Kinijos bendrovių akcijas. JAV reguliuotojas pagrasino delistinguoti Kinijos įmones, jei šalis neleis JAV reguliuotojams tikrinti audituotų ataskaitų.

Tokių įmonių, kurias JAV reguliuotojas įtraukė į sąrašą, buvo net penki. Grėsmė būti delistinguotoms iš Niujorko biržos gali grėsti tokioms įmonėms, kaip „Alibaba“, „NIO“, „Baidu“ ir kitoms. Kinija greitai sureagavo bei pareiškė, kad leis JAV reguliuotojams prieiti prie šių kompanijų audituotų duomenų.

Baltijos biržose laukiama dividendų sezono

Akcijų rinkos Baltijos šalyse taip pat fiksavo teigiamas nuotaikas. Baltijos šalių bendrasis „OMX Baltic Benchmark“ indeksas per paskutines dvi kovo savaites pasistiebė daugiau nei 5 proc., o balandžio pradžioje grįžo į prieš karą buvusį lygį.

Daugiausiai prie to prisidėjo augimas Talino ir Vilniaus biržose, tuo metu Rygos biržos indeksas vis dar išliko apie 10 proc. žemesniame lygyje nei prieš karą.

Pastarosiomis savaitėmis brango tokių įmonių, kaip „LHV Bank“, „Ignitis Group“, „Šiaulių Bankas“ akcijos. „Ignitis group“ akcijoms teigiamos įtakos turėjo vyriausybės sprendimai kompensuoti augančias energijos kainas vartotojams.

Atskirų bendrovių akcijų kainoms artimiausiu metu įtakos gali turėti visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimami sprendimai dėl dividendų išmokėjimo. Karo fone ir aukštos infliacijos bei didėjančių palūkanų aplinkoje stabiliai dividendus mokančios bendrovės gali tikėtis didesnio investuotojų dėmesio.

„Swedbank“ analitikų skaičiavimu, pastarųjų kelerių metų dividendinis pajamingumas Baltijos šalių biržose vidutiniškai sudarė 4-6 proc. Vertinant pagal kovo pabaigos bendrovių akcijų kainas, jis gali būti net šiek tiek išaugęs, tačiau viskas spręsis per artimiausią mėnesį vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus.

Naujiena Karo efektas finansų rinkose išblėso: investuotojų dėmesio centre – infliacija pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą https://aina.lt/a-toliatas-kad-nepraeitume-pro-kito-skausma/ Mon, 11 Apr 2022 06:16:33 +0000 https://aina.lt/?p=192320 Naujiena A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Mirus žmogui, jo dalelė gali pratęsti gyvenimą kitam žmogui, kuris galbūt yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesuo. Sprendimas dovanoti mirusio savo artimojo organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones....

Naujiena A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Mirus žmogui, jo dalelė gali pratęsti gyvenimą kitam žmogui, kuris galbūt yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesuo. Sprendimas dovanoti mirusio savo artimojo organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones.

Artėjant šv. Velykoms, norisi prisiliesti prie prasme persismelkiančių, vertybėmis grįstų dalykų, kviesti kasdieniam žmogaus gerumui, atjautai ir meilei artimui. O kas geriau tam galėtų sutelkti jei ne dvasininkas, kurio pagrindinis ir didžiausias įkvėpimas – gyvenimo, Šventojo Rašto tiesos.

Nacionalinis transplantacijos biuras kalbina Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios kunigą, Lietuvos policijos kapelioną Algirdą Toliatą.

Ką Jums reiškia organų donorystė?

Turbūt kilniausia, ką mes galime padaryti išeidami iš šito pasaulio, tai dovanoti gyvenimą kitam žmogui. Tai yra labai kilnu – duoti savo gyvenimą, dalintis su kitu žmogumi.

Kaip manote, kaip visuomenė šiandien supranta ir vertina organų donorystę?

Manau, kad yra įvairiai mąstančių. Yra žmonės, kurie žiūri pozityviai, kurie džiaugiasi ir palaiko, aktyviai tuo domisi. Yra tokių, kurie baiminasi, nepalaiko. Apskritai, manau, kad donorystė yra susijusi su tuo, kiek man rūpi kitas žmogus, taigi, labai susijusi su tarnyste, su atsakomybe, su tarpusavio meile. Kuo labiau mes esame artimi, kuo labiau mums rūpi kiti žmonės, skauda dėl jų širdį, kuo labiau esame bendruomenė, tuo labiau atsiskleidžia troškimas dalintis savo gyvenimu. Kuo žmonės labiau susvetimėję, tuo mažiau rūpi aplinkiniai ir labiau esame pavaldūs savo interesams, tuo labiau esame valdomi egoizmo ir abejingesni.

Šiandien Lietuvoje donoro organų ir audinių laukia kiek daugiau nei 300 žmonių, o operacijų per metus atliekama iki 200. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei. Kaip manote, kas šiuos žmones paskatintų apsispręsti dėl donorystės?

Jeigu apie donorystę būtų kalbamasi prieš nutinkant nelaimei, jei daugiau ir drąsiau apie tai kalbėtume tarpusavyje, kad pasakytume aiškiai savo artimiesiems, jog mums nutikus nelaimei, jie žinotų, kad norėtume dovanoti galimybę kitiems gyventi. Svarbu, manau, kalbėtis apie tai daugiau. Ta tema turėtų būti labiau paliečiama artimame bendravime. Tai lyg visuomenės sąmoningumo puoselėjimas. Turime suprasti, kaip yra sudėtinga ir kokia didelė atsakomybė prisiimti sprendimą už kitą žmogų. Susidūrus su tokia situacija susimąstai apie velionio valią, o be to dar reikia suprasti, kad žmogus išgyvena netektį, liūdesį ir tomis akimirkomis yra labai sunku dar papildomai priiminėti sudėtingus sprendimus dėl donorystės. Tai nėra tema, kuria atsisėdus prie stalo su artimaisiais pradedame kalbėtis, tačiau donorystės tema turėtų būti paliesta vien tam, kad išsakytume savo valią artimiems žmonėms.

