Liepos 25–26 d. legendinėje „Smeceres Sils“ motokroso trasoje Madonoje, Latvijoje, vėl vyks vienas didžiausių motosporto renginių Baltijos šalyse – FIM Pasaulio motokroso motociklų su priekabomis čempionato etapas ir, pirmą kartą, FIM Keturračių motociklų kroso pasaulio čempionato etapas.

Renginyje susirinks geriausi motokroso motociklų su priekabomis ir keturračių motociklų sportininkai, tarp jų – Lietuvos keturračių motociklų kroso sportininkas Laurynas Mikalauskas, kuris vėl atstovaus Lietuvai tarptautinėje arenoje.

Kadangi Madonoje varžysis tik keletas Lietuvos sportininkų, anot Mikalausko, tai renginį daro dar ypatingesnį.

„Kiek žinau, Madonoje startuos tik du sportininkai iš Lietuvos – aš ir Giedrius Nicinovas. Draugams visada sakau, kad varžytis pasaulio čempionato etape – visai kitoks jausmas nei lenktyniauti namuose, savo smėlio dėžėje. Kiekvienas „Grand Prix“ padeda tobulėti ir suteikia vertingos patirties“, – sako Laurynas Mikalauskas.

Nors kiekvienas „Grand Prix“ etapas pasižymi savais iššūkiais, Mikalauskas mano, kad „Smeceres Sils“ trasa skiriasi nuo daugumos trasų.

„Dauguma „Grand Prix“ etapų vyksta ant kietos dangos trasų, todėl jas sunku lyginti. Madona labiausiai panaši į Estijos trasą, tačiau didžiausias skirtumas – danga. Ji smėlėta, bet ne tokia kaip klampus smėlis Nyderlanduose – tai Baltijos smėlis. Tuo ši trasa ir unikali.“

Sportininkas teigia, kad kiekvieną lenktynių savaitgalį pasitinka su ta pačia nuostata.

„Prieš lenktynes niekada nekeliu sau konkrečių lūkesčių. Mano tikslas – mėgautis savaitgaliu, gerai varžytis su kitais sportininkais ir parodyti geriausią, ką galiu.“

Varžydamasis tarp geriausių pasaulio keturračių motociklų kroso sportininkų Laurynas Mikalauskas sako, kad motyvacija kyla matant savo paties pažangą.

„Kiekvienais metais galiu varžytis su greitesniais sportininkais ir tai mane motyvuoja. Tačiau didžiausia mano motyvacija yra mano tėvai. Jie investuoja tiek daug laiko ir pinigų į mano lenktynes, todėl noriu jiems atsilyginti, kiekvieną kartą stodamas prie starto ir atiduodamas visą save.“

Per pertrauką tarp čempionato etapų lietuvis daugiausia dėmesio skiria fiziniam pasirengimui.

„Fizinis pasirengimas visada buvo mano didžiausias prioritetas, nes tikiu, kad tai padeda siekti geriausių rezultatų. Šį sezoną lenktyniauju su „NX Concept“ keturračiu motociklu – su juo jaučiuosi itin patogiai. Mano komanda puikiai paruošė motociklą, todėl galiu visiškai susikoncentruoti į važiavimą.“

Madona greitai tapo viena labiausiai vertinamų vietų tarptautinėje arenoje. Praėjusiais metais renginys pritraukė daugiau nei 7000 žiūrovų, o ir FIM bei pasaulio čempionato organizatorius apibūdino Latvijos etapą kaip vieną geriausiai suorganizuotų sezono renginių.

Renginio organizatorius Guntis Ķeveris sako, kad pasiruošimas artėja link pabaigos. „Toliau dirbame ir prie trasos, ir prie renginio vietos infrastruktūros, kartu diegdami patobulinimus, remiantis praėjusių metų lankytojų atsiliepimais. Automobilių stovėjimo aikštelių talpa buvo padidinta, eismo valdymas ir interneto ryšys visoje renginio teritorijoje dar labiau patobulinti tam, kad žiūrovai galėtų mėgautis dar geresne pasaulio čempionato patirtimi.“

Mikalauskui atmosfera aplink trasą yra tokia pat svarbi kaip ir pačios lenktynės.

„Visada malonu matyti tave palaikančius žiūrovus. Jie skatina stengtis dar labiau, nors kartu ateina ir papildomas spaudimas, nes nori pademonstruoti jiems geriausią rezultatą.“

Jo žinutė Lietuvos gerbėjams paprasta: „Tiesiog atvažiuokite. Madona nėra taip toli, o emocijos, stebint pasaulio čempionato lenktynes gyvai, neįkainojamos. Esate laukiame ir mano palapinėje, užeikit pasisveikinti, pasiimti plakatą ar trumpai paplepėti.“

Čempionato savaitgalio metu vyks nei tik lenktynės. Šeštadienį, liepos 25 d., vyks laisvieji treniruočių važiavimai, kvalifikacinės lenktynės ir vakaro koncertas su Rihardu Saule & „SmartBand“. Sekmadienį žiūrovai galės stebėti oficialią lenktynių atidarymo ceremoniją, gauti sportininkų autografus bei stebėti lemiamas pasaulio čempionato lenktynes tiek motokroso motociklų su priekabomis, tiek ir keturračių motociklų klasėse.

Bilietus galima įsigyti internetu bei visose „Biļešu Paradīze“ bilietų kasose – https://www.bilesuparadize.lv/en/event/161909.

Liepos 4 d. Prancūzijoje, Buržo (Bourges) mieste vykusiose  Pasaulio kariškių krepšinio čempionato finalinėse rungtynėse Lietuvos kariai 87-79 įveikė šeimininkus ir tapo pasaulio kariškių krepšinio čempionais.

Lietuviai pakeliui į pergalę nugalėjo Vokietiją, Keniją, Kanadą ir Latviją. Kariuomenės rinktinėje žaidę kariai tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgose, Logistikos valdyboje, Lietuvos karo akademijoje, Gedimino štabo batalione. Auksinės komandos treneriai: plk. Marius Kugauda ir eil. Mindaugas Barčaitis.  Finalo naudingiausias žaidėjas – j.eil. Julius Kazakauskas.

Lietuvos kariuomenės krepšinio rinktinė Pasaulio kariškių žaidynių čempionų titulą iškovojo ir 2019 metais.

Elektrinis dviratis – investicija, kuri ilgainiui gali atsipirkti, tačiau jo kaina gali labai skirtis – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Kodėl toks kainų skirtumas ir nuo ko jis priklauso – tai klausimas, kurį sau užduoda daugelis pirkėjų.

Suprasti kainų skirtumus nėra sudėtinga, jei žinote, kokie komponentai ir savybės lemia galutinę kainą. Toliau pateikiami septyni pagrindiniai veiksniai, kurie daro didžiausią įtaką elektrinio dviračio kainai.

1. Variklio galia ir tipas

Variklis yra vienas svarbiausių elektrinio dviračio komponentų, todėl jo tipas ir galia tiesiogiai veikia kainą. Rinkoje dažniausiai naudojami trys variklių tipai: priekinio rato, galinio rato ir centriniai (vidurinės ašies) varikliai.

Priekinio rato varikliai yra paprasčiausi ir pigiausi, dažniausiai montuojami biudžetiniuose modeliuose. Galinio rato varikliai yra labiau subalansuotas sprendimas, užtikrinantis geresnį sukibimą ir važiavimo stabilumą, todėl jie plačiai naudojami vidutinės klasės dviračiuose. Centriniai varikliai, tokie kaip Bosch, Shimano Steps ar Yamaha, laikomi aukščiausios klasės technologija. Jie suteikia natūralesnį pedalavimo pojūtį, geresnį svorio paskirstymą ir efektyvesnį darbą įkalnėse, tačiau jų kaina yra ženkliai didesnė.

2. Akumuliatoriaus talpa ir kokybė

Akumuliatorius yra viena brangiausių elektrinio dviračio dalių. Elektrinis dviratis kaina dažnai tiesiogiai priklauso nuo akumuliatoriaus talpos, gamintojo ir kokybės. Aukštos kokybės elementai iš Samsung, Panasonic ar LG yra brangesni, tačiau užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką, stabilesnį veikimą ir didesnį saugumą.

Akumuliatoriaus talpa matuojama vatvalandėmis (Wh). 400 Wh baterija dažniausiai leidžia nuvažiuoti apie 60–90 km, o 625 Wh ar didesnė – iki 150 km ar daugiau, priklausomai nuo reljefo ir važiavimo stiliaus. Kuo didesnė talpa, tuo aukštesnė kaina, tačiau kartu didėja ir naudojimo komfortas. Taip pat svarbi garantija – aukštesnės klasės modeliai dažnai turi 2–5 metų garantiją, o pigesni – tik vienerių metų.

3. Rėmo medžiaga ir konstrukcija

Dauguma elektrinių dviračių gaminami iš aliuminio lydinio, kuris užtikrina gerą tvirtumo, svorio ir kainos balansą. Tai standartinis sprendimas vidutinės klasės modeliuose.

Aukštesnės klasės dviračiuose naudojamas karbonas – itin lengva ir tvirta medžiaga, kuri ženkliai sumažina svorį, bet stipriai padidina kainą. Taip pat kainą didina sudėtingesnė rėmo konstrukcija: integruotas akumuliatorius, viduje paslėpti kabeliai, integruoti žibintai. Tokie sprendimai pagerina estetiką ir patogumą, tačiau padidina gamybos sudėtingumą.

4. Stabdžių sistema

Stabdžių sistema yra vienas svarbiausių saugumo elementų. Mechaniniai diskiniai stabdžiai yra pigesni, paprastesni ir lengviau prižiūrimi, tačiau jų stabdymo jėga ir tikslumas yra mažesni.

Hidrauliniai diskiniai stabdžiai yra brangesni, tačiau užtikrina stipresnį, tikslesnį ir patikimesnį stabdymą bet kokiomis oro sąlygomis. Daugelyje vidutinės ir aukštos klasės elektrinių dviračių jie yra standartas. Miesto sąlygomis mechaninių stabdžių gali pakakti, tačiau važinėjant kalvotose vietovėse hidrauliniai stabdžiai suteikia ženkliai daugiau saugumo.

5. Elektronika ir valdymo sistema

Šiuolaikinis elektrinis dviratis yra ne tik mechaninė transporto priemonė, bet ir išmanus įrenginys. Elektronikos lygis daro tiesioginę įtaką kainai.

Paprastesni modeliai turi bazinius ekranus, rodančius greitį, ridą ir akumuliatoriaus lygį. Brangesni modeliai siūlo spalvotus TFT ekranus, pažangias valdymo sistemas, GPS sekimą, Bluetooth ryšį ir integraciją su mobiliosiomis programėlėmis. Kai kurie modeliai turi net apsaugos nuo vagystės funkcijas ir nuotolinę diagnostiką.

6. Pakabos sistema

Miesto elektriniai dviračiai dažniausiai turi tik priekinę amortizacinę šakę arba visai neturi pakabos sistemos. Tai pakankama lygiems keliams ir kasdieniam važinėjimui.

Kalnų ir bekelės modeliai turi pilną pakabos sistemą – priekinę ir galinę amortizaciją. Tai ženkliai padidina kainą, bet užtikrina komfortą nelygiame reljefe. Amortizatorių kokybė taip pat svarbi: nuo paprastų spyruoklinių iki pneumatinių ar hidraulinių su reguliuojamu standumu.

Ar verta pirkti naudotą elektrinį dviratį?

Naudotas elektrinis dviratis gali būti geras būdas sutaupyti, tačiau reikia labai atidžiai įvertinti jo būklę. Didžiausia rizika yra akumuliatorius – jis gali būti praradęs 30–50 % talpos, todėl reali rida bus ženkliai mažesnė.

Prieš perkant būtina atlikti akumuliatoriaus diagnostiką, patikrinti stabdžių sistemą, variklio darbą, elektronikos veikimą ir bendrą mechaninę būklę. Kaip ir įprastuose dviračiuose, dėvisi grandinės, pavaros, guoliai ir kiti komponentai.

7. Gamintojo prekės ženklas ir garantija

Gamintojo vardas taip pat turi įtakos kainai. Žinomi prekių ženklai investuoja į technologijas, kokybės kontrolę ir aptarnavimo tinklą, todėl jų produktai dažniausiai yra brangesni.

Tačiau tai dažnai reiškia ir didesnį patikimumą bei ilgesnį tarnavimo laiką. Svarbi ir garantija, bei atsarginių dalių prieinamumas – tai gali ženkliai sumažinti ilgalaikes išlaidas.

Išvada

Elektrinio dviračio kaina yra tiesioginis visų komponentų kokybės ir technologijų atspindys. Kuo aukštesnės klasės dalys, tuo didesnė kaina, tačiau dažniausiai ir didesnis patikimumas bei komfortas.

Svarbiausia – nesirinkti vien pagal kainą. Pigiausias modelis ne visada bus geriausias, o brangiausias nebūtinai atitiks jūsų poreikius. Rinkitės dviratį pagal savo važiavimo įpročius, reljefą ir naudojimo intensyvumą.

Investicija į kokybišką elektrinį dviratį ilgainiui dažniausiai atsiperka dėl mažesnių remonto išlaidų, retesnių gedimų ir didesnio naudojimo komforto.

100 mylių per Indonezijos ugnikalnius. Vienas greičiausių kopimų į beveik 7000 metrų aukščio Avicena viršūnę. Antroji vieta vienose sudėtingiausių pasaulio dykumų ultra bėgimo varžybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Tokie iššūkiai daugeliui atrodo neįmanomi. Tačiau vienam tituluočiausių Lietuvos ultra maratonų bėgikų Gediminui Griniui tai – ne atsitiktinumas, o daugelį metų nuosekliai formuojamų įpročių rezultatas.

Šiemet sportininkas dar kartą priminė apie save tarptautinėje arenoje – finišavo antras GOAT Ultra 100 km lenktynėse Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sėkmingai įveikė vieną sunkiausių 100 mylių trasų Indonezijos Rinjani ugnikalnyje ir pasiekė vieną greičiausių kopimų į beveik 7000 metrų aukščio Avicena viršūnę.

Vis dėlto pats sportininkas sako, kad didžiausia klaida – manyti, jog tokius rezultatus lemia išskirtinis talentas.

„Žmonės dažnai klausia, kokia mano paslaptis. Iš tikrųjų jokios paslapties nėra. Ištvermė nėra dovana – ji kuriama kiekvieną dieną. Tai šimtai mažų sprendimų, kurie ilgainiui virsta aukštais pasiekimais“, – sako G. Grinius.

Pasak jo, dauguma žmonių per greitai ieško stebuklingo sprendimo – vienos treniruotės, vieno papildo ar vienos metodikos, kuri akimirksniu pakeistų savijautą. Tačiau organizmas taip neveikia.

„Kai ruošiesi 100 mylių distancijai ar kopimui į aukštikalnes, supranti vieną dalyką – nėra vieno recepto. Yra tik nuoseklus darbas.“

Pirmas patarimas – reguliarios treniruotės

Gedimino teigimu, ištvermė pirmiausia prasideda nuo nuoseklaus judėjimo.

„Nebūtina kiekvieną treniruotę sportuoti maksimaliai. Daug svarbiau judėti reguliariai. Bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita aerobinė veikla stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, o jėgos treniruotės padeda išvengti traumų. Abu šie elementai vienodai svarbūs.“

Anot sportininko, didžiausią pažangą lemia ne pavienės sunkios treniruotės, o nuoseklumas.

Antras patarimas – kokybiška mityba

„Organizmui reikia pakankamai energijos, baltymų ir sveikųjų riebalų. Tai nėra aktualu tik profesionalams – nuo to priklauso ir savijauta, ir atsistatymas po fizinio krūvio.“

Kalbėdamas apie maisto papildus, G. Grinius sako, kad svarbiausia vertinti ne garsų prekės ženklą ar bendrą žuvų taukų kiekį.

„Rinkdamasis omega-3 papildus pirmiausia ieškau stipriausios koncentracijos EPR ir DHR, nes būtent šios omega-3 riebalų rūgštys yra svarbiausios. Mano pasirinkimas šiuo metu – FJORD STRONG OMEGA-3 SPORT.“

Trečias patarimas – atsistatymas

Po kiekvienos sunkios treniruotės prasideda ne mažiau svarbus etapas – organizmo atsistatymas.

„Jeigu kūnas nespėja atsigauti, jis negali toliau stiprėti. Todėl naudoju įvairius atsistatymo metodus – pirtį, šaltas vonias, mobilumo pratimus, kompresines priemones. Kartais geriausia treniruotė yra kokybiškas poilsis.“

Pasak sportininko, būtent ši dalis dažnai lieka neįvertinta mėgėjų.

Ketvirtas patarimas – miegas

G.Grinius pabrėžia, kad net geriausias treniruočių planas neduos laukiamo rezultato, jeigu organizmas negaus pakankamai poilsio.

„Miegas yra viena svarbiausių ląstelių regeneracijos sąlygų. Kai organizmas išsimiega, lengviau atsistato raumenys, mažėja nuovargis, o kitą dieną gali vėl kokybiškai treniruotis.“

Penktas patarimas – psichologinis pasirengimas

Ilgiausiose distancijose svarbiausias tampa ne fizinis pasirengimas, o gebėjimas susitvarkyti su savo mintimis.

„Per ultra bėgimus kojos beveik niekada nepasiduoda pirmos. Pirmiausia pavargsta galva. Kai išmoksti žengti dar vieną žingsnį tada, kai atrodo, kad jau nebegali, supranti, jog tavo galimybės yra gerokai didesnės, nei įsivaizdavai.“

Sportininko teigimu, būtent todėl ištvermė naudinga ne tik sporte.

„Nuoseklumas, disciplina ir gebėjimas nepasiduoti praverčia visur – darbe, šeimoje, kasdieniuose iššūkiuose. Sportas tiesiog labai greitai parodo, kiek iš tikrųjų gali.“

Nors Gedimino Griniaus pasiekimai daugeliui atrodo išskirtiniai, pats sportininkas įsitikinęs, kad pagrindiniai ištvermės patarimai tinka kiekvienam žmogui.

„Nebūtina bėgti 100 mylių ar kopti į kalnus. Svarbiausia kasdien padaryti bent vieną žingsnį savo tikslo link. Ištvermė prasideda ne finiše – ji prasideda nuo sprendimo šiandien padaryti šiek tiek daugiau, nei padarei vakar,“ sako Gediminas Grinius.

Šiandien Kaune, Nemuno saloje, prasideda dvi dienas truksiančios stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos. Šiemet jos subūrė rekordinį dalyvių skaičių – savo jėgas ir ištvermę išbandys daugiau nei 100 ugniagesių gelbėtojų.

Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos Lietuvoje rengiamos nuo 2012 metų. Jų tikslas – stiprinti ugniagesių gelbėtojų profesinius ir praktinius įgūdžius, fizinį pasirengimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Varžybų rungtys sukurtos pagal realias situacijas, su kuriomis ugniagesiai susiduria tarnyboje, todėl žiūrovai gali iš arti pamatyti, kokio fizinio pasirengimo ir ištvermės reikalauja ugniagesio gelbėtojo profesija.

„Kasdien matome ugniagesius gelbėtojus gelbstinčius žmones gaisruose, eismo įvykiuose ar kitų nelaimių metu. Šios varžybos leidžia visuomenei iš arti pamatyti, kokio pasirengimo reikalauja ši profesija. Didžiuojamės, kad Lietuvos ugniagesiai ne tik sėkmingai vykdo savo misiją, bet ir pasaulio čempionatuose demonstruoja aukščiausio lygio meistriškumą ir oficialiai yra pripažinti kaip stipriausi pasaulyje”, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

Pirmoji stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų diena vyks šiandien nuo 10.00 iki 14.30 val. Jos metu dalyviai varžysis individualiose rungtyse. Nuo 15.00 val. bus apdovanoti geriausiai pirmąją dieną pasirodę sportininkai atskirose kategorijose.

