Nevėžis

Visi balandžio mėnesio atlanko NEVĖŽIS jaunieji kūrėjai – panevėžiečiai.  „Miltinukė“ Rusnė mūsų projekte nebe naujokė. Dar besimokydama „Vyturio“ progimnazijoje, ji buvo nominuota „Sidabrinio Nevėžiuko“ titulu. Dabar jaunoji kūrėja, atrodo, išgyvena „savo poetinio rakto“ ieškojimo įkarštį. Pamatysime. Tuoj, tuoj… Labai netikėtas ir šaunus Vakario Žentilio pasirodymas mūsų „tribūnoje“. Regis, smulkusis prozos…

„Džiaugiuosi, kai jaunas žmogus eina per pasaulį nesislapstydamas, eina su savo mintimis ir idėjomis, su savo tiesa, išsaugodamas galimybę skrieti į – KŪRYBOS –  erdvę, į tolimą laiką. Ši mintis mane aplankė galvojant apie savo naująją mokinę Viką, kurią sutikau tik šiais mokslo metais, ji mane pradžiugino savo slapčiausiomis kūrybinėmis…

„Menas yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Be muzikos, tapybos ir  rašymo aš nebebūčiau aš. Mane nuo perfekcionizmo gelbėja tik necenzūruotos mintys, akordai bei dažai“. Išvakarės Gal šią naktį viskas pasikeis, Gal šią naktį saulė nusileis Kaip vakar vakare… Gal šią naktį niekas nebeteis, Gal šią naktį niekam nebereiks Slapstytis nuo…

„Kūryba man yra būdas bent trumpam pabėgti nuo rutinos ir nuobodaus pasaulio. Bekurdama  atsiduriu savose istorijose. Jos duoda peno vaizduotei, kuri tikrovę perkuria pagal mano norus.“ Mirties pasaka Baltai išsipuošusi Mirtis Atsliūkino netikėtai. Tačiau ne sielos atėjo ji pasiimti, O tik papasakoti Apie tai, kaip jai sunku, Kaip negali klausytis…

„Kūryba man tarsi nesibaigiantis siūlų kamuoliukas, kuriame yra įvairiausių mazgelių, tačiau juos atpainiojusi suprantu, kad niekada nenorėčiau nustoti kurti“. Žodžio galia Manai, gali sakyti ką tik nori? Bet ar tu kartais pagalvoji, Kiek gali reikšti vienas žodis, Užklupęs netikėtai tartum gruodis? Sustingdo jis į ledą karštą širdį, Atimdamas net menką…

 „Nuo pat mažens aš mėgau ir mėgstu piešti, rašyti ir užsiimti įvairiais meniniais darbais.  Mano kūryba keičiasi kartu su manimi. Dabar ji  padeda ne tik nusiraminti, suprasti save, bet ir, be abejo, ieškoti atsakymų į nesibaigiančius klausimus“. Ašarų lietus Verkia dangus, Verkia už mus. Pakeičia spalvą Ir atveria sielą. Išplauna…

„Pastaruoju metu kyla noras rašyti apie nuostabų ryšį su konkrečiu žmogumi, gamtos reiškinius bei… kasdienybę, kurią  stengiuosi paversti ypatinga“.  Žiemos menininkai Užklokime pasaulį baltu sniegu, Taip sustabdydami laiką.  Juk neskubu – Tegul sušals ir užmigs čia gyvybė, Nes šito paveikslo dar niekas negyrė. Nupieškime save, pasirinkę nematytą spalvų paletę, Ir…

„Žmonės kurdami  išreiškia save,  ne išimtis ir aš. Nuo pat vaikystės esu vadinama meniška siela, jau ilgą laiką mane supa muzika, tačiau tik dabar,  paskatinta kitų žmonių, išdrįstu parodyti ir savo  eilėraščius…“  Tiek nedaug man tereikia Kartais  vieno skaidraus saulės spindulio reikia, Kad pasaulis  nušvistų gražiausia spalva. Kartais  vieno  svaigaus…

„Esu linksma, smalsi, aplankius įkvėpimui, mėgstu kurti. Mėgstu skaityti, ypač romanus, iš jų semiuosi idėjų“. Mėnulio globa  Gyvenu name. Antrame aukšte. Svajonių kambarys su langu stoge. Kiekvieną vakarą guliu po juo, matau žvaigždes. Jos jungiasi į Grįžulo ratus ir, rodos, linksma joms tenai, ramu, klajoja jos tamsiu, baugiu dangum. Jos…

„Štai vėl aš, tik šįkart man patinka skęsti šūsnyse lapų, nes  juose įspaustos raidės gali papasakoti lygiai tiek, kiek ir randai. Vieni paslėpti nuo aštrių žvilgsnių, kiti skirti įrodyti, jog kovoju, kad būčiau…“ Versti Mums stinga drąsos prisipažinti sau. Tikriausiai dėl to bijau veidrodžių. Mums stinga drąsos nebijoti kitų. Tikriausiai…