Keliant sąmoningumą ir skatinant šią temą, tiesiog vienas iš pasiūlymų – apie tai kalbėti mokykloje ar universitete, kad tai nebūtų tabu tema ir augtų karta, kuri geba pasisakyti ir šia tema. Tiesiog pradėti nuo jaunų žmonių, paliečiant tai, kodėl svarbu yra dovanoti gyvenimą, kad ši tema taptų tiesiog natūralia, o ne pritraukta, t. y. paliečiama tik skaudžią akimirką, kai artimiesiems ir taip yra sunku. Tai lyg atsakingumo, sąmoningumo, pilietiškumo kursas, kuriame galėtų būti paliečiama ir daugiau visuomenei opių ir svarbių temų. O galbūt tai galėtų tapti įmonės socialinės atsakomybės dalimi, kuomet supažindinami darbuotojai su gyvomis istorijomis, kurios išties labiausiai paveikia žmones, t. y. istorijos laukiančiųjų, išgyvenusiųjų transplantacijas, sutikusiųjų padovanoti mirusio artimojo organus donorystei išgyvenimai. Tai yra jautru, tai yra sudėtinga, tačiau tai turėtų būti paliesta. Galbūt atviros diskusijos forma, o gal pokalbiu už uždarų durų, bet svarbu apie tai kalbėtis.

Sąmoninga, dvasinga bendruomenė gali pati spręsti savo problemas ir beieškant išeičių, žmonėms natūraliai kyla noras padėti, atjausti, dovanoti. Šiuos procesus pažadinti yra gana sudėtinga, nes žmogui turi iš vidaus rūpėti kito skausmas, sunku suasmenintai priimti kito sunkumus ir kito istorijas priimti kaip sau artimas.

Didžiojoje dalyje Europos valstybių yra taikomas numanomas organų donorystės modelis, kuomet kiekvienas pilietis, neišreiškęs prieštaravimo, laikomas potencialiu donoru, ir tik 8-ios valstybės taiko informuoto sutikimo modelį, tame tarpe ir Lietuva, kuomet asmuo gali išreikšti tiek sutikimą, tiek atsisakymą, kitu atveju asmens pozicija yra neaiški. Nors bet kuriuo atveju svarbiausią ir galutinį sprendimą dėl donorystės priima artimieji, kurių visuomet atsiklausia medikai. Aukštesni organų donorystės rodikliai numanomą sutikimo modelį taikančiose šalyse. Ar Jums asmeniškai būtų priimtinas modelis, kuomet kiekvienas žmogus būtų laikomas potencialiu donoru, tačiau nenorėdamas, galėtų išreikšti prieštaravimą donorystei?

Man asmeniškai tai būtų priimtina. Galbūt mumyse yra vangumo ir kartais patogu, kai esi sąrašuose kaip pritariantis, tai neišsibraukinėsi, tačiau, jei turi priešingą nuomonę, esi saistomas tam tikrų įsitikinimų, turi galimybę rinktis nebūti donoru. Svarbu, žmogus turi turėti galimybę rinktis, nes tai be galo subtilu, be galo jautru. Aš tikrai manau, kad donorystė yra kilnus, geras dalykas, bet yra žmonių, kuriems gali kilti įvairių neužtikrintumų ar dvejonių. Taigi, atsižvelgiant į visas aplinkybes, žmogus turėtų turėti galimybę apsispręsti, o ar vienu būdu žmogus informuojamas, ar kitu, juk svarbu yra tai, kaip žmogus vidumi išgyvena norą padėti kitam.

Šalys, organų donorystės lyderės pasaulyje – Ispanija, Kroatija, Belgija. Lietuva – vis dar stipriai atsilieka. Kaip manote, kas tai lemia? Kodėl vienose valstybėse ženkliai daugiau žmonių apsisprendžia tapti donorais, o kitose toks sprendimas priimamas itin vangiai?

Daug dalykų yra susiję su žinojimu, su prevencija. Kuo daugiau žmonės yra įtraukti, kuo daugiau apie tai yra kalbama, tuo daugiau žmonių atsiliepia. Kitas dalykas, paminėtose šalyse yra taikomas kitoks donorystės modelis. Gal mūsuose išties yra tam tikras vangumas, t. y. jeigu niekas neįrašė tavęs „į eilę“, tuomet joje ir neatsiradai, o jei esi toje eilėje ir niekas neišbraukė, tai ir pats neišsibrauki.

Ar pasitaiko žmonių, kurie baiminasi, kad paėmus organą ar audinį velioniui nebus suteiktas pilnavertis pomirtinis gyvenimas? Ką tokiems žmonėms pasakytumėte?

Aš asmeniškai nesu susidūręs su tokiais žmonių svarstymais, nes tai yra labai specifinė tema. Tai yra sudėtinga tema, kad apie ją atėjęs žmogus kalbėtų. Bet, neabejoju, kad gali kilti žmonėms ir tokių minčių. Gal ne tiek patiems žmonėms, kurie išreikštų valią dėl donorystės po mirties, bet daugiau dvejonių jų giminaičiams, kuriems gali kilti minčių, jog „neduok, Dieve, pakenksiu savo artimam žmogui“, tačiau Bažnyčios pozicija yra labai aiški, kad organų donorystė niekaip nesusikerta su Biblija, su tikėjimu, su krikščionybe, ir tai yra kvietimas dalintis.

O ką pasakytumėte žmogui, kuris svarsto, ar įsigyti Donoro kortelę?

Jeigu jau svarstai, jeigu kyla tokia mintis, kad norėtum, ar jauti vidinį paraginimą, tai, žinoma, patarčiau ir paraginčiau išreikšti savo valią, pasirašyti sutikimą. Arba, jei jauti vidinį norą, tai paprasčiausiai pasikalbėk, inicijuok pokalbį su savo artimaisiais, savo aplinkoj, kad jie žinotų.

Su kokiomis nuotaikomis pats pasitinkate šv. Velykas? Ir ko šiuo laikotarpiu palinkėtumėte žmonėms, kurie šiandien turi viltį gyventi ir kantriai laukia transplantacijų?

Velykas, tikriausiai kaip ir visi, pasitinku šiuo Gavėnios laiku su Ukrainoje besitęsiančio karo aidais, tais įvykiais, kurie yra visai šalia ir manau, kad tai kaip niekad priverčia mus susimąstyti apie gyvenimo trapumą, kad esame laikini šioje žemėje ir kaip svarbu yra vieniems kitus saugoti, kad mūsų pasiryžimai nebūtų tik tuščios deklaracijos, kalbos, bet kad realiai imtume ir darytume. Ne tik dalintume pažadus, bet ir įgyvendintume. Žvelgdamas į Ukrainos tautos narsą, jų solidarumą, priimdamas visa tai kaip pavyzdį ir užsidegimą – manau, kad tai ir yra tikrosios Velykos, kada esi pasiruošęs savo gyvybę už draugus paaukoti, už savo šeimą, už kaimynus, savo tautą. Man atrodo, kad tai, kas vyksta mums artimoje valstybėje, tai yra priešvelykinė būsena. Manau, kad ne tik jie, bet ir mes turėtume kiekvienas savaip įeiti į tą būseną, per tam tikrą atsakomybę, realų, konkretų įkūnijimą.