Ugniagesiai gelbėtojai trasą įveikia vilkėdami apie 15 kilogramų sveriančią apsauginę aprangą ir kvėpavimo aparatus. Jiems tenka užnešti žarnų ryšulius į ketvirtą aukštą, atlikti jėgos ir ištvermės užduotis, valdyti gaisrines žarnas bei finiše nutempti apie 85 kilogramus sveriantį tariamą nukentėjusįjį. Tai viena sudėtingiausių ir žiūrovams įspūdingiausių ugniagesių sporto rungčių pasaulyje.

Pagrindiniai renginio akcentai laukia šeštadienį, birželio 6 d. Oficialus varžybų atidarymas prasidės 9.00 val. Jo metu pirmą kartą Lietuvoje bus surengta 2025 metų pasaulio stipriausio ugniagesio gelbėtojo čempionų žiedų įteikimo ceremonija. Iš viso bus pagerbta 14 Lietuvos ugniagesių gelbėtojų, kurie praėjusiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame pasaulio čempionate iškovojo pasaulio čempionų titulus įvairiose rungtyse ir kategorijose.

Atidarymo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius bei Stipriausio ugniagesio gelbėtojo pasaulio čempionato organizatorių atstovė Melissa Campbell. Jos vizitas Lietuvoje patvirtina augantį Lietuvos stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybų tarptautinį prestižą ir šalies ugniagesių pasiekimų pripažinimą pasauliniu mastu.

Iškart po atidarymo prasidės vienos žiūrovų labiausiai mėgstamų rungčių – dvejetų ir estafečių varžybos, kuriose dalyviai demonstruos ne tik fizinį pasirengimą, bet ir komandinį darbą. Šios rungtys tradiciškai pasižymi didžiausia intriga, greičiu ir emocijomis.

Varžybų uždarymas ir stipriausių Lietuvos ugniagesių gelbėtojų apdovanojimai vyks šeštadienį 15.30 val., kai paaiškės šių metų stipriausi Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai, taip pat bus pagerbtos stipriausios priešgaisrinių gelbėjimo valdybų komandos.

Varžybos vyksta Kaune, Nemuno saloje, Olimpinės dienos metu.

Sportas – vienas paprasčiausių receptų geresnei savijautai: daugiau judėti, dažniau treniruotis, nepasiduoti tinguliui. Tačiau asmeninis treneris Paulius Ratkevičius sako, kad fizinis aktyvumas naudingas tik tada, kai kūnas spėja po jo atsistatyti. Priešingu atveju treniruotė gali tapti ne sveikatos stiprinimu, o dar vienu stresu organizmui.

„Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų sportuoja ar aktyvia fizine veikla užsiima kelis kartus per savaitę, dar 15 proc. – kiekvieną dieną. Tai rodo, kad daliai visuomenės judėjimas jau yra įprasta rutinos dalis. Vis dėlto, pasak specialistų, svarbu ne tik tai, kaip dažnai sportuojame, bet ir tai, ar mokame stabtelti.

„Tyrimo duomenys leidžia pamatyti, kad nemaža dalis gyventojų jau įtraukia fizinį aktyvumą į savo rutiną – ir tai gera žinia. Vis dėlto dar turime daug erdvės išjudinti platesnę visuomenės dalį. Kartu šiandien svarbu kalbėti ne vien apie tai, kaip judėti daugiau, bet ir apie tai, kaip tą daryti išmintingiau. Sveikatai naudingas ne nuolatinis savęs spaudimas, o tvarus ritmas, kuriame krūvis derinamas su poilsiu, miegu ir kasdienės savijautos stebėjimu. Platesnis NSI tyrimo paveikslas rodo, kad judėjimas yra tik viena savijautos grandis – labai svarbi, tačiau didžiausią naudą ji kuria tada, kai dera su kitais kasdieniais įpročiais“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Kada tai tingulys, o kada – kūno perspėjimas?

Asmeninis treneris P. Ratkevičius sako, kad viena dažniausių klaidų – visus nenoro sportuoti signalus laikyti tingėjimu. Kartais taip ir yra, tačiau ne visada. „Labai svarbu įsivertinti, kokio stiprumo treniruotės šiandien reikia. Jei gerai išsimiegojote, nejaučiate nuovargio po ankstesnės treniruotės, normaliai valgote, o vienintelė mintis – kad mieliau pagulėtumėte ant sofos, tikėtina, jog tai tiesiog tingulys. Jis dažnai išsisklaido jau per apšilimą“, – sako treneris.

Tačiau situacija keičiasi, jei žmogus prastai miegojo, po vakarykštės treniruotės dar jaučia raumenų nuovargį, sunkumą kūne ar turi itin didelį emocinį krūvį darbe. Tokiais atvejais, pasak P. Ratkevičiaus, verta ne „laužti save“, o sumažinti krūvį arba treniruotę perkelti į kitą dieną.

„Kūno siunčiami signalai dažnai yra gana aiškūs. Jei jaučiatės energingi, lengvai užmiegate, ryte atsikeliate be didelės kovos su žadintuvu, o po sporto jaučiatės geriau – krūvis greičiausiai tinkamas. Bet jei nuolat jaučiate nuovargį, sunkiai užmiegate, prabundate per anksti, treniruotės ne kelia energiją, o ją tik atima – tai jau gali būti ženklai, kad organizmui reikia daugiau laiko atsistatyti“, – aiškina P. Ratkevičius.

Poilsio diena nebūtinai reiškia nieko neveikti

Pasak trenerio, poilsio diena kiekvienam gali atrodyti skirtingai – viskas priklauso nuo to, koks krūvis buvo prieš tai: „Jei žmogus sugalvojo dalyvauti pusmaratonyje, nors iki tol dažniausiai bėgdavo tik po 5 kilometrus, kitą dieną tikrai gali būti ir diena ant sofos. Tokiu atveju kūnui reikia atsigauti, o ne dar vieno iššūkio“.

Vis dėlto, jei žmogus turi jėgų, po didesnio krūvio jis rekomenduoja lengvus atsistatymo ritualus: atpalaiduoti kojas su masažiniu volu, atlikti kelis tempimo ar mobilumo pratimus, išgerti daugiau skysčių, nueiti į pirtį, jei tai žmogui tinka ir patinka. Tačiau tą dieną, pasak trenerio, nereikėtų jausti kaltės dėl neatliktos treniruotės ar nenueitų 10 tūkst. žingsnių.

„Jei krūvis buvo įprastas, poilsio dieną galima tiesiog ramiai „susirinkti“ dienos žingsnius, pasivaikščioti, atlikti lengvą mobilumo mankštą. Bet svarbiausia suprasti – poilsis nėra silpnumas. Tai yra treniruočių proceso dalis“, – pabrėžia P. Ratkevičius.

Kas nutinka, kai sportuojama „per jėgą“?

Specialistas pastebi, kad sportuojant varžyboms kartais tenka treniruotis ir su mažiau poilsio dienų, nei norėtųsi. Tačiau kalbant apie didžiąją dalį visuomenės, toks principas neturėtų tapti norma.

„Jei žmogus sportuoja tam, kad tiesiog gerai jaustųsi, poilsio ir treniruočių ritmas turi būti suderintas. Kitaip gali stipriai kristi noras sportuoti, dingti motyvacija. O tai svarbu, nes aš esu įsitikinęs – sportas turi teikti malonumą“, – sako P. Ratkevičius.

Pasak jo, nepailsėjęs žmogus sunkiau pasiekia pagrindinį sporto tikslą – jaustis geriau, turėti daugiau energijos, patirti endorfinų poveikį. Užuot padėjusi, treniruotė tampa dar vienu darbu, kurį reikia „atkentėti“. Ilgainiui, pasak jo, dėl nepakankamo poilsio didėja ir traumų rizika.

„Kai kūnas nėra atsistatęs, jis mažiau atsparus pažeidimams. Judesiai gali tapti ne tokie tikslūs, raumenys – labiau pavargę, koordinacija – prastesnė. Tokiu metu lengviau pasitempti, pertempti ar tiesiog susižeisti“, – įspėja treneris.

Vienam užteks dviejų treniruočių, kitam reikės šešių

Paklaustas, koks treniruočių ir poilsio balansas būtų tinkamiausias, P. Ratkevičius pabrėžia – universalaus skaičiaus nėra: „Vienam žmogui balansas gali būti 2 treniruotės per savaitę, kitam – 6. Tai priklauso nuo pasiruošimo, amžiaus, tikslų, sveikatos būklės, darbo krūvio, miego ir net emocinės būsenos. Todėl svarbiausia ne kopijuoti kitų grafiką, o suprasti, kaip į krūvį reaguoja jūsų kūnas“.

Pradedantiesiems jis pataria nešokti į kraštutinumus. Jei žmogus iki šiol sportavo mažai, geriau pradėti nuo mažesnio, bet reguliaraus krūvio – pavyzdžiui, kelių aktyvesnių pasivaikščiojimų ir vienos ar dviejų treniruočių per savaitę. Vėliau, kūnui pripratus, krūvį galima didinti.

Apskritai, pasak trenerio, verta vadovautis principu – fizinis aktyvumas turėtų didinti energiją ir gerinti nuotaiką. Nors sportuojant energija naudojama, tinkamai parinktas krūvis vėliau ją grąžina su kaupu. Jei vyksta priešingai, verta peržiūrėti treniruočių ritmą.

Lietuvos gyventojai juda gerokai per mažai. Tyrimai rodo, kad rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio nepasiekia didžioji dalis suaugusiųjų ir paauglių. Tokia situacija kelia rizikas sveikatai tiek trumpuoju, tiek ir ilguoju laikotarpiu. Tačiau olimpinėse žaidynėse dalyvavę sportininkai įsitikinę: kartais netgi viena diena gali nulemti pozityvius pokyčius. Lygiai po mėnesio, pirmąjį birželio šeštadienį, jie kviečia susitikti Kaune – kartu švęsti Olimpinę dieną, atrasti patinkančią sporto šaką ir įkvėpimą aktyvesniam gyvenimo būdui.

Fizinis aktyvumas – vienas mažiausių ES

Kaip rodo „Sveikatos būklės ES“ Lietuvai skirta ataskaita, beveik trys ketvirtadaliai – 74 proc. – mūsų šalies gyventojų nesportuoja pakankamai. Palyginimui: Švedijoje ar Suomijoje bent tris kartus per savaitę sportuoja apie 60 proc. gyventojų – jie laikomi vienais aktyviausių Europoje.

Mažiau aktyvūs nei bendraamžiai Europoje yra ir Lietuvos paaugliai. Minėtos ataskaitos duomenimis, tik 12 proc. jų kasdien užsiiminėjo bent 60 minučių vidutinio intensyvumo fizine veikla.

Fizinio aktyvumo stoka tiesiogiai susijusi su sveikatos iššūkiais – ji didina antsvorio ir nutukimo riziką, o šie savo ruožtu siejami su įvairiomis lėtinėmis ligomis.

Sportininkai ragina aktyviau judėti

Profesionalūs sportininkai, atstovavę Lietuvai olimpinėse žaidynėse, pastebi, kad fizinis aktyvumas prasideda nuo kelių paprastų dalykų – mėgstamos veiklos ir kasdienių įpročių.

„Dalis žmonių sportą sieja su būtinybe siekti aukštų rezultatų, tačiau net ir jie pirmiausia prasideda nuo noro pajudėti. Todėl norime jiems padėti sportą atrasti paprasčiau ir kviečiame susitikti Olimpinėje dienoje. Tai – didžiausia Lietuvoje sporto šventė, kurią šiemet skiriame šeimai – vaikams, tėvams ir seneliams. Kviečiame išbandyti naujas veiklas, patirti judėjimo džiaugsmą ir atrasti įkvėpimo kasdieniam aktyvumui“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ir olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Olimpinėje dienoje sporto entuziastų taip pat lauks buriuotojas Juozas Bernotas, krepšininkas Gintautas Matulis, disko metikas Andrius Gudžius, penkiakovininkė Gintarė Aleksandravičė. Jie akcentuoja sporto naudą tiek fizinei, tiek ir psichologinei sveikatai.

Per vieną dieną galės išbandyti skirtingas sporto šakas

Olimpinėje dienoje apsilankę kauniečiai ir miesto svečiai galės išbandyti įvairias olimpines sporto šakas ir pabendrauti su Lietuvos olimpiečiais.

Sporto entuziastų taip pat laukia 3×3 krepšinio šeimų turnyras, Hyrox varžybos, plaukimo užduočių trikovė Žalgirio baseine ir Olimpinės mylios bėgimas. Bus galima išbandyti ir į 2028-ųjų Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtrauktą skvošą. Visų atlikusiųjų daugiau kaip pusę Olimpinės dienos užduočių lauks specialūs prizai.

Olimpinės dienos metu vyks diskusijos su olimpiečiais, bus galima pasiklausyti pranešimų sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos temomis. Taip pat – stebėti Baltijos taurės futbolo varžybas Lietuva-Latvija ir netgi patiems išbandyti jėgas išskirtiniame stalo futbole. Tai bus ne įprastas rankomis valdomas žaidimas, o speciali versija, kur du žaidėjai varžosi sėdėdami vienas prieš kitą ir kamuolį į varžovo vartus spiria kojomis. Mačus gyvai apžvelgs legendinis futbolo komentatorius Nerijus Kesminas.

Pramogos lauks ir pačių mažiausiųjų sporto šventės dalyvių.

Renginys vyks Nemuno saloje Kaune ir, kaip įprasta, bus nemokamas.

Olimpinės dienos tikslas – skatinti aktyvų gyvenimo būdą, skleisti olimpines vertybes, supažindinti su sportu iš arčiau ir padėti atrasti mėgstamą veiklą.  Lietuvoje Olimpinė diena pirmą kartą buvo surengta 1989 metais Vilniuje. 2015 metais ši diena tapo keliaujančia švente ir kaskart aplanko vis kitą šalies miestą.

Sušilus orams vis daugiau gyventojų grįžta prie aktyvesnio laisvalaikio, tačiau toks pokytis neretai tampa iššūkiu organizmui. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų šiltuoju metų laiku yra patyrę traumą aktyviai leisdami laisvalaikį. Draudimo bendrovės duomenimis, kasmet mūsų šalyje fiksuojama daugiau kaip 15 tūkst. tokių traumų atvejų. Specialistai pabrėžia, kad nemažos dalies šių sužalojimų būtų galima išvengti, jei fizinis krūvis būtų didinamas palaipsniui, o organizmo siunčiami signalai – pastebimi laiku.

Didžiausia rizika – didinti aktyvumą per greitai

„Affidea“ kineziterapeutė Erika Šaikuvienė sako, kad traumos dažniausiai kyla ne dėl paties judėjimo, o dėl nepakankamo pasiruošimo ir pernelyg staigaus fizinio aktyvumo didinimo.

„Traumų riziką tikrai galima sumažinti, tačiau svarbiausia – nuoseklumas ir sąmoningumas. Dažniausiai neįvertinama bendra rizika: per greitai didinamas fizinis krūvis, trūksta fizinio pasirengimo, tai yra, raumenų jėgos, mobilumo ir stabilumo, taip pat pasirenkama netinkama avalynė ar inventorius, o kūno siunčiami signalai ignoruojami“, – sako E. Šaikuvienė.

Pasak specialistės, pavasaris yra tas laikotarpis, kai traumų skaičius natūraliai išauga, nes po sėslesnio šaltojo sezono žmonės staiga tampa gerokai aktyvesni.

„Kūnas, kuris kelis mėnesius patyrė mažesnį krūvį, paprastai nebūna pasiruošęs intensyviam judėjimui. Dėl to dažnai pasitaiko raumenų patempimai, sausgyslių ar sąnarių perkrovos, atsiranda skausmai ir traumos. Viena dažniausių klaidų – iš karto pradėti sportuoti per dažnai ir per intensyviai“, – pažymi kineziterapeutė.

Traumų mastą tvirtina ir draudikų statistika. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad traumų skaičius išlieka stabiliai aukštas: 2023 m. fiksuota virš 15,7 tūkst. tokio tipo žalų, 2024 m. 16 tūkst., 2025 m. – kiek daugiau nei 16 tūkst., o vien per pirmuosius 2026 m. mėnesius dar kone 4 tūkst. Bendra žalų išmokų suma viršija 13 mln. eurų, o vidutinė išmoka išaugo iki daugiau nei 300 eurų.

Prevencijos pamatas − pasiruošimas ir įpročiai

Pasak E. Šaikuvienės, iš viena svarbiausių traumų prevencijos dalių – tinkamas pasiruošimas fizinei veiklai, apimantis tiek apšilimą, tiek atsistatymą po patirto krūvio.

Specialistės teigimu, taip pat svarbu kūną lavinti kompleksiškai – derinti skirtingas fizines veiklas, kurios padeda tolygiau paskirstyti krūvį ir sumažinti perkrovų riziką, ypač grįžtant prie aktyvumo po ilgesnės pertraukos.

„Apšilimas yra būtinas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Net trumpas 5–10 minučių dinaminis pasiruošimas suaktyvina kraujotaką, paruošia raumenis ir pagerina sąnarių mobilumą. Ne mažiau svarbus ir atsistatymas – po aktyvios veiklos reikėtų skirti laiko tempimo, mobilumo ar savimasažo pratimams. Be to, naudinga derinti kelias veiklas, pavyzdžiui, ištvermės treniruotes su jėgos ir mobilumo pratimais, o pradedantiesiems – pradėti su specialistu, kad būtų išvengta klaidų ir traumų“, – sako E. Šaikuvienė.

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad traumų prevencija svarbi ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl jų sukeliamų pasekmių masto.

„Praktika rodo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės traumos neretai pareikalauja ne tik gydymo, bet ir reabilitacijos ar papildomų tyrimų. Dėl to itin svarbu greitai įvertinti savo būklę ir gauti profesionalią pagalbą – kai gydymas pradedamas anksčiau, sumažėja ir komplikacijų rizika. Tokiais atvejais reikšmingą vaidmenį atlieka papildomas sveikatos draudimas, leidžiantis operatyviau pasiekti specialistus ir reikalingas paslaugas“, – teigia A. Zinevičius.

Ignoruojami signalai virsta ilgalaikėmis problemomis

Draudikų duomenys rodo, kad dažniausios traumos yra raiščių, raumenų ir sausgyslių patempimai, įvairūs minkštųjų audinių pažeidimai, taip pat kaulų lūžiai ir sąnarių traumos.

Nors dalis tokių sužalojimų gali pasirodyti nereikšmingi, pasak kineziterapeutės E. Šaikuvienės, jų ignoravimas ilguoju laikotarpiu didina rimtesnių sveikatos problemų riziką.

„Skausmas, tempimas, tinimas ar judesio ribotumas yra aiškūs signalai, kad kūnas nėra pasiruošęs pasiūlytam krūviui arba jau patyrė pažeidimą. Jei šie simptomai ignoruojami, didėja rizika, kad trauma taps lėtine arba pasikartos“, – sako E. Šaikuvienė.

Pasak kineziterapeutės, svarbu ne tik sumažinti skausmą, bet ir nustatyti traumos priežastį bei atkurti pilnavertę judėjimo funkciją, kad būtų išvengta pakartotinių sužalojimų. Gydymas dažnai apima ne tik poilsį, bet ir kineziterapiją, individualiai parinktus pratimus bei tolygų grįžimą prie fizinio krūvio, o priklausomai nuo traumos pobūdžio gali būti reikalingi ir papildomi tyrimai ar specialistų konsultacijos.

Specialistė E. Šaikuvienė pabrėžia, kad svarbiausia – ne atsisakyti judėjimo, o jį planuoti atsakingai.

