Kas trečias europietis, pažvelgęs į nepažįstamojo telefono ekraną viešoje vietoje, jame yra pastebėjęs asmeninio pobūdžio informaciją, o kas dešimtas – net finansinius duomenis. Siekdami atkreipti dėmesį į viešose vietose dažną „žiūrėjimo per petį“ (angl. shoulder surfing) problemą, „Samsung“ ir SEB bankas pradėjo bendrą informacinę kampaniją.

Žvilgsnis per petį: privatumas viešumoje tėra iliuzija

„Samsung“ užsakymu Europoje atliktas tyrimas atskleidė ryškų prieštaravimą: nors pusė (48 proc.) apklaustųjų šventai tiki, kad naudojimasis telefonu yra visiškai privati erdvė, net 52 proc. pripažįsta – viešose vietose svetimus ekranus matyti yra itin lengva. Dažniausiai svetimi žvilgsniai į ekranus krypsta viešajame transporte, eilėse prie kasų ir bendrose laukimo zonose.

Tyrimo duomenimis, net 11 proc. respondentų yra netyčia (arba tyčia) matę svetimus bankininkystės duomenis ar su mokėjimais susijusį turinį. SEB banko duomenimis, beveik 70 proc. klientų kasdienius finansus tvarko išmaniuoju telefonu, todėl „žiūrėjimo per petį“ rizika yra ypač aktuali.

„Šiandien išmanusis telefonas tapo pagrindiniu asmeninių finansų valdymo įrankiu. Klientai reguliariai tikrina sąskaitų likučius, perveda pinigus ar investuoja tiesiog autobuse ar stovėdami eilėje. Nors tai neįtikėtinai patogu, svarbu suprasti, kad skaitmeninis saugumas prasideda nuo elementaraus privatumo fizinėje aplinkoje. Kibernetinė apsauga nepadės, jei jūsų slaptažodį ar sąskaitos likutį tiesiog nusižiūrės šalia sėdintis praeivis“, – pastebi SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.

SEB duomenimis, mobiliosios bankininkystės naudojimas kasmet auga po 5 procentus, o vidutiniškas vartotojas programėlę per mėnesį atsidaro bent 14 kartų.

Baimė verčia keisti įpročius

Auganti rizika jau keičia vartotojų elgseną. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tyrimo dalyvių pripažino, kad viešose vietose sąmoningai vengia atlikti bankines operacijas, o pusė (49 proc.) nesuvedinėja slaptažodžių, jei šalia yra kitų žmonių.

Ekrano matomumas sukelia ir psichologinį diskomfortą: 42 proc. apklaustųjų tiesiog nustotų naudotis telefonu, jei pastebėtų, kad kažkas įžūliai žiūri į jų įrenginį.

„Daugelis vartotojų puikiai žino apie programišių grėsmes ar duomenų nutekėjimus, tačiau gerokai rečiau susimąsto, kad jautriausia informacija gali nutekėti tiesiog kasdienėse situacijose. Mūsų tyrimas rodo, kad tokie atvejai yra masinis reiškinys. Todėl technologijų gamintojai privalo reaguoti ir siūlyti sprendimus, saugančius privatumą ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ mobiliųjų įrenginių pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jančys.

Technologijos padeda apsaugoti privatumą

Siekdami spręsti šį saugumo iššūkį, gamintojai pradėjo kurti sprendimus, ribojančius vaizdo matomumą žiūrint iš šono. Pavyzdžiui, naujausiame „Samsung Galaxy S26 Ultra“ flagmane integruota speciali „Privacy Display“ funkcija, kuri pašaliniams asmenims ekraną tiesiog užtemdo, o pats naudotojas mato pilnavertį vaizdą. Vartotojai taip pat gali pat patys pasirinkti, kurias programėles ar pranešimus paslėpti nuo smalsių akių suvedant PIN kodus.

Ekspertų patarimai: kaip apsisaugoti viešoje vietoje?

• Įvertinkite aplinką: Prieš atsidarydami banko programėlę autobuse ar kavinėje, įsitikinkite, kad niekas nestovi tiesiai už jūsų nugaros.
• Naudokite biometriją: Vietoj PIN kodų įvedinėjimo viešumoje, naudokite piršto atspaudą arba veido atpažinimą (Face ID).
• Atsisakykite viešo „Wi-Fi“: Atlikdami finansines operacijas, visada naudokite mobilųjį 4G/5G ryšį, o ne atvirus kavinių ar stočių tinklus.
• Saugumo filtrai: Jei tenka daug dirbti viešose erdvėse, verta pasidomėti specialiomis privatumo plėvelėmis arba telefonų funkcijomis, mažinančiomis ekrano matymo kampą.

Pastaruoju metu daugėja socialinės inžinerijos atakų, kuriomis siekiama perimti gyventojų ir valstybės institucijų darbuotojų naudojamų susirašinėjimo programėlių paskyras. Dažniausiai taikomasi į tokias platformas kaip „Signal“, „WhatsApp“ ir kitas saugiam bendravimui skirtas programėles. Apie šias grėsmes perspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC), kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (VSD) parengę saugaus susirašinėjimo programėlių naudojimo rekomendacijas.

„Socialinės inžinerijos atakos tampa vis įtikinamesnės. Piktavaliai pasitelkia dirbtinį intelektą, viešai prieinamą informaciją ir žmogaus pasitikėjimą, todėl jų taikiniu tampa ne pačios programėlės, o jų naudotojai. Kibernetinis saugumas šiandien prasideda nuo gebėjimo kritiškai įvertinti gautas žinutes ir nepriimti sprendimų vien dėl dirbtinai kuriamo skubos jausmo“, – sako NKSC direktorius Antanas Aleknavičius.

Viena dažniausiai šiuo metu fiksuojamų grėsmių – fišingo kampanijos, kuriomis siekiama išvilioti „Signal“, „WhatsApp“ ir kitų susirašinėjimo platformų naudotojų autentifikavimo duomenis. Perėmę paskyrą, piktavaliai gali skaityti privačius susirašinėjimus, apsimesti paskyros savininku ir pasinaudoti jo kontaktais vykdydami tolesnes socialinės inžinerijos atakas.

Dažniausiai naudojama schema – apsimetimas susirašinėjimo programėlės pagalbos tarnyba. Naudotojams siunčiamos žinutės apie tariamai nustatytą įtartiną veiklą, bandymus prisijungti prie paskyros ar kitus saugumo incidentus. Pasitelkdami skubos jausmą, sukčiai siekia išvilioti SMS patvirtinimo kodus, programėlės PIN kodą ar kitą prisijungimo informaciją. NKSC primena, kad „Signal“ niekada nesikreipia į naudotojus žinutėmis ir neprašo pateikti autentifikavimo kodų ar PIN kodo.

Kitas dažnas scenarijus – žinutės iš pažįstamo žmogaus paskyros arba asmens, kuris juo apsimeta. Jose kviečiama prisijungti prie grupės, atverti nuorodą ar nuskenuoti QR kodą. Tokiais veiksmais siekiama perimti paskyros kontrolę arba išvilioti kitą jautrią informaciją.

Parengtose rekomendacijose pabrėžiama, kad iki šiol nėra nustatyta techninių „Signal“ pažeidžiamumų, kurie leistų piktavaliams perimti naudotojų paskyras. Vietoje to išnaudojamas standartinis programėlės funkcionalumas ir socialinės inžinerijos metodai, todėl pagrindinis atakų taikinys yra žmogus, o ne technologija. Tokios grėsmės aktualios ir kitoms plačiai naudojamoms susirašinėjimo platformoms, įskaitant „WhatsApp“ ir „Telegram“.

Siekdami sumažinti riziką tapti tokių atakų auka, NKSC, AOTD ir VSD rekomenduoja niekada neatskleisti SMS patvirtinimo kodų, programėlės PIN kodo, paskyros atkūrimo raktų ar kitų prisijungimo duomenų. Taip pat svarbu kritiškai vertinti netikėtai gautas žinutes, nespausti nepatikimų nuorodų, atsargiai naudoti QR kodus ir prieš atliekant bet kokį neįprastą veiksmą įsitikinti, kad žinutę iš tiesų atsiuntė patikimas asmuo.

Papildomai rekomenduojama reguliariai tikrinti prie paskyros susietus įrenginius („Linked Devices“), įjungti „Registration Lock“ funkciją „Signal“ programėlėje, naudoti stiprią įrenginio apsaugą, laiku diegti operacinės sistemos ir programėlių atnaujinimus bei, kur įmanoma, naudoti daugiaveiksnį autentifikavimą. Šie veiksmai reikšmingai sumažina tikimybę, kad paskyra bus perimta net ir tuo atveju, jei naudotojas taps socialinės inžinerijos atakos taikiniu.

Su AOTD, NKSC ir VSD parengtomis rekomendacijomis dėl saugaus „Signal“ ir kitų komunikacijos kanalų naudojimo galima susipažinti čia.

Nuo naujų mokslo metų Norvegija iš esmės atsisakys generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) naudojimo pradinėse klasėse. Jaunesniems, 6–13 metų mokiniams šie įrankiai ugdymo procese nebebus naudojami, 14–16 metų paaugliams jie bus leidžiami tik išimtiniais atvejais ir mokytojams prižiūrint, o 17-19 metų mokiniai bus skatinami naudoti DI ir ruoštis vėlesnėms studijoms bei darbo rinkai. Tokį sprendimą šalis priėmė siekdama apsaugoti vaikų mokymosi procesą ir užtikrinti, kad svarbiausi baziniai gebėjimai būtų ugdomi be technologijų pagalbos.

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS technologijų teisės ekspertas, advokatas Mindaugas Civilka sako, kad Norvegija nėra vienintelė valstybė, ieškanti atsakymo, kaip suderinti sparčią DI plėtrą ir vaikų ugdymą.

„Norvegija viena pirmųjų pasiuntė aiškią žinutę pasauliui, tačiau susirūpinimas šia tema juntamas daugelyje valstybių. Didžiausia baimė susijusi su DI poveikiu vaiko kognityvinei raidai. Pirmieji mokslo metai yra kritiniai formuojantis baziniams įgūdžiams – skaitymui, rašymui, skaičiavimui. Tik jiems susiformavus pradeda vystytis kritinis mąstymas. Baiminamasi, kad DI leis vaikams šį etapą tiesiog praleisti“, – sako M. Civilka.

M. Civilka pažymi, kad DI draudimas Norvegijoje yra platesnės klasėse naudojamų technologijų pertvarkos dalis. Norvegijos Vyriausybė dar 2024 m. uždraudė išmaniuosius telefonus mokyklose, o ateityje ketinama skirti didesnį finansavimą vadovėliams, skirtiems mokykloms, bei planuojama uždrausti socialinius tinklus paaugliams iki 16 metų.

Vieningo Europos kelio kol kas nėra

Pasak technologijų teisės eksperto, nors diskusijos vyksta visame pasaulyje, bendro sprendimo kol kas nėra.

„Kinija jau anksčiau apribojo DI naudojimą darželiuose ir mokyklose. Panašias iniciatyvas svarsto Prancūzija ir Vokietija, o dalis kitų valstybių renkasi stebėti situaciją. Visas pasaulis šiandien ieško balanso tarp technologinės pažangos ir rizikos vaikų kognityviniams gebėjimams, kūrybiškumui bei socialiniams įgūdžiams“, – aiškina jis.

Anot advokato, kol kas sunku prognozuoti, ar Lietuva paseks Norvegijos pavyzdžiu.

„Švietimo politika išlieka pačių valstybių atsakomybė, todėl kiekviena šalis sprendžia savarankiškai. Kol kas sunku kalbėti apie vieningą Europos kryptį – veikiau matome skirtingus eksperimentus ir bandymus suprasti, kas veikia geriausiai“, – sako M. Civilka ir prideda, kad Lietuvoje DI naudojimas mokyklose yra reguliuojamas rekomendacinio pobūdžio gairėmis, o griežtų taisyklių kol kas nėra.

Vien draudimų nepakaks

Vis dėlto, pasak jo, net ir priėmus griežtesnius ribojimus kyla praktinis klausimas – kaip juos įgyvendinti.

„Draudimai veikia tik mokykloje. Už jų ribų vaikas gali naudotis bet kuriuo DI įrankiu savo telefone ar kompiuteryje. Todėl vien draudimų neužteks – būtinas visuomenės, šeimos ir valstybės susitarimas“, – pabrėžia M. Civilka.

Jo teigimu, kartu turėtų keistis ir pats ugdymo procesas.

„Jeigu norime išlaikyti mokinių savarankiškumą, teks daugiau dėmesio skirti darbui klasėje, žodiniams atsiskaitymams, gebėjimui argumentuoti ir parodyti savo mąstymo procesą. Vyresnėse klasėse DI turėtų būti ne draudžiamas, o mokoma juo naudotis atsakingai, ugdant dirbtinio intelekto raštingumą“, – teigia ekspertas.

Advokatas pažymi, kad Norvegijoje nustatytas draudimas taikomas tik mokiniams, o mokytojai galės toliau naudoti DI pamokose.

DI raštingumas taps būtinybe

Nors nuo rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje įsigalios dalis Dirbtinio intelekto akto nuostatų, pats dokumentas nenustato, kaip mokyklose turi būti naudojamas DI.

„ES DI aktas tiesiogiai švietimo sistemos nereglamentuoja – tai palikta valstybių narių sprendimui. Tačiau jis įtvirtina labai svarbią pareigą ugdyti DI raštingumą. Turime išmokti gyventi su šiomis technologijomis panašiai, kaip kadaise išmokome gyventi su internetu. Tai nėra atskira disciplina – tai nauja aplinka, kurioje turėsime veikti visi“, – sako M. Civilka.

Jo vertinimu, artimiausiais metais valstybės greičiausiai ieškos ne visiškų draudimų, o pusiausvyros tarp technologijų galimybių ir vaikų interesų apsaugos.

„Vien draudimais problemos neišspręsime. Europoje greičiausiai bus ieškoma modelio, kuriame ribojimai derinami su aiškiomis naudojimo taisyklėmis, mokytojų priežiūra ir nuosekliu DI raštingumo ugdymu. Tai procesas, kuris prasideda šeimoje ir tęsiasi visą gyvenimą“, – apibendrina M. Civilka.

„Meta“ šią savaitę pristatė dirbtinio intelekto (DI) vaizdų generatorių „Muse Image“ ir iškart papiktino vartotojus. Paaiškėjo, kad bendrovė automatiškai ir be jokio perspėjimo savinasi viešas pilnamečių „Instagram“ vartotojų nuotraukas. Jas naudoja tam, kad generuotų naujus DI vaizdus. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja neignoruoti šių pokyčių ir nedelsiant keisti paskyrų nustatymus.

Antradienį išleistas „Muse Image“ įrankis leidžia „Meta AI“ programėlės vartotojams pažymėti bet kokią viešą „Instagram“ paskyrą. Tada pokalbių robotas pagal to žmogaus nuotraukas sukuria naujus vaizdus. Vadinasi, visiškai svetimas asmuo gali paimti dalį ar visas jūsų publikuotas nuotraukas ir iš jų sugeneruoti turinį.

„Meta“ šią funkciją įjungė automatiškai visiems pilnamečiams, kurie savo profilius laiko atvirus, tačiau vartotojai apie tai įspėti nebuvo. Tūkstančiai vartotojų socialiniuose tinkluose naujovę vadina privatumo spąstais ir dalinasi patarimais, kaip šį piktnaudžiavimą asmeniniais duomenimis sustabdyti.

„Įmonės naujus DI įrankius diegia nepaprastai greitai, o vartotojų duomenų apsauga dažnai lieka antrame plane. Platformos vis dažniau taiko automatinių sutikimų praktiką. Tai reiškia, kad be atsiklausimo žmonių turinį ir nuotraukas naudoja kaip žaliavą DI sistemoms treniruoti ar sukurti panašų į jūsų turinį. Žmonės atiduoda platformoms didelius kiekius asmeninės informacijos, o į privatumo nustatymus pasigilina retas“, – sako „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.

Kilus pasipiktinimui, „Meta“ teisinosi, kad privačias paskyras turintys žmonės ir nepilnamečiai į šią sistemą nepateko. Paaugliai taip pat negali naudoti šios funkcijos ir kurti vaizdų iš kitų žmonių paskyrų.