Šiuo laikotarpiu itin norisi palinkėti rūpesčio vienas kitu ir gyvenimo meilės, dėkingumo, kad visos susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės nepraeitų pro šalį, bet kad jos mumyse išprovokuotų artumą, kad negalėtume praeiti pro kito žmogaus skausmą, bėdą. Jeigu mūsų širdyje bus Dievas, jeigu atsigęšime į pasaulį Kūrėjo žvilgsniu, tuomet mes ne tik negalėsime daryti ar inicijuoti jokio blogio, bet dar gi tapsime tais, kurie nepraeina pro kenčiantį.

Naujiena A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Rasa Kražauskienė. Žmonės, kurie užduoda nepatogius klausimus: kaip bendrauti su naująja skaitmenine karta? https://aina.lt/rasa-krazauskiene-zmones-kurie-uzduoda-nepatogius-klausimus-kaip-bendrauti-su-naujaja-skaitmenine-karta/ Sat, 09 Apr 2022 10:30:24 +0000 https://aina.lt/?p=191794 Naujiena Rasa Kražauskienė. Žmonės, kurie užduoda nepatogius klausimus: kaip bendrauti su naująja skaitmenine karta? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rasa Kražauskienė, „EBV Finance“ žmogiškųjų išteklių ir administracijos vadovė. Šiuos jaunus žmones norėčiau vadinti pagal tai, kas jų kartą daro išskirtinę, nes raidė „Z“, kurios karta jie paprastai įvardijami, turi pernelyg neigiamą asociaciją. Pirmoji skaitmeninė karta, gimusi tarp 1995 ir 2010 metų, neprisimena pasaulio be technologijų. Jie augo su technologijomis nuo pat to momento, kai...

Naujiena Rasa Kražauskienė. Žmonės, kurie užduoda nepatogius klausimus: kaip bendrauti su naująja skaitmenine karta? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Rasa Kražauskienė. Žmonės, kurie užduoda nepatogius klausimus: kaip bendrauti su naująja skaitmenine karta? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Rasa Kražauskienė, „EBV Finance“ žmogiškųjų išteklių ir administracijos vadovė.

Šiuos jaunus žmones norėčiau vadinti pagal tai, kas jų kartą daro išskirtinę, nes raidė „Z“, kurios karta jie paprastai įvardijami, turi pernelyg neigiamą asociaciją. Pirmoji skaitmeninė karta, gimusi tarp 1995 ir 2010 metų, neprisimena pasaulio be technologijų. Jie augo su technologijomis nuo pat to momento, kai suvokė save.

26 proc. visų „EBV Finance“ darbuotojų yra gimę po 1995-ųjų, ir jų dalis vis auga. Pirmosios skaitmeninės kartos žmonėms ateinant į darbo rinką ir atsinešant šviežią požiūrį, įžvalgas ir unikalius įgūdžius, verslas turės daug dėmesio skirti virtualios darbo aplinkos vystymui ir ieškoti būdų, kaip subalansuoti šios kartos atstovų poreikį būti virtualiai matomiems bei veiksmingai tai išnaudoti. Ir vadovams reikės suprasti, ne tik kokį darbą bei naudas gali pasiūlyti, bet ir kokie turi būti patys, kad šiuos jaunus žmones galėtų pritraukti, įdarbinti bei išlaikyti.

Pirmoji skaitmeninė darbuotojų karta daug išrankesnė, rinkdamasi potencialų darbdavį ir darbo poziciją. Jiems svarbus ne tik darbdavio prekės ženklas ir įvaizdis, bet ir vertybės, kultūra, organizacijoje dirbantys žmonės, jų būsima komanda ir, žinoma, vadovas. Jie pirmieji paklaus savo būsimo darbdavio, kaip šis elgėsi karo akivaizdoje.

Gimusieji po 1995-ųjų užduoda daug klausimų, dažnai – „nepatogių“. Darbinantis dažnu atveju keliamų klausimų esmė – kodėl turėčiau prisijungti būtent prie jūsų komandos? Todėl atrankos procesui nebeužtenka darbo skelbimo. Atrankos procesas tampa vis labiau marketinginis, kai darbdaviai turi pradėti galvoti apie savo įmonę kaip prekės ženklą. Vienas iš esminių momentų, ką turime parduoti kandidatams – tai mūsų vidinė kultūra. O kandidatai pirmiausia tikrinasi, ar įmonės kultūra ir vertybės sutampa su jų vertybiniu požiūriu.

Naujoji skaitmeninė karta nuo vyresnių skiriasi tuo, kad jie nori gyventi labiau subalansuotą gyvenimą, palaikyti nuolatinį gyvą bendravimą, pasižymi aukšta saviverte ir yra aktyvesni bei verslesni.

Pasak 2021 m. „GOBankingRates“ atlikto tyrimo, 42 proc. šios kartos darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (įskaitant lankstų darbo bei atostogų grafiką) laiko prioritetu renkantis darbdavį. Jie pasisako už labiau subalansuotą darbo ir gyvenimo patirtį, kad išvengtų perdegimo.

Nors jie patys gyvena ir kvėpuoja virtualiame pasaulyje, tačiau, bendraujant su vadovais ir organizacija, poreikiai yra priešingi – pradedant nuo įvedimo į darbą proceso, kuris turi būti lydimas teigiamų emocijų, asmeninio dėmesio ir kuriantis pozityvią draugišką aplinką. Svarbi kiekviena smulkmena ar detalė, padedanti sukurti šiltą pasitikimo ir laukiamumo aplinką. Pirmoji skaitmeninė karta pirmenybę teikia nuolatiniam gyvam bendravimui su savo vadovais ir komandomis, o esminis faktorius yra skaidri ir atvira komunikacija. Pasak „Ernst & Young“ 2018 m. atlikto tyrimo, 90 proc. šios kartos darbuotojų vertina žmogišką ryšį savo profesinėje aplinkoje, 60 proc. išreiškė norą turėti aiškius jiems keliamus tikslus ir veiklos vertinimo kriterijus, ir 60 proc. darbuotojų nori tiesioginio, dažno bendravimo su savo vadovais, grįžtamojo ryšio bei reguliaraus jų veikslo vertinimo.

Karjeros ir augimo galimybes jie nori matyti ne deklaruojamas popieriuje, o patvirtintas realiais rezultatais. Jauni specialistai siekia jaustis vertinami, nori, kad jų indėlis būtų pastebėtas. Jų karjeros lūkesčiai dideli, jie labai gerai save vertina, ir tai yra priešingybė vyresnės kartos atstovams. Dažnas pirmosios skaitmeninės kartos atstovas nori palypėti ant kito karjeros laiptelio jau po 6-12 mėnesių nuo darbo įmonėje pradžios. Toks pats lūkestis keliamas ir atlygio pokyčiams.