„Reguliarus judėjimas, tinkamas pasiruošimas ir dėmesys savo kūnui leidžia mėgautis aktyviu laisvalaikiu saugiai. Didžiausia klaida – ignoruoti kūno signalus arba bandyti per greitai pasiekti ankstesnį fizinį lygį. Nuoseklumas šiuo atveju yra svarbesnis už intensyvumą“, – pažymi E. Šaikuvienė.

Artėjant šiltajam sezonui, socialiniai tinklai mirga nuo „greitų rezultatų“ pažadų ir alinančių detoksikacijos planų. Tačiau tiesa yra paprasta: tvari svorio kontrolė nėra kova su savimi ar trumpalaikis badavimas. Tai įpročių sistema, paremta kūno biologijos supratimu: kai suteikiame organizmui tai, ko jam reikia, lengviau sukurti kalorijų deficitą, todėl svoris gali mažėti nuosekliau, o nuolatinę kovą su alkiu pakeičia sotumo ir lengvumo jausmas. Apie tai, kodėl svorio metimas prasideda ne nuo valios, o nuo mūsų biologijos supratimo, pasakoja „fruttberry“ įkūrėja Paulina Gruodienė, pabrėždama, kad raktas į sėkmę slypi ne vienoje detalėje, o kompleksiniame požiūryje.

Daugiau nei tik kalorijų balansas

Daugelis klaidingai mano, kad svorio metimas yra tik paprasta kalorijų balanso lygtis (suvartojamų kalorijų kiekis prieš išeikvojamą). Nors kalorijų balansas yra būtina sąlyga svorio pokyčiui, praktikoje šį balansą stipriai veikia biologiniai ir elgesio veiksniai. Iš tiesų, mūsų kūnas yra sudėtinga biologinė sistema, valdoma hormonų ir vidinių procesų. Kai bandome lieknėti vien drastiškai ribodami maistą, organizmas prisitaiko: gali didėti alkio jausmas ir šiek tiek mažėti energijos sąnaudos, todėl ilgainiui laikytis tokio režimo tampa sunkiau.

„Svorio mažinimas nėra vienos „stebuklingos“ maistinės medžiagos klausimas. Tai yra kompleksinis procesas, kuriame susijungia energijos balansas, hormoninė reguliacija, elgesys ir net žarnyno mikrobiota“, – pabrėžia P. Gruodienė.

80/20 taisyklė

Svorio kontrolė pirmiausia turėtų prasidėti nuo lėkštės turinio revizijos. Užuot skaičiavus kiekvieną kaloriją, vertėtų susikoncentruoti į maistinį tankį. Subalansuota mityba reiškia, kad kiekvienas valgymas turėtų susidėti iš trijų pagrindinių dalių:

• Kokybiški baltymai: Vištiena, žuvis, ankštiniai ar kiaušiniai padeda išsaugoti raumenų masę (kuri degina kalorijas net mums ilsintis!) ir suteikia sotumo.
• Sveikieji riebalai: Riešutai, avokadai ar alyvuogių aliejus prisideda prie hormonų veiklai reikalingų procesų ir maistinių medžiagų įsisavinimo.
• Mažiau perdirbti, skaidulų turintys angliavandeniai: Jie užtikrina tolygią energiją ir gali padėti kontroliuoti apetitą, nors bendras poveikis priklauso nuo visos mitybos struktūros.

Svarbiausia taisyklė – 80/20 principas. 80 % laiko renkamės vertingą, gryną maistą, o 20 % paliekame vietos malonumams. Šis principas nėra universali taisyklė, tačiau daugeliui žmonių jis padeda sumažinti psichologinį spaudimą ir geriau laikytis mitybos plano.

Skaidulos – slaptoji „sotumo formulė“

Jei mityba yra pamatas, tai skaidulos yra tas elementas, kuris padeda tos mitybos laikytis be kančių. P. Gruodienė teigia, kad patekusios į skrandį, tirpios skaidulos sugeria vandenį, išsipučia ir suformuoja gelį, kuris lėtina virškinimą. Pasak jos, tai vienas iš fiziologinių būdų geriau reguliuoti apetitą.

„Skaidulos šiame kontekste nėra panacėja, bet jos yra vienas iš nedaugelio mitybos komponentų, kurio poveikis yra nuosekliai patvirtintas moksliniais tyrimais. Tirpios skaidulos lėtina skrandžio ištuštėjimą ir didina sotumo signalus, dalinai per hormonus, tokius kaip GLP-1 ir PYY. Klinikiniai tyrimai rodo, kad didesnis skaidulų kiekis maiste gali sumažinti spontanišką kalorijų suvartojimą be sąmoningo ribojimo. Kitaip tariant, žmogus tiesiog natūraliai suvalgo mažiau. Tai yra vienas iš nedaugelio būdų „apgauti“ apetitą fiziologiškai, o ne vien valios pastangomis“, – teigia „fruttberry“ įkūrėja.

Be to, priduria ji, skaidulos yra svarbus veiksnys stabiliam cukraus kiekiui kraujyje.

„Stabilus cukraus kiekis kraujyje kai kuriems žmonėms mažina alkio svyravimus ir potraukį greitam maistui. Tai ypač svarbu žmonėms su insulino rezistencija, kur svorio metimas dažnai stringa ne dėl motyvacijos trūkumo, o dėl biologinių mechanizmų“, – sako P. Gruodienė.

Mikrobiota: jūsų svorio reguliavimo centras

Svarbu prisiminti ir tai, kad mūsų žarnyne gyvenančios bakterijos (mikrobiota) gali prisidėti prie svorio reguliavimo. Kaip teigia P. Gruodienė, fermentuojamos skaidulos yra pagrindinis šių gerųjų bakterijų maistas.

„Fermentuojamos skaidulos maitina gerąsias bakterijas, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis. Pastarosios siejamos su geresniu energijos reguliavimu ir mažesniu uždegimu. Tai dar viena grandis, rodanti, kad svorio kontrolė vyksta ne tik „kalorijų skaičiuoklėje“, bet ir žarnyne,“ – teigia ji.

Nors skaidulos nėra dramatiškas „riebalų degintojas“, jų poveikis – nuoseklus ir kaupiamasis. Mokslinės meta-analizės rodo, kad kasdienis mitybos praturtinimas papildomais 10 g skaidulų yra siejamas su nedideliu, bet statistiškai reikšmingu svorio pokyčiu ilgalaikėje perspektyvoje.

Skaidulos – tik dalis sėkmės

Tiesa, P. Gruodienė perspėja, kad reikėtų išlaikyti realistišką požiūrį ir suprasti, kad vien didesnis skaidulų suvartojimas numesti svorio nepadės. Svarbiausia – kompleksinis požiūris.

„Skaidulos neveiks, jei bendras kalorijų suvartojimas išliks aukštas. Jei mityboje gausu itin perdirbto, kaloringo maisto, vien skaidulų pridėjimas problemos neišspręs. Papildai taip pat negali pilnai pakeisti natūralių maisto šaltinių, nes kartu su skaidulomis maiste gauname ir kitus bioaktyvius junginius“, – įspėja ji.

P. Gruodienė priduria, kad ekspertų bendruomenėje šiuo klausimu yra gana aiškus konsensusas. Gastroenterologai ir nutukimo specialistai pabrėžia, kad skaidulos veikia kaip „apetito moduliatorius“, bet ne kaip savarankiška svorio metimo strategija. Praktikoje tai reiškia paprastą dalyką: žmogui, kuris pereina nuo mažai skaidulų turinčios dietos prie 25–35 g per dieną, dažnai tampa lengviau laikytis kalorijų deficito be nuolatinio alkio.

„Skaidulos yra vienas iš tų retų mitybos veiksnių, kurie veikia keliuose lygiuose vienu metu: fiziologiniame, hormoniniame ir mikrobiologiniame. Tačiau jų reali vertė atsiskleidžia tik tada, kai jos integruojamos į bendrą sistemą: subalansuotą mitybą, adekvatų baltymų kiekį, fizinį aktyvumą ir miego higieną. Svorio metimas nėra vienas svertas. Tai visa mechanika, kur skaidulos yra svarbi, bet ne vienintelė detalė“, – teigia P. Gruodienė.

Miegas: poilsis, kurio metu „lieknėjame“

Nors svorio kontrolę esame pratę siekti per veiksmą – maistą ar judėjimą – ne mažiau svarbi yra regeneracija. Miego higiena tiesiogiai diktuoja mūsų kitos dienos pasirinkimus: kai organizmas nepailsi, smegenyse išsiderina alkio ir sotumo hormonų balansas. Sumažėjęs leptino (sotumo hormono) ir šoktelėjęs grelino (alkio hormono) kiekis gali padidinti potraukį kaloringam maistui, ypač turinčiam daug riebalų ir paprastųjų angliavandenių.

Be to, miego trūkumas gali padidinti streso hormonų lygį ir netiesiogiai prisidėti prie svorio augimo, daugiausia per padidėjusį kalorijų suvartojimą ir blogesnius pasirinkimus, ypač jei tai tampa lėtiniu įpročiu. Tad kokybiškas nakties poilsis yra kur kas daugiau nei tiesiog miegas – tai laikas, kai kūnas persikrauna, kad kitą rytą nubustume ramūs, energingi ir galėtume rinktis tai, kas mums iš tiesų naudinga.

Fizinis aktyvumas: svarbus ir „nematomas“ krūvis

Sportas visuomenėje dažnai vis dar klaidingai suvokiamas kaip bausmė už suvalgytą picą ar būdas „išpirkti“ kaloringas nuodėmes. Tačiau tikroji fizinio aktyvumo vertė slypi ne sudegintose kalorijose, o mūsų metabolinėje sveikatoje. Norint pasiekti tvarių rezultatų, svarbu suprasti, kad raumeninis audinys yra kur kas aktyvesnis už riebalinį, todėl jėgos treniruotės tampa investicija į ateitį – kuo daugiau raumenų turime, tuo greitesnė medžiagų apykaita išlieka net mums ilsintis ar miegant.

Tačiau nereikėtų nuvertinti ir paprasto, kasdienio judėjimo, specialistų vadinamo NEAT (angl. Non-Exercise Activity Thermogenesis). Tai visas „nematomas“ krūvis, kuris nevyksta sporto salėje: lipimas laiptais, pasivaikščiojimas kalbant telefonu ar net namų tvarkymas. Būtent šis spontaniškas judėjimas kai kuriems žmonėms gali sudaryti reikšmingą dalį dienos energijos sąnaudų ir kartu su reguliariomis treniruotėmis iš esmės pagerina organizmo jautrumą insulinui. Kai kūnas tampa jautresnis šiam hormonui, skaidulos ir subalansuota mityba gali veikti dar efektyviau, sukurdamos vientisą ir galingą sistemą kelyje į lengvesnę savijautą.

Nuo 2017-ųjų besitęsianti Lietuvos krepšinio lygos ir LNK kanalų grupės strateginė partnerystė žengia dar vieną svarbų žingsnį. Nuo kito sezono į LNK kanalų grupę keliasi ir „Citadele Karaliaus Mindaugo taurės“ (Citadele KMT) turnyro transliacijos.

Pagal naujai pasirašytą sutartį LNK kanalų grupė dar labiau stiprina savo sporto turinio krepšelį – nuo šiol krepšinio sirgaliai svarbiausias lietuviško krepšinio kovas tiesiogiai galės stebėti LNK kanalų grupės eteryje.

Jau nuo 2026–2027 m. sezono Citadele KMT turnyro ketvirtfinalio akistatos tiesiogiai bus transliuojamos per BTV televiziją. Tuo metu svarbiausios turnyro dvikovos – Citadele KMT finalo ketverto kovos – persikels į pagrindinį grupės LNK kanalą.

Šios rungtynės kasmet tampa ne tik krepšinio kulminacija, bet ir viso savaitgalio sporto švente, sutraukiančia tūkstančius žiūrovų arenoje bei šimtus tūkstančių prie televizijos ekranų.

LNK kanalų grupės generalinė direktorė Zita Sarakienė sako, kad Citadele KMT turnyro transliacijos yra svarbus žingsnis toliau stiprinant lietuviško sporto turinį televizijoje.

„Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas jau ne vienerius metus yra didžiausias reguliarus sporto renginys Lietuvoje. Todėl mums labai svarbu, kad šį turnyrą galėsime parodyti visos LNK kanalų grupės auditorijai. Tikime, kad toks matomumas leis Citadele KMT dar labiau augti ir taps dar didesne krepšinio švente Lietuvos sirgaliams“, – sako Z. Sarakienė.

Lietuvos krepšinio lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė teigia, kad partnerystė su LNK kanalų grupe leidžia dar labiau išplėsti turnyro pasiekiamumą ir suteikti sirgaliams galimybę svarbiausias rungtynes stebėti patogiausiu būdu.

„Ilgalaikis bendradarbiavimas su LNK kanalų grupe atspindi abipusį pasitikėjimą ir leidžia kryptingai stiprinti lietuviško krepšinio turinio kokybę bei matomumą. Citadele Karaliaus Mindaugo taurės turnyras verčia naują puslapį, o ši nauja partnerystė su LNK kanalų grupe yra vienas iš svarbių žingsnių šiame etape siekiant auginti turnyro vertę bei kurti dar patrauklesnį produktą tiek sirgaliams, tiek partneriams“, – sako R. Liuimienė.

BTV televizija ir toliau išliks pagrindiniu Lietuvos krepšinio lygos, kurią remia „Betsson“, rungtynių transliuotoju. BTV jau devintus metus iš eilės transliuoja Lietuvos krepšinio lygos rungtynes. Per sezoną kanalas parodo apie 140 Lietuvos krepšinio lygos rungtynių, o praėjęs 2024–2025 metų sezonas tapo žiūrimiausiu per aštuonerius metus, kai lygos transliuotoju yra BTV. Lygos rungtynes stebėjo daugiau nei 1,5 mln. žiūrovų. Per penkerius metus LKL transliacijų auditorijos dalis išaugo pusantro karto, o reitingas padidėjo 40 proc.

Laikrodžiai, žiedai, apyrankės šiandien gali apie mūsų sveikatą pasakyti daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau naujausias „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad 60 proc. gyventojų tokių išmaniųjų įrenginių vis dar nenaudoja kūnui svarbiems rodikliams stebėti. Nuo ko pradėti? Asmeninis treneris Paulius Ratkevičius įvardijo, ką jis rekomenduoja stebėti visiems – ir kur dar visgi reikia paisyti technologijų ribotumo. 

NSI duomenys atskleidžia, kad išmaniaisiais įrenginiais savo sveikatos ar fizinio aktyvumo duomenis stebi mažiau nei Lietuvos pusė gyventojų – tik 4 iš 10. Gerokai populiariau stebėti sportinius rodiklius – apie trečdalis lietuvių seka žingsnių skaičių, pulsą, sudegintas kalorijas ir pan. Sveikatos parametrus – tokius kaip miego kokybė, deguonies lygis kraujyje  – stebi tik kiek daugiau nei dešimtadalis.

„Tyrimas atskleidžia platesnį kontekstą – net ir turėdami prieigą prie vis daugiau duomenų apie savo kūną, dažnai jais nesinaudojame arba darome tai gana paviršutiniškai. Tai rodo, kad technologijos jau yra mūsų kasdienybėje, tačiau jų potencialas sveikatai gerinti dar toli gražu neišnaudotas. Didelė dalis žmonių domisi savijauta, tačiau trūksta žinių, kaip ją stebėti sistemingai ir ką iš tiesų reiškia tie skaičiai“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.

Jai pritaria asmeninis treneris P. Ratkevičius – jis pažymi, kad išmanieji įrenginiai gali būti itin naudingi, tačiau tik tuomet, kai žinome, į ką atkreipti dėmesį.

Vieni rodikliai – svarbesni už kitus

Pasak jo, siekiant geresnės savijautos, svarbiausios yra keturios kryptys: miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir minčių „švara“ galvoje – kitaip sakant, psichologinė būsena.

„Norint būti ir sveiku, ir laimingu, reikia lavinti jas visas. Išmanieji įrenginiai gali padėti tą daryti žymiai tikslingiau – nebe spėjame, o matome, kaip kūnas reaguoja į mūsų veiksmus. Iš visų rodiklių labiausiai išskirčiau miego, širdies ritmo, krūvio variabilumo ir atsistatymo rodiklius – jie parodo, ar tai, ką darome kasdien, iš tikrųjų veikia mūsų naudai“, – vardija P. Ratkevičius.

Specialisto teigimu, tokia informacija leidžia efektyviau koreguoti gyvenimo būdą – nuo treniruočių intensyvumo iki poilsio ar valgio laiko. Kaip pavyzdį jis pateikia HRV (širdies ritmo variabilumo rodiklį) – ilgaamžiškumu besidomintys žmonės vis geriau suvokia jo svarbą.

„Kalbant paprastai, didesnis HRV turi daug įtakos ilgesnei gyvenimo kokybei. Tad, pavyzdžiui,
širdies ritmo rodikliai poilsio metu skatina rinktis vakarienę ne prieš pat einant miegoti, o bent pora valandų iki to – dažnu atveju ne tik atsikelsite geriau pailsėję, bet ir skaičiai tai patvirtins“, – paaiškina ekspertas.

Miegas – rodiklis, kurį ignoruojame labiausiai

Nors daugelis gyventojų pirmiausia stebi fizinį aktyvumą, vienas svarbiausių sveikatos rodiklių dažnai lieka nuošalyje – miegas, pastebi treneris. NSI duomenys patvirtina, kad problemų dėl to nestinga: tik 29 proc. Lietuvos gyventojų miega kokybiškai – pakankamai valandų, be trikdžių ir ryte jaučiasi pailsėję. Likę 71 proc. susiduria su įvairiais miego sutrikimais.

„Mes galime kurį laiką prasčiau valgyti, nesportuoti – ir vis tiek jaustis neblogai. Tačiau užtenka kelias naktis iš eilės pamiegoti po penkias valandas – ir smarkiai krenta energija, gebėjimas atlikti kasdienes užduotis, koncentracija bei, svarbiausia, laimės jausmas“, – sako P.  Ratkevičius.

Išmanieji įrenginiai čia atveria akis – jie parodo ne tik miego trukmę, bet ir jo kokybę: atstatomojo miego fazių trukmę, prabudimų skaičių, kūno streso lygį naktį (tai susiję ir su jo lygiu dieną).

„Šie rodikliai – puikus dalykas žmogui, kuris vakare naršo telefone iki vidurnakčio, nors keltis reikia šeštą, bet miego kokybės nemato kaip problemos. Žmonių, kurių miego higiena prasta, yra labai daug, ir daugelis apie tai per daug negalvoja. Tad įrenginys gali padėti – realūs skaičiai paskatina susimąstyti ir imtis veiksmų situaciją gerinti“, – patirtimi dalijasi treneris.

Technologijos – pagalba, bet ne atsakymas

Vis dėlto ekspertas įspėja – išmanieji įrenginiai nėra medicinos priemonė, jie turi ribas. Dėmesys rodikliams yra naudingas – iki kol jis netampa perdėtu. Problema – kai skaičiai tampa tikslu savaime.

„Jei žmogus bet kokia kaina siekia „tobulo“ miego įvertinimo ir vis nusivilia pamatęs rodiklius – tai jau nepadeda nei savijautai, nei sveikatai, nei kitos nakties miegui. Reikia nepamiršti, kad įrenginiai nėra visiškai tikslūs, o svarbiausias rodiklis vis tiek išlieka mūsų savijauta – reikia klausytis, ką tą dieną sako kūnas“, – pabrėžia treneris.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios sritys vis dar lieka „nematomos“ technologijoms – pavyzdžiui, mityba ar emocinė būsena dažnai vertinamos tik netiesiogiai. „Labai norėčiau, kad išmanieji laikrodžiai matuotų kiekvieną kąsnį ir pateiktų suvalgytų kalorijų bei makroelementų kiekį – tada žmonės aiškiai suprastų, kiek ir ko iš tikrųjų valgo. Manau, tada ir mano, kaip trenerio, darbas stipriai pasikeistų“, – juokauja P. Ratkevičius.