„Nuo pat kūdikystės man patiko knygos. Dar nemokėdama sėdėti, jau varčiau knygeles. Tad nenuostabu, kad užaugusi vis dar jaučiu didelę aistrą knygoms ir rašymui. Man labiausiai patinka istoriniai, fantastiniai romanai. Jau ilgą laiką mano mėgstamiausia knyga išliko Stephanie Garber romanas ,,Karavalis“. O kalbant apie rašymą, namie aš dažniausiai rašau laisvo…

Įsibėgėja mūsų projekto „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ aštuntasis sezonas. Per septynerius metus susibūrė tvirta projekto partnerių bendruomenė, nusistovėjo tradicijos. Viena iš jų ta, kad kovo mėnesį į tribūną visada kopia Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos jaunieji kūrėjai. Taip pažymima kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Šiame atlanke – net devynių…

„Ieškoti, klausti, gilintis, suprasti – taip apibūdinčiau šių miniatiūrų autorės siekius. Grėtai rūpi, kodėl kas nors vyksta, kokia jos, kaip žmogaus, misija“, – apie kūrėją rašo mokytoja Beata Viederienė. Gyvenimo pamoka Darbas  svetimoje šalyje. Nepagražintas  gyvenimas, ne viena nauja pamoka. Viena iš įsimintiniausių – visa, ką gamta sukūrė, yra tobula.…

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje posėdžiavo renginių komisija. Jai leidus, mieste bus organizuojami šie renginiai:  kovo 11 d. nuo 11 iki 11.30 val. nuo PC RYO iki Elektros g. judės automobilių kolona, pasipuošusi Lietuvos Respublikos atributika. Organizatorius – asociacija „Mercedes-Benz“; kovo 11 d. nuo 12 iki 12.30 val. šalia Aleksandro paminklo – iškilminga…

Mokytoja Beata Viederienė: „ Gabija – mano šių metų staigmena. Kitoks žvilgsnis. Gilesnis pajautimas. Atida detalėms. Įsiklausymas ir įsižiūrėjimas. Nuostaba ir paprastumas – viskas dera jos mažuose kūrinėliuose. Juose taip viskas aišku, taip talpu. Ir toks sudėtingas pasaulis. Toks skvarbus žvilgsnis“. *** Lyg liūdno vaiko ašaros iš apsiniaukusio dangaus krinta…

„Kūryba man – viso to, kas aplink mane, supynimas į vieną materiją. Bet labiau už viską aplinkoje mane skatina kurti žmogaus emocijos, protas ( tiek mano, tiek ir kitų ) ir gamta. Kiek save pamenu, visą gyvenimą buvau svajotoja. Mėgstu įsivaizduoti netobulus žmones, kurių netobulumas juos puošia. Poezija taip pat…

„Nedas – kaip ypatingų žmogaus (savo ir kitų) būsenų stebėtojas. Jis nepasiduoda lengvoms provokacijoms ir lengviems sprendimams, todėl jo kuriami personažai netikėti, dažnai šokiruojantys…“ – rašo mokytoja Emilija Gedraitienė. Jokūbo kopėčios Iki tol Jokūbas nenorėjo bėgti. Jo giliai pažeistas protas jam to neleido. Nors jis galėjo labai paprastai susidėti daiktus,…

„Tai gilaus mąstymo, tikros meniškos sielos bei tvirtos neginčytinos nuomonės žmogus. Andrėja savo kūrybiniuose darbuose pasaulį mato tarsi suaugusio žmogaus akimis, gal todėl ir platus jos akiratis, “ – mokytoja Audronė Tichanavičienė. Vasaros vakaras       Vasaros vakaras. Jis tikras stebuklų metas, nes skatina mane susilieti su gamta. Grįžtu namo ne…

Kai 2012 metų vasarą gimė šio projekto idėja, pačios slapčiausios viltys nebuvo nuskriejusios taip toli – net į 2020-uosius. Manėme, išbandykime, kaip veiks sumanymo mechanizmas, struktūra. Pusę metų bandėme, kol ryžomės visam 2013 metų sezonui ir paskelbėme projekto „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūną NEVĖŽIS“ atvirą visiems moksleiviams. Nuo jauniausiojo iki vyriausiojo…

Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytoja Ramunė Nefienė apie savo pastebėtą jaunąją kūrėją:„Nedrąsiai Rugilė žvelgia į savo poetinius bandymus, bet labai jautriai interpretuoja pasaulio vyksmą. Ji savo eilėraščiams kuria ir muziką. Jos vertybės – nuoširdumas ir atjauta. Todėl mergaitės kūryba spinduliuoja gėrį ir skleidžia šviesą“.  Jie tikėjo ( daina) Miškan žiūrėjo tiek…