Daugiau nei pusė naujosios skaitmeninės kartos atstovų nori turėti daugiau nei vieną pajamų šaltinį. Dažnai per pietų pertrauką galima matyti darbštų jaunuolį, kaip laisvai samdomą specialistą dirbantį su fotografijos projektu arba tvarkantį savo el. prekybos svetainę. Beveik kas penktas šios kartos žmogus nori vadovauti savo verslui, o dauguma norėtų pomėgius paversti darbu visu etatu.

Ne vienam žmogiškųjų resursų profesionalui kyla galvos skausmas, ką daryti su darbuotojų vertinimu ir metiniais pokalbiais. Taip, šioje srityje taip pat reikalingas pokytis. Metiniai pokalbiai turi tapti nuolatiniu grįžtamojo ryšio procesu, lūkesčių ir progreso aptarimu su darbuotoju. Labai svarbiu vadovo darbo įrankiu tampa empatija, įsiklausimas ir darbuotojo poreikių girdėjimas. Būtent šios kartos darbuotojų išsakyti lūkesčiai paskatino mus įdiegti hibridinio darbo modelį, leidžiantį darbuotojams pasirinkti, iš kur dirbti dalį darbo laiko bei kokiu laiku pradėti darbą, galimybę išvykti darbostogų, taip pat vystyti virtualią mokymų platformą, kurioje esantys mokymai apima ne tik darbui reikalingų kompetencijų gilinimą, tačiau ir asmeninio augimo bei tobulėjimo sritis.

Iššūkis darbdaviams bus ir šios kartos žmonių nebijojimas rizikuoti bei tyrinėti. Jie nebijo likti be darbo ar keisti karjeros krypties. Artimoje ateityje dar dažniau susidursime su situacijomis, kai jauni darbuotojai nuspręs tiesiog padaryti pertrauką savo profesinėje veikloje ir praleisti metus kelionėje aplink pasaulį arba užsiimti savanoryste vienoje iš vargingiau gyvenančių šalių. Ir jų nesulaikys nei įsipareigojimai darbdaviui ar komandai, nei geras atlygis, stabilumas, potencialios karjeros galimybės. Jie savo tikslą pasaulyje suvokia daug plačiau ir globaliau ir, norėdami realizuoti bei įprasminti savo buvimą, geba drąsiai daryti pokyčius.

Kovą dėl naujų talentų pritraukimo ir išlaikymo neabejotinai laimės lanksčios, prisitaikančios, nebijančios keistis ir keisti organizacijos, kurių komandos remiasi atvirumo, skaidrumo, lygiavertės partnerystės principais bei aukštais etikos standartais.

Naujiena Rasa Kražauskienė. Žmonės, kurie užduoda nepatogius klausimus: kaip bendrauti su naująja skaitmenine karta? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Ko reiktų nepamiršti deklaruojant pajamas? https://aina.lt/ko-reiktu-nepamirsti-deklaruojant-pajamas/ Fri, 08 Apr 2022 05:30:17 +0000 https://aina.lt/?p=192123 Naujiena Ko reiktų nepamiršti deklaruojant pajamas? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais gyventojai dažniau pasinaudoja mokesčio lengvata ir susigrąžina vis didesnes sumas − tačiau ar jie išnaudoja visas galimybes?  Deklaruodami...

Naujiena Ko reiktų nepamiršti deklaruojant pajamas? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Ko reiktų nepamiršti deklaruojant pajamas? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais gyventojai dažniau pasinaudoja mokesčio lengvata ir susigrąžina vis didesnes sumas − tačiau ar jie išnaudoja visas galimybes? 

Deklaruodami pajamas už pensijos kaupimui, gyvybės draudimui, studijoms skirtas įmokas gyventojai gali susigrąžinti iki 300 eurų per metus. Be to, šie metai yra paskutinieji, kada 2021 m. gautas pajamas deklaruojantys gyventojai galės susigrąžinti ir iki 400 eurų už pernai jiems suteiktas automobilių, būsto remonto, nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami duomenys rodo, kad pastaraisiais metais gyventojai dažniau pasinaudoja GPM lengvatomis ir susigrąžina didesnes sumas pinigų. Pernai maždaug 1 mln. laiku pajamas deklaravusių gyventojų pateikė išlaidų pranešimus bei susigrąžino vidutiniškai po 270 eurų. 2020 m. laiku deklaravusieji ankstesnių metų pajamas ir išlaidas beveik 850 tūkst. gyventojų susigrąžino vidutiniškai po 217 eurų.

Per pastaruosius dvejus metus už automobilio, būsto remontą ar vaikų priežiūros paslaugas gyventojai susigrąžino vidutiniškai po 145 eurus.

Neišnaudoja galimybių III pensijų pakopoje

Kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, praėjusiais metais daugiausiai permokų – apie 76 proc. – gyventojai susigrąžino dėl pritaikyto per mažo neapmokestinamojo pajamų dydžio, 15 proc. sudarė permokos už praėjusiais metais mokėtas gyvybės draudimo įmokas, 4 proc. – už studijas.

Likusieji 5 proc. buvo sugrąžintos permokos už pensijos kaupimą III pakopos fonduose, išlaidas būsto, lengvųjų automobilių remontui, nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugoms. Taip pat – už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą) bei už sumokėtas palūkanas už kreditą būstui (tik sutartims, sudarytoms iki 2009 m.).

Nedidelis santykinis permokų už pensijų kaupimą III pakopos fonduose rodo, kad pasirengimo senatvei šalies gyventojai nelaiko vienu iš svarbiausių savo finansinių prioritetų. Tačiau svarbu suprasti, kad norint užsitikrinti pakankamą pajamų lygį senatvėje, papildomas kaupimas III pensijų pakopoje yra naudingas ir dėl finansinio saugumo ateityje, ir dėl galimybės pasinaudoti GPM lengvata dabar.

Pajamas verta įdarbinti

Atgavę dalį savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, dažnas gyventojas jaučiasi kaip gavęs dovaną ir neretai skuba ją neapgalvotai išleisti.

Gyventojų apklausos rodo, kad susigrąžintą mokesčio dalį esame linkę skirti kasdienėms išlaidoms (39 proc.). Apie tai, kad šie pinigai galėtų būti panaudoti santaupoms ar investavimui, pagalvoja maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų.

Vis dėlto, kaip tik tokius „iš dangaus nukritusius“ pinigus yra paprasčiausia nukreipti į taupymą finansinio saugumo pagalvei ar į investavimą. Tokiu būdu nesijausime, kad kažkiek atimame iš šiandieninių savo poreikių ar malonumų dėl saugesnės finansinės ateities.