Nuo ko pradėti?

Tiems, kurie turi išmanųjį įrenginį, bet nežino, kaip jo duomenis panaudoti, treneris siūlo paprastą kelią: pasinaudoti dirbtinio intelekto įrankiais. Įvedus įrenginio pavadinimą į pokalbių robotą galima greitai sužinoti, ką konkrečiai matuoja jūsų prietaisas ir kokios yra tų rodiklių normos. Savaitę tęsiant duomenų analizę su DI pagalba galima gauti apžvalgą – kur esate ir kur galėtumėte tobulėti.

„Tačiau reikia įsidėmėti – išmanusis įrenginys nėra jūsų gydytojas ar specialistas. Tokiu būdu galima gauti tik bazinių žinių, o ne sprendimus konkrečiu ar išskirtiniu atveju. Džiaugiuosi, kad technologijos eina į priekį – svarbu įgyti daugiau bendro pobūdžio žinių, o po to dažnai natūraliai kyla noras jas gilinti konsultuojantis su srities specialistais“, – sako P. Ratkevičius.

Krepšinio fanai vėl gyvena įtemptu ritmu. Taip yra ne tik dėl stingdančio šalčio lauke, bet ir dėl to, kad išaušo dviguba savaitė Eurolygoje. Šio antradienio „Eurolygos turo“ laidoje, krepšinio komentatoriui Jonui Lekšui ir TV laidų vedėjui Pauliui Vaitiekūnui netrūko geros nuotaikos bei drąsių įžvalgų. Duetas aptarė ne tik „Žalgirio“ galimybes prieš rimtus varžovus, bet ir daugybę kitų aktualijų iš krepšinio pasaulio.

Laidos eteris prasidėjo ne nuo krepšinio reikalų. Diskusijas kėlė it uraganas Vilniuje praūžęs kovinio sporto renginys UTMA #16. Vaitiekūnas jį stebėjo pirmose eilėse, o Lekšas veiksmą sekė per TV ekraną.

Po UTMA ir „Australian Open“ rezultatų aptarimo, „Eurolygos turo“ balsai perėjo prie krepšinio reikalų.

Vaitiekūnas pradėjo lieti apmaudą dėl; „Žalgirio“ pralaimėjimo Vitorijoje, įvardindamas jį, kaip neįtikėtinai skaudų.

„Tokiems obuoliams pralošti, tokioje turnyro stadijoje…“, – prastą žaliai baltų pasirodymą baskų arenoje reziumuoti bandė Vaitiekūnas.

Jo kolega, komentavęs rungtynes televizijos eteryje, stengėsi išlikti pragmatiškas, bet tuo pačiu bedė pirštu į opią, visą sezoną kauniečius kamuojančią problemą.

„Nuo pat pradžių matėsi, kad tas mačas nebus kontroliuojamas, – savo įžvalgomis dalinosi komentatorius, – su baskais taip žaisti labai sunku.

Lekšas siuntė kritikos strėles „Žalgiriui“. Anot jo, Tomo Masiulio auklėtiniai įsivėlė į uraganinį krepšinį, kuris buvo palankesnis šeimininkams. Ekspertas žiūrovams atskleidė ir įdomų faktą. Pasirodo, iš pastarųjų 9 rungtynių namuose „Baskonia“ laimėjo net 8–ias.

Pabaigdamas mintį, žurnalistas bedė pirštu į tai, kad be Sylvain Francisco nė vienas žalgirietis ir vėl rimtai neįsijungė į puolimą.

„Įspūdinga Francisco lyderystė, bet jis yra vienas. Daugiau pagalbos reikia… Kai gynybos nėra, trūksta karių puolime“, – „Žalgirio“ bėdą išskyrė komentatorius.

Lekšas dar pridėjo, kad šios rungtynės parodė, koks visgi svarbus komandai yra dėl traumos nerungtyniavęs Nigel Williams–Goss.

Padiskutavę ir apie tai, kaip sunku bus komandoje išlaikyti toliau blizgantį S. Francisco bei į kokią situaciją prancūzui nelinki pakliūti, Lekšas su Vaitiekūnu toliau narpliojo Eurolygos aktualijas.

Vaitiekūnas savo pašnekovo paklausė, kodėl Milano komanda nutraukė sutartį su brangiai kainuojančiu veteranu – Ispanijos pilietybę turinčiu Lorenzo Brown.

„Kas nutiko, negi čia traumos?“, – priežastis aiškintis bandė Vaitiekūnas. Lekšas jam serviravo detalią situacijos apžvalgą.

„Jam jau žaidžiant „Maccabi“ buvo labai prastai su nugara. <…> Po to kontraktą įteikė PAO, bet jie kviečiasi visus, kuriuos tik įmanoma pasikviesti. Ten irgi buvo nekoks etapas. Na, o Milane jau iš pat pradžių Brown‘as buvo sugriuvęs.“, – atleidimo priežastis detalizavo jis.

Labai greitai pokalbis pasisuko ir apie sultingiausią praėjusios savaitės Eurolygos naujieną. Paskelbta, kad Eurolygos vadovo pareigose Paulių Motiejūną pakeis ispanas Jesus “Chus” Bueno.

Vaitiekūnas žiūrovams priminė, kad lietuvį nuo pat pirmų darbo dienų Eurolygos štabe lydėjo blogas šleifas. Pratęsdamas kolegos pradėtą mintį, Lekšas stipriai sukritikavo lietuvio atleidimą.

„Tai parodo, koks Eurolygoje dar yra bardakas, – stiprių žodžių negailėjo komentatorius, – ketvirtas vadovas per ketverius metus.“

Anot Lekšo, atleidimo priežastimi turbūt tapo Motiejūno pasirinkta vadybos kryptis. Ji neatitiko klubų turėtų lūkesčių.

Pastarieji norėjo glaudžiau bendradarbiauti su į Europą ateiti planuojančia NBA, o štai lietuvis buvo kategoriškesnis ir nematė bendrų sąlyčio taškų. Komentatorius mano, kad būtent „NBA Europe“ atsiradimas atėmė iš Motiejūno galimybę tęsti darbus.

Lietuvio atleidimo sagoje didelį užkulisinį vaidmenį, Lekšo akimis, suvaidino ir Madrido „Real“. Karališkasis klubas žiniasklaidoje išleido naujieną, jog rimtai svarsto išeiti į „NBA Europe“ ir kone iškėlė ultimatumą, kad arba mes, arba vadovas. Lygos dalininkai, klubai, pasirinko stoti į klubo, o ne vadovo pusę.

Nuodugniai išnarplioję potencialias vadovo pasikeitimo pasekmes, „Eurolygos turo“ vedėjai apkalbėjo ir „Monaco“ komandą kamuojančias finansines bėdas.

Skaitytojams primename, kad klubo savininkas – su Rusija siejamas ukrainiečių verslininkas patyrė teisėsaugos nemalonę ir turto areštą. Dėl to Eurolygos grando žaidėjams vėluoja algos, o komandai net grėsė bankrotas.

„Man tas projektėlis „Monaco“ niekad nebuvo labai prie širdies“, – atvirai pasisakė Lekšas, pabrėžęs, kad džiaugiasi, jog abejotinos reputacijos klubo savininko netolimoje ateityje turėtų nelikti.

Vaitiekūnas atskleidė, kad į klubo valdymą įsikišo pati Monako kunigaikštystė. Valstybė padengė dalį finansinių klubo įsipareigojimų, kol bandoma ieškoti naujų savininkų.

Tolesniuose segmentuose duetas pasijuokė iš dramų tarp Atėnų „Panathinaikos“ savininko ir vyr. trenerio Ergino Atamano. Taip pat apžvelgtas ir buksuoti pradėjęs Tel Avivo „Hapoel“. Lekšas net pasidalino, kas gi galėtų stoti už Izraelio komandos vairo, jei ši atleistų trenerį Dimitri Itoudį.

„Savininkas labai simpatizuoja Andrea Trincheri“, – atviravo komentatorius ir net prajuokino Vaitiekūną, nors kalbėjo visiškai rimtai.

Po linksmesnių temų pereita prie rimtų reikalų. Lekšas su Vaitiekūnu ėmėsi prognozuoti, kaip ateinančią dvigubą savaitę galėtų sektis „Žalgiriui“. Pirmasis kauniečiams iššūkį mes jau apkalbėtas, problemų slegiamas „Monaco“.

„Destabilizuota komanda. Juos nuo „Žalgirio“ skiria tik viena pergalė, tad jie yra tiesioginiai konkurentai. Laimėjimas Kaune suteiktų svarbų tarpusavio pranašumą“, – tvirtai į iššūkį žvelgė Lekšas.

Į tai Vaitiekūnas atsakė su skeptiška šypsena. Radijo ir TV laidų vedėjas galvoja, kad „Monaco“ vis dar yra elitinis klubas, stovintis aukštesnėje lentynoje už kauniečius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad itin arogantiški žaidėjai, net kai klubas kamuojamas bėdų, vis tiek atrodo motyvuoti.

Tad nenuostabu, kad dėl šių rungtynių dueto nuomonė išsiskyrė. Vaitiekūnas „Žalgirio“ pergalės nesitiki, o štai Lekšas prognozuoja, kad kauniečiai Nemuno saloje esančią areną paliks pakeltomis galvomis.

Nemažai įdomių temų paliesta ir kalbant apie antrąją savaitės dvikovą Stambule, kurioje žaliai balti rungsis su vietos „Anadolu Efes“. Turnyrinės lentelės dugną trinantys turkai, Vaitiekūno nuomone, yra prasčiausia Eurolygos komanda šiuo metu.

„Net ASVEL‘io negali pavadinti prastesne komanda“, – iš „Anadolu Efes“ šaipėsi Vaitiekūnas. Tačiau eterio vilkui Lekšas priminė, kad didžiausią šio sezono pralaimėjimą „Žalgiris“ patyrė būtent prieš šį varžovą.

„Tu negali būti per ramus su šio sezono „Žalgiriu“, – savo požiūrį dėstė Lekšas. Nepaisant nuosaikaus vertinimo, Lekšas patvirtino, kad Stambulo klubas atrodo demoralizuotas ir turi būti įveiktas, jei kauniečiai rimtai svarsto apie atkrintamąsias varžybas.

Tad dėl antrųjų dvigubos savaitės rungtynių ekspertai sutarė ir prognozuoja, kad prastai besiginančią Stambulo ekipą „Žalgiris“ įveiks maždaug 7–8 taškų skirtumu.

Be įprastų spėlionių, šio antradienio laidoje dar išgirsite, kokios dvi sporto legendos dalinasi tuo pačiu gimtadieniu, kokio Eurolygos trenerio mėgstamiausias lietuvis yra Linas Kleiza.

Naujieji metai daugeliui prasideda pažadu daugiau judėti, todėl sausį sporto klubai greitai prisipildo sugrįžusių po ilgos pertraukos. Deja, entuziazmas neretai lenkia fizinį pasirengimą – kūnas, nepratęs prie krūvio, reaguoja skausmu, patempimais ar net rimtesnėmis traumomis. Specialistai papasakojo, kokios pasekmės laukia per daug save spaudžiant, patarė, kaip teisingai didinti fizinį krūvį, ir atskleidė, koks raumenų skausmas yra toleruotinas, o kada jau reikėtų pristabdyti.

Noras „atsigriebti“ didina traumų tikimybę

Pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, bandydami sugrįžti į formą žmonės neretai puola į kraštutinumus – griežtas dietas, badavimą, „detoksus“ ir per intensyvias treniruotes iš karto po pertraukos, kai kūnas dar nėra pasiruošęs dideliam fiziniam krūviui.

„Noras „atsigriebti“ dažnai didina traumų ir perdegimo tikimybę, o nerealūs lūkesčiai greitai virsta nusivylimu ir motyvacijos praradimu. Be to, per didelis dėmesys svarstyklėms, poilsio bei miego ignoravimas trukdo objektyviai įvertinti savijautą ir realų progresą“, – sako D. Saltanavičienė.

Sausgyslės, raiščiai ir kremzlės atsistato lėčiau

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ ortopedas-traumatologas Mykolas Liubauskas priduria, jog nesportuojant raumenys jėgą praranda gana greitai, bet pakankamai greitai ją ir atstato, užtat sausgyslės, raiščiai ir kremzlės prisitaiko lėčiau – jie tampa standesni, mažiau elastingi ir prasčiau toleruoja staigų krūvį.

„Kai po kelių savaičių ar mėnesio iškart grįžtama prie buvusio tempo, mechaninė apkrova audiniams viršija jų gebėjimą prisitaikyti. Rezultatas – mikrotraumos, uždegimas, skausmas“, – teigia M. Liubauskas. Pasak pašnekovo, sausis ir vasaris – slidinėjimo mėnesiai, tad šiuo laikotarpiu dažnai pasitaiko tokių traumų kaip raiščių, sausgyslių ar meniskų plyšimas, kaulų lūžiai.

Lengvas raumenų skausmas po pertraukos

Pasak D. Saltanavičienės, nedidelis raumenų skausmas ar sustingimas prabėgus parai ar dviems po treniruotės yra normalus reiškinys, ypač – jei sportuoti grįžtama po pertraukos, išbandomas naujas krūvis. Tačiau skausmas tampa įspėjamuoju signalu, jei jis yra aštrus, duriantis ar lokalizuotas vienoje vietoje, ypač – sąnario srityje.

„Taip pat reikėtų pristabdyti, jei skausmas nemažėja ar net stiprėja po kelių dienų, atsiranda tinimas, paraudimas ar judesių ribotumas. Skausmas, kuris verčia keisti judesių techniką ar trukdo miegui, rodo, kad organizmui reikia daugiau poilsio. Tokiais atvejais verta sumažinti krūvį, skirti laiko atsistatymui ir, jei simptomai užsitęsia, pasikonsultuoti su specialistu“, – pataria vaistininkė.

Jei skauda raumenis, treniruotė buvo gera?

Neretai galvojama, kad raumenų skausmas koreliuoja su treniruotės kokybe. M. Liubauskas paneigia šį mitą: pasak jo, raumenų skausmas dažniau rodo neįprastą arba per didelį krūvį.

„Efektyvi treniruotė turėtų pagerinti jėgą, ištvermę ir judesio kontrolę ir nesukelti stipraus ar ilgai trukančio skausmo. Skausmas neturėtų būti tikslas. Tikslas – progresas be skausmo“, – sako M. Liubauskas.

Teisingas krūvio didinimas ir maisto papildai

Grįžus į sportą po pertraukos, pasak M. Liubausko, reikėtų pradėti ne maksimaliu intensyvumu, o treniruotis maždaug 50–60 proc. anksčiau buvusio pajėgumo ir krūvį didinti palaipsniui. „Pirmąjį mėnesį reikėtų akcentuoti techniką, judesio kontrolę, tempą, o ne svorius ar greitį, – pataria jis. – Apšilimas taip pat – ne formalumas: reikėtų aktyvinti sąnarius ir raumenis, kurie gauna didžiausią krūvį. Taip pat nepamirškite ir poilsio dienų – adaptacija vyksta būtent per jas, o ne treniruotės metu.“

Anot D. Saltanavičienės, sportuojantiesiems gali padėti tam tikri maisto papildai. Pavyzdžiui, kreatinas padeda didinti raumenų jėgą ir ištvermę, taip pat prisideda prie greitesnio atsistatymo po krūvio. Sąnarių ir jungiamųjų audinių sveikatai dažnai rekomenduojami kolagenas, vitaminas C, gliukozaminas ar chondroitinas, o Omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie uždegiminių procesų mažinimo, todėl gali būti naudingos tiek sąnariams, tiek raumenų atsistatymui.

Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad maisto papildai yra tik pagalbinė priemonė – jie veiksmingiausi tada, kai derinami su subalansuota mityba, tinkamu krūvio dozavimu ir pakankamu poilsiu.

Sportuojančiųjų namų vaistinėlės turinys

D.Saltanavičienė primena, kad pradėjus sportuoti namų vaistinėlėje verta turėti priemonių, kurios padėtų esant nedideliam skausmui, patempimui ar raumenų nuovargiui: „Tai – elastinis bintas ar kinezio juostos, šalčio ir šilumos kompresai, padedantys sumažinti tinimą ar pagreitinti atsistatymą. Esant didesniam raumenų skausmui, gali praversti nestiprūs nereceptiniai vaistai nuo skausmo, vartojami atsakingai ir pagal rekomendacijas.“

Anot vaistininkės, papildomai verta turėti magnio, kuris gali padėti sumažinti mėšlungio ir nuovargio riziką, ypač pradėjus aktyviau judėti. Kadangi sportuojant kartais gausiai prakaituojama, svarbu turėti elektrolitų tirpalų ar papildų, kurie padeda atkurti prarastus mineralus ir palaikyti skysčių balansą organizme.

Šildančių ir šaldančių tepalų poveikis

Šildantys ir šaldantys tepalai bei geliai gali padėti sumažinti diskomfortą po fizinio krūvio: šaldantys geliai dažniausiai naudojami iškart po treniruotės, nes jie padeda sumažinti skausmą, tinimą ir uždegiminę reakciją, o šildantys tepalai labiau tinka vėlesniame etape, kai jaučiamas raumenų sustingimas ar įtampa.

„Svarbu suprasti, kad šios priemonės nepašalina skausmo priežasties, o tik laikinai palengvina pojūčius. Didžiausią naudą jos duoda tuomet, kai yra derinamos su poilsiu, tempimo pratimais ir tinkamu krūvio reguliavimu“, – sako D. Saltanavičienė.

„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais. Naujausiais tyrimų bendrovės „Dive Group“ duomenimis, BENU vaistinių tinklo rezultatai ir toliau leidžia išlikti lyderių pozicijoje – tinklas užima pirmąją vietą pagal klientų aptarnavimo įgūdžius, patvirtindamas savo, kaip patikimo ir į klientus orientuoto partnerio, reputaciją.

Kai sveika mityba tampa daugelio siekiamybe, nuolatinis domėjimasis sveikais produktais, jų sudėtimi ir „švariu“ maistu iš pirmo žvilgnio atrodo pagirtinas ir netgi siektinas veiksmas – juk žmogus rūpinasi savo sveikata. Vis dėlto kartais šis siekis ima diktuoti kasdienius sprendimus, riboti socialinį gyvenimą ir kelti vidinę įtampą. Specialistės pasakoja, kaip atpažinti ortoreksiją, kodėl ją sunku diagnozuoti, kaip padėti sergančiajam ir kokių pasekmių gali turėti šio sutrikimo ignoravimas.

Ortoreksija – nesveikas santykis su maistu

„Vis daugiau žmonių šiandien siekia maitintis „teisingai“ – renkasi kokybišką maistą, skaito gaminių etiketes, vengia perteklinio cukraus ar perdirbtų produktų. Tačiau riba tarp sveiko rūpesčio ir žalingo savęs ribojimo kartais tampa labai plona. Pagrindinis skirtumas tarp subalansuotos mitybos ir per didelio savęs ribojimo yra gyvenimo kokybės rodiklis. Subalansuota  mityba gerina gyvenimo kokybę, o per didelis savęs ribojimas ją mažina“, – teigia BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė.

Jai pritaria ir psichologė Guostė Neverauskaitė, pabrėžianti, kad ortoreksija apibrėžia ne sveiką maistą, o veikiau nesveiką santykį su maistu. Tai – pernelyg griežtas maitinimasis „teisingai“, kuris tampa varginantis ir užvaldo žmogaus mintis, emocijas bei kasdienybę.