Ar ši funkcija veikia Lietuvoje?

Nors šis skandalas pirmiausia sukrėtė Jungtinių Valstijų vartotojus, Europos Sąjungos ir Lietuvos gyventojams situacija šiek tiek skiriasi. Mūsų regione galioja griežtesni duomenų apsaugos reikalavimai. Jie neleidžia įmonėms savavališkai paimti asmens duomenų be aiškaus žmogaus sutikimo. Dėl šios priežasties „Meta“ Europoje naujus dirbtinio intelekto įrankius dažniausiai paleidžia vėliau arba privalo prašyti vartotojų atskirai patvirtinti naujas taisykles.

„Atsipalaiduoti tikrai nevertėtų. Įmonės nuolat keičia taisykles, todėl nauji nustatymai gali atsirasti bet kada. Be to, duomenų rinkimo mechanizmai gali lengvai suveikti, jei telefone naudojate VPN paslaugas, naršote keliaudami už Europos ribų. Todėl net ir Lietuvoje svarbu nelaukti ir patiems peržiūrėti savo paskyros nustatymus“, – įspėja D. Povilaitis.

Ką daryti ir kaip apsaugoti savo nuotraukas?

D.Povilaitis pabrėžia, kad apsaugoti savo asmeninę informaciją vis dar galite. Paprasčiausias būdas užkirsti keli, kad DI negalėtų naudoti jūsų turinio – savo paskyrą padaryti privačią. Jei vis dėlto norite palikti profilį viešą, nedelsiant pakeiskite programėlės nustatymus.

„Prieš keliant turinį į socialinius tinklus patariu pagalvoti, ar norėtumėte, kad ši nuotrauka ar informacija būtų prieinama ne tik jūsų draugams, bet ir įvairiems automatizuotiems įrankiams. Kuo mažiau asmeninio turinio viešiname, tuo mažiau galimybių jį panaudoti nepageidaujamais būdais“, – sako D. Povilaitis.

Nors nustatymuose galite paslėpti nuotraukas ir vaizdo įrašus, „Meta“ vis tiek toliau rinks jūsų tekstus bei komentarus. Bendrovė patvirtino, kad galimybės sustabdyti tekstų naudojimą DI įrankiams treniruoti nebus.

„Šis skandalas parodo, kaip skiriasi technologijų kompanijų požiūris į privatumą. Pavyzdžiui, kai „OpenAI“ išleido vaizdo generatorių „Sora“, jie taip pat neišvengė kritikos, tačiau laikėsi pozicijos, kad žmogaus atvaizdą naudojo tik gavę sutikimą. „Meta“ žengia priešingu keliu ir dirbtinį intelektą agresyviai stumia į „Facebook“, „WhatsApp“ bei „Threads“. Kadangi bendrovė netrukus planuoja paleisti ir naują vaizdo įrašų generatorių „Muse Video“, savo privatumu kiekvienas privalo pasirūpinti pats“, – apibendrina D. Povilaitis.

Norintiems dar labiau apsaugoti savo duomenis, verta pasirūpinti ir bendru įrenginio saugumu. Pavyzdžiui, „Telia Safe“ programėlė padeda laiku pastebėti įtartinas nuorodas bei kenkėjiškas programas, kurios gali nutekinti jūsų asmeninę informaciją.

Telefonas akimirksniu prisijungia prie automobilio, belaidės ausinės pradeda groti vos jas įsidėjus į ausis, o jūsų išmanusis laikrodis nuolat bendrauja su telefonu. Už visa tai dažniausiai atsakinga „Bluetooth“ technologija, kurios pirmoji versija pristatyta prieš 26-erius metus. Nors ją naudojame kasdien, neišnaudojame visų jos galimybių, o netinkami nustatymai gali padėti ir sukčiams, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Nors „Bluetooth“ technologija buvo sukurta Švedijoje, jos pavadinimas kilo iš daugiau kaip tūkstančio metų senumo Danijos istorijos. Jis siejamas su karaliumi Haroldu Mėlyndančiu (angl. Harald Bluetooth), suvienijusiu Daniją ir dalį Norvegijos. Technologijos kūrėjai šį vardą pasirinko dėl to, kad ir „Bluetooth“ tikslas buvo sujungti skirtingų gamintojų įrenginius į vieną sistemą. Net technologijos logotipas sudarytas iš dviejų skandinaviškų runų, žyminčių Haraldo inicialus.

„Žmonėms atrodo, kad svarbiausios technologijos yra tos, kurias matome ekrane. Vis tik „Bluetooth“ vertė ta, kad jo beveik nepastebime. Jis tiesiog leidžia daiktams veikti kartu: telefonui prisijungti prie ausinių ar sekikliui padėti surasti pamestus raktus“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ne tik ausinėms prijungti

Pirmoji „Bluetooth“ paskirtis buvo pakeisti trumpus laidus tarp netoliese esančių įrenginių – sujungti telefoną su ausine, kompiuterį su pele ar klaviatūra. Nors pirmosios technologijos versijos šiandienos standartais buvo lėtesnės ir ne tokios stabilios, tai tapo proveržiu – įrenginiai pirmą kartą galėjo bendrauti tarpusavyje be laidų ir papildomų adapterių.

Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, šiandien „Bluetooth“ naudojamas ne tik ausinėms, laikrodžiui ar kolonėlėms prijungti. Jis veikia automobiliuose, žaidimų pulteliuose, sveikatos jutikliuose, daiktų sekikliuose, išmaniuosiuose namuose ir net pramonės sistemose.

„Svarbu nepainioti, „Bluetooth“ nėra „Wi-Fi“ pakaitalas. Jo stiprybė – ne greitai siųsti didelius failus, o patogiai ir taupiai sujungti šalia esančius įrenginius. Būtent dėl to ši technologija tokia svarbi mažiems priedams, kurie turi veikti ilgai ir naudoti kuo mažiau baterijos. Failams siųsti šiandien dažniau naudojami greitesni sprendimai – „Quick Share“, „AirDrop“, debesijos paslaugos ar susirašinėjimo programėlės“, – aiškina M. Vrubliauskas.

„Bitės Profas“ pastebi, kad pastaraisiais metais kai kuriose srityse „Bluetooth“ vaidmuo keičiasi. Pavyzdžiui, nauji automobiliai turi integruotą interneto ryšį ar Wi-Fi. Daugelyje Lietuvoje parduodamų naujų automobilių interneto ryšį užtikrina „Bitė“ – būtent ši Lietuvos bendrovė turi išskirtinę sutartį su pasauliniu „Vodafone“.

„Tai reiškia, kad navigacija, eismo informacija, programinės įrangos atnaujinimai ar net dalis pramogų funkcijų, pavyzdžiui, muzika iš „YouTube“ ar „Spotify“, veikia automobilyje be prijungto telefono. „Bluetooth“ automobilyje vis dar naudojamas, kai norima transliuoti turinį iš savo telefono arba naudotis telefono skambučiais“, – pažymi jis.

Pasak M. Vrubliausko, naujos kartos sprendimai, tokie kaip „Bluetooth LE Audio“ ir „Auracast“, leis viešose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, muziejuose ar sporto klubuose, garsą tiesiogiai transliuoti į žmonių ausines ar klausos aparatus.

Viena klaida  – „laba diena, sukčiai“

Pati „Bluetooth“ technologija laikoma saugia. Vis dėlto rizika atsiranda, jei žmogus priima nežinomų įrenginių poravimo užklausas arba nuolat palieka įjungtą matomumo režimą.

„Viešose vietose nereikėtų aklai tvirtinti nežinomų „Bluetooth“ poravimo užklausų. Sukčiai gali bandyti apsimesti ausinėmis, automobiliu ar kitu įrenginiu ir taip įtikinti žmogų atlikti veiksmus, kurių jis įprastai nedarytų“, – dėmesį atkreipia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jis rekomenduoja „Bluetooth“ įjungti tik tada, kai jo iš tiesų reikia, nepalikti telefono matomo aplinkiniams įrenginiams ir visada įsitikinti, prie kokio įrenginio jungiamasi. Jei žmogus vis dėlto nukentėjo nuo nuotolinių sukčių, patirtus finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti „Bitės“ draudimas nuo elektroninių apgavysčių.

Kol darbo rinka vasarą sulėtėja, kandidatams atsiranda puiki proga atlikti namų darbus ir pasiruošti rudens sezonui. Atrankų specialistai sako, kad tam nereikia aukoti atostogų – užtenka vos poros valandų, kad jūsų gyvenimo aprašymas iškart išsiskirtų iš kitų.

„Pirminei anketų peržiūrai darbdaviai skiria vos 7 sekundes, todėl jūsų CV turi pataikyti tiesiai į dešimtuką“, – sako Daiva Kasperavičienė, „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovė, pristatanti tris žingsnius, kaip greitai ir be didelių pastangų pakerėti būsimą darbdavį.

Anot specialistės, norint išsiskirti iš minios, užtenka pritaikyti kelias paprastas taisykles: CV įžangoje aiškiai įvardyti savo vertę būsimam darbdaviui, pasitelkti vadovų bei kolegų rekomendacijas ir per asmeninius hobius atskleisti savo charakterį.

Darbdaviai ilgų CV neskaito: svarbiausi – pirmi sakiniai

D.Kasperavičienė pasakoja, kad „Telia“ komanda kasdien peržiūri šimtus anketų, ir kai kurios iš jų akimirksiu atveria duris į pokalbį. „Pirmieji tokių gyvenimo aprašymų sakiniai aiškiai parodo, kokią vertę žmogus atneš komandai, kokią problemą gali išspręsti. Todėl įžangoje naudokite daugiau veiksmažodžių ir atsisakykite abstrakčių apibūdinimų“, – pataria specialistė.

Pasak „Telia“ atstovės, neverta rašyti „esu orientuotas į rezultatus, atsakingas projektų vadovas, pasižymintis puikiais komunikacijos įgūdžiais“ – taip save apibūdina daugelis, tad išsiskirti sunku. „Verčiau dėstykite „valdau IT projektus nuo idėjos iki paleidimo, padedu komandai susikalbėti ir užtikrinu, kad darbai būtų baigti laiku“ – darbdavys iškart supras, kad jūs būsite naudingas“, – pavyzdį pateikia D. Kasperavičienė.

Pasak jos, personalo specialistai CV įvertina greitai, todėl perkrauti jo nereikėtų. „Žmonės dažnai galvoja, kad CV turi būti išsamus, todėl bando surašyti viską nuo studijų laikų. Bet technologijos ir darbo metodai keičiasi sparčiai, todėl kur kas vertingiau akcentuoti tai, kuo gyvenate pastaruoju metu ir ką mokate dabar. Jei prieš dešimt metų dirbote visiškai kitoje srityje, palikite tik trumpą įrašą, o visą dėmesį sukoncentruokite į pastarųjų kelių metų pasiekimus. Privataus sektoriaus atrankose taip pat siūlyčiau vengti „Europass“ formato, nes jis išpučia CV apimtį. Glaustas, bet taiklus dviejų puslapių CV visada laimės prieš penkių puslapių memuarus“, – sako ji.

Rekomendacijų prašykite ne tik išeinant iš darbo

Daugelis prisimena apie rekomendacijas tik tada, kai jau kraunasi daiktus. D. Kasperavičienė sako, kad apie jas verčiau pagalvoti anksčiau. „Geriausia rekomendacija gimsta tada, kai žmogus ką tik užbaigė projektą. Tuomet emocijos dar gyvos, o nuopelnai – akivaizdūs. Kiekvieno didesnio darbinio etapo pabaigoje prašykime vadovų ir kolegų, kad į „LinkedIn“ brūkšteltų po trumpą atsiliepimą – taip susikursite nuoseklų profesinį pasitikėjimą“, – teigia ji.

Ekspertė pastebi, kad kandidatai dažnai neįvertina šio įrankio galios, nors skaičiai kalba patys už save. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad gerokai daugiau nei pusė personalo specialistų prieš kviesdami kandidatą į pokalbį kruopščiai patikrina jo „LinkedIn“ profilį. Be to, profiliai, kuriuose yra bent kelios rekomendacijos, sulaukia iki 3 kartus daugiau darbdavių peržiūrų ir žinučių su darbo pasiūlymais. Taip yra todėl, kad platformos algoritmas tokius profilius vertina kaip patikimesnius ir dažniau rodo juos paieškos rezultatuose bei rekomenduojamų kandidatų skiltyse.

„Kai CV skaitome apie jūsų pasiekimus, tai yra jūsų nuomonė apie save. Tačiau kai užsukame į „LinkedIn“ ir matome tai patvirtinančius buvusio vadovo ar kliento žodžius, tai tampa stipriausiu įrodymu, kad mokate dirbti komandoje. Todėl nelaukite rudens – peržvelkite savo pastarųjų metų projektus ir šią vasarą drąsiai paprašykite kelių sakinių iš žmonių, su kuriais dirbote kartu“, – pataria „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovė.

Hobiai – gera proga atskleisti savo charakterį

D.Kasperavičienė sako, kad tinkamai aprašyta laisvalaikio skiltis CV gali būti stiprus kandidato pranašumas, jei ji užpildyta apgalvotai. „Hobių skiltis gali ir atskleisti jūsų geriausias savybes, kaip kad atkaklumas, kūrybiškumas, kruopštumas“, – aiškina ji.

Ekspertė pastebi, kad sausas įrašas, jog mėgstate skaityti ir keliauti, darbdaviui suteikia mažai informacijos. Tačiau situacija keičiasi, jei kandidatas tiksliai nurodo, ką skaito ir kaip keliauja, nes tai padeda atrankų specialistams suprasti, kaip žmogus mąsto ir elgiasi realiame gyvenime. „Pavyzdžiui, žmogus, kuris kasmet įveikia po 10 knygų apie lyderystę, demonstruoja norą nuolat mokytis. Savarankiškų kelionių maršrutų planavimas atskleidžia puikius organizacinius įgūdžius bei gebėjimą greitai priimti sprendimus“, – sako specialistė.

D.Kasperavičienė primena, kad darbdaviams iš CV svarbu suprasti ne tik įgūdžius, bet ir kaip kandidatas sprendžia problemas ir ar sutaps jo ir įmonės vertybės. „Šiltas, atviras ir aiškiai suformuluotas CV laimės dėmesį daug greičiau nei seniai rašyti, ilgi ir išsamūs tekstai. Būkite drąsūs, kalbėkite paprastai ir žmogiškai. Leiskite mums pamatyti jus tikrus – tai ir yra didžiausia paslaptis, kaip gauti svajonių darbą“, – baigia D. Kasperavičienė.

Jei anksčiau vaiko vietą tarp bendraamžių dažniau lemdavo draugystės kieme ar gebėjimai sporte, šiandien vis daugiau atsakymų į klausimą „ar aš pakankamas?“ vaikai ieško telefone. Socialiniai tinklai ir žaidimai tapo vieta, kurioje jie lygina save su kitais, ieško pripažinimo ir sprendžia, kiek yra verti. Specialistai įspėja – šį procesą vis dažniau valdo ne žmonės, o algoritmai, kurių tikslas yra išlaikyti vaiko dėmesį ekrane kuo ilgiau.

Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) duomenys rodo, kad paauglių pasitenkinimas gyvenimu Europoje mažėja, o emociniai sunkumai ir vienišumo jausmas auga. Tyrėjai pastebi, kad socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kuriose paaugliai lygina save su kitais, ieško pripažinimo ir savo vertę vis dažniau matuoja kitų reakcijomis.
Didžiausia suaugusiųjų klaida – manyti, kad tai, kas vyksta ekrane, ten ir lieka. „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė sako, kad vaikams virtualus ir realus pasaulis seniai susiliejo į vieną.

„Socialiniuose tinkluose vyksta tikras vaikų gyvenimas – ten jie bendrauja su bendraklasiais, draugais, ten gimsta simpatijos, konfliktai ir patyčios. Jei internete vaikas nuolat mato, kad nėra pakankamai gražus, populiarus ar sėkmingas, anksčiau ar vėliau šis jausmas persikelia ir į mokyklą. Todėl nebegalime sakyti, kad tai tik ekranai ar žaidimai“, – sako E. Tamulionytė.

Vaikų emocijos kaip verslo tikslas

Pasak ekspertų, problema slypi ne vien pačiuose socialiniuose tinkluose, o tame, kaip jie sukurti. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė atkreipia dėmesį, kad platformos konkuruoja dėl vaikų dėmesio ir tam pasitelkia algoritmus.