Tačiau tam, kad galėtume susigrąžinti dalį sumokėto GPM, pirmiausia turėtume nepamiršti pagrindinio dalyko, tai yra, laiku deklaruoti pajamų. Tai gyventojai turi padaryti iki gegužės 2 dienos.

Naujiena Ko reiktų nepamiršti deklaruojant pajamas? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Kokių pokyčių bankuose gyventojams atneš mobilumo era? https://aina.lt/kokiu-pokyciu-bankuose-gyventojams-atnes-mobilumo-era/ Tue, 05 Apr 2022 06:15:20 +0000 https://aina.lt/?p=191728 Naujiena Kokių pokyčių bankuose gyventojams atneš mobilumo era? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė. Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra....

Naujiena Kokių pokyčių bankuose gyventojams atneš mobilumo era? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Kokių pokyčių bankuose gyventojams atneš mobilumo era? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovė.

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra. Tačiau tai nereiškia, kad bankai nusigręžia nuo kitų klientų aptarnavimo būdų.

Apie technologinius lūžius neretai kalbama kaip apie revoliucijas, kurių metu ankstesnės kartos technologijos būna priverstos užleisti vietą naujesnėms. Pavyzdžiui, kažkada visi naudojomės 2G mobiliuoju ryšiu, kurį pakeitė 3G, pastarąjį visai nepastebimai išstūmė 4G, o šis po kelerių metų turėtų užleisti vietą 5G.

Visgi skaitmeninė transformacija bankininkystės srityje labiau primena evoliuciją. Pavyzdžiui, pirmieji bankomatai ar elektroniniai kortelių skaitytuvai Lietuvoje atsirado prieš kelis dešimtmečius, praėjusiame dešimtmetyje vis daugiau kasdienių finansinių paslaugų buvo perkelta į interneto banko erdvę, o per pastaruosius kelerius metus – ir į išmanųjį telefoną.

Šiuo metu sparčiu tempu kelią skinasi integruotos atsiskaitymų paslaugos, tarp kurių – momentiniai mokėjimai internete ir atsiskaitymai išmaniaisiais įrenginiais fizinėse prekybos vietose.

Skirtingai nei kitose srityse, finansų sektoriuje įsivyravusi nauja technologija visiškai neišstumia ankstesnių. Viena iš to priežasčių yra griežti reguliavimo reikalavimai, kita – siekis išlaikyti kuo platesnį finansinių paslaugų prieinamumą bei patogumą jomis naudotis.

Kaip rodo „Swedbank“ patirtis, nors kasdieniuose finansuose šiandien dominuoja interneto ir išmanusis bankas, tam tikrai daliai klientų yra aktualu užsukti ir į banko padalinį gyvai konsultacijai.

Į banką užsuka, nors ir retai

Pastaraisiais metais gyventojų, kasdienius finansinius klausimus sprendžiančių nuotoliniu būdu, skaičius stabiliai augo, o papildomą impulsą tam suteikė pandemija. „Swedbank“ skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu daugiau kaip 1 milijonas gyventojų reguliariai prisijungia prie interneto banko paskyros ar išmaniosios banko programėlės.

Tuo metu į padalinius užsukančių klientų mažėja. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Swedbank“ klientų aptarnavimo padaliniuose lankėsi kas dešimtas klientas. Absoliuti dauguma iš jų, tai yra, 7 iš 10 pernai į banką užsuko tik vieną kartą.

Antras dalykas, kurį pakeitė pandemija – internetinė bankininkystė tapo komfortabilia kasdienybe. Remiantis banko statistika, prieš keturis metus reguliariai interneto banku naudojosi apie 61 proc. „Swedbank“ klientų, 2020-aisiais tokių jau buvo 70 proc., o 2021-aisiais – net 77 procentai.

Patogumas ir greitis nugalėjo – panašu, kad technologijomis ėmė naudotis net tie, kurie iki pandemijos sunkiai keitė savo įpročius ir prioritetą teikdavo gyvoms konsultacijoms. O pažvelgus į aktyviausią ir imliausią amžiaus grupę (18-50 metų), pamatysime, kad interneto banku naudojasi gerokai daugiau kaip 90 proc. tokio amžiaus klientų.

Didžioji dalis susitikimų – nuotoliniu būdu

Ateitis nepastebimai tapo mūsų dabartimi − nors iš pradžių atrodė, kad pokytis vyksta tik dėl laikinai sugriežtintų saugumo reikalavimų, panašu, kad tai buvo lūžio momentas gyventojų kasdienėse rutinose.

Prieš kelerius metus daugiau kaip 50 proc. susitikimų su banko konsultantu vykdavo gyvai, ir šis skaičius keitėsi lėtai. Analizuojant 2021 m. duomenis, matyti, kad didžiausia dalis kliento ir konsultanto susitikimų jau vyko per nuotolį.

Konsultacijos telefonu, pokalbiai internetu, virtualus asistavimas, nuotolinis sąskaitų atidarymas, sutarčių sudarymas, suderinimas ir pasirašymas gyvai taip ir neišvydus banko konsultanto – visa tai tapo įprastos kasdienybės dalimi. Abipusis pasitikėjimas ir įdiegtos technologijos šiandien leidžia saugiai ir komfortabiliai bendradarbiauti be fizinio kontakto.

Bankas kišenėje – nauja kasdienybė

Dar viena aiški tendencija − klientai tampa vis labiau „mobilesni“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje praėjusių metų pabaigoje jau buvo 1,8 mln. „Swedbank“ išmaniosios programėlės vartotojų, ir kiekvienas iš jų per mėnesį prie programėlės jungėsi vidutiniškai po 25 kartus.

Vartotojai išmaniąją banko programėlę naudoja toli gražu ne tik tam, kad pasitikrintų banko sąskaitą. Beveik 440 tūkst. gyventojų Baltijos šalyse naudoja išmaniąją programėlę vietoje mokėjimo kortelės, o maždaug trečdalis jų tai daro reguliariai. Be to, bendra išmaniąja programėle pervedamų pinigų suma 2021 m. Lietuvoje išaugo 43 proc.

Galima prognozuoti, kad išmanusis telefonas ilgainiui taps pagrindiniu finansų valdymo įrankiu, ir bankai toliau plės savo programėlių funkcionalumus, pavyzdžiui, sudarydami galimybes per jas kreiptis dėl paskolos ar investuoti, gauti individualizuotus patarimus dėl finansų valdymo.

Padaliniai išlieka aktualūs

Pasaulinė tyrimų ir konsultacijų įmonė „Deloitte“ teigia, kad sparčiai skaitmenizuojantys savo veiklą bankai tokiu būdu gali savo pajamas padidinti net 20 proc. ir išlaidas sumažinti kone 30 proc. Vis dėlto banko padaliniai išlieka reikšmingai svarbiu klientų aptarnavimo kanalu ir niekur neišnyks.