„Skirtumas nuo paprasto noro maitintis sveikiau slypi gebėjime prisitaikyti prie aplinkybių. Žmogus, kuris renkasi sveikesnę mitybą, gali prisitaikyti prie situacijų, valgyti įvairiai, patirti malonumą ir nejaučia stiprios kaltės nukrypęs nuo susikurtų sveikos mitybos taisyklių. Ortoreksijos atveju maistas skirstomas į „geras“ ir „blogas“ kategorijas, o nukrypimas nuo taisyklių sukelia nerimą, gėdą ar savęs nuvertinimą“, – sako psichologė.

Nesusijusi su noru kontroliuoti išvaizdą ir svorį

Pasak R. Uosienės, jei subalansuota mityba suteikia energijos, leidžia jaustis geriau ir išlieka lanksti, ortoreksija yra susijusi su per dideliu savęs ribojimu, draudimu sau valgyti tam tikrus maisto produktus be medicininės priežasties.

„Mintys apie sudėtį, etiketes ir „gaminių švarumą“ užima vis daugiau vietos  kasdienybėje. Jei pažeidus taisykles kyla stiprus kaltės jausmas ar noras „pasitaisyti“, tai – jau signalas, kad mityba nėra subalansuota“, – pastebi R. Uosienė.

G.Neverauskaitė pabrėžia, kad ortoreksija nekyla iš noro koreguoti savo išvaizdą ar svorį – paprastai ji atsiranda dėl vidinio nesaugumo jausmo, siekio suvaldyti savo suvartojamą maistą taip susikuriant kontrolės, saugumo ir vertės pojūtį. Ortoreksija gali likti nepastebima ilgą laiką, kadangi ji maskuojama disciplina, sąmoningumu ir atsakingumu. Tačiau šio sutrikimo problema yra ne maistas, o nuolatinis nerimas ir psichologinė įtampa, susijusi su maistu.

Pagalbos dažnai kreipiasi pavėluotai

„Ortoreksija dažniausiai vystosi palaipsniui ir prasideda nuo visiškai socialiai priimtino ir netgi skatinamo tikslo – noro būti sveikesniam ir „rūpintis savo kūnu“. Šis sutrikimas dažnai slepiasi po dietomis, socialinių tinklų patarimais ar sveikatingumo tendencijomis, todėl ribą tarp rūpinimosi savimi ir savęs alinimo atpažinti tampa sudėtinga“, – sako G. Neverauskaitė.

Jai pritaria ir R. Uosienė, teigianti, kad po sveikos mitybos kauke besislepianti ortoreksija dažnai vertinama kaip naudinga sveikatai, todėl pagalbos dažnai kreipiamasi pavėluotai.

Ortoreksijos pasekmės organizmui

Pasak R. Uosienės, ortoreksija gali sąlygoti pastovų nuovargį, silpnumą, šalčio pojūtį. Nukenčia ir nervų sistema – gali atsirasti dirglumas, nerimas, nuotaikų svyravimai. Maistas tampa ne energijos šaltiniu, o nuolatine įtampa, o ilgainiui gali nukentėti ir bendra savijauta – susilpnėti imunitetas, atsirasti miego sutrikimai, mažėti atsparumas stresui. Žmogus gyvena nuolatinio išsekimo režimu, klaidingai galvodamas, kad jo pasirinkimas stiprina sveikatą.

„Kai mityba tampa labai ribota, pirmiausia gali pradėti trūkti B grupės vitaminų, vitamino D, geležies, magnio, cinko, Omega-3 rūgščių. Šių medžiagų trūkumas gali sustiprinti nuovargį, žmogus gali jaustis išsekęs ir fiziškai, ir emociškai, skųstis prasta savijauta be aiškios priežasties. Vien maisto papildai negali kompensuoti pernelyg griežtos mitybos, jie gali tik laikinai sumažinti  maistinių medžiagų trūkumo pasekmes“, – teigia R. Uosienė.

Laiku negydoma ortoreksija, anot specialistės, lemia lėtinį organizmo išsekimą, hormonų pusiausvyros sutrikimus, vitaminų ar mineralų trūkumą, silpną imunitetą. Taip pat stipriai nukenčia ir nervų sistema – didėja nerimas, vargina nuolatinė savikontrolė, socialinė izoliacija.

Kaip atpažinti šį sutrikimą?

Ortoreksiją dažniausiai išduoda ne vienas konkretus poelgis, o bendras žmogaus elgesys. Pasak G. Neverauskaitės, pagrindiniai požymiai yra perdėtas maisto sudėties analizavimas, ilgas produktų tikrinimas, didėjantis maisto grupių eliminavimas be medicininės priežasties, socialinių situacijų vengimas dėl maisto – pavyzdžiui, vengiama eiti į svečius ar kavines.

„Toks elgesys susijęs su įvairiais jausmais ir išgyvenimais: jaučiamas stiprus nerimas ar kaltės jausmas suvalgius „neleistiną“ maistą, savivertė priklauso nuo to, „kaip švariai“ pavyko maitintis. Ortoreksiją galima įtarti tuomet, kai mityba nebe praturtina gyvenimą, o jį perdėtai riboja“, – pastebi psichologė.

Kelias atgal į gyvenimą

Pirmas žingsnis norint pasveikti – pripažinimas, kad mitybos kontrolė trukdo gyventi pilnavertišką gyvenimą.

„Ortoreksijos atveju dažnai pagalba būna efektyviausia, kai bendradarbiauja psichologas ir dietologas, tačiau svarbiausia yra išmokti valgyti be baimės, kaltės ir nuolatinės savikontrolės. Sveikimo procesas leidžia žmogui grįžti prie gyvenimo būdo, kuriame maistas vėl tampa viena iš jo dalių, o ne dėmesio centru“, – teigia G. Neverauskaitė.

Pasak R. Uosienės, kai griežtos mitybos taisyklės koreliuoja su bloga nuotaika, nuolatiniu nerimu ir jaučiama kalte dėl suvalgyto maisto, kai vengiama valgyti kartu su namiškiais draugais ar kolegomis, vertėtų kreiptis profesionalios pagalbos. „Tai gali būti signalai, nurodantys gilesnes psichologines problemas ar ligas, susijusias su pasirinktu mitybos būdu“, – pastebi ekspertė.

„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos produktais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų produktų asortimento, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru. BENU dirbantys specialistai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais. Naujausiais tyrimų bendrovės „Dive Group“ duomenimis, BENU vaistinių tinklo rezultatai ir toliau leidžia išlikti lyderių pozicijoje – tinklas užima pirmąją vietą pagal klientų aptarnavimo įgūdžius, patvirtindamas savo, kaip patikimo ir į klientus orientuoto partnerio, reputaciją.

Šeštadienį baigėsi lapkričio 12-15 dienomis Kėdainių arenoje vykęs jubiliejinis šimtasis Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionatas, kuriame išaiškinti visi geriausi šalies boksininkai.

Pirmoji dienos kova baigėsi panevėžietės Marijos Šmakotinaitės (svorio kategorija iki 48 kg) pergale. Boksininkė rezultatu 5:0 (30:27, 30:27, 30:27, 30:27, 30:27) įveikė šilutiškę Enriką Miknevičiūtę ir tapo Lietuvos čempione.

Dviejų kauniečių akistatoje Ugnė Vasiliauskaitė (iki 57 kg) rezultatu 5:0 (30:26, 30:27, 30:27, 29:28, 30:27) pranoko Viltę Savickaitę ir pirmą kartą karjeroje pelnė šalies pirmenybių aukso medalį.

Tryliktą kartą karjeroje Lietuvos čempione tapo klaipėdietė Ana Starovoitova (iki 60 kg), kuri po atkaklios kovos rezultatu 5:0 (28:27, 29:26, 29:26, 29:26, 28:27) nugalėjo kaunietę Beatričę Savickaitę.

Šilutiškė Jovita Pudžmytė (iki 65 kg) Lietuvos čempione tapo po to, kai ringe nepasirodė tauragiškė Iveta Majauskaitė. Tas pats nutiko ir dviejų sesių dvikovoje – tauragiškė Iveta Lešinskytė (iki 80 kg) nugalėtoja tapo kovoti atsisakius tauragiškei Gustei Lešinskytei.

Svorio kategorijos iki 70 kg finale išskirtinio palaikymo sulaukusi vilnietė Augustina Markelionytė rezultatu 4:1 (28:29, 29:28, 29:28, 30:27, 30:27) įveikė kaunietę Kamilę Kuktelionytę.

Jonavietis Klaidas Skulčas (iki 50 kg) savo varžovo iš Marijampolės Haroldo Mezanec finalo kovoje nesulaukė, tad tapo Lietuvos čempionu be kovos.

Pirmojoje vyrų kovoje kaunietis Raimondas Trapulionis (iki 55 kg) gana užtikrintai 5:0 (30:27, 30:27, 30:27, 30:27, 30:27) pranoko marijampolietį Gabrielių Mačiulį ir tapo šalies pirmenybių nugalėtoju.

Daugkartinis Lietuvos čempionas Edgaras Skurdelis (iki 60 kg) ir vėl tapo geriausiu Lietuvoje. Kaunietis efektingoje kovoje rezultatu 5:0 (30:26, 30:27, 30:26, 30:27, 30:26) nugalėjo jonavietį Matą Grigorianą.

Kėdainių boksininkas Nojus Šmatauskas svorio kategorijos iki 65 kg finale rezultatu 3:2 (28:29, 28:29, 29:28, 29:28, 29:28) nukarūnavo anksčiau šalyje geriausiu buvusį kaunietį Nedą Gudomską ir tapo Lietuvos čempionu.

Užtikrintai finale pasirodė daugkartinis Lietuvos čempionas kaunietis Aleksandras Trofimčiukas, kuris svorio kategorijos iki 70 kg kovoje aiškia persvara antrajame raunde įveikė panevėžietį Edgarą Trotenskį.

Vilnietis Davidas Ratovičius (iki 75 kg) finale rezultatu 5:0 (30:27, 30:28, 30:27, 30:27, 30:27) pranoko kaunietį Pijų Valioką ir tapo Lietuvos čempionu. Dviejų kauniečių finalo akistatoje pranašesnis buvo Arvydas Dainys (iki 80 kg), rezultatu 3:2 (28:29, 29:28, 29:28, 28:29, 29:28) nugalėjęs Gabrielių Savicką.

Bene įdomiausios kovos sulaukta svorio kategorijos iki 85 kg finale, kur vilnietis Darius Voišnarovičius po atkaklios kovos rezultatu 4:1 (29:28, 29:28, 29:28, 29:28, 28:29) įveikė kaunietį Arną Kazakevičių.

Paskutiniame vakaro susitikime kaunietis Jonas Jazevičius (iki 90 kg) daugiau nei užtikrintai susitvarkė su Dominyku Kropa iš Vilniaus rajono – kova buvo nutraukta antrajame raunde, kai ją sustabdė D. Kropos sekundantas.

Sunkiausioje vyrų svorio kategorijoje virš 90 kg kova neįvyko – kėdainietis Andrius Ivanovas boksuotis atsisakė, tad Algirdas Baniulis tapo Lietuvos čempionu.

Dar trys merginos šalies pirmenybių nugalėtojomis tapo be konkurencijos – tauragiškė Milda Altaravičiūtė (iki 51 kg), kaunietė Anželika Gumbaraitė (iki 54 kg) ir šilutiškė Aistė Rimkienė (virš 80 kg) savo svorio kategorijose pasipriešinimo nesulaukė.

„Šimtas Lietuvos čempionatų, šimtas Tautiškų giesmių ir šimtasis kartas, kai galime matyti geriausius šalies boksininkus vienoje vietoje. Kėdainiams ši šventė buvo svarbi – tai plika akimi matoma šiandien boksininkus palaikiusiose tribūnose. Kai kurie sportininkai apgynė čempionų titulus, kai kurie pirmą kartą ar po pertraukos tapo geriausiais Lietuvoje. Esu tikras, kad iš šių boksininkų bus suformuota pajėgi šalies rinktinė“, – čempionatą vertino Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Iš viso čempionate dalyvavo 67 boksininkai – 47 vyrai ir 20 moterų. Vyrai varžėsi dešimtyje svorio kategorijų, moterys – devyniose.

Tęsiasi lapkričio 12-15 dienomis Kėdainių arenoje vykstantis jubiliejinis šimtasis Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionatas, kuriame paaiškėjo visi finalinių kovų dalyviai.

Pirmojoje pusfinalio kovoje Marija Šmakotinaitė (svorio kategorija iki 48 kg) ringe nesulaukė Rugilės Čiapaitės iš Panevėžio rajono, tad be kovos pateko į pirmenybių finalą.

Užtikrintai pusfinalyje susitvarkė kaunietis Aleksandras Trofimčiukas (iki 70 kg), rezultatu 5:0 (30:26, 30:26, 30:26, 30:26, 30:26) įveikęs klaipėdietį Donatsą Rokisą. Kitame pusfinalyje į finalą žengė panevėžietis Edgaras Trotenskis (iki 70 kg), kuris 5:0 (29:28, 29:28, 30:27, 29:28, 30:27) nugalėjo kaunietį Armandą Kregždę.

Kaunietis Pijus Valiokas (iki 75 kg) rezultatu 4:1 (29:28, 29:28, 29:28, 27:30, 29:28) pranoko klaipėdietį Paulių Žymančių, o vilnietis Davidas Ratovičius aiškia persvara trečiajame raunde įveikė Kėdainių legendą Andrejų Tkaličių.

Arvydas Dainys (iki 80 kg) iš Kauno pusfinalyje rezultatu 5:0 (30:27, 30:26, 30:27, 30:27, 30:27) nepaliko vilčių vilniečiui Gzegozui Macinkevičiui, o kaunietis Gabrielius Savickas (iki 80 kg) pergalę šventė po to, kai kovą antrajame raunde nutraukė vilniečio Dominyko Ragausko sekundantas.

Galiausiai paaiškėjo ir svorio kategorijos iki 85 kg finalininkai. Dviejų vilniečių akistatoje Darius Voišnarovičius rezultatu 4:0 (28:28, 29:27, 30:26, 29:27, 29:27) nugalėjo Martiną Moisejenko, o dviejų kauniečių dvikovoje Arnas Kazakevičius 4:1 (30:27, 28:29, 30:27, 30:27, 30:27) pranoko Rolandą Megelinską.

Šeštadienį (lapkričio 15 d.) nuo 13 val. Kėdainių arenoje susirinkę pajėgiausi šalies boksininkai susitiks finalinėse dvikovose. Iš viso bokso aistruolių laukia šešiolika finalo kovų – 10 vyrų ir 6 moterų susitikimai. Įėjimas į renginį – nemokamas.

Visas Lietuvos bokso čempionato kovas bokso aistruoliai gali pamatyti neišėję iš namų – šalies pirmenybių akistatos transliuojamos Lietuvos bokso federacijos feisbuko paskyroje.

Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai, išmanieji įrenginiai, virtualios platformos ir duomenų analitika sportą daro ne tik išmanesnį, bet ir socialiai atviresnį, patogesnį bei labiau prieinamą skirtingoms visuomenės grupėms. Ekspertė atsako, kaip šie pokyčiai keičia mūsų sportavimo įpročius ir ar dar liko erdvės naujoms inovacijoms.

Skaitmeninė sporto transformacija

Inovacijos keičia sporto ekosistemą iš esmės. Vis daugiau startuolių ir įmonių kuria sprendimus, kurie padeda ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir kiekvienam žmogui lengviau sportuoti, rasti bendraminčių, dalyvauti treniruotėse ar stebėti savo progresą realiu laiku. Technologijos naikina fizinius atstumus – sportuoti su treneriu šiandien galima iš bet kurios pasaulio vietos.

„Matome augantį sprendimų, kurie jungia sporto bendruomenes, skaičių – platformos padeda rasti treniruočių partnerių, dalintis įranga ar susiburti grupinėms veikloms. Tai ne tik didina motyvaciją, bet ir stiprina sporto, kaip socialinio reiškinio, vaidmenį. Didėjantis įsitraukimas rodo, kad žmonėms rūpi ne tik rezultatas, bet ir emocija bei priklausymo jausmas“, – pasakoja „Solve for Tomorrow“ programos partnerė, Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Ekspertė teigia, kad technologijos taip pat verčia keistis sporto paslaugų tiekėjus. Treneriai ir klubai šiandien konkuruoja ne tik paslaugos kokybe, bet ir skaitmenine patirtimi – galimybe treniruotis namuose, kelionėje ar net virtualioje realybėje. Tačiau kartu su privalumais atsiranda ir pareiga užtikrinti duomenų saugumą, atsakingai naudoti technologijas ir nepamiršti žmogiško ryšio svarbos.

Dirbtinis intelektas – asmeninis treneris kiekvienam

I.Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad didžiausias šiandienos iššūkis sporte – ne pradėti judėti, bet išlaikyti įprotį, o dirbtinis intelektas čia tampa vienu svarbiausių pagalbininku. Išmanieji laikrodžiai, programėlės padeda stebėti žingsnius, pulsą, miegą ir savijautą, o dirbtinis intelektas suteikia aiškų grįžtamąjį ryšį.

„Dirbtinis intelektas šiandien veikia kaip realus treneris, padedantis pažinti savo kūną ir priimti teisingus sprendimus. Jis analizuoja duomenis, prognozuoja traumų rizikas, siūlo pratimų pokyčius ir motyvuoja tęsti rodydamas rezultatus. Žmonės mato progresą, o tai sustiprina kiekvieno vidinę motyvaciją“, – sako ekspertė.

Technologiniai sprendimai taip pat prisideda prie fizinio aktyvumo prieinamumo tiems, kuriems tradicinės sporto formos nepatogios ar bauginančios. Virtualūs treneriai leidžia jaustis saugiau, pradėti be spaudimo. Tai ypač svarbu paaugliams, kuriems emocinis komfortas sportuojant itin reikšmingas.

Jaunimas sporto inovacijų priešakyje

Ekspertė pažymi, kad jauni žmonės šiandien turi daugiau galimybių kurti inovacijas nei bet kada anksčiau. Įrankiai prieinami, technologijos lengvai pasiekiamos, o informacijos kiekis leidžia mokytis greitai ir savarankiškai. Tačiau svarbiausia – smalsumas, empatija ir noras spręsti realias problemas.

„Idėjos turi spręsti realias problemas: kaip padėti daugiau žmonių įtraukti į fizinį aktyvumą ar motyvuoti judėti. Matome augantį susidomėjimą technologijomis – tiek iš jaunimo, tiek iš verslo. Žmonės vis labiau suvokia, kad technologijos gali ne tik padėti gerinti individualius sportinius rezultatus, bet ir prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo, įtraukiant įvairias socialines grupes, jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones“, – sako I. Gendroliūtė-Gerulienė.

I.Gendroliūtė-Gerulienė sako, kad Lietuvoje jauni kūrėjai gali jungtis į inovacijų bendruomenes, dalyvauti hakatonuose ir programose, kurios skatina eksperimentuoti su prototipais ir testuoti savo idėjas realiomis sąlygomis. Vienos tokių programų – „Samsung: organizuojama „Solve for Tomorrow“ mokinių socialinės atsakomybės programa ar Inovacijų agentūros ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota bei „Lietuvos Junior Achievement“ įgyvendinama programa „Accelerator X“.

Mokiniai jau pradeda kurti idėjas, kurios skatintų sportą

Pasibaigus šių metų 9-12 kl. moksleivių idėjų konkurso „Solve for Tomorrow“ registracijai, suformuotos moksleivių komandos žengia į kitą etapą – pradeda kurti ir vystyti technologines idėjas, skirtas skatinti bendraamžių fizinį aktyvumą ir padaryti sportą patrauklesnį kiekvienam.