„Turime pripažinti, kad socialiniai tinklai ir žaidimai nėra neutralios erdvės. Kuo ilgiau vaikas lieka platformoje, tuo daugiau ji uždirba. Todėl algoritmai nuolat siūlo turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – verčia lygintis, sugrįžti, ieškoti daugiau dėmesio ir patvirtinimo. Vaikui, kurio savivertė dar tik formuojasi, atsispirti tokiam mechanizmui yra labai sunku“, – sako J. Markeliūnė.

Šį reiškinį patvirtina ir Europos tyrimai apie algoritminio turinio poveikį paaugliams. 2026 m. CESifo, Miuncheno universiteto ir „ifo Institute“ tyrėjų tinklo analizė, nagrinėjanti „Instagram“ algoritmų sistemą, rodo, kad algoritmais paremti naujienų srautai didina socialinį lyginimąsi, stiprina poreikį gauti patvirtinimą iš kitų ir mažina savivertę, ypač paauglių merginų grupėje.

E. Tamulionytė priduria, kad vaikai natūraliai nesupranta, jog mato kruopščiai atrinktas ir pagražintas kitų gyvenimo versijas. Todėl medijų raštingumas šiandien tampa ne papildomu įgūdžiu, o būtina savisaugos priemone.

Tėvams svarbu suprasti vaiko poreikius

Pasak „Vaikų linijos“ atstovės, mergaitės ir berniukai spaudimą dažnai patiria skirtingose platformose, tačiau jo esmė ta pati.

„Mergaitės dažniau mokomos savo vertę sieti su išvaizda ir kitų įvertinimu, todėl nuolat lygina save su tuo, ką mato socialiniuose tinkluose. Berniukai pripažinimo dažniau ieško žaidimuose, kur svarbu pasirodymas, pasiekimai ar kitų įvertinimas. Skirtingi tik ekranai, bet tas pats klausimas – „ar aš pakankamas?“. Jei vaikas nuolat jaučiasi neatitinkantis matomų standartų, nukenčia jo savivertė“, – aiškina E. Tamulionytė.

Todėl specialistė pataria tėvams kalbėtis su atžalomis, pirmiausia įsiklausyti ir pamėginti suprasti, kokį konkretų poreikį vaikas patenkina naršydamas socialiniuose tinkluose. Visgi užuot gilinęsi į šiuos poreikius, suaugusieji neretai pasirenka greičiausią problemos sprendimo būdą.

Susidūrę su vaikų sunkumais internete, tėvai dažnai pirmiausia atima telefoną. Tačiau, anot J. Markeliūnės, vien draudimų nepakanka.

„Vaikų nuo technologijų nebeapsaugosime. Daug svarbiau padėti jiems suprasti, kaip veikia algoritmai, kodėl vienas ar kitas turinys taip stipriai paveikia emocijas ir kaip platformos siekia išlaikyti jų dėmesį. Šiandien technologijų bendrovės turi ne tik užtikrinti ryšį, bet ir prisidėti prie visuomenės skaitmeninio atsparumo“, – pabrėžia ji.

„Telia“ ir „Vaikų linija“ sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos greičiau padėti vaikams, susiduriantiems su patyčiomis internete. „Vaikų linijai“ šiais metais suteiktas patikimo pranešėjo statusas greitai leis operatyviau reaguoti į pranešimus apie žalingą turinį socialiniuose tinkluose.

Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su emociniais sunkumais, nemokamos ir konfidencialios pagalbos gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu.

Atėjus vasarai ir šiltesniems orams, vis dažniau norisi ištrūkti iš įprastos rutinos – atrasti naują pasivaikščiojimo maršrutą, sėsti ant dviračio ar spontaniškai leistis ten, kur dar neteko būti. Tačiau kuo mažiau pažįstama vieta, tuo svarbesnis tampa pasiruošimas: karštis, sudėtingesnis reljefas ar nuovargis gali greitai pakeisti planą, todėl vis svarbiau tampa ne tik iš anksto pasitikrinti maršrutą ir įvertinti savo galimybes, bet ir pasirūpinti, kad kelionės metu svarbiausia informacija būtų lengvai pasiekiama. Čia papildoma atrama gali tapti ir technologijos, padedančios patogiau stebėti maršrutą, aktyvumą bei prireikus greičiau susisiekti su kitais.

Pasiruošimas nesibaigia pasirinkus maršrutą

Planuojant išvyką dažniausiai pirmiausia tikrinamas maršrutas, jo ilgis ir oro prognozės. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kaip pasirinktos sąlygos gali paveikti savijautą bei tempą kelionės metu. Karštis, įkalnės ar ilgesnis nei įprasta atstumas gali pareikalauti daugiau jėgų, todėl pravartu iš anksto numatyti sustojimus, pasirūpinti vandeniu ir apgalvoti, kaip prireikus būtų galima pakoreguoti planą.

Tam vis dažniau pasitelkiamos ir skaitmeninės technologijos. 2025 m. moksliniame žurnale „Scientific Reports“ publikuotas tyrimas nagrinėja, kaip skaitmeniniai įrankiai keičia žmonių elgesį gamtoje – nuo informacijos paieškos ir maršruto pasirinkimo iki orientavimosi jau išvykus. Panašią tendenciją patvirtina ir 2023 m. Vokietijoje atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Sportwissenschaft“: 86 proc. apklaustų aktyvaus laisvalaikio dalyvių skaitmenines technologijas naudojo planuodami veiklas lauke, o 73 proc. – naviguodami jų metu.

Vis dėlto iš anksto telefone ar žemėlapyje suplanuotas maršrutas ne visuomet leidžia tiksliai įvertinti, kaip seksis jį įveikti. Jo sudėtingumą gali lemti reljefas, karštis, pasirinktas tempas ar paprasčiausias nuovargis. Todėl naudinga stebėti ne vien tai, kiek kelio liko, bet ir kaip keičiasi pulsas bei tempas, kartu įvertinant savo savijautą. Tokie orientyrai gali padėti laiku suprasti, kad verta sulėtinti, sustoti pailsėti ar pakoreguoti planą.

Svarbiausia informacija – tiesiai ant riešo

Telefonas dažniausiai išlieka pagrindiniu maršruto planavimo, navigacijos ir ryšio įrankiu. Tačiau aktyviai judant ne visada patogu jį nuolat traukti iš kišenės ar kuprinės, ypač važiuojant dviračiu, kopiant į įkalnę ar einant sudėtingesniu taku. Todėl išmanusis laikrodis tampa patogiu būdu svarbiausią aktyvumo informaciją turėti tiesiai ant riešo – ypač tada, kai realios sąlygos skiriasi nuo to, kas matyta planuojant maršrutą. Tokiose situacijose išmanusis laikrodis leidžia pagrindinę informaciją pasitikrinti greičiau ir mažiau atitraukiant dėmesį nuo aplinkos.

Išmaniojo laikrodžio „Huawei Watch GT 6“ ekrane galima matyti širdies ritmą, tempą, greitį, įveiktą atstumą ir nuolydį. Šie duomenys padeda geriau suprasti pasirinkto maršruto intensyvumą ir stebėti, kaip keičiasi fizinis krūvis ilgesnės išvykos metu. Lauko veikloms aktuali ir dviejų dažnių GNSS sistema, naudojanti GPS L1 ir L5 signalus bei kitas palydovines sistemas, kurios padeda tiksliau fiksuoti aktyvumo maršrutą ir įveiktą atstumą.

„Aktyvios išvykos metu svarbu ne tik tai, kiek duomenų įrenginys gali surinkti, bet ir kaip lengvai žmogus gali juos pasiekti. Galimybė vienu žvilgsniu pamatyti tempą, atstumą ar pulsą padeda geriau sekti savo aktyvumą, o kartu nereikia kaskart sustoti ir ieškoti telefono“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Baltijos šalyse Urtė Eidžiūnaitė.

Papildoma pagalba netikėtose situacijose

Ilgesnėse išvykose svarbu ne tik tai, kokią informaciją gali parodyti įrenginys, bet ir ar jis išliks naudingas visos kelionės metu. Išvykai užsitęsus ar pasirinkus ilgesnį maršrutą, senkanti baterija gali apriboti galimybę stebėti aktyvumą, pasitikrinti svarbiausius rodiklius ar prireikus greitai pasiekti reikiamas funkcijas.

46 mm „Huawei Watch GT 6“ modelio baterija gali veikti iki 21 dienos maksimaliu režimu, iki 12 dienų naudojant įprastai ir iki 40 valandų lauko sporto režimu. Tai leidžia laikrodį naudoti ne tik trumpesnių pasivaikščiojimų metu, bet ir ilgesnėse išvykose, žygiuose ar savaitgalio kelionėse, nereikalaujant jo dažnai įkrauti.

„Ilgesnė baterijos veikimo trukmė ypač svarbi tada, kai išvyka užtrunka ilgiau, nei buvo planuota. Tokiu atveju žmogus gali ir toliau stebėti pagrindinius aktyvumo duomenis, nesirūpindamas, kad laikrodis išsikraus pačiu netinkamiausiu metu“, – pasakoja U. Eidžiūnaitė.

Keliaujant vienam, važiuojant dviračiu ar renkantis mažiau pažįstamą maršrutą aktualiomis tampa funkcijos, skirtos greitesniam reagavimui netikėtose situacijose. Įjungus kritimo aptikimą, laikrodis pagal akselerometro duomenis vertina kūno padėtį ir stipresnio kritimo požymius. Užfiksavus galimą kritimą ir žmogui nereaguojant, laikrodžio ekrane gali būti aktyvuojamas SOS veiksmas, leidžiantis greičiau pasiekti pagalbos kontaktus ar inicijuoti skambutį tiesiai iš laikrodžio.

Pasak U. Eidžiūnaitės, didžiausią vertę tokios funkcijos suteikia tada, kai papildo atsakingą pasiruošimą ir padeda svarbiausią informaciją bei ryšio galimybes išlaikyti lengvai pasiekiamas visos išvykos metu.

„Ramesnė išvyka prasideda nuo kelių paprastų dalykų: iš anksto pasitikrinto maršruto, įkrautų įrenginių ir artimiesiems perduoto plano. Išmaniojo laikrodžio funkcijos šį pasiruošimą papildo – leidžia patogiau stebėti aktyvumą, svarbiausią informaciją turėti po ranka ir prireikus greičiau susisiekti su kitais“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Dar gegužės mėnesį KTU studentų kurtas kompiuterinis žaidimas „Deep Below“, sukurtas vos per 48 valandas, varžėsi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) organizuotame Lietuvos 2025-ųjų metų žaidimo rinkimuose. Nors šįkart nugalėti nepavyko, vienas iš žaidimo kūrėjų sako, kad vien patekimas į tokius rinkimus tapo svarbiu įvertinimu ir paskata judėti pirmyn.

Šio žaidimo istorija prasidėjo dar gerokai anksčiau nei gegužę. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Programos sistemų trečiakursis ir universiteto studentų organizacijos „Pixel“ narys Airidas Mikelaitis, prisidėjęs prie žaidimo kūrimo pasakoja, kad šio kompiuterinio žaidimo idėja gimė tęsiant ilgametę tradiciją dalyvauti kasmet visuose didžiuosiuose šalies miestuose vykstančiame „LT Game Jam 2026“ renginyje.

„Šiame renginyje idėjos veikiančiais projektais virsta vos per kelias dienas – iš viso turėjome 48 valandas. Šių metų tema buvo burbulai, o komandos nariams labiausiai patiko idėja – žvejyba panaudojant burbulų ginklą. Mums tai priminė žaidimą „Dredge“, kuriame esi žvejys mistiškame, rašytojo Howard Phillips Lovecraft kūrybos įkvėptame pasaulyje. Nusprendėme kažką panašaus sukurti ir patys, o tai galiausiai tapo žaidimu „Deep Below“, – sako A. Mikelaitis.

Mokslininkas, bandantis įminti paslaptį

KTU studentų sukurto žaidimo idėja – įminti paslaptį, kas slepiasi giliai po vandeniu. Žaidėjas yra mokslininkas, kuris bando tai išsiaiškinti ir su savo sukonstruotu povandeniniu laivu stengiasi pasiekti ežero dugną. A. Mikelaitis neslepia, kadangi kelionė yra ilga, pilna pavojų, šiai išvykai reikia gerai pasiruošti.

„Norint pasiekti savo tikslą, žaidėjas pakeliui su savo burbulų ginklu turi gaudyti žuvis ir jas atplukdyti į paviršių, kur jos yra parduodamos. Už gautus pinigus žaidėjas gali nusipirkti laivo patobulinimų ir nerti dar giliau. Galiausiai mokslininkas turi pakankamai gerą laivą, kad pasiektų ežero dugną, kur atskleidžiama, kas ten tūno“, – teigia A. Mikelaitis.

Kompiuterinį žaidimą „Deep Below“ kūrusią komandą sudarė keturi KTU IF studentai ir vienas alumnas. Visi jie – programuotojai, bet A. Mikelaitis pastebi, kad to nepakanka sukurti geram žaidimui, todėl kiekvienas turėjo atskiras atsakomybes.

„Aš moku kurti iliustracijas, tad buvau atsakingas už žaidimo grafikos kūrimą. Vienas iš narių turėjo patirties kuriant muziką ir garso efektus, jis tapo mūsų komandos garso inžinieriumi. Kiti trys nariai programavo visą žaidimo logiką“, – kalba KTU studentas.

Pasak jo, labiausiai padėjo buvimas toje pačioje patalpoje, nes buvo lengva komunikuoti ir išlaikyti vieningą žaidimo viziją. Tik vienas iš komandos narių negalėjo dalyvauti gyvai, kadangi buvo išvykęs.

„Tai šiek tiek sulėtino pačią žaidimo kūrimo pradžią, bet išsiskirsčius darbus problema greitai sumažėjo. Taip pat 48 valandos nėra labai didelis laiko tarpas, o mes turėjome gan nemažą idėją, tad vieną naktį dirbome be miego. Laimei, mes studentai, todėl dirbti kiaurą naktį nėra kažkas naujo“, – šypsosi A. Mikelaitis.

Laukia ne tik programuotojų

KTU studentų organizacijoje „Pixel“, kurios nariai ir kūrė „Deep Below“, viskas sukasi aplink žaidimus. Anot A. Mikelaičiu, jie kuria savo asmeninius ar komandinius projektus, rengia vidinius hakatonus.

„Čia priimame visus studentus, nesvarbu, kokie jų sugebėjimai ar patirtis. Svarbiausia, kad domintų žaidimų pasaulis. Organizacijoje turime didelį patirties ir sugebėjimų spektrą, yra narių, kurie jau dirba su komercinių žaidimų išleidimu, kiti atėjo be jokios patirties, bet šiuo metu jau turi įgyvendinę savo pirmuosius projektus“, – pažymi KTU studentas.

Jis priduria, kad organizacijoje „Pixel“ galima ne tik gerai praleisti laiką, bet ir įgyti gebėjimų, kurie bus naudingi ieškant net nesusijusio su žaidimais darbo. Šioje organizacijoje jie ugdo komandinio darbo, kūrybinio mąstymo, sudėtingų sistemų projektavimo bei realizavimo kompetencijas.

„Žinoma, projekto įgyvendinimui labai padėjo ir studijų metu įgytos žinios. Visas žaidimo kūrimo procesas – labai panašus į per studijas atliktus komandinius darbus, o tai padėjo greitai pasiskirstyti atsakomybes ir efektyviai dirbti“, – sako A. Mikelaitis.

Išmanusis telefonas Lietuvos gyventojams vis dažniau tampa ne tik ryšio priemone, bet ir kasdieniu darbo įrankiu. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa rodo, kad darbo reikmėms telefonu naudojasi 77 proc. lietuvių, o beveik kas antras norėtų išmaniajame patogiau atlikti sudėtingesnes, dažniau su kompiuteriu siejamas užduotis.

Ekspertų teigimu, šis pokytis keičia ir tai, ko vartotojai tikisi iš mobiliųjų įrenginių. Renkantis telefoną vis svarbesni tampa ne tik kamera ar dizainas, bet ir produktyvumo galimybės, dirbtinio intelekto funkcijos bei sklandus kelių užduočių atlikimas vienu metu.