Čia bus galima mokyti klientus naudotis naujomis elektroninėmis paslaugomis, be to, išlaikyti ir stiprinti banko gebėjimus padėti klientams pasirinkti jų poreikį atitinkančius finansavimo, taupymo ar investavimo sprendimus. Dėl to per praėjusius metus į „Swedbank“ padalinių atnaujinimą investavo apie 1,5 mln. eurų, ir kita tiek planuojama investuoti šiais metais.

Skirtingai nuo daugelio technologijų startuolių, kurie orientuojasi į siaurą klientų grupę ar specifinį paslaugų spektrą, bankai siekia patenkinti kuo platesnės vartotojų grupės poreikius – atitikti jau nusistovėjusius įpročius ir atliepti naujas rinkoje atsirandančias tendencijas.

Naujiena Kokių pokyčių bankuose gyventojams atneš mobilumo era? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija? https://aina.lt/kaip-gyventoju-vartojima-paveiktu-uzsitesusi-didele-infliacija/ Mon, 04 Apr 2022 05:52:06 +0000 https://aina.lt/?p=191536 Naujiena Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa....

Naujiena Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį. Gyventojų pajamos augo lėčiau negu infliacija. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija vasarį buvo daugiau negu dešimtadaliu (apie 11 proc.) didesnė negu prieš metus, kovą pokytis turėjo būti panašus. „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis pajamos buvo beveik 13 proc. didesnės negu prieš metus, tačiau vasarį ir kovą metinis augimas turėjo būti lėtesnis. Norėdami vartoti tiek pat, kiek ir anksčiau, kai vartojimo prekės ir paslaugos kainos auga sparčiau negu pajamos, gyventojai turi mažiau taupyti. Jeigu nenorima mažiau taupyti arba nepavyksta iš viso bent kiek sutaupyti, neišvengiamai tenka ir vartoti mažiau.

Kol kas sausio ir vasario mėnesio oficialūs mažmeninės prekybos ir namų ūkių indėlių pokyčiai rodo, kad namų ūkiai nemažino vartojamų prekių ir paslaugų kiekio, o tiesiog taupė mažiau ir naudojo santaupas. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje ir liekant nežinomybei, kaip Lietuvai seksis atsisakyti prekybinių ryšių su Rusija ir Baltarusija, namų ūkių realusis vartojimo augimas gali ne tik lėtėti, bet ir mažėti. Žinoma, galbūt infliacija antrą pusmetį jau bus mažesnė, tačiau tam reikia ir palankios greitos karo Ukrainoje baigties, ir tam tikrų valdžios sprendimų.

Norint išsiaiškinti žmonių planuojamus veiksmus, reaguojant į šoktelėjusią infliaciją, mūsų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vartoti mažiau artimiausiais mėnesiais neketina 18 proc. apklaustųjų. Nestebina tai, kad didžiausia dalis iš neplanuojančių vartoti mažiau yra gyventojai, gaunantys didesnes negu vidutines šalyje pajamas – vadovai, kvalifikuoti specialistai, biurų darbuotojai. Labiausiai vartoti mažiau planuoja pensininkai ir nekvalifikuoti darbuotojai.

Akivaizdu, kad mažesnes pajamas gaunančių asmenų išlaidos energetikos produktams ir maistui, kurių kainos Lietuvoje auga labiausiai, yra daug didesnės, palyginti su jų visomis išlaidomis (sudaro apie pusę visų išlaidų), todėl infliacija tokiems asmenims smogia stipriausiai. Vienintelė paguoda nebent ta, kad pensininkų pajamos yra užtikrintos ir liks ne mažesnės negu dabar visus metus, priešingai negu kai kurių dirbančiųjų, kurie negali būti tikri nei dėl darbo vietos, nei dėl darbo užmokesčio pokyčių.

Mažins išlaidas ne pirmo būtinumo paslaugoms

Daugiausiai apklaustųjų apsilankymą kavinėse ir restoranuose minėjo kaip dažniausią paslaugą, kurios vartojimą ketina mažinti artimiausiais mėnesiais. Tą ketina daryti 54 proc. apklaustųjų. Taip pat į populiariausių ketinamų mažinti vartojimo prekių ir paslaugų sąrašą pateko pramogos, kelionės ir buitinė įranga, elektronika, baldai. Tokie pasirinkimai neturėtų stebinti, nes tai yra ne pirmo būtinumo prekės ir paslaugos, kurios dažniausiai žmonėms ir ateina į galvą planuojant, kam išlaidas būtų galima sumažinti greičiausiai.

Jeigu tokie gyventojų išlaidų mažinimo ketinimai taptų realybe, tai nebūtų palanku mūsų šalies ekonomikai. Mažesnis ne pirmo būtinumo paslaugų vartojimas šalyje reikštų mažesnius užsakymus paslaugų teikėjams ir kuklesnes pajamas. Kita vertus, kol kas oficialūs duomenys tokių pokyčių dar nerodo – ir vasario mėnesį Lietuvos gyventojai ir savo, ir kitose šalyse keliavo daug, o išlaidos maitinimo įstaigose, įvertinus infliaciją, taip pat buvo istoriškai didelės. Beje, labiausiai pramogų ir kelionių būtų linkę atsisakyti vyresnio, o ne jaunesnio amžiaus asmenys.

Mažiausiai žmonių ketina kukliau išlaidauti maistui, tačiau tai yra visiškai suprantama. Visgi mažiau energetinių produktų vartoti ketina beveik trečdalis (tik 31 proc.) apklaustųjų. Tai rodo, kad net ir toks šių produktų kainų šuolis nėra toks, kad beveik kiekvienas žmogus nuspręstų mažinti degalų suvartojimą.

Apskritai apklausos rezultatai rodo, kad sutaupyti per artimiausią pusmetį daugiau planuoja kas dešimtas asmuo. Keturi iš dešimties apklaustųjų teigia, kad sutaupys mažiau, trečdalis mano, kad sutaupyti visai nepavyks. Tą pačią tendenciją matėme ir ankstesnėse apklausose: sutaupyti nepavyks mažiausias pajamas gaunantiems asmenims – pensininkams ir bedarbiams. Toks laikotarpis, kai infliacija šalyje yra istoriškai didelė, o neapibrėžtumas dėl ekonomikos ateities padidėja netoliese vykstant karui, dar kartą parodo, kodėl gyventojams reikia turėti pakankamo dydžio santaupų. Jų turintys namų ūkiai bent jau trumpuoju laikotarpiu gali mažiausiai jaudintis dėl savo finansinės būklės ir keisti savo vartojimo įpročius.