„Džiaugiamės matydami tokį didelį jaunų žmonių susidomėjimą ir aktyvumą. Šiemet prie konkurso Lietuvoje prisijungė 66 kūrybingų mokinių komandos, o visose trijose Baltijos šalyse – net 213. Dabar jų laukia įdomiausia kelionės dalis – idėjų kūrimas ir jų pirmieji žingsniai realaus pritaikymo link“, – sako programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Tolimesniuose etapuose komandas konsultuos mentoriai iš sporto, inovacijų ir švietimo sričių. Vėliau projekto dalyviai pristatys savo sprendimus komisijai, o geriausiųjų lauks prizai ir galimybė tęsti idėjų vystymą bei įgyvendinimą.

Renginio organizatorių, draugų ir varžovų sveikinimai ralio „Aplink Lietuvą“ nugalėtojams Tadui Vitkevičiui ir Linui Žvinakevičiui, aukštyn keliantiems pagrindinį varžybų trofėjų – Lietuvos Respublikos Prezidento taurę.

Tai bene ryškiausias sostinės S. Daukanto aikštėje finišavusio 34-ojo ralio „Aplink Lietuvą“ akcentas, įstrigęs ne vien nugalėtojų atmintyje.

Dar tebelaikydami pagrindinį iškovojimą, kurį jiems aidint ovacijoms įteikė Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas, nugalėtojai neslėpė, jog atnaujintą ralį jie laikė vienu iš pasirengimo etapų garsiajam Monte Karlo raliui, kuriame jie startuos kitąmet.

„Ši pergalė kartu liudija, jog mūsų pasirengimo programa atsakingai išvykai į Monaką irgi nenukrypsta nuo numatyto plano, – šypsojosi T. Vitkevičius.

– Esu labai dėkingas savo šturmanui Linui, garsėjančiam precizišku kelio ir laiko skaičiavimu, ką jis įrodė ir šiame ralyje ir kas nemenka dalimi lėmė mūsų laimėjimą. Manyčiau, jog Lino indėlis į pergalę vertas visų 75 procentų“, – savo šturmaną gyrė „Tesla Model Y“ vairavęs T. Vitkevičius.

Ketvirtasis Tado bandymas

Vilniškės įmonės „Vilduja“ vadovas T. Vitkevičius automobilių sporte debiutavo, šiandieniniais masteliais, vėlai, 2019 metais VšĮ „Saugaus rato“ rengiamame istorinių automobilių ralyje. Ir „užsikabino“. Vėliau jis tapo nepakeičiamu šių ralių, taip pat veteranų velykinio bei kalėdinio slalomų, „Kauno rudens“ ralių ir kitų lenktynių dalyviu. Tadas keitė tik automobilius : pradėjęs nuo kuklaus ZAZ 965 vėliau sėdo prie „SAAB 96 V4“ vairo, o dabar pergalę iškovojo su elektromobiliu „Tesla Model Y“.

Tai buvo jau ketvirtas kartas, kai Tadas šturmavo seniausią šalyje rengiamą ralį „Aplink Lietuvą“, prasidėjusį dar 1931 metais ir davusį pradžią Lietuvos automobilių sportui.

„Atėjau, pamačiau, nugalėjau!“ – olimpinis principas skamba iškiliai, tačiau Prezidento taurės laimėtojų pergalė nebuvo lengva, nors jų ekipažas ir dominavo dvi dienas. Pakanka pasakyti, jog net paskutinę vietą užėmęs duetas yra laimėjęs vieną iš varžybų etapų. O tai liudija atkaklią ir permainingą kovą, vykusią 34-ojo ralio „Aplink Lietuvą“ trasose.

Dar vienas akivaizdus to įrodymas vienų favoritais laikytų asociacijos „Vilniaus miesto sportinio vairavimo centras“ atstovų Andrejus Savčenko ir Kęstučio Taškūno, vairavusių ralio automobiliu tituluojamą „Renault“, nesėkmė. Ekipažas pavėlavo į laiko kontrolės punktą ir gavo solidžią baudą, nubloškusią juos net į dešimtąją vietą.

Jei ne gauta bauda, jie būtų stovėję ant antrojo nugalėtojų pakylos laiptelio.

Nors Ričardas ir jo sūnus Jurgis Savickai neiškovojo prizų, tačiau verti didžiausių pagyrų. Dar neseniai Europos automobilių kroso čempionate kovęsis Ričardas, net ir ištiktas negalios, neapleido automobilių sporto ir sėkmingai finišavo. Na, o sėkmė? Ji neabejotinai nusišypsos rytoj, tik reikia ja tikėti.

Svajas apie pergalę teko atidėti

Vienais pagrindinių favoritų dar prieš lenktynes daugelis laikė daugkartinį šalies automobilių ralio čempioną Vytautą Švedą, kuris drauge su Vincu Gerdžiūnu vairavo „Audi A6 e-tron“.

Juolab, kad šių lenktynių pagrindinį trofėjų jie jau buvo laikę savo rankose.

V.Švedas su Žilvinu Sakalausku Prezidento taure džiaugėsi 2008 m, o V. Gerdžiūnas šį apdovanojimą buvo laimėjęs tris kartus – 1997 m. su Virginijumi Simanavičiumi, 2000 m. su Arvydu Šinkūnu, o 2014 m. – su sūnumi Gyčiu.

Ir šįsyk iki dar vienos pergalės darniam kauniečių duetui pristigo nedaug, tačiau jie turėjo tenkintis antrąja vieta.

Prizinę vietą Vytautui su Vincu „pasaldino“ laimėta Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio

taurė, skirta už geriausius pasiekimus Kauno regione.

Dar mažesnis, vos 10 taškų deficitas skyrė trečiuosius prizininkus nuo antrųjų. Trečiąja vieta šįsyk džiaugėsi Laimonas Latvėnas su Dovydu Bitvinsku, vairavę „Cupra Born 150“.

Užtat tretieji prizininkai buvo tiksliausi Rokiškio rajono apylinkėse ir už tai pelnė Rokiškio mero Ramūno Godeliausko taurę.

Į pirmąjį prizininkų šešetuką dar pateko Gytis Patembergas su Justu Lengvinu („Voyah Courage“), Vitoldas Milius su Aidu Bubinu („Nissan Ariya Nismo“) ir Saulius Girniukaitis su Domu Taškūnu („Volkswagen ID4“).

Elektrėnų apylinkėse teisėjai geriausiai įvertino dviejų Vidmantų – Petronio ir Dailidės – pasirodymą su „Škoda Elroq 85“, už ką jiems savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius įteikė savo taurę, o Kupiškio mero Algirdo Raslano taure vicemeras Valdas Šateika apdovanojo Vitoldą Milių su Aidu Bubinu, vairavusius „Nissan Ariya Nismo“.

Ralį surado ir kitų įskaitų dalyviai

Elektromobilių vairuotojai kovėsi dėl Prezidento taurės, o kitų ralio įskaitų dalyviai – dėl organizatorių bei rėmėjų taurių ir kitų prizų.

Standartinių automobilių klasėje ryškią pergalę laimėjo abu Vytautai Mackoniai su „Cupra Terramar“, išsivežę dar ir Vilniaus rajono mero Robert Duchnevič taurę. Jie aplenkė su „Mini Couper R55“ važiavusius Valdemarą Maciukevičių su Pauliumi Praninsku.

Seniausių istorinių automobilių, „Oldtimer“, kategorijoje pergalę šventė Arūnas Beniušis su

Andriumi Vaitiekūnu, vairavę MG MGB bei džiaugęsi ir Zarasų merės Nijolės Guobienės taure.

Nugalėtojų ekipaže važiavęs Andrius antrąją vietą užleido savo tėvui Linui ir broliui Justui Vaitiekūnams, pilotavusiems egzotiškąjį „Volkswagen Karmann Ghia“, o treti šioje klasėje liko Julius Šimkus su Egidijumi Karmonu, vairavę SAAB 96.

Naujesnių, „Yongtimer“ istorinių automobilių klasėje įtikinamą pergalę šventė Tadas Medelinskas su Evelina Žvinakevičiūte, važiavę su „Volvo 240“.

Antri šioje klasėje liko Saulius Pauliukas su Ugne Bižanaite-Pauliukiene („Porsche 944 S2“), o treti – Algimantas Barila ir Arnas Katinas (VAZ 21051).

Pastangos pateisino lūkesčius

34-asis ralis „Aplink Lietuvą“ sekmadienio pavakarę tapo istorija. Turtingoje renginio epopėjoje tai buvo visgi neeilinis ralis, kurį egzaminavo nemenkos permainos.

Pirmą kartą dėl Lietuvos Prezidento taurės tikslaus važiavimo ralyje varžėsi išimtinai tik elektromobilių vairuotojai, o pačios lenktynės daugeliui gal kiek netikėtai tapo kandidatiniu „FIA Eco Rally Cup“ renginiu. Tai didelė atsakomybės našta ne vien organizatoriams.

„Dabar, kai jau S. Daukanto aikštė Vilniuje pamažu tuštėja po finišo ceremonijos, galiu pasijausti esąs tikrai laimingas, nes visos abejonės ir dvejonės tapo kūnu ir pasiteisino, o ralis absoliučiai daugumai patiko. Regis, ir iš Italijos specialiai į šias lenktynes atvykusiam FIA stebėtojui Angelo Raffaele Pelillo, – kalbėjo pagrindinis ralio „Aplink Lietuvą“ organizatorius, kitąmet garbingą 100-čio jubiliejų švęsiančio LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis. – Dabar dar turime laiko kas taisytina pataisyti ir rengtis kitų metų raliui, jau radusiam vietos 2026 metų FIA „EcoRally Cup“ kalendoriuje. Tai mus įpareigoja ir garbingas šių lenktynių vardas, ir ne mažiau garsi jų istorija“.

Pakiliai nusiteikę skirstėsi ir ralio dalyviai bei žiūrovai.

„Nors pradžia buvo tikrai nelengva, regis, ne vienam tik mūsų ekipažui, tačiau su kiekviena nauja užduotimi pamažu įsivažiavome ir viskas stojo į savo vietas, – sakė trečiasis pasibaigusių lenktynių prizininkas L. Latvėnas. – Bene labiausiai vilioja patrauklus iš pagrindų atnaujinto ralio formatas, todėl neabejoju, kad renginys pritrauks ir naujų dalyvių, ir žiūrovų“.

Penktadienio vakarą Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, šalia ne tik kauniečių pamėgto Soboro duotas startas seniausiam, nuo 1931 m. liepos 24 d. rengiamam automobilių raliui „Aplink Lietuvą“ šalies Prezidento taurei laimėti.

Nors nuo pirmųjų tokių lenktynių jau prabėgo 94 metai, tačiau šiemetinis ralis tik 34-asis sudėtingoje jo istorijoje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atkūrus šį ralį nuo pat pirmojo rengiančio Lietuvos automobilių klubo (LAK) veiklą, nuo 1996 m raliai „Aplink Lietuvą“ vyksta kasmet.

Iš pagrindų pakitęs renginio veidas

„Esu automobilių sporto ir ypač ralio gerbėjas, tačiau dar neteko regėti lenktynių, prie kurių starto linijos išsirikiuotų tiek naujų, šių ar praėjusių metų gamybos automobilių, – stebėjosi į ralio atidarymą iš Suvalkijos atvykęs Ričardas Buteikis. – Jei jie nebūtų apklijuoti ralio atributika, nieku gyvu nepatikėčiau, jog tai sportininkų automobiliai“.

Ralio mėgėjas iš tiesų pastebėjo bene pagrindinį veidą pakeitusių lenktynių bruožą, ko gero duosiantį impulsą ir į kitų varžybų trasas išvairuoti naujesnius, saugesnius automobilius.

Iš 15 ralyje „Aplink Lietuvą“ startuojančių elektromobilių net 8 šių metų gamybos, o seniausias šioje kategorijoje – tik ketverių metų.

Standartinių automobilių klasėje besivaržantys abu Vytautai Mackoniai į trasą išvairuos irgi tik šiais metais pagamintą „Cupra Terramar“.

Rungtyniaujančių istorinių automobilių įskaitoje Oldtimer klasėje keturi ratai tik techniniame automobilio pase alsuoja giloka, tačiau nejuntama senatve, kuri nieko nestebina. Būtent tai ir yra tokia vis labiau populiarėjanti klasė, kurioje 1973 metų gamybos Juliaus Šimkaus su Egidijumi Karmonu SAAB 96 ar Arūno Beniušio su Andriumi Vaitiekūnu MG MGB jaučiasi kaip žuvys vandenyje.

Pakitęs šiemetinio ralio „Aplink Lietuvą“ veidas bene labiausiai juntamas pačioje lenktynių organizacijoje.

Dėl garbingiausio trofėjaus – Prezidento taurės – tikslaus važiavimo ralyje varžysis tik elektromobilių vairuotojai, kuriems šios lenktynės – kandidatinis „FIA Eco Rally Cup“ renginys.

Atskirose įskaitose rungsis istorinių ir standartinių automobilių vairuotojai.

Sugrįžta ne į tuos pačius vandenis

Jei nauji automobiliai, kurių daugelis dar nematytų, žiūrovams kėlė malonią nuostabą, tai regėti ir pažįstami ralio dalyvių veidai sugrąžino į šias kelis dešimtmečius skaičiuojančias lenktynes.

Bene daugiausia dėmesio susilaukė daugkartinis šalies automobilių ralio čempionas Vytautas Švedas, kuris drauge su dar vienu šio sporto meistru Vincu Gerdžiūnu vairuos elektromobilį „Audi A6 e-tron“.

Jei šiam tandemui pavyktų iškovoti pagrindinį ralio trofėjų, V. Švedo sportinių laimėjimų kolekcijoje Prezidento taurė būtų antroji (pirmąją jis su Žilvinu Sakalausku iškovojo 2008 m), o Vytauto šturmanas Vincas dar labiau tituluotas.

Prezidento taurę V. Gerdžiūnas yra laimėjęs tris kartus – 1997 m. su Virginijumi Simanavičiumi, 2000 m. su Arvydu Šinkūnu, o 2014 m. – su sūnumi Gyčiu.

„Tai buvo jau seniai, todėl mes su Vytautu grįžtame anaiptol ne į tuos pačius vandenis, – lenktynių spaudos centrui sakė V. Gerdžiūnas. – Ko gero atsinaujinęs ralis bus sunkiausias iš visų jau įvykusių ne tik mums, bet ir absoliučiai visiems dalyviams, nes privers prisiminti primirštą ir kažkada buvusį labai populiarų kelio atstumo ir laiko skaičiavimą bei daugelį kitų plonybių“.

V.Gerdžiūnas teigiamai vertina pasikeitusį ralio formatą, kurio anaiptol nelaiko duokle madai.

„Nors pats jau gerą dešimtmetį vairuoju elektromobilį ir manau, jog tai geriausias pagalbininkas bent jau mieste, ne trimituoju, kad viskas turi būti orientuojama tik į elektromobilius. Tačiau tai, kad galimybę varžytis rado ir elektromobilių vairuotojai, visokeriopai sveikintina iniciatyva, nes būtent elektromobiliai – ateities, ir jau ne tolimos, transportas“, – įsitikinęs V. Gerdžiūnas.

Patyrę, vienais iš favoritų laikomi Vincas su Vytautu ir patys supranta, jog lengva tikrai nebus.

Mesti jiems pirštinę kupini ryžto ir asociacijos „Vilniaus miesto sportinio vairavimo centras“ atstovai Andrejus Savčenko su Kęstučiu Taškūnu, vairuojantys „Renault 5 E-Tech Electric“, ir „Deals On Wheels“ komandos atstovai Gytis Patembergas su Justu Lengvinu, pasitelkę „Tesla Model 3“, ir maratoninių kelionių automobiliais bei motociklais autoriai, kurių žygiai yra radę vietos ir Gineso rekordų knygose, Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas su „Nissan Ariya Nismo“, ir daugkartiniai legendinio Monte Karlo ralio dalyviai Tadas Vitkevičius ir Linas Žvinakevičius su „Tesla Model Y“, ir Laimonas Latvėnas su Dovydu Bitvinsku, trumpiausio kelio į finišą ieškosiantys su „Cupra Born 150“ ir daugelis kitų.

Pateikti netikėtą siurprizą tikisi ir pirmą kartą ralių „Aplink Lietuvą“ istorijoje „Volvo FH Electric“ 4×2 vilkiką, aprūpintą 540 kWh talpos baterijomis, vairuosiantys „Volvo Trucks Lietuva“ įmonės transporto sprendimų konsultantas Ramūnas Kriuklis su šturmanu, „Volvo Trucks Lietuva“ tvaraus transporto ekspertu Mariumi Beniuliu.

Nors šalia šio monstro kukliai atrodo Augustės ir Juliaus Rupšių „Hyundai Inster“, tačiau šis duetas irgi nelinkęs tenkintis statistų vaidmeniu.

Dėkojo už pasitikėjimą ir linkėjo gero finišo

34-ojo ralio „Aplink Lietuvą“ ir jo dalyvių prisistatymą užbaigė lenktynių atidarymo ceremonija, kurią pradėjęs ralio pagrindinis organizatorius, kitais metais įkūrimo 100-tį minėsiančio LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis padėkojo visiems dalyviams ir palinkėjo greito ir saugaus kelio į lenktynių finišą.

„Vildamiesi, jog atnaujinto formato raliai „Aplink Lietuvą“ taps vienomis moderniausių lenktynių Lietuvoje, šiandien mes verčiame naują puslapį šių lenktynių istorijoje, – kalbėjo R. Dovidaitis. – Galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų pirmuosius žingsnius atsinaujinimo linkme iškart lydėjo pripažinimas. Tarptautinė automobilių sporto federacija (FIA) jau įtraukė kitais metais vyksiantį ralį „Aplink Lietuvą“ į 2026 metų FIA EKO ralių  kalendorių. Šią žinią mes priimame kaip didžiulį FIA pasitikėjimą šalies automobilių sporto organizatoriais, o drauge ir nemenką įpareigojimą. Už pastangas pripažinimo linkme norime nuoširdžiai padėkoti iš Italijos atvykusiam FIA stebėtojui Angelo Raffaele Pelillo“.

FIA stebėtojas A. R. Pelillo pasveikino seniausio šalyje automobilių ralio „Aplink Lietuvą“, paženklinusio ir automobilių sporto pradžią Lietuvoje, dalyvius ir organizatorius, linkėjo, kad ryžtingai atnaujintas ralis kasmet taptų vis populiaresnis.

Beje, iškart po renginio atidarymo FIA stebėtojas A. R. Pelillo sėdo prie ralio automobiliu tituluojamo „Renault” vairo, pasirinkęs „Renault Symbioz“, o organizatoriams palikęs kiek erdvesnius „Renault Espace“.

Pro starto arką prariedėjo per tris dešimtis ralyje ar jo atidarymo ceremonijoje dalyvaujančių automobilių, kurių po renginio uvertiūros didžiausi iššūkiai laukia šeštadienį ir sekmadienį, kai reiks įveikti atitinkamai 479,91 km su 114,50 km reguliarumo etapų ir 267,66 km su 261,9 km reguliarumo etapų.

Šeštadienį 8 val. ralio dalyviai dienos kovas pradės Raudondvaryje.

34-asis ralis „Aplink Lietuvą“ finišuos sekmadienį, spalio 26 d., 16 val. Vilniuje, S. Daukanto aikštėje šalia prezidentūros.

Jau rugsėjo 20 d., šeštadienį prasideda 2025-2026 m. Lietuvos krepšinio lygos, kurią remia „Betsson“ sezonas, o kartu su juo startuoja ir nauja krepšinio transliacijų era. Žiūrovai visas sezono varžybas nuo šiol galės stebėti per „Telia Play“ platformą, kurioje jų laukia visų sezono rungtynių archyvas, 10 minučių rungtynių santraukos bei išskirtinis turinys.

Naujasis nacionalinio krepšinio čempionato sezonas bus kiek kitoks. Čempionate varžysis 9 komandos, su į lygą sugrįžtančia „Gargždų“ ekipa. Tiesa, anksčiau Lietuvoje neregėtos naujovės, kuriomis siekiama pagerinti žiūrovų patirtį, pasiekė ir krepšinio transliacijų rinką.