Darbo diena be kompiuterio?

Darbas telefonu šiandien nebeapsiriboja greitu atsakymu į žinutę ar skambučiu pakeliui į susitikimą. Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dažniausia darbo veikla išmaniajame vis dar yra elektroninio pašto tikrinimas – jį kaip pagrindinę funkciją nurodė 36 proc. respondentų.

Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, darbas telefonu vis dažniau primena tarpusavyje susijusių užduočių grandinę – nuo laiškų siuntimo ir susirašinėjimų iki dokumentų peržiūros, redagavimo, kūrybinių užduočių atlikimo ir nuolatinio judėjimo tarp skirtingų programėlių.

„Vis daugiau vartotojų telefonu atlieka svarbiausias darbo užduotis – bendrauja su kolegomis, priima sprendimus ar reaguoja į situacijas tada, kai nėra prie kompiuterio. Tai keičia ir lūkesčius pačiam įrenginiui: jis turi būti ne tik patogus komunikacijai, bet ir leisti sklandžiai pereiti tarp užduočių, suteikti pakankamai ekrano erdvės bei išlaikyti tokį darbo tempą, prie kokio vartotojai yra įpratę naudodamiesi kompiuteriu“, – sako ji.

Ne visada padeda sutaupyti laiko

Tyrimas atskleidžia, kad net 64 proc. Lietuvos gyventojų darbo reikalais kasdien naviguoja iš vienos programėlės į kitą, o 47 proc. norėtų, kad skirtingas programėles vienu metu naudoti būtų patogiau.

E.Tamelytės teigimu, įdomu tai, kad apklausos duomenimis 66,9 proc. 40–49 metų respondentų kasdien darbo reikmėms pereina iš vienos programėlės į kitą, o tai – didžiausia dalis iš visų amžiaus grupių.

„Kartais manoma, kad didžiausius lūkesčius technologijoms kelia jaunoji karta, tačiau tyrimas rodo kiek kitokį vaizdą. 40–49 m. amžiaus grupei priklauso žmonės, kurie jau turi susiformavusius darbo įpročius, todėl jie aiškiai jaučia skirtumą tarp patogaus ir tik teoriškai įmanomo darbo išmaniajame. Jei užduočiai atlikti reikia per daug papildomų paspaudimų, veiksmų ar langų keitimo, įrenginys vietoje to, kad padėtų sutaupyti laiko, pradeda jį atimti“, – dalijasi E. Tamelytė.

Gera kamera – nebeesminis kriterijus

Besikeičiant vartotojų įpročiams, keičiasi ir tai, pagal ką jie vertina telefonus. Nors baterijos veikimo laikas vis dar išlieka svarbiausiu praktiniu aspektu, E. Tamelytė pastebi, kad ateities išmanusis vis dažniau siejamas ne tik su techniniais parametrais, bet ir su tuo, kiek jis padeda dirbti greičiau bei patogiau.

Geresnes DI galimybes kaip svarbų ateities kriterijų įvardija 22,1 proc. lietuvių, patogesnį kelių užduočių atlikimą – 13,9 proc., o geresnę kamerą – tik 3 proc.

Šį poreikį atliepia naujos kartos sulenkiamų telefonų sprendimai. Pavyzdžiui, „Galaxy Fold7“ išmanusis turi didelį vidinį ekraną, kuriame patogiau naudotis keliomis programėlėmis vienu metu, peržiūrėti dokumentus ar palyginti informaciją nuolat neperjunginėjant langų.

Integruotos DI funkcijos taip pat padeda greičiau atlikti dalį kasdienių veiksmų, todėl toks įrenginys tampa panašesnis į kompaktišką darbo ekraną nei į tradicinį telefoną.

„Svarbiausia – ar technologija palengvina kasdienių užduočių atlikimą. Jei telefone reikia dirbti su keliomis programomis vienu metu, vartotojui svarbu greitai rasti informaciją ir nešvaistyti laiko papildomiems veiksmams“, – sako E. Tamelytė.

Skirtingos kartos – skirtingi darbo įpročiai

Apklausa atskleidžia ir skirtingo amžiaus vartotojų įpročius. Nors Lietuvoje pagrindine darbo veikla telefone išlieka elektroninis paštas, tarp 15–29 m. amžiaus respondentų žinutes kolegoms ar klientams kaip pagrindinę darbo veiklą telefone nurodo net 33 proc., o tarp 50–59 metų gyventojų – tik 12,2 proc. apklaustųjų.

„Mobilus darbas jau tapo kasdienybės dalimi, todėl vartotojai vis mažiau linkę taikytis prie nepatogių sprendimų. Jie tikisi, kad telefonas padės atlikti vis sudėtingesnes užduotis, tačiau kartu nori, kad tai vyktų paprastai, sklandžiai ir be papildomų kompromisų. Būtent ši kryptis artimiausiais metais formuos išmaniųjų įrenginių rinką“, – teigia „Samsung“ atstovė.

Tyčia išprovokuota avarija, dešimtą kartą šiemet „nukentėjęs“ tas pats automobilis, o pastaruoju metu – ir apgadinimai, kurių realybėje niekada nebuvo, tačiau kuriuos itin įtikinamai sugeneravo dirbtinis intelektas. Nors bandymai nesąžiningai pasipelnyti tampa vis išradingesni, draudikai šias schemas jau atpažįsta. Specialistų teigimu, kad ir kaip kruopščiai būtų surežisuotas spektaklis, beveik visada lieka pėdsakas, kuris išduoda apgavystę.

Kada avarija – tik gerai surežisuotas spektaklis?

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad sukčių kūrybiškumas ir pastangos dažniausiai atsigręžia prieš juos pačius.

„Kasdien susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis, todėl sukaupta patirtis leidžia greitai atskirti tikrą nelaimę nuo suvaidinto įvykio. Pasitaiko atvejų, kai du vairuotojai veikia išvien: iš anksto susitaria, atvažiuoja į nuošalesnę vietą ir tiesiog surengia susidūrimą. Tačiau kur kas įžūlesnis scenarijus – kai tyčia provokuojamas nieko neįtariantis eismo dalyvis. Pavyzdžiui, sukčius staigiai stabdo, netikėtai įsiterpia į gretimą eismo juostą ar kitais manevrais priverčia kitą vairuotoją klysti, kad šis taptų formaliu avarijos kaltininku. Tokie spektakliai dažniausiai režisuojami ten, kur eismas painesnis ir kaltę lengviau suversti kitam – žiedinėse sankryžose ar judriose kelių sankirtose“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Dar viena sukčių pamėgta schema – vadinamosios bekontaktės avarijos. Tai atvejai, kai dėl vieno vairuotojo manevro kitas vairuotojas priverčiamas staigiai stabdyti, išvažiuoti iš eismo juostos ar atsitrenkti į kliūtį, nors tiesioginio automobilių kontakto nebuvo. Visgi, kaip pažymi ekspertas, būtent tokiose situacijose apgavystės pėdsakai dažnai išryškėja greičiausiai.

„Šiandien kone kiekvienoje sankryžoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, daugelis vairuotojų turi ir vaizdo registratorius. Neretai užtenka peržiūrėti įrašą, kad pamatytume, jog manevras buvo nenatūralus, o stabdyta ne dėl realios grėsmės, bet tyčia. Be to, mūsų specialistai geba preciziškai atkurti įvykio eigą pagal pačius apgadinimus. Jei jų pobūdis prieštarauja tam, kas nurodyta deklaracijoje, žalos vertinimas akimirksniu virsta išsamiu tyrimu, o informacija perduodama teisėsaugai“, – aiškina draudiko atstovas.

Tikisi sutvarkyti ir senus įbrėžimus

Be surežisuotų avarijų, egzistuoja ir kita itin dažna apgaulės forma – bandymai kaip naujus nuostolius pateikti senus, su konkrečiu įvykiu nesusijusius pažeidimus. Neretai tikimasi, kad užfiksavus naują įvykį pavyks kartu sutvarkyti ir senus kėbulo įbrėžimus ar įlenkimus. Nors didžioji dalis vairuotojų yra sąžiningi, pasikartojantys schemų modeliai ir įtartinas tam tikrų asmenų aktyvumas ekspertams iškart krenta į akis.

„Skirtingu metu atsiradę pažeidimai dažnai skiriasi pagal pobūdį, vietą, intensyvumą, net pagal tai, kaip atrodo jų kraštai ar paviršius. Žmogui gali atrodyti, kad niekas nepastebės, bet žalų ekspertai tokius dalykus mato kasdien. Be to, informacija tikrinama duomenų bazėse, lyginama su ankstesniais įvykiais, nuotraukomis, remonto istorija. Jeigu tas pats apgadinimas jau kažkur figūravo, tai labai greitai išlenda“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Nauja mada – dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai

Naujausias iššūkis, su kuriuo susiduria ekspertai – dirbtinio intelekto pagalba sukurtos arba pakoreguotos apgadinimų nuotraukos. Vis dėlto bendrovės atstovas ramina: ekspertams tokie bandymai tėra dar viena nesunkiai iššifruojama schema.

„Mūsų darbas – kasdien vertinti šimtus realių apgadinimų, todėl puikiai žinome, kaip natūraliai atrodo sudužęs žibintas ar deformuotas sparnas. Dirbtinai sugeneruotoje ar pakoreguotoje nuotraukoje beveik visuomet lieka klaidų, be to, tokius vaizdus tikriname specialiais skaitmeninės analizės įrankiais, o kilus bent menkiausiai abejonei, atliekame tyrimą“, – tikina ekspertas.

R.Bieliauskas pabrėžia, kad nesąžiningi bandymai pasipelnyti beveik niekada nesibaigia tiesiog neišmokėta žala. Apie akivaizdžius sukčiavimo atvejus visuomet pranešama policijai.

„Pradėti tyrimai dažnai persikelia į teismo sales ir tęsiasi metų metus. Tai reiškia ne tik prarastą galimybę gauti išmoką, bet ir milžiniškas teisines išlaidas bei nepataisomai sugadintą reputaciją. Kad ir kokia išradinga atrodytų schema, ji anksčiau ar vėliau demaskuojama, o pasekmės lydi visą gyvenimą. Tuo tarpu sąžiningiems vairuotojams toks griežtas ir budrus procesas yra naudingas – jis užtikrina, kad bendrovės resursai būtų skiriami operatyviai atlyginti tikriems nelaimingiems atsitikimams“, – apibendrina R. Bieliauskas.

Dauguma žmonių bijo telefoną įmesti į vandenį. Vis tik ekspertai sako, kad vasarą didžiausi jo priešai yra visai kiti. Artėjant Mindauginėms jie primena, jog net vandeniui atsparūs telefonai nėra apsaugoti nuo karščio, smėlio ar mechaninių pažeidimų, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Vis daugiau išmaniųjų telefonų yra atsparūs vandeniui ir dulkėms. Dauguma naujų vidutinės ir aukštesnės klasės modelių turi IP67 ar IP68 sertifikatus. Vis dėlto žmonės dažnai klaidingai mano, kad toks telefonas nebijo nei ežero, nei jūros, nei baseino. Atsparumo bandymai atliekami laboratorinėmis sąlygomis – sūrus ar chloruotas vanduo, smėlis ar stipresnis smūgis gali pažeisti net ir vandeniui atsparų įrenginį. Be to, net ir IP68 sertifikatas nesuteiks atsparumo vandeniui, jei telefono ekranas yra įskilęs“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pavojingiausia – ne vanduo, o karštis

Pasak „Bitės profo“, vasarą telefonams daugiau žalos neretai padaro ne lietus, o aukšta temperatūra. Ilgiau palikus telefoną tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis gali pradėti kaisti, lėčiau veikti ar net laikinai išjungti kai kurias funkcijas. Dideliame karštyje greičiau dėvisi ir telefono baterija.

„Šiuolaikiniai telefonai vienu metu filmuoja aukštos raiškos vaizdą, naudoja 5G ryšį, navigaciją ir dirbtinio intelekto funkcijas. Visa tai reikalauja daug energijos – dėl to karštą dieną telefonas gali perkaisti gerokai greičiau. Geriausia jo nepalikti ant automobilio panelės, paplūdimyje ar kraunamo tiesioginėje saulėje“, – vardija A. Archangelskis.

Telefonui gali pakenkti ir tai, jei visą laiką bus laikomas kelnių kišenėje – saulės karštį padidina ir mūsų kūno šiluma, todėl čia išmaniajam dar karščiau nei lauke. Dėl to svarbu tikrinti telefono temperatūrą, o pastebėjus, kad jis karštas – leisti atvėsti natūraliai arba jį trumpam išjungti.

„Nedėkite telefono „greitam atvėsimui“ į šaldytuvą ar su drėgmės nepraleidžiančiu maišeliu į vandenį – taip telefonui gali pakenkti ir šaltis, ir drėgmė. Įrenginį staigiai vėsinant gali susidaryti kondensatas ne tik jo išorėje, bet ir viduje bei pažeisti telefono komponentus“, – teigia ekspertas.

Smėlis – nepastebimas telefono priešas

Nors telefonai tampa vis atsparesni, kita didele grėsme vasarą išlieka smėlis. Smulkios jo dalelės gali patekti į įkrovimo jungtį, garsiakalbius ar mikrofoną ir sutrikdyti jų veikimą.

„Po dienos paplūdimyje nereikėtų skubėti telefono įkrauti – pirmiausia įsitikinkite, ar į jungtį nepateko smėlio ar drėgmės. Jei taip nutiko, nereikėtų jungčių valyti aštriais daiktais – galite pažeisti jų kontaktus. Pirmiausia pabandykite jungtyje esančius nešvarumus tiesiog išpūsti. Jei telefonas vis tik veikia netinkamai, geriausia kreiptis į specialistus“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Nuo mechaninių pažeidimų apsaugos šitai

Daugiau laiko leidžiant aktyviai gamtoje padidėja ir telefono mechaninių pažeidimų rizika – dažniausiai pasitaiko įskilęs ar įbrėžtas telefono ekranas, sudužęs korpusas.

„Telefonas nėra atsparus kritimui ant akmenų ar asfalto. Dėl to verta pasirūpinti kokybišku dėklu ir visą ekraną dengiančiu apsauginiu stiklu – tai paprasčiausias būdas sumažinti mechaninių pažeidimų riziką. Renkantis dėklą svarbu ne jo išvaizda, o tai, kad jis būtų neslidus ir gerai sugertų smūgį“, – sako ekspertas.

1. Archangelskis taip pat primena, kad aktyviai leidžiant laiką gamtoje telefonai dažniau ne tik pažeidžiami, bet ir pametami. Dėl to dar prieš išvykstant į gamtą verta įsitikinti, kad telefone įjungta jo paieškos funkcija.

„Ši funkcija padės ne tik greičiau surasti pamestą įrenginį, bet prireikus ir jį užrakinti ar net nuotoliniu būdu ištrinti jame esančius duomenis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali padėti išvengti didesnių nuostolių. Svarbiausia šias funkcijas aktyvuoti dar prieš nelaimei nutinkant, nes vėliau jų įjungti jau nebepavyks“, – pažymi „Bitės profas“.

Pamestą „Samsung“ telefoną galima rasti prisijungus prie „Samsung“ paskyros per „SmartThings Find“, kitus „Android“ telefonus – per „Google“ įrankį „Find Your Phone“. „iPhone“ įrenginius rasite naudojantis programėle „Find My“ bet kuriame kitame „Apple“ įrenginyje arba prisijungus prie savo „Apple Account“ paskyros“.

Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) užsakymu atliktas 2026 metų Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad elektroninių viešųjų paslaugų naudojimas šalyje nuosekliai auga. Per pastaruosius 12 mėnesių valstybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse lankėsi 66 proc. Lietuvos gyventojų, kai 2025 metais tokių buvo 64 proc. Auga ir Elektroninių valdžios vartų portalo epaslaugos.lt naudojimas – jame lankėsi jau 50 proc. gyventojų, palyginti su 47 proc. praėjusiais metais.

Dažniausiai gyventojai viešojo sektoriaus interneto svetainėse naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis (61 proc.), ieško informacijos apie institucijas (51 proc.) arba domisi viešųjų paslaugų teikimo tvarka (33 proc.). Penktadalis apklaustųjų svetainėse parsisiunčia prašymus ar formas, o beveik kas penktas ieško darbuotojų kontaktinės informacijos.