SEB banko užsakymu gyventojų apklausą šių metų kovą atliko bendrovė „Norstat“. Apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.

Naujiena Kaip gyventojų vartojimą paveiktų užsitęsusi didelė infliacija? pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Investavimas neramumų fone: šešios taisyklės, kurias svarbu prisiminti https://aina.lt/investavimas-neramumu-fone-sesios-taisykles-kurias-svarbu-prisiminti/ Fri, 01 Apr 2022 07:20:12 +0000 https://aina.lt/?p=191371 Naujiena Investavimas neramumų fone: šešios taisyklės, kurias svarbu prisiminti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Ignas Goštautas, SEB banko Privačiosios bankininkystės Investavimo strategijos vadovas. Be akivaizdžių skausmingų karo pasekmių Ukrainos žmonėms, Rusijos agresija turi įtakos šalių ekonomikai ir finansų rinkoms. Šiuo neramiu laikotarpiu svarbu tinkamai vertinti ir investavimo galimybes, o kelios prisimintos laiko patikrintos taisyklės gali padėti lengviau tvarkytis su investicijomis didelių pokyčių rinkose metu. Taigi kaip elgtis...

Naujiena Investavimas neramumų fone: šešios taisyklės, kurias svarbu prisiminti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena Investavimas neramumų fone: šešios taisyklės, kurias svarbu prisiminti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Komentaro autorius Ignas Goštautas, SEB banko Privačiosios bankininkystės Investavimo strategijos vadovas.

Be akivaizdžių skausmingų karo pasekmių Ukrainos žmonėms, Rusijos agresija turi įtakos šalių ekonomikai ir finansų rinkoms. Šiuo neramiu laikotarpiu svarbu tinkamai vertinti ir investavimo galimybes, o kelios prisimintos laiko patikrintos taisyklės gali padėti lengviau tvarkytis su investicijomis didelių pokyčių rinkose metu. Taigi kaip elgtis investuotojams?

Finansų rinkose šiuo metu pastebime kainų svyravimus, kurie kyla ir dėl investuotojų emocijų ir nenuspėjamos ateities. Dar iki prasidedant karui buvo matyti svyravimo ir rinkų neapibrėžtumo apraiškų dėl didelės infliacijos, centrinių bankų veiksmų griežtinant pinigų politiką ir ekonomikos augimo tempo. Daugelį pribloškusi tiesmuka invazija į Ukrainą tapo dar vienu neapibrėžtumą didinančiu veiksniu.

Vis dėlto rinkų ir iš investicijas uždirbamo pelno nepastovumas dažniausiai yra neišvengiamas. Investicijų vertė nuolat kyla arba krenta, o tai gali sukelti trumpalaikes emocijas ir trukdyti priimti sprendimus, kurie duotų ilgalaikę finansinę naudą.

Vadovaukitės protu, o ne emocijomis

Nepulkite parduoti investicijų iš baimės ar perdėto optimizmo. Suprantama, tai nepaneigia principo, kad investicijas reikėtų parduoti jų vertei krentant ar pirkti jai kylant. Tačiau svarbu gerai pagalvoti prieš priimant sprendimus.

Nepastoviais laikais pamačius investicijų portfelių nuostolius dažnai sukyla emocijos, kurioms daugelis investuotojų pasiduoda, išsigąsta, pradeda abejoti ilgalaikėmis investicijų strategijomis, nori atsitraukti nuo rinkos, laukti nuošalyje ir galbūt grįžti, kai viskas nurims. Tačiau bandyti nuspėti, kada rinkos vėl pradės kilti, yra labai sudėtinga, o priėmus blogą sprendimą netinkamu metu atsiranda rizika prarasti ilgalaikę portfelio grąžą.

Investuotojams, kurie nuolat nestebi rinkų naujienų ir neanalizuoja ekonominių pokyčių, įmonių rezultatų, geriausia būtų nepaisyti trumpalaikių svyravimų. Atsiminkite, kad ir kitus rinkos dalyvius veikia emocijos, bet rinkoms nurimus atsigręžiama į svarbiausius dalykus, tokius kaip augimo perspektyvos, įmonių finansiniai rezultatai ar palūkanų normos.

Investuokite ilgam

Istorinė patirtis rodo, kad, kuo ilgiau investicijos į akcijų rinkas buvo išlaikytos, tuo mažesnė buvo nuostolių tikimybė. Įprasta nuostata, kad investuoti į akcijas reikėtų bent penkeriems metams. Jei žinote, kad jums pinigų prireiks greitai, tikriausiai investicijoms finansų rinkose šių lėšų nereikėtų skirti. Suprantant, kad investuojama ilgam, yra lengviau susikoncentruoti į ilgalaikę strategiją ir nekreipti dėmesio į trumpalaikius svyravimus.

Investuokite periodiškai

Susidarykite investicijų planą numatydami, kiek lėšų periodiškai skirsite investicijoms, ir jo laikykitės. Nenustokite investuoti net tada, jei rinkos pradėjo smarkiai svyruoti. Investuojant periodiškai ir kritimo, ir pakilimo laikotarpiais jūsų investicijų vidutinė įsigijimo kaina tampa beveik vienoda, o tai palengvina ištverti sudėtingus rinkoms momentus.

Be to, po smarkaus kritimo rinkos į geresnį ar buvusį lygį gali labai greitai, todėl, jei bandysite sulaukti nuotaikų pasikeitimo rinkose, galite nespėti sureaguoti. Kelios praleistos pelningiausios prekybos dienos gali turėti didelę įtaką jūsų investicijų portfelio grąžai.

Išskaidykite  investicijas

Diversifikacija yra būdas valdyti su investicijomis susijusią riziką. Paskirstykite investicijas pagal įvairias turto klases, pramonės šakas, šalis – taip sumažinsite didelio nuosmukio tikimybę. Niekada nesudėkite visų lėšų tik į vieną ar keletą finansinių priemonių.

Kad ir kaip pigiai ir patraukliai kuri nors investicija atrodo, kol jos kaina nepasiekė nulio, nereikėtų atmesti galimybės, kad jos vertė gali kristi, net jei tai prieštarautų kruopščiausiems jūsų skaičiavimams. Be to, kartais net iš pažiūros gera ir pelninga įmonė gali tapti bevertė. Tačiau, jei gerai išskirstysite savo investicijas, tikimybė, kad jų visų vertė kris ar kad įvyks kažkas, dėl ko ankstesnė vertė nebegrįš, yra mažesnė. Mažėjant vienos iš jūsų investicijų vertei, kita tuo pat metu gali kompensuoti brangdama. Todėl tinkamai parinktas ir diversifikuotas investicijų portfelis sukels mažiau galvos skausmo rinkoms smarkiai svyruojant.