Pirmą kartą nacionalinės krepšinio lygos rungtynių transliacijų istorijoje žiūrovai galės pasirinkti greitą, skubantiems ir laiką taupantiems žmonėms skirtą formatą: iškart po rungtynių „Telia Play“ platformoje bus galima peržiūrėti 10 minučių trukmės santraukas. Lemtingi metimai, dramatiškos akimirkos, karščiausios sirgalių emocijos – viskas vienoje dinamiškoje apžvalgoje tiems, kurie nori sutaupyti laiko, bet nepraleisti svarbiausių rungtynių momentų.

„Nuosekliai kuriame tokią platformą, kurioje kiekvienas gali atrasti turinį pagal savo poreikius – nuo lietuviškų filmų ir pasaulinių serialų iki stipriausių sporto lygų transliacijų. Aukščiausios vietinės krepšinio lygos retransliacija mums yra istorinis žingsnis ne tik plečiant platformos turinio įvairovę, tačiau ir suteikiant galimybę žiūrovams patiems pasirinkti, kaip nori vartoti pateikiamą turinį – tiesiogiai, peržiūrint įrašus ar greitai apžvelgiant svarbiausius rungtynių momentus. Džiugu, kad būsime pirmieji rinkoje pasiūlę naujus krepšinio žiūrėjimo formatus, o ateityje krepšinio aistruoliai „Telia Play“ platformoje galės mėgautis ir išskirtiniais pokalbiais su treneriais bei žaidėjais“, – sakė Vitalija Kibildė, „Telia Play“ vadovė.

Nuo rugsėjo 20 d., pradedant sezoną Kauno „Žalgirio“ ir „Jonavos“ bei Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ dvikovomis, krepšinio gerbėjai „Telia Play“ platformoje galės stebėti apie 200 vietinės krepšinio lygos 2025/2026 m. sezono rungtynių. Visos rungtynės be jokio papildomo mokesčio bus įskaičiuotos į beveik visus televizijos planus.

„Kiekvieną sezoną siekiame ne tik kelti sportinį lygį, bet ir gerinti žiūrovų patirtį. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su „Telia Play“ galime pasiūlyti modernius, lankstų gyvenimo būdą atitinkančius krepšinio transliacijų formatus. Trumpesnės rungtynių santraukos, galimybė bet kada peržiūrėti įrašus ir aukšta turinio kokybė – tai žingsnis į priekį visai mūsų lygai ir jos aistruoliams“, – teigė Rasa Liuimienė, LKL, kurią remia „Betsson“ generalinė direktorė.

„Telia Play“ taip pat siūlo unikalią galimybę viso sezono metu peržiūrėti rungtynių įrašus iš naujo. Tai reiškia, kad žiūrovai gali bet kada grįžti prie mėgstamų akimirkų, pasivyti praleistus mačus arba dar kartą išgyventi įspūdingas pergales.

Vartotojai, turintys atitinkamus „Telia Play“ planus, visas aukščiausios šalies krepšinio lygos varžybas galės žiūrėti ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės šalyse be jokių papildomų mokesčių.

Jau artėjantį šeštadienį Elektrėnuose įvyks penktasis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas „Berner Rally Elektrėnai“. Jame prie starto stos beveik 80 ekipažų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Dalyvių sąraše – ir projekto „Aš – ralistas“ laimėtojas bei praėjusių metų Mini ralio čempionas Ovidijus Vaštakas, kuriam stenogramą skaitys Matas Žalandauskas.

Buvo atsidūręs kryžkelėje

Prieš šias varžybas Ovidijus Vaštakas sutiko pasidalinti savo mintimis ne tik apie artėjantį penktąjį sezono etapą, bet ir apskritai apie jo karjeros šuolį, kai po pergalės projekte „Aš – ralistas“ jis žengė į Lietuvos automobilių Mini ralio čempionatą ir jau debiutiniame sezone su šturmanu Ervinu Snitku tapo šalies čempionais.

Pasibaigus projektui Ovidijui Vaštakui teko sukti galvą, ką daryti toliau – važiuoti Mini ralyje, siekti aukštesnės lygos, o galbūt sudėti ginklus ir iš ralio pasitraukti.

Nors sportininko norai tuomet buvo didesni už galimybes, pagalbos ranką jam ištiesė partneriai, padėję įveikti finansinius iššūkius ir pakloję pagrindą kupiškėno svajonei startuoti aukščiausioje šalies ralio lygoje – Lietuvos automobilių ralio čempionate.

„Buvo tikrai didelis noras kilti aukščiau ir nesustoti. Reikėjo pasinaudoti tuo momentu, kad turiu pirmą čempiono titulą. Aišku, žingsnis iš Mini ralio į A lygą buvo didelis ir rimtas. Vien trasų, greičio prasme. Mini ralyje penktą bėgį jungdavome tik keletą kartų per sezoną, o čia nuolat reikia važiuoti aukščiausia pavara. Tai buvo tikrai rimtas iššūkis.

Kitas iššūkis buvo biudžetas. Laimėjus projektą „Aš – ralistas“ visas mano sezonas Mini ralyje buvo finansuotas iš šio projekto, o šiemet teko galvoti, kaip surinkti finansus sezonui A lygoje. Tikrai nebuvo lengva. Daugiausiai prie mano sezono prisidėjo Kupiškio rajono savivaldybė. Pagrinde jų dėka galiu čia būti. Taip pat prisidėjo „Nordis“ kompanija ir Evaldas Kvederis.

Apskritai be partnerių pagalbos tikrai neišvažiuočiau į ralį, todėl esu dėkingas visiems, kurie manimi tiki ir padėjo tęsti svajonę važiuoti ralyje“, – kalbėjo Ovidijus Vaštakas.

Prie Ovidijaus Vaštako dalyvavimo sezone prisidėjo ir daugelis fanų, mat kupiškėnas įkūrė VšĮ „OV Racing“, turinčią paramos gavėjo statusą. Būtent per 1,2 proc. gyventojų pajamų mokestį sportininkui suteikti paramą galėjo ir visi prijaučiantys.

Ovidijui Vaštakui išpildyti savo svajonę varžytis aukščiausioje šalies ralio lygoje taip pat padėjo UAB „Abepa“ ir Paulius Beniušis, UAB „Eglaidija“ ir Audronis Gulbinas, „DAS Performance“, UAB „Rotoma“, UAB „Samsonas Motorsport“ su Martynu Samsonu priešakyje, IRP, „Pakelo Lubricants Lietuva“ ir Algis Poteliūnas, taip pat asmeniškai prisidėjo ir Mindaugas Dorelis.

Automobilį Ovidijui Vaštakui ruošia Gytis Juozėnas ir Rytis Rutkauskas, kurie ne tik rūpinasi technika, bet ir surado dalį partnerių. Patarimų ekipažui negaili ir geriausi Lietuvos šturmanai Ervinas Snitkas ir Ugnius Vainevičius.

Sezone laikosi tarp greičiausių

Šios varžybos Elektrėnuose bus jau penktasis Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas. Po keturių etapų Ovidijus Vaštakas ir Matas Žalandauskas turi visus šansus kovoti dėl savo klasės podiumo metinėje įskaitoje. Tiesa, klasės lyderiai pavejami jau daugiau teoriškai nei praktiškai, tačiau įsitvirtinti greičiausiųjų trejetuke projekto „Aš – ralistas“ laimėtojas ir Mini ralio čempionas Ovidijus Vaštakas vis dar gali.

„Metinėje įskaitoje trečia ir ketvirta vietos turi vienodai taškų, tai mes esame vieni iš jų. Antra vieta dar tikrai pavejama, o pirmoje vietoje esantis lyderis turi tris pirmas ir vieną ketvirtą. Jie sunkiai pagaunami, bet vis tiek tuos likusius du ralius bandysime važiuoti dėl pergalės.

Mums sunki buvo sezono pradžia. Gal tik Ukmergėje jau pajaučiau tą gerą tempą, ritmą. Rokiškyje gerai važiavosi. Kol važiavome, tol buvome pirmi arba antri, daugumą ruožų laimėjome. Gaila, kad Rokiškyje sustojome, bet bandysime reabilituotis Elektrėnuose“, – sakė kupiškėnas Ovidijus Vaštakas.

Prieš etapą Elektrėnuose – treniruotės

Ovidijus Vaštakas teigia, kad prieš ralį Elektrėnuose jis su dabartiniu šturmanu Matu Žalandausku ir toliau intensyviai dirba treniruodamiesi stenogramos surašymo subtilybes. Taip pat po praėjusių varžybų peržiūrėtas ir techninių problemų turėjęs dueto BMW automobilis.

„Pačių kaip ekipažo pasiruošimas vyksta nuolat. Vėl turėjome susirašymo treniruotes. Turėsime ir dar vieną prieš ralį. Šiandien važiuosime į „Auto Moto parką“ pavažiuoti, pasitikrinti automobilį. Po Rokiškio ralio didesnių reikalų neturėjome. Reikėjo tik įsitikinti, kaip laikosi variklis, nes šiek tiek pavažiavome su mažiau alyvos nei reikėtų. Taip pat teko keisti reduktoriaus „flanšą“, bet iš esmės daugiau nieko nenutiko, blokiruotė sveika, tai baigėsi viskas laimingai ir be didelių išlaidų.

Kalbant apie darbą su šturmanu, tai su Matu treniruotis pradėjome dar prieš pirmas sezono varžybas. Keli mėnesiai prieš sezoną jau važiavome ir susirašinėjome trasas, tikrinomės stenogramas, mokėmės. Faktas, kad nebuvo lengva, nes pirmame savo sezone Mini ralyje buvau gavęs geriausią šturmaną Lietuvoje Erviną Snitką.

Dabar kiek sudėtingiau, bet ne dėl Mato patirties trūkumo. Taip yra todėl, kad aš pats kartais sudvejoju, ar viską gerai diktuoju susirašant stenogramą. Dar kartais save pakvestionuoju, ar tikrai gerai užsirašiau“, – sakė Ovidijus Vaštakas.

Nors ralio varžybose Elektrėnuose Ovidijus Vaštakas iki šiol nėra dalyvavęs, tačiau šio krašto greičio ruožuose jam lankytis yra tekę. Sportininkas čia yra daręs stenogramos užsirašymo treniruotes, tad varžyboms parinkti žvyrkeliai jam nebus visiškai nauji ir neliesti.

„Berner Rally Elektrėnai“ varžybose Ovidijaus Vaštako ir Mato Žalandausko BMW dureles puoš 38-asis starto numeris.

Šią vasarą „Kalnapilis nealkoholinis“ pakvietė krepšinio aistruolius įsitraukti į konkursą „Skanduok už Lietuvą“. Sirgaliai kūrė originalias skanduotes Lietuvos vyrų rinktinei, o nugalėtoją rinko žmonės, balsuodami už labiausiai patikusias idėjas.

Iš viso konkurse buvo užregistruotos virš 500 skanduočių. „Kalnapilis nealkoholinis“ svetainėje sirgaliai galėjo ne tik pateikti savo kūrybą, bet ir balsuoti už kitų dalyvių darbus. Daugiausia palaikymo sulaukė Arijus Traigys, kurio sukurta skanduotė  jam pelnė pagrindinį prizą – kelionę į Europos krepšinio čempionato rungtynes Tamperėje, Suomijoje.

Nugalėjusi skanduotė

„Galinga ši tauta stipri

Krepšinio tai šalis

Ir kausimės visi lietuviai

Kol priešų nebeliks

Ir žino te visi visi

Trys skiemenys šventi

Te skamba pergalės daina

Ir laimi LIE-TU-VA!“

„Į Suomiją vyksiu su draugu – nekantrauju iš arti pamatyti Lietuvos rinktinę čempionate. Tai bus pirmasis čempionatas, kurį stebėsiu gyvai. Jau pats faktas, kad būsiu tribūnose, yra mano svajonės išsipildymas. Medalių tikėtis, aišku, sunku, bet norisi bent ketvirtfinalio. Jei pasiseks daugiau – bus neįtikėtina. Bet kokiu atveju, palaikysime rinktinę iki galo“, – sako A. Traigys.

Pašnekovas pasakoja, kad pats sportuoja – žaidžia regbį, tačiau krepšinis visada buvo šalia. „Antra Lietuvos religija – taip galima pasakyti apie krepšinį. Palaikau Vilniaus „Ryto“ komandą, o kai žaidžia rinktinė, visada būnu prie ekrano. Deja, ūgio trūkumas neleido pačiam pasiekti daug aikštelėje, bet aistra sirgti niekur nedingo“, – šypsosi jis.

Skanduotė, kuri jam atvėrė duris į čempionatą, gimė greitai ir natūraliai. „Žodžiai man visada lengvai rimuojasi. Šįkart užteko 10 minučių – galvoje iškart suskambėjo melodija. Sudėliojau, kas krepšinyje yra svarbiausia, ir gimė eilutės. Manau, kad būtent paprastumas ir nuoširdumas lėmė sėkmę“, – pasakoja Arijus.

Konkursą vainikavo ne tik pagrindinis prizas – taip pat buvo išdalinti krepšinio kamuoliai su Lietuvos rinktinės žaidėjų parašais ir „Kalnapilis nealkoholinis“ produkcija.

Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas, o sirgaliai yra neatsiejama visos krepšinio bendruomenės dalis. Šiuo konkursu „Kalnapilis“ siekė parodyti, kad kiekvienas gali tapti balsu, kuris įkvepia komandą ir padeda siekti pergalių.

Tyrimai rodo, kad net 60–80 proc. apsilankymų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose gali būti susiję su stresu. Kai stresas tampa lėtinis, organizmas nuolat gamina kortizolį – hormoną, kuris silpnina imuninę sistemą, skatina uždegiminius procesus ir didina įvairių ligų riziką. Kokie nepastebimi ženklai gali signalizuoti, kad mūsų kūnas jau kenčia nuo ilgalaikės įtampos? Ir kaip išmaniosios technologijos gali padėti juos laiku atpažinti?

Streso simptomai, kurių nevalia ignoruoti

Galvos skausmai ir nemiga – vieni dažniausių, tačiau dažnai nuvertinamų streso simptomų. Miego trūkumas yra klastingas priešas – jis ne tik mažina mūsų gebėjimą susikaupti ir atlikti kasdienes užduotis, bet ir dar labiau skatina streso hormonų gamybą, įkalindamas mus tarsi užburtame rate. Ilgainiui nemiga gali lemti ne tik nuolatinį nuovargį, bet ir emocinės pusiausvyros praradimą, didesnį jautrumą ar nuotaikų svyravimus.

Tuo tarpu galvos skausmai, ypač migrenos, dažnai sustiprėja įtemptais gyvenimo laikotarpiais. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė įtampa veikia nervų sistemą bei kraujotaką, o tai gali paskatinti stipresnius ar dažnesnius galvos skausmo epizodus.

Be šių požymių, paslėptas stresas gali išryškėti ir kitais būdais: virškinimo sutrikimais, staigiais apetito pokyčiais, nepaaiškinamais odos bėrimais ar plaukų slinkimu. Dažnai šie simptomai nėra siejami su emocine būkle, nors iš tiesų jie gali būti kūno siunčiami signalai apie per didelę įtampą.

Kaip technologijos padeda atpažinti kūno siunčiamus ženklus?

Sveikatos stebėsenoje vis svarbesnį vaidmenį įgauna išmaniosios technologijos, kurios padeda žmonėms geriau pažinti savo kūno siunčiamus signalus. Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, nors šios technologijos nepakeičia gydytojų, tokie įrenginiai kaip išmanieji laikrodžiai gali tapti naudingais pagalbininkais kasdien stebint savijautą, sekant streso lygį ar miego kokybę.

„Kai norime išmokti geriau valdyti stresą, labai svarbu turėti įrankius, kurie primena sustoti, pailsėti ir įsiklausyti į save. Pavyzdžiui, „Huawei Watch 5“ matuoja širdies ritmo kintamumą (HRV), kuris padeda įvertinti kūno reakciją į stresą. Kai HRV sumažėja, laikrodis gali pranešti apie padidėjusį streso lygį ir pasiūlyti trumpus kvėpavimo pratimus, padedančius nusiraminti. Šis įrenginys taip pat turi patobulintą „TruSleep 4.0“ miego sekimo sistemą, kuri analizuoja miego fazes ir pateikia rekomendacijas, kaip pagerinti poilsio kokybę. Laikrodžio funkcijos leidžia ne tik suprasti, kokie veiksniai trikdo miegą, padeda stebėti emocinę būklę, bet ir palaipsniui gerinti bendrą savijautą,“ – išmanaus laikrodžio privalumus išskiria U. Eidžiūnaitė.

Paprasti būdai atgauti vidinę pusiausvyrą

Norint suvaldyti kasdien patiriamą stresą, svarbu rasti būdus, leidžiančius sustoti ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Net trumpas pabuvimas gamtoje – pasivaikščiojimas parke ar sode – gali sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Tyrimai rodo, kad vos dešimt minučių tarp žalumos ar medžių gali sumažinti streso hormonų kiekį ir padėti atsipalaiduoti.

Streso lygį veiksmingai mažina ir laikas su augintiniu. Prisilietimai, glostymas ar tiesiog buvimas kartu skatina „geros savijautos hormono“ oksitocino gamybą ir padeda sumažinti kortizolio lygį. Tokia sąveika gerina emocinę būseną ir suteikia ramybės jausmą.

Ieškant būdų, kaip sumažinti įtampą, svarbu nepamiršti, kad dažnai nuvertinamas streso šaltinis yra atidėliojimas. Kai kaupiame nepadarytus darbus, auganti užduočių našta sukelia įtampą ir neigiamai veikia miego kokybę bei emocinę savijautą. Todėl sudarydami realistišką dienos planą – užsirašydami svarbiausias užduotis, jas suskirstydami pagal prioritetus ir atlikdami po vieną – ne tik sumažinate įtampą, bet ir kuriate palankesnes sąlygas emocinei sveikatai bei poilsiui.

Ieškant būdų, kaip sumažinti įtampą, svarbu nepamiršti, kad dažnai nuvertinamas streso šaltinis yra atidėliojimas. Kai kaupiame nepadarytus darbus, auganti užduočių našta sukelia įtampą ir neigiamai veikia miego kokybę bei emocinę savijautą. Todėl sudarydami realistišką dienos planą – užsirašydami svarbiausias užduotis, jas suskirstydami pagal prioritetus ir atlikdami po vieną – ne tik sumažinate įtampą, bet ir chaoso jausmą, kuris dažnai kelia nerimą.

Geri, maišai, geri vėl. Proteinas atrodo kaip pati paprasčiausia sporto rutina dalis. Bet ar pastebėjai, kad kartais jis tiesiog… neduoda jokio efekto? Nei daugiau jėgos, nei mažiau skausmo po treniruotės, nei akivaizdaus raumenų augimo. Tai nereiškia, kad baltymas prastas. Gali būti, kad kažkas kito trukdo jam veikti. Ir tai nėra mistika – tik keli žingsniai, kuriuos dažnai peršokame.

Ne kiekvienas baltymas „sukasi“ tavo naudai

Proteino rūšių daug – išrūgų, izoliatai, augaliniai mišiniai, kiaušinių baltymai ir kiti. Jei pasirenki tai, kas labiau tinka tavo draugui nei tau – efektas bus silpnas. Pavyzdžiui, jei tavo organizmas sunkiai virškina laktozę, o geri paprastą išrūgų koncentratą – net nepastebėsi, kaip baltymas tampa balastu.

Tuomet raumenys nelaukia pagalbos, jie laukia virškinimo pabaigos.

Ieškai švaresnio varianto, kuris neslegia skrandžio? Pabandyk https://papildupasaulis.lt/baltymai-proteinas-sportui/isrugu-izoliatas – tai greitai įsisavinamas baltymas, kuris nedirgina, nes turi mažiau riebalų, cukraus ir kitų priedų.