VSSA direktorius Tomas Misevičius sako, kad augantis naudojimasis skaitmeninėmis paslaugomis rodo stiprėjantį gyventojų pasitikėjimą, tačiau kartu signalizuoja apie būtinybę toliau gerinti vartotojo patirtį.

„Elektroninės viešosios paslaugos šiandien daugeliui gyventojų jau tapo kasdienybe – nuo pajamų deklaravimo iki registracijos pas gydytoją. Vis dėlto vien paslaugų skaitmeninimo nepakanka. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad jos būtų ne tik prieinamos, bet ir paprastos, aiškios bei patogios kiekvienam vartotojui. Būtent todėl šiuo metu įgyvendiname reikšmingus e. paslaugų infrastruktūros atnaujinimus, kurie leis pasiūlyti modernesnę ir patogesnę naudotojo patirtį“, – sako T. Misevičius.

Nors elektroninių paslaugų naudojimas auga, daliai gyventojų vis dar kyla sunkumų. Net 45 proc. respondentų, kurie per pastaruosius metus nė karto nesilankė viešųjų institucijų interneto svetainėse, nurodė, kad elektroninėmis paslaugomis naudotis yra sudėtinga. Dar 13 proc. teigė nerandantys reikiamos informacijos. Nepaisant to, bendrą viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę teigiamai vertina 70 proc. gyventojų.

Tarp populiariausių elektroninių viešųjų paslaugų išlieka pajamų mokesčio deklaravimas, kuriuo naudojosi 55 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – su sveikata susijusios paslaugos, pavyzdžiui, registracija pas gydytojus ar informacijos apie gydymo įstaigas paieška (52 proc.). Taip pat dažnai naudojamasi automobilių registravimo (25 proc.), asmens dokumentų tvarkymo (23 proc.) bei darbo paieškos paslaugomis (15 proc.).

Geriausiai gyventojai vertina gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą, kuriai skyrė 9 balus iš 10. Aukštai įvertintas ir viešųjų bibliotekų katalogų prieinamumas (8,9 balo), priėmimo į aukštąsias mokyklas paslauga (8,7 balo), taip pat asmens dokumentų, pajamų deklaravimo bei automobilių registracijos paslaugos, kurios įvertintos 8,4 balo.

Elektroninių valdžios vartų portalas epaslaugos.lt išlieka viena svarbiausių prieigos prie valstybės e. paslaugų platformų. Dažniausiai gyventojai portale lankosi norėdami užsisakyti ar pasinaudoti elektronine paslauga (64 proc.) arba ieškodami informacijos apie institucijų teikiamas paslaugas (42 proc.). Portalo informacijos naudingumas įvertintas 8,1 balo, o turinio aiškumas ir naudojimosi patogumas – po 7,8 balo.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai vis aktyviau naudojasi kitomis skaitmeninėmis paslaugomis. Su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, tokiomis kaip internetinės vertimo ar automatinio kalbos atpažinimo priemonės, naudojosi 24 proc. apklaustųjų. Su Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninėmis paslaugomis naudojosi 9 proc. gyventojų.

Svarbi išlieka ir saugumo dimensija. Dauguma apklaustųjų (83 proc.), besinaudojančių viešųjų institucijų interneto svetainėmis, nurodė nepatyrę jokių saugumo problemų, o 57 proc. teigė pasitikintys bendravimo su viešosiomis institucijomis elektroniniu būdu saugumu.

Tyrimas atliktas 2026 metų gegužės mėnesį. Jo metu apklaustas 1011 Lietuvos gyventojas nuo 16 iki 74 metų amžiaus.

Investuotojų pasitikėjimas Lietuva pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius metus – 70 proc. apklaustų užsienio investuotojų svarsto galimybę čia steigti arba plėsti veiklą per artimiausius trejus metus. Vis dėlto dirbtinio intelekto (DI) srityje šalis dar turi pasitempti: tik 36 proc. respondentų Lietuvą laiko patrauklesne DI investicijų kryptimi nei kitos pasaulio šalys. Tai rodo naujausias EY „Europe Attractiveness Survey 2026″ tyrimas.

„Pozityvus investuotojų sentimentas Lietuvos atžvilgiu yra rekordiškai aukštas ir tai atspindi konkrečius pokyčius rinkoje: stiprėjančią pramonę, gilėjančią talentų bazę ir aiškesnį politinį kursą gynybos bei energetikos klausimais. Vis dažniau investuotojai Lietuvą renkasi aukštesnės pridėtinės vertės veikloms – tyrimų padaliniams ir technologijų kūrimui”, – komentuoja Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

EY tyrimo duomenimis, Lietuvos investicinį patrauklumą labiausiai stiprina du veiksniai – talentų kokybė (kaip pagrindinį kriterijų investuoti įvardijo 34 proc. apklaustųjų) ir infrastruktūra (28 proc.). Visgi investuotojų sprendimus pradeda lemti ir kiti apylygiai svarbūs kriterijai: vis didesnį svorį įgyja makroekonominis stabilumas (22 proc.), energijos kaštai (22 proc.), reguliavimo aplinka (20 proc.) ir inovacijos (20 proc.). Reguliavimo svarba per dvejus metus išaugo bene labiausiai – nuo 6 proc. 2024 m. iki 20 proc. šiemet.

DI proveržis – tarp galimybės ir vidutinybės

Šių metų EY tyrimas taip pat atskleidė, kad DI tampa atskira investicinių sprendimų sritimi, ir Lietuvos pozicija joje kol kas neapibrėžta. 38 proc. tyrimo dalyvių Lietuvą laiko mažiau patrauklia DI investicijų, inovacijų ir diegimo kryptimi nei kitos pasaulio šalys, 36 proc. – patrauklesne, o dar 26 proc. – vienodai patrauklia. Pasak L. Dičpetrio, toks beveik tolygus pasiskirstymas reiškia, kad Lietuvos vieta DI investicijų žemėlapyje per artimiausius dvejus ar trejus metus priklausys ne nuo istorinių pasiekimų ar pranašumų, o nuo konkrečių sprendimų šalyje.

Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad DI tampa vis svarbesne investicijų darbotvarkės dalimi dėl jau vykstančios sektorių transformacijos: „Šių metų pradžioje atlikome globalių verslo paslaugų centrų bei IRT sektorių apklausą, kuri parodė aiškią pokyčių kryptį – tradicines operacines funkcijas keičia duomenų inžinerijos, dirbtinio intelekto ir didžiųjų kalbos modelių sprendimų kūrimo kompetencijos. DI tampa natūralia aukštesnės pridėtinės vertės veiklų plėtros dalimi, todėl turime kryptingai ir operatyviai stiprinti tas sritis, kurios lems, ar Lietuva šioje transformacijoje bus tarp lyderių.“

EY tyrimo duomenimis, investuotojai aiškiai nurodo, kur jie nori matyti pažangą DI srityje. Daugiausia, 54 proc. apklaustųjų, akcentuoja technologinės infrastruktūros plėtrą – duomenų centrus, atviras duomenų bazes ir skaičiavimo pajėgumus. 44 proc. pabrėžia DI verslumo skatinimą per mokesčių lengvatas, dotacijas ir inovacijų centrus. Po 42 proc. respondentų nurodo poreikį stiprinti darbuotojų DI kompetencijas ir aktyviau diegti DI viešajame sektoriuje.

„DI jau nebėra atskira technologijų sritis – jis tampa tuo esminiu pranašumu, persmelkiančiu visus sektorius nuo gynybos iki viešųjų paslaugų. Lietuva turi stiprią poziciją: skaitmenizuotas viešasis sektorius, stipri inžinerinė bazė, brandi fintech ekosistema. Bet investuotojai šiandien klausia konkrečių dalykų: kur įrengti duomenų centrai, kiek kainuoja jų aptarnavimas, kokia skaičiavimo galia, kokie mokestiniai sprendimai taikomi DI įmonėms. Šie atsakymai bus labai svarbūs, jei Lietuva nenori likti vidutinybių grupėje”, – sako L. Dičpetris.

Energijos kainos reikšmė mažėja

Nors energijos kaina Baltijos regione išlieka svarbiausiu investicijų kriterijumi (29 proc.), Lietuvoje šio veiksnio svarba mažėja – pernai jį kaip pagrindinį nurodė 28 proc. respondentų, o šiemet jau tik 22 proc. investuotojų.

Beveik pusė (48 proc.) apklausos respondentų nurodė, kad mūsų šalis yra arti energetinio saugumo, energijos prieinamumo ir tvarumo pusiausvyros taško. Kad šis balansas būtų pasiektas, 39 proc. investuotojų rekomenduotų aktyviau rūpintis energijos prieinamumu, 37 proc. – dar daugiau dėmesio skirti projektams, kurie gausintų atsinaujinančios energijos išteklius ir mažintų anglies dioksido pėdsaką.

L.Dičpetris atkreipia dėmesį, kad investuotojų pastebėjimai ir vertinimai iš esmės atliepia Lietuvos nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei naujojo ES finansavimo laikotarpio prioritetus. „Tolesnė žaliosios energetikos plėtra, energijos kaupimo sprendimai, tinklų modernizavimas ir skaitmenizavimas – jau vykstantys procesai, tačiau svarbu juos paspartinti, kad tai taptų tikru Lietuvos pranašumu“, – teigia EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Pagrindinės rizikos – geopolitiniai iššūkiai, kaštai ir kompetencijos

Nors EY tyrimas rodo augančius investuotojų ketinimus ir lūkesčius, rizikos veiksniai išlieka ryškūs. 48 proc. apklaustų investuotojų geopolitinę įtampą įvardija kaip vieną iš trijų pagrindinių rizikų Lietuvos investiciniam patrauklumui per artimiausius trejus metus.

Toliau vienodai dažnai įvardijamos makroekonominės sąlygos (lėtas augimas, aukštos palūkanos, didelis viešasis įsiskolinimas) ir augantys verslo kaštai – kiekvieną iš šių rizikų pažymėjo po 28 proc. respondentų. Po jų rikiuojasi geresnės sąlygos investuoti konkuruojančiose šalyse (20 proc.), galimas politinis nestabilumas (18 proc.) ir įgūdžių trūkumas (18 proc.).

L.Dičpetris atkreipia dėmesį, kad rusijos pilno masto invazija į Ukrainą investuotojams reiškia dvejopą efektą. Viena vertus, ji didina rizikos suvokimą ir saugumo kaštus. Kita vertus, atveria naujų galimybių gynybos pramonėje, kibernetiniame saugume, energijos kaupime, atsinaujinančioje energetikoje, tinklų plėtroje ir logistikoje. „Svarbu pasinaudoti šiomis galimybėmis bei stiprinti mūsų žmonių, įmonių ir visos šalies inovatyvumą, atsparumą ir gebėjimą adaptuotis naujoje strateginėje aplinkoje. Taip užtikrinsime ilgalaikę mūsų visų gerovę“, – komentuoja L. Dičpetris.

„Telia“ įspėja apie plintantį reiškinį – per „TikTok“, „Snapchat“ ir kitus socialinius tinklus jauni žmonės už atlygį verbuojami savo vardu įsigyti ir įregistruoti mobiliojo ryšio numerius nusikaltėliams. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja nesusigundyti keliais eurais, nes pardavus savo vardu įsigytą numerį po kelių dienų į duris gali pasibelsti policija.

„Vis dažniau pastebime, kaip nusikaltėliai per socialinius tinklus susisiekia su jaunimu ir siūlo lengvus pinigus už tai, kad jie savo vardu įsigytų ir įregistruotų naujas SIM korteles. Iš tiesų jaunuoliai tiesiog atiduoda sukčiams prieigą prie telefono numerių, iš kurių šie vėliau vykdo apgavystes. Tokie metodai rodo platesnę problemą – piktavaliai naudoja tarpininkus, kad paslėptų savo tapatybę ir išvengtų atsakomybės“, – sako D. Povilaitis.

Nuo metų pradžios „Telia“ Švedijoje jau užblokavo 88 naujai įsigytus telefono numerius. Visi jie buvo naudojami sukčiavimo schemose.

Būtent iš šių numerių vėliau buvo siunčiamos apgaulingos SMS žinutės. Tokių atvejų padaugėjo pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje.
„Matome, kad sukčiai šiuos numerius dažniausiai naudoja tam, kad siųstų melagingas žinutes, išviliotų žmonių duomenis arba kurtų netikras
paskyras“, – paaiškina D. Povilaitis.

Ar ši grėsmė aktuali ir Lietuvai?

Lietuvoje situaciją iš esmės pakeitė nuo 2025 metų pradžios įsigaliojęs reikalavimas privalomai registruoti visas išankstinio mokėjimo SIM korteles. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) apribojo kortelių skaičių – dabar vienas asmuo savo vardu gali turėti ne daugiau kaip 50 numerių. Tai užkirto kelią anoniminiam numerių kaupimui. Nors griežtesnė registracijos tvarka veikia, sukčiai nuolat ieško būdų apeiti apsaugos sistemas.

„Sugriežtinta registracijos tvarka nusikaltėliams neleidžia gausiai ir anonimiškai aktyvuoti numerių. Mūsų „Ežio“ tinkle jiems niekada nebuvo patogu veikti, nes kortelei aktyvuoti visada reikėdavo atlikti realų skambutį iš įrenginio. Susidūrę su šiais technologiniais ir teisiniais barjerais, apgavikai keičia taktiką ir dabar silpnų vietų ieško nebe sistemose, o išnaudodami žmones“, – aiškina D. Povilaitis.

Pasak jo, nusikaltėliai taikosi į jaunimą, nes taip lengviau paslėpti pėdsakus. Lietuvoje jaunuoliai nuo 14 metų patys gali įsigyti išankstinio apmokėjimo SIM korteles, tačiau kitų mobiliojo ryšio paslaugų nepilnamečiai gauti negali. Todėl nekelia įtarimų, jei paauglys turi kelias SIM korteles. „Sukčiai tuo naudojasi – žada jauniems žmonėms greitų pinigų, kad gautų jiems reikalingus numerius. Todėl dabar svarbiausia, kad tėvai dažniau kalbėtųsi su vaikais ir šie žinotų, kokia tai rizika“, – teigia D. Povilaitis.

Anot eksperto, daugelis jaunuolių net neįsivaizduoja, kad jų tėvams gali tekti asmeniškai atsakyti ne tik už padarytus finansinius nuostolius, bet ir už bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje.

Netapkite įrankiu nusikaltėliams

Bendrovė nuolat ieško būdų atpažinti ir stabdyti piktnaudžiavimą tinkle – tam naudojami pažangūs sukčiavimo filtrai, aktyviai bendradarbiaujama su policija ir bankais.

„Technologijos leidžia užkirsti kelią daugeliui atakų, tačiau esame labai priklausomi nuo žmonių budrumo. Svarbiausia, kad jie nesileistų išnaudojami kaip nusikaltėlių įrankiai. Šioje kovoje žinios ir kritinis mąstymas yra geriausia apsauga“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas.

Siekdama apsaugoti visuomenę, „Telia“ pataria niekada niekam neatskleisti savo asmeninių duomenų ir prisijungimų. Ypač svarbu kritiškai vertinti lengvo uždarbio pasiūlymus socialiniuose tinkluose. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad gautas pasiūlymas yra apgaulingas arba jumis bandoma pasinaudoti nusikalstamoje schemoje, reikėtų nedelsiant pranešti savo mobiliojo ryšio operatoriui arba policijai.

Apklausų duomenimis, nuomonės formuotojo darbas jau ne vienerius metus užtikrintai karaliauja tarp populiariausių jaunimo profesijų. Tačiau ši veikla nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: tyrimai rodo, kad dėl emocinio perdegimo ir nuolatinio spaudimo net pusė turinio kūrėjų per pastarąjį pusmetį rimtai svarstė pasitraukti iš šios veiklos. Todėl karjeros specialistai į šią sritį pataria nešokti stačia galva, o pirmiausia sukaupti profesinės patirties kitur.

Darbas iš bet kurio pasaulio krašto, dovanos ir tūkstantiniai patiktukai – dėl to turinio kūrėjo duona jaunimui atrodo kaip svajonė. 2023 m. tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Morning Consult“ tyrimas rodo, kad net 57 proc. Z kartos atstovų rinktųsi nuomonės formuotojo kelią. Tačiau ją įgyvendina tik mažuma: „Linktree“ 2022 m. duomenimis, vos 4,7 proc. kūrėjų generuoja pajamas iš savo turinio, o trečdalis jų per metus uždirba vos iki 5 tūkst. JAV dolerių.