 „Kurti eilėraščius pradėjau dvyliktoje klasėje. Mano pirmieji tekstai parašyti remiantis Antikos mitais: juk juose kalbama apie amžinąsias vertybes ir gyvenimo tiesas. Ir toliau rašysiu tokius eilėraščius, kurie padėtų žmogui klausti apie pasaulį, abejoti realybę ir ieškoti atsakymų. Ir visuomet semsiuos įkvėpimo iš žvaigdžėto dangaus, motinos gamtos, filosofijos išminties ir tegul…

Juozo Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Lina Rastenienė apie jaunąjį kūrėją: „Konstantinas ir piešia, ir eiliuoja. Paklaustas, kas svarbiau, sako: „Man šis klausimas skamba lygiai taip pat, kaip „O ką tu labiau myli, tėtį ar mamą?“. Todėl galiu pasakyti, jog dailė ir eiliavimas mano gyvenime užima dvi lygiavertes…

Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Rita Miknevičienė:„Tonis eilėraščiuose atsiveria kaip labai jautrus žmogus. Jis kalba apie susvetimėjimą, apie amžinas laimės paieškas, apie troškimą būti savimi. Šitos temos amžinos. Tonis turi galimybių bręsti kaip kūrėjas, augti, to jam ir linkiu“. Atrodžiau per siauras. Atrodžiau per keistas. O vėliau…

„Ilgai, nedrąsiai ir kukliai brendusi viešumui asmenybė, kurios kūrybos išskirtinumo ženklas – ne gebėjimas išjausti, o gebėjimas tyrinėti, klausti, ieškoti, svarstyti. Žvilgsnis į pasaulį ir save kritiškas, kai kada  ironiškas, bet  gilus, žodynas sodrus, mintis netikėta, filosofiškai ir literatūriškai išvilkta iš kasdienybės rūbo,“ – su kūrėja supažindina  Rita Stonienė, lietuvių…

Juozo Balčikonio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Rita Miknevičienė supažindina su jaunąja kūrėja:„Jos eilėraščiai – nedrąsūs bandymai įeiti į poezijos pasaulį: rasti savo žodį, savo temas, savitą požiūrį į visa, kuo gyvena žmogus. Bet Beatričė nori kurti, tad yra vilties, kad šis troškimas įveiks baimę“. Iliuzijų kambarys Užsidėjusi rožinius…

„Saulius kruopštus, kūrybingas ir išradingas šeštokas. Rašant jam svarbi tyla, nuotaika. Jei supyksta, kurti negali,“ – pastebi mokytoja Jolanta Baltienė. RUDENS AKIMIRKOS Lapai šlama, šnibžda, šnara, O širdy – smagu ir gera, Nusispalvino miškai, Truputėlį ir laukai, Lyg vaivorykštės spalvom: Raudonom, gelsvom, žalsvom… – Pasiimsiu aš krepšelį Ir nueisiu į…

Mokytoja Jolanta Baltienė: „Tai yra pirmieji Eglutės kūrybiniai bandymai. Minčių eilėms sufleruoja mama, o mergaitė kuria ir rimuoja pati. Rašyti Eglei patinka, kai ramu, tylu“. Mano svajonė Atsikėlus vieną rytą, Pastebėjau netyčiom – Medžių lapai nudažyti, Lyg vaivorykštės spalvom. Koks ten dailininkas dažo, Šitaip tuos lapus gražiai? O! Kad gaučiau…

Baigiasi vyriausiasis rudens mėnuo. Sugalvojome parengti tik vyriausiųjų gimnazistų atlanką. Pamanėme, kad lapkričio NEVĖŽIO rubrikai bus pats tas – vyriausiųjų kūryba. Tačiau, argi galėjome neišspausdinti mūsų projekto jauniausiųjų debiutantų iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos – broliuko ir sesutės Eglės ir Sauliaus – skaidrių rudeniškų nuotaikų! Jas pastebėjo mūsų misijos „pastebėk…

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ona Narbutaitė apie jaunąją kūrėją pasakoja: „Inesa Jablonskaitė eilėraščius rašo jau seniai, tačiau, kaip pati sako, tik sau. Būdama kukli, tačiau gilios jausenos Inesa tiki poetinio žodžio galia. Jos eilėraščiuose per autentišką patirtį išsakomas rūpestis dėl gyvybės, tikrųjų vertybių, akcentuojama darnos pasaulyje ir savyje būtinybė.“…

„Iš tiesų rašau dainas, bet pastebėjęs, kad daugelis jų yra panašesnės į poeziją, pradėjau rašyti eiles.“ Pabaiga Tamsa… Aplink vien tik tamsa. Galvoje skausmas, akyse rasa. Dėl beprasmio laukimo Nuo mano sielos ėmė sklisti tvaikas. Dėl nerimo rankos nusviro, Kada gi tai baigsis? Amžinybę ieškojau, Vis tiek neradau. Pragarus išklojau,…