Neteisingas laikas – dingęs efektas

Tarp treniruotės ir baltymo turi būti ne per daug ir ne per mažai. Jei gersi proteiną po trijų valandų, kai jau esi pavalgytas ir pavargęs – jis taps desertu, ne pagalba. Jei gersi tuščiu skrandžiu dar prieš treniruotę – rizikuoji jaustis apsunkęs.

Laikas yra kūno sąjungininkas. Geriausia – 30-60 minučių po treniruotės, kai raumenys išsižioję laukia statybinių medžiagų.

Trūksta balanso su likusiu maistu

Vien baltymas nėra magiškas. Jei visą dieną valgai bet kaip – picos, bandelės, kava vietoj pusryčių – net ir pats geriausias proteinas dirbs veltui. Kūnas veikia kaip sistema. Baltymas yra dalis, o ne visa dėlionė.

Proteiną verta derinti su kitais maisto šaltiniais – sudėtiniais angliavandeniais, daržovėmis, sveikais riebalais. Tuomet jis įsijungia į procesą, o ne blaškosi.

Geri per mažai skysčių

Skamba nuobodžiai, bet daug kas tai ignoruoja. Proteinas virškinasi efektyviai tik tada, kai organizmas ne sausas kaip akmuo. Jei dieną geri tik kavą arba vos vieną stiklinę vandens – baltymas virškinasi ilgiau, ne taip efektyviai. Skysčiai padeda „įjungti“ procesus, kurių reikia tavo raumenims po sporto.

Proteinas su per daug „papuošimų“

Ieškai skonio? Saldumo? Vanilinio braškinio su sausainių gabaliukais? Tada saugokis – kai kurie proteinai tampa daugiau kaip desertas nei sporto pagalba. Dirbtiniai saldikliai, pigūs užpildai, nereikalingi dažikliai – visa tai gali ne tik trukdyti virškinimui, bet ir paveikti hormonų pusiausvyrą. Kuo trumpesnė sudėtis – tuo geriau.

Jeigu nori baltymo, kuris dirba tyliai ir efektyviai – rinkis https://papildupasaulis.lt/baltymai-proteinas-sportui, jame mažiau triukų, bet daugiau realaus rezultato.

Gali atrodyti, kad proteinas tiesiog „ne tau“, bet tiesa dažnai būna paprastesnė – jis neveikia ne todėl, kad blogas, o todėl, kad nepataikei taško. Šiek tiek kantrybės, truputis informacijos – ir tavo baltymas gali pagaliau pradėti daryti tai, kam jis sukurtas: padėti kūnui atsigauti, augti ir jaustis stipriau.

Nori išbandyti tą, kuris veikia? Rinkis iš Papildupasaulis.lt. Tik nepamiršk – pats proteinas neaugina. Bet jis pagreitina viską, ką darai sąmoningai. Ir tai jau daug.

Paskutinę pasaulio čempionato dieną 50 m krūtine finale Rūta Meilutytė ir vėl buvo nepralenkiama: pasaulio rekordininkė distanciją įveikė per 29,55 sek. ir ketvirtą kartą iš eilės tapo planetos čempione.

Antrąją vietą užėmė kinė Tang Qianting (30,03 sek.), o bronzos medalį pelnė italė Benedetta Pilato (30,14 sek.).

Prieš tai toje pačioje distancijoje lietuvė iškovojo aukso medalius 2022 (Budapeštas), 2023 (Fukuoka) ir 2024 (Doha) metais.

LTU Aquatics inf.

Pasaulio vandens sporto („World Aquatics“) čempionatas Singapūre prasidėjo nauju Lietuvos plaukimo rekordu. Šalies vyrų estafetės 4×100 m laisvu stiliumi komanda pagerino šešiolika metų gyvavusį Lietuvos rekordą ir pateko į varžybų finalą. Sėkmingai atranką įveikė ir prieš dešimt metų tame pačiame baseine pasaulio jaunimo čempionu tapęs Andrius Šidlauskas, kuris pateko į 100 m plaukimo krūtine pusfinalį.

„Jaučiamės labai gerai. Kaip ir norėjome, atplaukėme aštunti, kad tik patektume į finalą. Vienas pradėjau plaukti, tai mane šiek tiek išmušė iš vėžių, dėl to gale buvo kiek sunkiau plaukti“, – po rekordinio plaukimo sakė vyriausias Lietuvos komandos plaukikas Danas Rapšys.

Drauge su juo estafetę plaukė Tajus Juška, Tomas Navikonis ir Tomas Lukminas. Vyrai rungtį įveikė per 3 min. 12,74 sek. Greičiausiai savo etapą nuplaukė T. Navikonis – per 47,47 sek.

Nuo 2009 m. šis Lietuvos rekordas priklausė Vytautui Janušaičiui, Pauliui Viktoravičiui, Mindaugui Sadauskui ir Mindaugui Margiui – 3 min. 16,47 sek.

LTU Aquatics inf. 

Sekmadienį startavusiame 2025 m. Pasaulio plaukimo čempionate, Singapūre startavo prieš 10 metų tame pačiame baseine pasaulio jaunimo čempiono vardą iškovojęs Andrius Šidlauskas. Olimpietis 100 m krūtine nuplaukė per 59,98 sek. ir 15-liktu rezultatu pateko į šiandien vakare vyksiantį pusfinalį.

„Planavau geresnį rezultatą, tikėjausi, kad ir pats plaukimas bus lengvesnis. Pačioje pabaigoje, likus vos 10 metrų visi matėme, kaip labai skaudėjo. Manyčiau, vakare bus tikrai geriau, nusimesiu nerimą, atsiras daugiau jėgų, daugiau palaikymo“, – patekęs į pusfinalį sakė A. Šidlauskas.

Toje pačioje rungtyje taip pat pasirodė ir Amerikoje besitreniruojantis Aleksas Savickas. Aleksas nuotolį nuplaukė per 1 min. 00,64 sek. ir užėmė 23-ąją vietą.

Visus Lietuvos rinktinės sportininkų rezultatus rasti galite čia.

Kvalifikacinius plaukimus nuo 05.00 val. Lietuvos laiku stebėti galite „Eurovision Sport“ platformoje, o pusfinalius bei finalus tiesiogiai nuo 14:00 val. transliuoja LRT.lt bei LRT PLIUS.

LTU Aquatics inf.

Išmokti važiuoti dviračiu – smagus, bet kartu ir iššūkių kupinas procesas. Tėvams dažnai tenka apsispręsti: koks dviratis tinkamiausias, kaip padėti vaikui įveikti baimę nukristi ir užtikrinti saugumą net ir trumpose kelionėse dviračiu.

Geriausiai apie tai gali papasakoti „Energus dviračių talentų akademijos“ trenerė Tatjana Petrauskienė, kuri kasdien dirba su mažaisiais Lietuvos dviratininkais ir puikiai išmano jų pirmuosius žingsnius minant pedalus.

Kokį dviratį rinktis?

Didžiausias rūpestis tėvams prasideda jau renkantis dviratį – nors rinkoje gausu įvairių modelių ir dydžių, dažnai kyla klausimų, kuris yra tinkamiausias.

„Svarbu, kad atitiktų vaiko ūgį, nes dviračių ratų ir rėmų dydžiai būna įvairūs. Tačiau jei jis dar nėra bandęs minti pedalais, pirmiausia verta pradėti nuo balansinio, kuris padeda išmokti išlaikyti pusiausvyrą bei pasiruošti važiavimui tikru dviračiu“, – sako „Energus dviračių talentų akademijos“ trenerė.

Tiesa, ji duoda „auksinį patarimą“ visiems tėvams, kuris padės ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nereikalingų pirkinių: „Dažnai yra nuperkamas įprastas dviratis, nuimami nuo jo pedalai, kad vaikas galėtų pirmiausia išmokti išlaikyti pusiausvyrą ir tvirtai laikyti vairą. Kai tai įvaldo, pedalai vėl uždedami, ir jis jau būna pasiruošęs išmokti važiuoti tikru dviračiu.“

T.Petrauskienė taip pat primena: vaikas turėtų dėvėti šalmą, ant dviračio rėmo turėtų būti primontuotas atšvaitas, kad būtų matomas kelyje kitų eismo dalyvių.

Kristi turi būti nebaisu

Vaikams dažnai būna baisu kristi nuo dviračio – ši baimė gali tapti viena didžiausių kliūčių mokantis važiuoti, nukritę gali susižeisti, todėl neretai atsisako bandyti ar greitai nusivilia po pirmųjų nesėkmių.

„Jeigu vaikas bijo kristi, rekomenduojama mokytis važiuoti ten, kur danga yra minkštesnė – pavyzdžiui, ant pievos ar miško takeliais. Nukritus ant žolės, sumažėja tikimybė susižeisti, todėl nelieka stipraus baimės jausmo.

Esu girdėjusi apie vieną mažų vaikų trenerį, kuris mokė kristi ant šieno kupetos – jis lengvai stumtelėdavo, kad vaikai pajustų, koks yra kritimo jausmas ir suprastų, jog tai nėra taip baisu, kaip gali atrodyti“, – patarimais dalinasi T. Petrauskienė.

Kelyje – svarbiausia taisyklės

Į Lietuvą įžengiant tikrajai vasarai, dauguma iš mūsų praleidžia vis daugiau laiko lauke, o dviračių kelionės tampa vis populiaresniu laisvalaikio būdu. Tačiau neretai pamirštame vieną svarbų dalyką – tinkamai suplanuoti važiavimo maršrutą, kuris užtikrintų saugumą ir komfortą, ypač keliaujant su vaikais.

„Svarbiausia vengti intensyvaus eismo, didelių sankryžų su šviesoforais ar judrių gatvių. Pravartu pasirinkti kelią, kuriame būtų galimybė prireikus pasukti į kelkraštį ar važiuoti pieva“, – sako „Energus dviračių talentų akademijos“ trenerė.

Ji taip pat ragina tėvus nuolat priminti vaikams apie taisykles, kurių privalo laikytis kiekvienas eismo dalyvis: „Kai treniruoju mažųjų grupę ir vykstame į lauką, visuomet primenu, kad važiuojant bendro naudojimo gatvėmis turime laikytis drausmės: važiuojame vienas paskui kitą, nesistumdome, nelenkiame ir laikomės saugaus atstumo vieni nuo kitų. Tai padeda laiku sureaguoti, jei kas nors sustoja priekyje ar iš galo, ir išvengti susidūrimų. Kai jau išvažiuojame iš eismo zonos į miškelį ar kitą saugesnę erdvę, galime šiek tiek atsipalaiduoti – važiuoti laisviau, plačiau ar net palenktyniauti.“

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalų serija ne tik subūrė pilnas arenas, bet ir paskatino žiūrovus dažniau išsitraukti bankines korteles. Remiantis „Luminor“ banko išmaniųjų kortelių skaitytuvų duomenimis, išlaidos LKL finalų metu augo su kiekvienomis rungtynėmis, o vilniečių pirkimo įpročiai gerokai pranoko kauniečių. Išsamiau statistiką komentuoja Justas Daujotas, „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas.

Lyginant pirmąsias ir penktąsias serijos rungtynes Kaune, atsiskaitymų vertė padidėjo apie 47,4 proc. Vilniuje šis augimas tarp antrųjų ir ketvirtųjų rungtynių siekė 32,8 proc. Aktyviausia atsiskaitymų diena buvo ketvirtasis serijos mačas birželio 19 d. Vilniaus „Twinsbet“ arenoje. Jų metu išlaidos, lyginant pirmas rungtynes Kaune, pranoko net 128 proc.

„Pastebime aiškią tendenciją – krepšinio renginių metu žmonės išleidžia daugiau, o didėjant įtampai LKL finalų metu augo tiek atsiskaitymų skaičius, tiek jų suma“, – sako J. Daujotas.

Pasak eksperto, tiek Vilniuje, tiek Kaune vidutinė vieno atsiskaitymo suma buvo labai panaši, apie 10–20 eurų. Tai rodo, kad augimas susijęs ne su vienkartinėmis didelėmis išlaidomis, o su dažnesniais pirkiniais, nuo gėrimų ar užkandžių iki atributikos.

Vilnius – dosnesnių sirgalių miestas

Įdomus skirtumas tarp miestų atsiskleidė analizuojant bendrai išleidžiamas sumas. Pavyzdžiui, per vienas rungtynes arenoje vilniečiai išleido vidutiniškai 69,4 proc. daugiau nei sirgaliai Kaune. Tai reikšmingas atotrūkis, atsižvelgiant į tai, kad Kauno arena talpina daugiau sirgalių, o vidutinė vieno atsiskaitymo suma abiejose arenose buvo labai panaši.

„Renginių metu už paslaugas mokama dažniau, o atsiskaitymo kortelėmis patogumas skatina ir spontaniškus pirkimus. Be to, didesnis vilniečių išlaidavimas gali būti susijęs ir su žmonių perkamosios galios bei vartojimo įpročių skirtumais. Tai rodo ir išmaniųjų POS terminalų duomenys, kurie padeda geriau suprasti tiek vartotojų elgseną, tiek renginių poveikį vietos ekonomikai“, – pažymi Justas Daujotas.

Analizuoti duomenys yra iš „Luminor“ banko įdiegtų išmaniųjų POS kasos terminalų, fiksuoti LKL finalų rungtynių metu: birželio 12 d., 17 d. ir 21 d. „Žalgirio“ arenoje bei birželio 14 d. ir 19 d. „Twinsbet“ arenoje.

Vanduo visais laikais ir įvairiose pasaulio kultūrose buvo ne tik gyvybės šaltinis, bet ir turėjo gilią simbolinę prasmę. Jis dažnai siejamas su gyvybe, atsinaujinimu, tyrumu, judėjimu ir sąmonės gilumu. Nuo senovės Rytų mokymų iki vakarietiškų gamtos filosofijų vanduo vaizduoja nuolatinį pokytį, judėjimą ir žmogaus ryšį su aplinka. Jogos, kurios tarptautinė diena minima birželio 21-ąją, praktikoje ir filosofijoje vanduo užima ypatingą vietą – jis laikomas ne tik vienu iš penkių pagrindinių žmogaus sudedamųjų elementų, bet ir dvasinės bei emocinės švaros simboliu. 

„Jogos filosofijoje vanduo yra labai svarbus. Tikima, kad žmogus sudarytas iš penkių elementų: žemės, vandens, ugnies, oro ir eterio. Vanduo – tai sąmonės vandenynas. Mes visi esame tarsi atskiros bangos ar lašeliai, kurie galiausiai vėl susilieja į vieną“, – pasakoja jogos mokytoja Daiva Stančaitytė.

Vanduo yra būtinas mūsų organizmo gyvybinėms funkcijoms – jis palaiko optimalią kūno temperatūrą, užtikrina medžiagų apykaitą, padeda šalinti toksinus ir palaiko tinkamą ląstelių veiklą. Beveik visi vandenyje esantys elementai yra reikalingi žmogaus organizmui – su geriamuoju vandeniu iš namų čiaupo gauname iki 10 proc. per parą būtino mikroelementų kiekio. Tad kokybiškas ir tinkamos sudėties vanduo svariai prisideda prie sveikatos palaikymo.

Tarptautinė jogos diena primena, kaip svarbu siekti harmonijos tarp kūno, proto ir aplinkos. Ši diena skatina pažvelgti į savo įpročius, ryšį su gamta ir savimi, taip pat į tai, ką ir kaip vartojame.

Joga be vandens neįsivaizduojama

Jogos tradicijoje vanduo suvokiamas ne tik kaip fizinė medžiaga, bet ir kaip subtili energija, kurią būtina gerbti, priimti sąmoningai, netgi palaiminti. Pasak jogos mokytojos D. Stančaitytės, vanduo praktikoje svarbus ne tik kūnui, bet ir mūsų vidinei būsenai. Prieš kiekvieną užsiėmimą įprasta apsiprausti – tai ritualas, padedantis nusimesti ne tik dienos dulkes, bet ir emocinį nuovargį, įtampą, vidinį šurmulį.

„Vanduo – tai, ką geriame, kuo prausiamės, kur panardiname pavargusį kūną, kai ieškome atgaivos. Tai – ne tik gamtos išteklius, bet ir pagrindinis gyvybės pamatas: kiekviena mūsų ląstelė, kiekvienas gyvas organizmas prasideda ir tęsiasi per vandenį. Kasdien jį vartojame dažnai net nesusimąstydami, koks didelis tai stebuklas – turėti švaraus vandens savo namuose, stiklinėje ar gertuvėje“, – sako D. Stančaitytė.

Jogos mokytojos teigimu, vanduo padeda ne tik pasiruošti praktikai, bet ir išlaikyti jos metu sukauptą vidinę būseną.

„Prausimasis – tai ne tik fizinis valymas, bet ir dvasinis pasiruošimas. Tuo tarpu po jogos dažnai rekomenduojama neskubėti į dušą, nes norisi išlaikyti tą švarią, sukauptą energiją. Taip pat svarbu gerti šilto vandens, kad ši energija galėtų laisvai tekėti per kūną“, – dalijasi ji.

Tačiau giliausias ryšys su vandeniu, pasak jogės, atsiranda tuomet, kai jį vartojame sąmoningai. Jogė omenyje turi ne vien atsigaivinimą ar higieną, tvarų vandens vartojimą, o ir dėkingumą, santykį su gamtos turtu, iš jo gaunamą energiją.

„Vanduo sugeria emocijas. Jei geriam su pykčiu ar nuovargiu, vanduo tą priima. Jei sakom „ačiū“, jei sąmoningai žiūrim į vandens stiklinę – jo struktūra keičiasi. Tas pats ir su prausimusi – vanduo gali tapti gydančiu, tačiau tai priklauso nuo mūsų būsenos, nusiteikimo, požiūrio“, – kalba D. Stančaitytė.

Vanduo iš krano Vilniuje – kasdienybė

Didžioji dalis vilniečių pasitiki vandens kokybe ir geria jį kiekvieną dieną – ir namuose, ir darbe, sporto klube ar kavinėje.

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas šalies gyventojų tyrimas apie vandens vartojimo įpročius parodė, kad net 66 proc. vilniečių geria tik vandenį iš krano arba renkasi jį dažniau nei pirktą parduotuvėse. Dar 21 proc. apklaustųjų sakė vienodai dažnai geriantys tiek centralizuotai tiekiamą vandenį, tiek pirktą išpilstytą į butelius.

„Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis sako, kad miestui augant vandens kasmet vilniečiai suvartoja vis daugiau. 2024 metais Vilniuje buvo suvartota daugiau kaip 36 mln. kubinių metrų vandens – tai didžiausias kiekis per dešimtmetį.

„Vandens kelias iki gyventojų čiaupų prasideda giliai po žeme – jis gali būti išgaunamas ir iš poros šimtų metrų gylio gręžinių. Šie giluminiai gręžiniai yra apsaugoti molio ir dolomito sluoksniais, dėl to miestiečiams tiekiamas vanduo yra natūraliai filtruotas ir saugus. Nors į stiklinę jis patenka per akimirką, iki to momento gali būti nukeliavęs net 40 kilometrų ilgio vamzdynu“, – teigia V. Matonis.

Bendrovės užsakymu atliktas tyrimas taip pat parodė, kad dažniausiai rinktis miesto tiekiamą vandenį vilniečius paskatina patogumas – šią priežastį įvardijo 59 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat (58 proc.) vilniečių kaip vieną pagrindinių vandens iš krano gėrimo priežasčių įvardijo mažesnę jo kainą lyginant su išpilstytu į butelius.

Svarbus ir tvarumo kriterijus – saugiau nei pusė apklaustųjų, rinkdamiesi, kokį vandenį gerti, atsižvelgia į jo poveikį aplinkai.