Prieš investuodami gerai įvertinkite riziką

Prieš priimdami investicinius sprendimus atidžiai įvertinkite savo finansinę padėtį, lėšas, kuriomis galite rizikuoti, ir savo gebėjimą valdyti emocijas sunkiu metu. Pelnas ir rizika yra neatsiejami dalykai. Daugelis žmonių net su nedideliais praradimais susitaiko sunkiai, bet prieš investuodami gerai apie tai nepamąsto ir pasirenka potencialiai pelningesnes, bet didelės rizikos investicijas. Pagalvokite, kokią dalį kapitalo galite sau leisti prarasti dėl rizikos. Galbūt jums ramus miegas yra svarbiau už galimybę uždirbti didesnį pelną.

Laikykitės nustatytos strategijos

Būkite drausmingi ir laikykitės iš anksto nustatytos strategijos, o pokyčius atlikite tik gerai pasvėrę argumentus.

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad net ir neramiais laikais, kada pasaulį ir finansų rinkas krečia nežinomybė, pagrindiniai investavimo principai ir taisyklės lieka tie patys. Todėl, kad ir kaip sudėtinga gali atrodyti psichologiškai, svarbu atsiminti, kad investicijos turi būti ilgalaikės ir periodiškos, gerai diversifikuotos ir negrįstos trumpalaikėmis emocijomis. Tik įvertinus riziką ir nuolat laikantis nustatytos strategijos yra pasiekiami geri investiciniai rezultatai.

Naujiena Investavimas neramumų fone: šešios taisyklės, kurias svarbu prisiminti pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
V.Vidžiūnienė. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni https://aina.lt/v-vidziuniene-tegul-2022-ieji-buna-dar-kulturingesni/ Thu, 31 Mar 2022 07:06:59 +0000 https://aina.lt/?p=191249 Naujiena V.Vidžiūnienė. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Frakcijos KARTU vardu noriu padėkoti kuriantiems kultūrą mieste. Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinsime ne vienos miesto įstaigos ataskaitas. Ataskaitas, kurios atima nemažai laiko, tačiau dažnai lieka neišgirstos arba išgirstos labai siauro rato žmonių. O ir tarybos posėdyje, lyg būtų mažai reikšmingos, nukeltos kažkur į darbotvarkės pabaigą. Bet juk Panevėžio miesto plėtros 2021-2027 strateginiame...

Naujiena V.Vidžiūnienė. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>
Naujiena V.Vidžiūnienė. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

Frakcijos KARTU vardu noriu padėkoti kuriantiems kultūrą mieste. Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinsime ne vienos miesto įstaigos ataskaitas. Ataskaitas, kurios atima nemažai laiko, tačiau dažnai lieka neišgirstos arba išgirstos labai siauro rato žmonių. O ir tarybos posėdyje, lyg būtų mažai reikšmingos, nukeltos kažkur į darbotvarkės pabaigą. Bet juk Panevėžio miesto plėtros 2021-2027 strateginiame plane darni bendruomenė, kurianti miesto kultūrą yra pirmasis prioritetas.

Tad norisi šiandien sudėti kelis akcentus.

Covid-19 ir karantinas ne vienam žmogui, organizacijai kišo koją ir trukdė pasiekti asmeninių ar įstaigos tikslų. Tačiau šiandien norime pasidžiaugti mūsų kultūros įstaigomis ir jų lankytojais – miestiečiais ir svečiais.

Kultūros ir meno programoje, stebint pasiektus 2021 metų tikslus, vykdytas veiklas, galime džiaugtis išaugusiais koncertų, spektaklių ir jų lankytojų skaičiais.

Į Lėlių vežimo teatrą 2021 metais planuota pritraukti 10 tūkst. žiūrovų, pritraukta – 12,5 tūkstančio.

Teatras „Menas“ planavo nudžiuginti 3,5 tūkst. žiūrovų, o pavyko – 5611.

Muzikinis teatras vietoj planuotų 11,7 tūkst. sulaukė – 18 tūkst.

Daugiau lankytojų pritraukė ir Dailės galerija.

Labai smagu dėl Kraštotyros muziejaus! Atnaujintas ekspozicijas aplankė daugiau nei 14 tūkst. lankytojų (o planuota tik 3 tūkst.).

Ačiū bibliotekoms, Panevėžio bendruomenių rūmams, priėmusiems lankytojus ir kūrusiems šventes.

Reikia pripažinti, kad kino centro „Garsas“ rodikliai prastesni, tačiau ši įstaiga per 2021 metus dėl Covid-19 ir persikėlimo darbų galėjo dirbti tik 5,5 mėnesio.

Skaitant savivaldybės veiklos plano ir kultūros įstaigų ataskaitas kyla klausimas – o kas sutrukdė Stasio Eidrigevičiais menų centrui pasiekti savo tikslų? Tikslui – sudaryti sąlygas Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) veiklai, numatyti 3 vertinimo kriterijai. Įstaiga buvo numačiusi parengti ir patvirtinti įstaigos strategiją, viešinti savo veiklą ir parengti Stasio Eidrigevičiaus meno kūrinių aprašus.  „Kūrinių aprašai nerengti, nes įstaiga neturėjo reikalingos kvalifikacijos specialistų.“ – rašoma ataskaitoje.

SEMC, kaip ir savivaldybė, puikiai tvarkosi su viešinimu: „pristatymas parodoje ArtVilnius 2021, įstaigos veiklos planai viešinti Muziejų nakties metu, išleistas albumas Stasys Eidrigevičius: plakatai, Europos ir Japonijos muziejams išplatinti S. Eidrigevičiaus kūrybą reprezentuojantys S. Eidrigevičiaus kalendoriai“- rašoma ataskaitoje. Į SEMC veiklą įtrauktas vienas menininkas – pats Stasys Eidrigevičius.

Bet, įstaiga, veikianti 3,5 metų, vis dar neturi strateginio plano!

Dar 2019 metais Kultūros ir meno programos ataskaitoje nurodyta, kad 2019 m. turėjo būti patvirtinta SEMC strategija, misija ir vizija. Tuometinė vadovė aiškino, kad trukdo nesiliaujantis ir itin destruktyvus įstaigos puolimas.

O kas šiandien puola SEMC?

2021 m. parengta  30 procentų strategijos – „parengta įstaigos vizija, misija, artimiausi uždaviniai“. Norisi palinkėti įstaigai judėti spartesniu žingsneliu.

Ir pabaigai. Norisi dar kartą padėkoti visiems kultūros darbuotojams, miestiečiams ir miesto svečiams. AČIŪ. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni!

Naujiena V.Vidžiūnienė. Tegul 2022 – ieji būna dar kultūringesni pirma pasirode AINA - Aukštaitijos internetinė naujienų agentūra.

]]>