Skaičiai rodo, kad didžiajai daliai pradedančiųjų ši veikla taip ir lieka tik nemokamu hobiu. Maža to, net ir finansiškai sėkmingi profesionalūs kūrėjai susiduria su didžiuliu emociniu krūviu: „Creator Economy“ instituto šių metų duomenys rodo, kad 62 proc. jų patiria perdegimą, o 47 proc. per pastarąjį pusmetį svarstė pasitraukti iš veiklos.

Daivos Kasperavičienės, „Telia“ žmonių, kultūros ir teisės vadovės teigimu, ši karjera nėra greitas bilietas į sėkmę. „Turinio kūrėjams tenka valdyti emocinį krūvį, suprasti auditorijos psichologiją ir nuosekliai kurti pasitikėjimą. Šiuos įgūdžius verta ugdyti dar prieš žengiant į socialinius tinklus. Nepalyginti daugiau patirties nei teoriniai gidai suteikia darbinė veikla, kurioje kasdien tenka daug bendrauti su skirtingais žmonėmis“, – sako ekspertė.

Geriausias influencerio treneris – tikras klientas

Todėl, ekspertės teigimu, tikroji nuomonės formuotojų mokykla prasideda ten, kur vyksta kasdienis kontaktas su pačiais įvairiausiais žmonėmis. „Sėkmei socialiniuose tinkluose reikalingų įgūdžių žmogus greičiausiai įgyja spręsdamas realių klientų klausimus. Kasdienis bendravimas kavinėje, pristatant prekes ar padedant klientams telefonu išmoko suprasti jų psichologiją ir poreikius. Aptarnavimo profesijos veikia kaip intensyvi praktika, kurioje nugludinamos savybės, vėliau padedančios sužibėti ekranuose“, – aiškina D. Kasperavičienė.

Tai patvirtina ir realūs pavyzdžiai: sėkmingiausi turinio kūrėjai į socialinius tinklus dažnai atsineša patirtį iš pačių įvairiausių klientų aptarnavimo sričių. Pavyzdžiui, milijoninę auditoriją turintis fitneso influenceris bei knygų autorius James Smith prieš išgarsėdamas dirbo skambučių centre, kur užsiėmė šaltaisiais pardavimais – ši patirtis jam padėjo išsiugdyti atsparumą neigiamoms reakcijoms ir išmokė aiškios komunikacijos. Lietuvoje puikiai žinomas Naglis Bierancas prieš sulaukdamas populiarumo dirbo fotografu, o Milita Daikerytė ir Deimantė Kazėnaitė aptarnavo klientus grožio salonuose.

4 įgūdžiai, kuriuos darbas įskiepija greičiau nei socialiniai tinklai

Norint išlikti negailestingoje interneto erdvėje, kūrėjams būtinas emocinis stuburas. „Būtent jį kasdien lavina skambučių centrų konsultantai bei kurjeriai, išmokstantys rasti bendrą kalbą su bet kuo“, – pasakoja specialistė. Kartu ši patirtis ugdo emocinį intelektą: kavinėse ar skambučių centruose dirbantys jaunuoliai turi vos kelias sekundes perprasti žmogaus nuotaiką. D. Kasperavičienės teigimu, internete šis gebėjimas pajausti kitą virsta sekėjų vertinama charizma.

Be to, influencerių duona yra reklama, todėl jiems kritiškai svarbūs pardavimo ir derybų įgūdžiai. „Čia neįkainojamos patirties įgyja salonų konsultantai, kurie mokosi ne tiesiog parduoti prekę, bet išgirsti žmogaus poreikį“, – sako „Telia“ atstovė. Galiausiai, darbas klientų aptarnavimo sektoriuje greitai išmoko komunikuoti trumpai, sklandžiai ir užtikrintai – o tai būtina norint sudominti vartotoją per pirmąsias tris sekundes.

Šie įgūdžiai neatsiranda per vieną dieną, tačiau darbinė aplinka klientų aptarnavimo sektoriuje jauną žmogų keičia itin sparčiai. „Pastebime ryškią tendenciją: pas mus ateina drovūs, dažnai tiesioginio skambučio besibaiminantys jaunuoliai, o po pusmečio jie jau užtikrintai valdo sudėtingiausias derybines situacijas. Šis virsmas vyksta todėl, kad įmonėse jie mokosi minkštųjų įgūdžių: kaip valdyti stresą, kaip derėtis ir išgirsti kitą. To išmokę jauni žmonės tampa universalūs ir pasiruošę bet kam: kurti savo verslą, sėkmingai kilti korporatyvinės karjeros laiptais arba tapti tais pačiais nuomonės formuotojais, nes jie jau moka pagrindinį dalyką – kurti tikrą, o ne sintetinį ryšį su žmogumi“, – patirtimi dalijasi D. Kasperavičienė.

Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) strategija verslo užkulisiuose apibūdinama metafora iš automobilių sporto: Bendrija pasirinko saugos automobilio režimą. Tai pozicija, kurioje svarbiausia stabilizuoti situaciją, sumažinti riziką ir suvienodinti tempą, kol trasoje bus saugu. Tačiau verslo ir technologijų bendruomenė vis garsiau abejoja, ar ši strategija iš tiesų padės išvengti katastrofų, ar tiesiog įtvirtins atsilikimą, kol JAV ir Kinija didina greitį.

Su skirtingomis pasaulio rinkomis dirbantys verslo atstovai pastebi, kad DI vystosi dviem skirtingais tempais. JAV ir Kinija daugiausia dėmesio skiria greičiui: sprendimai kuriami ir diegiami greitai, eksperimentavimas laikomas būtina progreso dalimi. Tuo metu Europa labiau orientuojasi į saugumą, reguliavimą ir taisyklių kūrimą.

ES reguliavimo centre – DI aktas. Tai yra pirmasis pasaulyje išsamus teisinis reguliavimas, kuris skirsto DI sistemas pagal riziką ir nustato griežtas taisykles jų kūrėjams bei naudotojams. Nors aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį, realūs reikalavimai verslui įsigalioja palaipsniui, todėl dalis įmonių vis dar gyvena laukimo ir neapibrėžtumo režime. Dėl šių priežasčių atsiranda įtampa: kol ES aiškinasi, kaip tinkamai reguliuoti technologiją, kitų šalių įmonės ją jau aktyviai diegia ir kuria ekonominę vertę.

Dviejų greičių modelis

Debesijos išlaidų optimizavimo produktą verslui vystanti bendrovė „Cast AI“ 2020 m. buvo įkurta JAV, bet veikia iš Vilniaus, teikia paslaugas ir Amerikos, ir Azijos rinkoms. Todėl įmonės vyresnysis inžinerijos vadovas Žilvinas Urbonas DI reguliavimo skirtumus mato kasdienėje praktikoje. Jo teigimu, skirtis tarp rinkų jau peržengė teorinių debatų ribas ir tapo labai konkrečiu verslo pasirinkimu.

„Amerikoje ir Kinijoje sprendimai jau veikia produkcijoje – ten nebeklausinėjama, ar galima, ten klausiama, kaip greičiau. Tuo metu Europoje dažnai dar bandome suprasti, kokios taisyklės galios po metų, kaip jas interpretuoti ir ar jos išvis nesikeis. Tokia nežinomybė verslui kainuoja ne tik laiką, bet ir prarastas galimybes. Dėl to realybėje matome paprastą dalyką: produktai kuriami Europoje, bet paleidžiami kitose rinkose“, – sako jis.

Ši situacija ypač sudėtinga startuoliams, kuriems svarbiausia greitai testuoti idėjas ir jas tobulinti. Tačiau ES aplinkoje tai dažnai tampa sudėtingiau dėl papildomų taisyklių ir nežinomybės, kaip jos keisis ateityje. Dėl to dalis inovacijų iš Europos tiesiog persikelia į kitas rinkas.

Vis dėlto vienareikšmiškai nurašyti Europos strategijos neskuba ir patys technologijų lyderiai. „Telia“ dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos vadovė Asta Bagdonavičienė pabrėžia, kad pernelyg supaprastintas požiūris – esą Europa tik stabdo – neatspindi viso paveikslo.

„Dažnai kalbame apie greitį, bet pamirštame, kad be pasiruošimo tas greitis gali kainuoti labai brangiai. Organizacijose veikia dviejų greičių logika: viena vertus, būtina turėti erdvę eksperimentams, vadinamuosius „garažus“, kur galima testuoti, klysti ir mokytis. Bet kai sprendimai pereina į produkciją, jie turi atitikti visus saugumo, teisinius ir etikos reikalavimus. Jei vieną iš šių dalių ignoruosime, ilgainiui tai atsisuks prieš patį verslą. Svarbu pabrėžti, kad europinis reguliavimas nestabdo ir nereguliuoja pačios technologijos, bet jos pritaikymo paskirtį“, – sako ji.

Šansas Lietuvai

Ekonomistas Marius Dubnikovas DI greičio ir saugumo dilemą mato kaip struktūrinę Europos problemą. Jo vertinimu, DI lenktynės jau seniai išėjo už technologijų sektoriaus ribų ir tapo visos ekonomikos konkurencingumo klausimu.

„Technologijų banga jau įvyko – dabar vyksta jos sklaida per visus sektorius. Ir šioje stadijoje Europa atsilieka labiausiai, nes per daug laiko skiriama reguliavimui, o ne pritaikymui. Jei pasižiūrėtume į pasaulio didžiausias kompanijas, matytume aiškų JAV įmonių dominavimą. Tai rodo ne tik technologinę, bet ir ekonominę realybę. Europa šiandien nėra ten, kur kuriamos pagrindinės vertės grandinės“, – teigia jis.

Tačiau, anot jo, būtent šiame kontekste atsiranda galimybė mažesnėms šalims, tokioms kaip Lietuva. Jos gali ne konkuruoti kuriant pačius didžiausius DI modelius nuo nulio, o uždirbti iš technologijų naudojimo. Diskusijoje M. Dubnikovas pabrėžė, kad Lietuva jau įrodė galinti augti greičiau nei Europos vidurkis, todėl svarbiausia – neįstrigti bendrame reguliavimo režime.

„Lietuva šiandien turi pasirinkimą: būti kartu su lėčiau judančia Europa arba išnaudoti savo tempą. Mes nebūtinai kursime didžiausius DI modelius, tačiau galime tapti tais, kurie juos efektyviausiai pritaiko. Tai reiškia labai aiškų fokusą – eksperimentavimą, greitą adaptaciją ir gebėjimą monetizuoti sprendimus tarptautinėse rinkose. Jei to nedarysime, liksime tarp tų, kurie technologiją naudoja, bet jos nekontroliuoja“, – sako jis.

Technologijų bendrovė „Xiaomi“ pristato naująjį išmanųjį laikrodį „REDMI Watch 6“, kuris sujungia elegantišką dizainą, pažangias sveikatos ir sporto stebėsenos funkcijas bei itin ilgą baterijos veikimo laiką. Naujausios kartos populiariosios „REDMI Watch“ serijos modelis išsiskiria ryškiu ekranu, patogiu kasdieniu naudojimu ir plačiomis išmaniosiomis galimybėmis. Sukurtas prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų – nuo treniruočių ir darbo dienos iki laisvalaikio ar kelionių.

Ryškus ir funkcionalus ekranas

„REDMI Watch 6“ išsiskiria vienu didžiausių ir ryškiausių ekranų savo kategorijoje. Naujasis 2,07 colio AMOLED ekranas užtikrina aiškų ir detalų vaizdą tiek tikrinant pranešimus, tiek stebint treniruočių duomenis ar naudojantis kitomis išmaniosiomis funkcijomis.

Laikrodžio ekranas dengia net 82 proc. priekinės korpuso dalies, o vos 2 mm pločio simetriški rėmeliai suteikia elegantiškumo ir modernumo¹. Iki 2 000 nitų siekiantis maksimalus ryškumas leidžia patogiai matyti informaciją net ir esant saulėtą dieną², todėl laikrodis išlieka patikimu palydovu tiek sportuojant lauke, tiek patalpoje.

Dar sklandesnę patirtį užtikrina 60 Hz atnaujinimo dažnis³ – naršymas meniu, pranešimų peržiūra ir kitos funkcijos veikia greitai bei sklandžiai, todėl laikrodžiu naudotis dar patogiau.

Dizainas, pritaikytas kiekvienai dienai

„REDMI Watch 6“ sukurtas taip, kad būtų ne tik funkcionalus, bet ir stilingas kasdienis aksesuaras. Laikrodžio korpusas pagamintas iš tvirto aliuminio lydinio, o vos 9,9 mm storis⁴ ir lengva konstrukcija užtikrina komfortą visą dieną. Be dirželio laikrodis sveria tik 31 g⁵, todėl jį patogu dėvėti tiek darbo metu, tiek sportuojant.

Patogų valdymą užtikrina dviejų mygtukų konstrukcija ir nerūdijančiojo plieno besisukanti karūnėlė, leidžianti greitai bei intuityviai pasiekti svarbiausias funkcijas. „REDMI Watch 6“ galima rinktis iš trijų spalvų – „Vulkano juoda“, „Sidabro pilka“ ir „Ledyno mėlyna“, todėl laikrodis lengvai dera prie įvairių stilių – nuo sportiško ir kasdieniško iki elegantiško bei minimalistinio.

Ilgai veikianti baterija

Naujasis „REDMI Watch 6“ sukurtas tiems, kurie nenori kasdien rūpintis įrenginio įkrovimu. Laikrodyje integruota 550 mAh talpos baterija leidžia ilgiau mėgautis svarbiausiomis funkcijomis ir užtikrina patikimą veikimą net intensyviai naudojant įrenginį.

Įprastu naudojimo režimu vieno įkrovimo pakanka iki 12 dienų⁶, o įjungus energijos taupymo režimą baterija gali veikti net iki 24 dienų⁷.

Net ir naudojant nuolat įjungto ekrano (Always-On Display) funkciją⁸, „REDMI Watch 6“ gali veikti iki septynių dienų⁹, todėl vartotojai gali rečiau galvoti apie įkrovimą ir daugiau dėmesio skirti tam, kas svarbiausia.

Kasdienis sporto palydovas

„REDMI Watch 6“ sukurtas padėti aktyviai gyventi ir geriau pažinti savo organizmą. Išmanusis laikrodis palaiko daugiau nei 150 sporto režimų, todėl tinka įvairioms veikloms – nuo bėgimo ir važiavimo dviračiu iki treniruočių sporto salėje ar laisvalaikio užsiėmimų lauke.

5 ATM atsparumas vandeniui¹⁰ leidžia laikrodį naudoti ir plaukimo metu, o pažangios aktyvumo stebėsenos funkcijos padeda tiksliau sekti treniruočių rezultatus bei kasdienį fizinį aktyvumą.

Ne mažiau dėmesio skiriama ir sveikatos rodiklių stebėjimui. „REDMI Watch 6“ leidžia nuolat stebėti širdies ritmą¹² kraujo prisotinimo deguonimi (SpO₂) lygį¹³, analizuoti miego kokybę¹⁴ bei sekti streso lygį¹⁵. Surinkti duomenys padeda geriau suprasti savo savijautą ir formuoti sveikesnius kasdienius įpročius¹¹.

Tikslų veiklos ir sveikatos rodiklių stebėjimą užtikrina pažangi jutiklių sistema, apimanti geomagnetinį, aplinkos šviesos ir giroskopinį jutiklius. Tai leidžia vartotojams gauti dar išsamesnę informaciją apie savo aktyvumą ir bendrą savijautą.

Išmanios funkcijos dar patogesnei kasdienybei

Sklandų ir patogų laikrodžio naudojimą kasdien užtikrina „Xiaomi HyperOS“ operacinė sistema. Įrenginys leidžia greitai pasiekti svarbiausią informaciją, valdyti išmaniąsias funkcijas ir išlikti pasiekiamiems net tada, kai telefonas nėra po ranka.

„Bluetooth 5.4“ ryšys suteikia galimybę priimti skambučius, gauti pranešimus ir valdyti muzikos atkūrimą tiesiai nuo riešo. Papildomą patogumą suteikia nuotolinio kameros valdymo funkcija, leidžianti fotografuoti ar filmuoti išmaniuoju telefonu nuotoliniu būdu.

„REDMI Watch 6“ taip pat gali tapti patogiu išmaniųjų namų valdymo centru. Naudojant „Smart Home Link“ funkciją¹⁶, suderinamus „Xiaomi“ išmaniuosius įrenginius galima valdyti tiesiai iš laikrodžio – nuo apšvietimo iki robotų siurblių ar kitų išmanių namų sprendimų.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams skirtas dviejų dažnių (L1) penkių sistemų GNSS pozicionavimas, padedantis tiksliai sekti maršrutus bėgant, važiuojant dviračiu ar leidžiantis į žygius. Tai leidžia patikimiau orientuotis aplinkoje ir tiksliau fiksuoti aktyvumo duomenis net vietovėse, kur mobiliojo ryšio signalas yra silpnesnis.

Išmanusis laikrodis, prisitaikantis prie jūsų gyvenimo būdo

„REDMI Watch 6“ sukurtas tiems, kurie ieško daugiau nei tik laiko rodymo funkcijos. Jis padeda išlikti pasiekiamiems, sekti savo aktyvumą ir sveikatos rodiklius bei patogiau valdyti kasdienes užduotis – visa tai iš vieno įrenginio ant riešo.

Naujasis laikrodis sujungia elegantišką dizainą, ilgai veikiančią bateriją, pažangias sporto ir sveikatos stebėsenos funkcijas bei išmanius sprendimus, skirtus kasdieniam patogumui. Dėl šių savybių „REDMI Watch 6“ tampa universaliu pasirinkimu tiek aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems vartotojams, tiek tiems, kurie vertina praktiškas technologijas ir stilingus aksesuarus.

Nesvarbu, ar jūsų diena prasideda sporto salėje, biure, ar kelionėje, „REDMI Watch 6“ sukurtas būti patikimu kasdieniu palydovu, padedančiu patogiau planuoti dieną ir išlikti ryšyje su tuo, kas svarbiausia.

Miglė Maniušytė, socialinė darbuotoja, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė. 

Kai kalbame apie priklausomybę nuo ekranų, dažniausiai įsivaizduojame paauglius, įnikusius į telefonus. Tačiau tyrimai rodo visai kitą vaizdą. Tarptautinė vartotojų įžvalgų tyrimų bendrovė „GlobalWebIndex“, apklaususi gyventojus keliose pasaulio šalyse, pastebėjo, kad vyresni nei 65 metų žmonės dažnai turi daugiau skaitmeninių įrenginių nei jaunimas iki 25-erių. Jų kasdien naudojamų priemonių „krepšelyje“ yra išmanieji telefonai ir televizoriai, planšetės, elektroninių knygų skaityklės, stacionarūs ir nešiojamieji kompiuteriai.

Tai reiškia, kad senjorai nebėra karta, kuri „nesinaudoja technologijomis“. Priešingai – jie aktyviai dalyvauja skaitmeninėje erdvėje: naudojasi socialiniais tinklais, vaizdo platformomis, skaito naujienas ir bendrauja per įvairias pokalbių programas.

Šią tendenciją jau pastebėjo ir technologijų įmonės. Rinkoje daugėja įrenginių, skirtų palaikyti savarankiškumą: ausinių, veikiančių kaip klausos pagalbinės priemonės, išmaniųjų laikrodžių, stebinčių sveikatos rodiklius ar galinčių iškviesti pagalbą kritinėse situacijose. Tačiau kartu su šiuo progresu, su technologijų naudojimo įvairove auga ir kita, mažiau matoma problema – senjorų priklausomybė nuo ekranų.

Priklausomybei amžius – ne riba

Neseniai su socialinio darbo kolegėmis diskutavome apie senjorų priklausomybę nuo ekranų. Visos jos turėjo pavyzdžių, kaip jų pažįstami garbaus amžiaus žmonės po netekčių, gelbėdamiesi nuo vienatvės, įninka į ekranų „skrolinimą“. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip nekaltas būdas užpildyti tylą. Tačiau technologijos turi ir tamsiąją pusę. Ar žmogus, kuris visą emocinį ryšį perkelia į ekraną, išlieka atsparus ir saugus?

Viena kolegė pasakojo apie anytą, kuri socialiniuose tinkluose nuolat perka įvairius niekniekius iš abejotinų pardavėjų. Namai jau pilni masažuoklių, neaiškios kokybės šildyklių, veidrodėlių, laikrodėlių, „stebuklingų“ šampūnų ir tepaliukų.

Kitas atvejis – senjoras, kuris, gavęs tariamai „banko“ žinutę, pats atskleidė sukčiams prisijungimo duomenis ir prarado santaupas. Tai nėra pavieniai nutikimai, panašių pavyzdžių Lietuvoje apstu.  Praleisdami daug laiko internete vyresni žmonės susiduria su didesne sukčiavimo, manipuliacijos ir klaidinančios informacijos rizika, o jų pažeidžiamumą didina vienišumas.

Ši problema matoma ir kitose šalyse. Štai Jungtinėje Karalystėje veikianti Nacionalinė žaidimų sutrikimų klinika jau kurį laiką gydo ir vyresnio amžiaus pacientus. Tarp jų – 72 metų moteris, kuriai buvo diagnozuotas probleminis žaidimų naudojimas telefone. Tai rodo, kad priklausomybės nuo skaitmeninių veiklų neturi amžiaus ribų.

Ką kompensuoja „skrolinimas“?

Vos įkėlus į „Facebook“ paskyrą naują įrašą, po kelių minučių atsiranda pirmieji „patinka“ iš vyresnių žmonių. Iš šalies tai atrodo kaip paprastas aktyvumas: žmonės palaiko, domisi, dalyvauja. Tačiau socialiniam darbuotojui tokie maži skaitmeniniai ženklai pasako daugiau. Jie rodo, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių telefonas ir internetas jau tapo ne tik įrankiu. Jie tapo kasdienybės dalimi – kartais net svarbiausiu ryšiu su pasauliu.

Vyresnė karta prie ekranų būna beveik visada, išskyrus miegą. Todėl klausimą „kodėl žmogus tiek laiko praleidžia telefone?“ vis dažniau papildo kitas – „ką telefonas jam suteikia, ko jis negauna kitur?“.

Išėjus į pensiją žmogus netenka rutinos, kolegų, kasdienių pokalbių, jausmo, kad jo buvimas kažkam reikalingas. Darbas suteikia struktūrą ir tapatybę. Kai to nelieka, ekranas tampa lengviausiai pasiekiamu atsakymu į tylą. „Patinka“ gali tapti priminimu: „kažkas mane mato“. Komentaras – pokalbio pakaitalu. Pranešimas telefone – ženklu, kad kažkas jo laukia.

Kembridžo universiteto mokslininkai, tyrę vyresnio amžiaus žmonių elgesį socialiniuose tinkluose,  nustatė, kad reakcijos, komentarai ir sekėjų skaičius yra vienas stipriausių veiksnių, skatinančių nuolatinį telefono tikrinimą.

Nepalikti vienų prie ekranų

Socialiniai darbuotojai ilgą laiką kalbėdami apie vyresnius žmones ir technologijas pirmiausia turėjo omenyje skaitmeninę atskirtį. Mums rūpėjo, kaip išmokyti žmogų naudotis banko programėle, kaip užregistruoti vizitą pas gydytoją, prisijungti prie elektroninių paslaugų.

Tai vis dar labai svarbūs klausimai. Mat daliai senjorų technologijos vis dar yra barjeras. Visgi šiandien atsiranda naujas iššūkis: dalis žmonių jau perėjo pirmąjį slenkstį. Jie išmoko naudotis technologijomis. Jie prisijungė. Dabar turime kalbėti apie kitą pusę – kaip padėti naudotis jomis prasmingai.

Paauglio telefono naudojimą stebi tėvai, mokytojai, šeima. O vienišas senjoras dažnai lieka vienas su savo ekranu. Niekas nestebi, kiek valandų jis praleidžia internete. Niekas neklausia, ką jis ten veikia. Retai kas padeda atskirti naudingą turinį nuo manipuliacijos.

O pavojai – gan realūs. Internete vyresni žmonės gali susidurti su sukčiavimu, klaidinančia informacija, emocinėmis manipuliacijomis. Europos Komisijos duomenimis, net 56 proc. visų internetinės apgaulės aukų ES yra vyresni nei 55 metų.

Kad laikas prabėgtų prasmingai

Todėl šiandien turime kalbėti ne tik apie technologijų prieinamumą, bet ir apie saugų bei prasmingą skaitmeninį laiką. Reikia ne kritikuoti, kad per ilgai būnama prie ekranų, o nepatingėti skirti laiko, pakalbėti su žmogumi, parodyti, pamokyti.

Artimieji, šeima, kaimynai gali padėti senjorams naudoti telefoną ne tik pramogai, bet ir ryšiams megzti: bendrauti vaizdo skambučiais, jungtis į bendruomenių grupes, registruotis į renginius, užsiėmimus, savanorystę. Tyrimai rodo, kad tokia veikla gali mažinti vienišumo jausmą ir stiprinti emocinę gerovę.

Ne mažiau reikšminga yra ugdyti kritinį mąstymą. Ne visa internete randama informacija yra teisinga, o dirbtinio intelekto atsakymai taip pat gali būti netikslūs. Senjorams reikia padėti suprasti, kaip tikrinti šaltinius, kaip atpažinti manipuliaciją, kaip saugiai naršyti.

Kiekvienas žmogus turi skirtingus poreikius ir skirtingą santykį su technologijomis. Vieniems svarbiausia išmokti bendrauti su šeima, kitiems – naudotis elektroninėmis sveikatos paslaugomis, susirasti informaciją ar tvarkyti kasdienius reikalus. Todėl pagalba turi būti pritaikyta žmogui, o ne žmogus taikytis prie technologijos.

Būtina palikti galimybę rinktis. Ne visi senjorai nori ar gali naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Todėl svarbu išsaugoti ir kitus bendravimo bei paslaugų gavimo būdus: gyvą pokalbį, telefono skambutį, popierinius dokumentus.

Šiame procese itin reikšmingas ir socialinio darbuotojo vaidmuo. Socialinis darbuotojas dažnai pirmasis pastebi, kad žmogus pernelyg užsidaro skaitmeninėje erdvėje. Jis gali atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, pasikalbėti apie tai, kas slypi už ilgo naršymo, ir padėti žmogui suprasti, kokias emocijas jis bando užpildyti ekranais.

Socialinis darbuotojas gali padėti atskirti saugų turinį nuo manipuliacijų, pasiūlyti prasmingų veiklų, nukreipti į bendruomenę ir paskatinti gyvą ryšį. Jis gali padėti žmogui atrasti kitus būdus būti tarp žmonių, ne tik prie ekrano. Kartais užtenka ramaus pokalbio ar pasiūlymo ką nors nuveikti kartu, kad žmogus vėl pajustų, jog yra matomas.

Vykstant į užsienį labai svarbu pasirūpinti, kad internetas telefone veiktų ir naujoje šalyje. Tarptinklinis ryšys, kitaip žinomas, kaip roaming, leidžia naudotis mobiliuoju ryšiu ir internetu, kai esate ne savo operatoriaus tinkle. SimAbove eSIM kortelių tiekėjai paaiškina, kaip įjungti roaming telefone ir dalinasi kitais patarimais apie internetą kelionėms.

Kas yra roaming?

Tarptinklinis ryšys (roaming), tai paslauga, kuri leidžia jūsų telefonui prisijungti prie kitos šalies mobiliojo ryšio tinklo naudojant jūsų esamą numerį. Taip galite skambinti, atsiliepti į skambučius, siųsti žinutes ir naršyti internete, lyg būtumėte namuose.

Verta žinoti, kad keliaujant Europos Sąjungos šalyse roaming dažniausiai apmokestinamas pagal jūsų įprastą tarifą, o štai už ES ribų kainos įprastai yra gerokai didesnės.

Kaip įsijungti roaming savo telefone?

Procesas šiek tiek skiriasi priklausomai nuo įrenginio.

„iPhone“ naudotojams:

1. Atsidarykite nustatymus (Settings).

2. Pasirinkite „Cellular“ ryšį arba mobiliojo ryšio duomenis.

3. Spustelėkite duomenų perdavimo parinktis (Cellular Data Options).

4. Įjunkite tarptinklinį duomenų ryšį (Data Roaming).

„Android“ naudotojams:

1. Atsidarykite nustatymus (Settings).

2. Eikite į tinklo ir interneto arba ryšių skiltį.

3. Pasirinkite mobilųjį tinklą.

4. Įjunkite tarptinklinį duomenų ryšį (Data Roaming).

Svarbu! Vien įjungti tinkamą nustatymą telefone gali nepakakti, nes kai kurie operatoriai roaming paslaugą reikalauja aktyvuoti atskirai.

Tai galite padaryti keliais būdais:

• per operatoriaus mobiliąją programėlę,

• savitarnos svetainėje,

• paskambinę į klientų aptarnavimo liniją,

• nuvykę į saloną.

Patarimai, kaip sutaupyti, naudojant roaming užsienyje

Naudojantis roaming už ES ribų, išlaidos gali tikrai greitai išaugti. Štai keli būdai jas sumažinti:

• Išjunkite automatinį programėlių atnaujinimą,

• Naudokitės Wi-Fi tinklais, kur įmanoma,

• Ribokite duomenų naudojimą fone,

• Stebėkite duomenų suvartojimą per operatoriaus programėlę,

• Prieš kelionę pasidomėkite konkrečios šalies tarifais ir, jei reikia, įsigykite roaming planą ar paketą, kuris apima tam tikrą duomenų, skambinimo minučių ir žinučių kiekį už fiksuotą kainą,

• Apsvarstyti vietinės SIM kortelės ar eSIM įsigijimą.

eSIM – patogi alternatyva keliaujant

eSIM (angl. embedded SIM) yra skaitmeninė SIM kortelė, integruota tiesiai į jūsų telefoną. Jums nereikia jokios fizinės kortelės, o internetą galima aktyvuoti nuskenavus QR kodą arba per programėlę. SimAbove pastebime, kad keliautojams tai itin patogu, nes galima įsigyti vietinį arba tarptautinį duomenų planą dar prieš kelionę ir išvengti brangaus roaming.

eSIM kortelės tinka tiek privatiems keliautojams, tiek verslo kelionėms.

Kaip aktyvuoti eSIM?

1. Įsitikinkite, kad jūsų telefonas palaiko eSIM (dauguma naujesnių „iPhone“ ir „Android“ modelių turi šią galimybę).

2. Įsigykite eSIM planą iš operatoriaus arba specializuoto paslaugų teikėjo. SimAbove eSIM teikėjai siūlo itin platų skirtingų šalių pasirinkimą, su įvairios apimties duomenų paketais. Paketų trukmę taip pat galite rinktis pagal savo kelionės trukmę.

3. Telefone eikite į Settings → Cellular → Add eSIM.

4. Nuskenuokite gautą QR kodą arba įveskite duomenis rankiniu būdu.

Didelis eSIM privalumas yra galimybė turėti kelis profilius viename telefone ir juos perjungti pagal poreikį. Taip galite išlaikyti savo įprastą numerį skambučiams, o internetui naudoti pigų eSIM planą. SimAbove interneto planų kainos yra patrauklios ir ženkliai pigesnės nei lietuviško tarptinklinio ryšio užsienyje.

Roaming įjungimas yra paprastas procesas, kuris apima telefono nustatymų aktyvavimą ir paslaugos patvirtinimą pas operatorių. Norint išvengti didelių sąskaitų, iš anksto pasidomėkite tarifais ir apsvarstyti eSIM, kurią galėsite aktyvuoti dar būdami Lietuvoje, todėl atvykus į užsienį nebereikės sukti galvos, kaip nelikti be ryšio.

Termometrų stulpeliams šį savaitgalį kylant iki 35 laipsnių, daugelis traukia atsivėsinti prie ežerų, upių ar jūros. Tačiau „Telia“ įrangos vadovas Jonas Puodžius perspėja – atostogų metu telefonai genda beveik dvigubai dažniau. Vandens padaryta žala sudaro apie penktadalį visų išmaniųjų telefonų gedimų ir pagal dažnumą nusileidžia tik sudužusiems ekranams. Ekspertas atsako, kokie populiarūs telefonų gelbėjimo mitai juos gali sugadinti nepataisomai.

„Vasara žmonėms reiškia nerūpestingas atostogas, tačiau telefonams prasideda tikri išbandymai. Atsipalaidavę žmonės neretai tampa mažiau atidūs ir ne visada tinkamai pasirūpina savo įrenginiais. Pavyzdžiui, ištraukus telefoną iš vandens daugelį apima panika. Tuomet prasideda įvairūs liaudies išminties eksperimentai, kurie situaciją dažnai tik dar labiau pablogina. Tačiau jei žmogus išlaiko šaltą protą ir žino kelias pagrindines taisykles, gali išgelbėti ne tik patį įrenginį, bet ir jame saugomus brangiausius vasaros prisiminimus“, – sako J. Puodžius.

Naujausi technologijų draudimo ir įrenginių apsaugos įmonės „Asurion“ duomenys rodo, kad vasarą telefonai nukenčia gerokai dažniau.

Skysčių sukeltų gedimų skaičius šiuo laikotarpiu išauga daugiau nei dukart, palyginus su likusiais metų mėnesiais. Tai atliepia ir „Telia“ draudimo duomenys: vasarą gedimų skaičius smarkiai išauga.

Sušlapus telefonui, neskubėkite jo jungti

Pasak J. Puodžiaus, svarbu prisiminti: nors telefonų gamintojai teigia, kad įrenginys yra atsparus vandeniui, dažniausiai tai galioja tik gėlam vandeniui ir kontroliuojamoms laboratorinėms sąlygoms. Jūros vanduo, chloruotas baseino vanduo ar muiluotas vanduo gali pakenkti net ir vandeniui atspariems telefonams. Todėl jei telefonas įkrenta į vandenį, pirmiausia ištraukite jį ir kuo greičiau išjunkite.

„Labai sunku atsispirti pagundai ir nepatikrinti, ar telefonas po maudynių dar gyvas. Tačiau susilaikykite. Jei spaudysite mygtukus arba jungsite ekraną, greičiausiai sukelsite trumpąjį jungimą ir įrenginį tiesiog pribaigsite. Taip pat griežtai rekomenduoju iškart telefono nejungti krauti, taip viduje detalės gali tiesiog sudegti. Geriau nuimkite dėklą, ištraukite SIM kortelę ir paguldykite telefoną ten, kur laisvai pučia vėjas. Tiesiog palikite jį ramybėje“, – pataria J. Puodžius.

J. Puodžius ragina pamiršti populiarų mitą ir jokiu būdu nelaikyti šlapio telefono ryžiuose. Anot jo, tai tikrai nėra veiksmingas būdas ištraukti drėgmę iš telefono vidaus.

„Smulkios ryžių dalelės gali patekti į korpuso angas ir sukelti papildomų problemų. Kur kas geriau naudoti silikagelio paketėlius arba tiesiog leisti įrenginiui išdžiūti savaime“, – aiškina „Telia“ įrangos vadovas.

Jis taip pat pataria nedžiovinti įrenginio plaukų džiovintuvu. Karštas oras gali pažeisti jautrias telefono dalis ir taip dar labiau apsunkinti remontą. Prieš bandant vėl įjungti įrenginį, vertėtų palaukti bent parą.

Anot eksperto, smėlis telefonams kenkia ne ką mažiau nei vanduo. Smiltelės gali užkimšti įkrovimo lizdą, garsiakalbius ir patekti į kitus telefono plyšelius. Kai smėlis susimaišo su paplūdimio drėgme, jis gali sukelti dar daugiau žalos.

„Daugelis nekreipia dėmesio į mažą ekrano įtrūkimą, galvodami, kad viskas gerai, juk įrenginys veikia. Tačiau per mažiausius plyšelius smėlis ir drėgmė gali pasiekti pačią telefono širdį – mikroschemas“, – teigia J. Puodžius.

Perkaitusiam telefonui šaldytuvas nepadės

Karštomis dienomis telefonai dažnai paliekami ant automobilio panelės, gulto prie baseino ar tiesiog saulėkaitoje. Tačiau ekspertai nerekomenduoja perkaitusio įrenginio staigiai vėsinti šaldytuve ar šaldiklyje. Staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti baterijai, viduje taip pat gali susidaryti drėgmė – kondensato lašiukai.

„Per atostogas visi nori naršyti telefone ar daryti nuotraukas net ir tada, kai plieskia pati karščiausia saulė. Tačiau elektronikai tokia kaitra labai nepatinka. Jei pajuntate, kad įrenginys tiesiog svyla rankose, kuo greičiau nuneškite jį į pavėsį, nuimkite dėklą ir leiskite jam ramiai atvėsti. Žmonės dažnai nepagalvoja, kad kaitra po truputį, bet visam laikui sugadina bateriją. Jei saugosite telefoną nuo tiesioginių spindulių, jis tarnaus kur kas ilgiau“, – sako J. Puodžius.

Tyko ir ilgapirščiai

Vasarą žmonės ne tik sugadina savo įrenginius. Jie dažnai telefonus pameta arba tiesiog nukenčia nuo vagių. Kelionėse, festivaliuose ar paplūdimiuose poilsiautojai atsipalaiduoja ir palieka daiktus be priežiūros. J. Puodžius atkreipia dėmesį į tai, kokių papildomų saugumo priemonių galima imtis.

„Aktyviai pramogaujant, geriausia telefoną palikti saugioje vietoje ar iš viso jo prie vandens nesinešti. Visgi atostogų metu budrumas dažnai sumažėja, todėl nuo visų nelaimių neįmanoma visiškai apsisaugoti. Būtent tokiose situacijose praverčia įrangos draudimas – jei telefonas būtų pavogtas, dingtų be pėdsakų ar būtų sulietas vandens, draudimas padengtų remonto išlaidas, suteiktų pakaitinį ar net visai naują įrenginį ir leistų toliau ramiai mėgautis poilsiu“, – pataria J. Puodžius.

Norintiems savo įrenginius apsaugoti nuo vagysčių, dūžių, ugnies, vandens, elektros ar kitų gedimų, ekspertai pataria apsvarstyti draudimo paslaugą. Pavyzdžiui, „Telia“ įrangos draudimas veikia ir Lietuvoje, ir užsienyje. Po nelaimingo įvykio draudimo sutartis nenutraukiama ir gali galioti iki 5 metų.

Technologijų bendrovė „Samsung Electronics“ pristatė naująjį „Galaxy A27 5G“ – išmanųjį telefoną, skirtą vartotojams, kurie ieško patikimo įrenginio kasdienai. Naujasis telefonas pasižymi didesniu ekrano plotu, sklandesniu veikimu, išmanesnėmis dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis ir ilgesniu programinės įrangos palaikymu.

Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, sparčiai tobulėjant technologijoms vidutinės klasės telefonų pirkėjų lūkesčiai šiandien taip pat kyla.

„Vartotojai nori įrenginio, kuris juos be trikdžių lydėtų visą dieną – nuo žinučių ir vaizdo skambučių iki socialinių tinklų, nuotraukų redagavimo ar greitos informacijos paieškos. „Galaxy A“ serija skirta tiems, kurie nori šiuolaikiškų funkcijų už prieinamesnę kainą. „Galaxy A27 5G“ telefone pažangesnės galimybės orientuotos ne į technologijų entuziastus, o į efektyvumą kasdienėse situacijose“, – dalijasi E. Tamelytė.

Didesnis ekranas kasdieniam turiniui

„Galaxy A27 5G“ turi 6,7 col. FHD+ „Super AMOLED“ ekraną su iki 120 Hz atnaujinimo dažniu. Tai užtikrina sklandesnį vaizdą naršant, žiūrint vaizdo įrašus, žaidžiant ar greitai perjungiant kelias programėles. Atnaujintas „Infinity-O“ ekranas sumažina priekinės kameros zonos matomumą, o siauresni, tolygiau subalansuoti rėmeliai leidžia daugiau vietos skirti pačiam turiniui.

Nors šio modelio ekranas didesnis nei ankstesnių serijos išmaniųjų, gamintojui pavyko išlaikyti ploną korpusą – jo storis siekia 7,8 mm, todėl įrenginį patogu laikyti rankoje ir naudoti kasdien.

Sklandesnis veikimas ir atnaujinta kamera

Naujasis modelis veikia su „Snapdragon 6 Gen 3“ mobiliąja platforma. Ji turėtų užtikrinti spartesnį telefono reagavimą perjungiant programėles, atliekant kelias užduotis vienu metu, žaidžiant ar žiūrint vaizdo turinį. Didesnis grafikos našumas skirtas sklandesniam vaizdui, o spartesnė atmintis – greitesniam duomenų perdavimui ir efektyvesniam energijos naudojimui.

„Galaxy A27 5G“ turi 12 MP priekinę kamerą, kuri tiksliau perteikia šviesą ir spalvas, todėl asmenukės skirtingomis apšvietimo sąlygomis atrodo natūraliau. Kamerų sistemą taip pat sudaro 50 MP pagrindinė kamera su optiniu vaizdo stabilizavimu, 5 MP itin plataus kampo kamera ir 2 MP makro kamera.

DI funkcijos, kurios padeda sutaupyti laiko

Vienas svarbiausių „Galaxy A27 5G“ akcentų – „Awesome Intelligence“ funkcijos. „Circle to Search“ su „Google“ dabar gali atpažinti kelis objektus viename vaizde. Pavyzdžiui, vartotojas gali pažymėti nuotraukoje matomus drabužius ar aksesuarus ir jų ieškoti vienu veiksmu. Iš paieškos rezultatų taip pat galima virtualiai pasimatuoti aprangos derinius.

„DI funkcijos tampa vertingos tada, kai nereikia specialiai mokytis, kaip jomis naudotis. Apibraukti objektą ekrane, pašalinti nereikalingą detalę iš nuotraukos ar greitai paversti įrašą tekstu – tai paprasti veiksmai, kurie sutaupo laiko. Būtent tokio praktinio DI pritaikymo vartotojai šiandien tikisi telefone“, – teigia E. Tamelytė.

Patobulinta ir „Object Eraser“ funkcija – ji leidžia tiksliau pašalinti nereikalingus objektus iš nuotraukų, išlaikant natūralesnį vaizdą. Balso įrašymo programėlėje atsiranda transkribavimo ir vertimo galimybės: ji gali padėti užfiksuoti susitikimų pastabas 22 kalbomis.

„Galaxy A27 5G“ taip pat palaiko kelis DI asistentus, tarp jų – „Google Gemini“ ir „Perplexity“. Glaudesnė integracija su „Galaxy“ programėlėmis, įskaitant Galeriją, leidžia greičiau atlikti kasdienius veiksmus, o „Bixby“ telefone veikia kaip balso asistentas, galintis natūralia kalba valdyti nustatymus ir funkcijas.

Ilgesnis palaikymas ir daugiau saugumo

„Samsung“ skelbia, kad „Galaxy A27 5G“ gaus iki šešių „Android OS“ ir „One UI“ atnaujinimų kartų bei iki šešerių metų saugumo atnaujinimų nuo įrenginio pristatymo tarptautinėje rinkoje. Telefone taip pat veikia „Samsung Knox“ saugumo platforma ir „Knox Vault“ apsauga, skirta jautresniems duomenims saugoti.

„Telefoną žmonės renkasi ne keliems mėnesiams, todėl vis svarbiau, kaip ilgai jis išliks saugus ir aktualus. Ilgesnis programinės įrangos palaikymas reiškia ne tik naujas funkcijas, bet ir didesnį įrenginio ilgaamžiškumą“, – sako E. Tamelytė.

„Galaxy A27 5G“ Lietuvoje prieinamas nuo birželio 25 d. Telefoną bus galima rinktis iš keturių spalvų – juodos, mėlynos ir šviesiai rožinės. Konkretus spalvų ir atminties konfigūracijų pasirinkimas gali skirtis priklausomai nuo rinkos ir operatoriaus.

Nusprendus įsigyti naudotą išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį, džiaugsmą dėl sutaupytų pinigų gali greitai pakeisti nusivylimas. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai, atidarę siuntą, vietoje brangaus telefono randa akmenis. Taip pat Lietuvoje ne vieną kartą buvo perparduoti nemokių klientų telefonai, kurie nemokant įmokų tiesiog blokuojami. Augant prekybai daiktais iš antrų rankų, Marijonas Baltušis, Telia išmaniųjų įrenginių vadovas įspėja, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

„Pirkdami naudotą įrenginį, pirmiausia turite įsitikinti, kad jis yra saugus ir svarbiausia – parduotas teisėtai. Lietuvoje būna atvejų, kai nemokus klientas parduoda savo išsimokėtinai paimtą įrenginį kitam žmogui, pats nemoka įmokų ir tuomet operatorius telefoną atjungia. Tad jeigu įsigytumėte tokią įrenginį, vieną dieną galite sužinoti, kad jis blokuotas”, – sako M. Baltušis.

Graži dėžutė neapsaugos

Norint išvengti nuostolių, ekspertas M. Baltušis pataria skelbimų portaluose nusižiūrėtą elektronikos prekę visada apžiūrėti gyvai ir jokiu būdu nemokėti už ją iš anksto. Taip pat jis rekomenduoja atsargiai vertinti pardavėjus, siūlančius atsiųsti daiktą iš kito miesto.

„Susitikimo metu turite patys atidžiai apžiūrėti įrenginį, įvertinti jo būklę bei būtinai patikrinti jo IMEI ir serijos (angl. Serial Number) numerius. Šiuos kodus suvedę į laisvai prieinamas duomenų bazes internete, galėsite įsitikinti, ar telefonas nėra vogtas, ieškomas, ar jam galioja garantija. Taip pat paprašykite pardavėjo parodyti pirkimo čekį arba sutartį – tai pagrindinis įrodymas, kad už įrenginį sumokėta visa suma ir jis nebus netikėtai užblokuotas dėl nepadengtų įmokų“, – teigia išmaniųjų įrenginių vadovas.
Be to, M. Baltušio teigimu, verta suklusti, jei kaina yra gerokai mažesnė nei rinkos vidurkis, nes tai dažniausiai gali būti apgaulė. Svarbu nepamiršti ir to, kad originali dėžutė pirkėjams dažnai suteikia apgaulingą saugumo jausmą, tačiau realios įrenginio vertės ar patikimumo ji neprideda.

Skelbimų loterija

Ypač atidūs turėtų būti norintys įsigyti išmaniąsias ausines, mat šioje rinkoje gausu vizualiai nuo originalų nesiskiriančių kopijų. Kadangi oficialių duomenų apie tokią prekybą trūksta, pirkėjams dažnai tenka pasikliauti tik savo įžvalgumu. Tačiau norintiems išvengti netikėtų nuostolių, M. Baltušis pataria rinktis gerokai patikimesnius sprendimus.

„Tikrąją telefono techninę būklę plika akimi įvertinti pačiam yra gana sunku. Todėl perkant sudėtingą elektroniką iš nepažįstamų asmenų skelbimų portaluose, žmogus rizikuoja sumokėti dvigubai: pirmą kartą už patį įrenginį, o antrą – už paslėptus defektus ar netikėtus remonto darbus. Visada skatinu vartotojus vertinti ne tik kartais apgaulingai mažą kainą, bet įsivertinti savo ramybę. Oficialiai atnaujinta įranga, senų telefonų keitimo programos ar nauji ekonominės klasės modeliai suteikia kokybę. Klausimas, ar ją gali suteikti anoniminiai pardavėjai“, – įžvalgomis dalijasi M. Baltušis.

Pasak eksperto, vienas iš išmaniausių būdų sutaupyti – pasinaudoti oficialiomis įrangos supirkimo programomis. Pavyzdžiui, galite atnešti savo seną įrenginį į „Telia“ saloną, kur jis bus įvertintas, ir iškart gauti nuolaidą naujam telefonui.

Jei biudžetas yra ribotas, ekspertai pataria atkreipti dėmesį į naujus ekonominės klasės įrenginius. Kita išeitis – oficialiai atnaujinti (angl. refurbished) išmanieji telefonai. Jie yra nuodugniai patikrinti profesionalų, atkurti iki gamyklinių parametrų ir jiems taikoma tokia pati 24 mėnesių garantija, kaip ir visiškai naujiems įrenginiams.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais šiandien vos per kelias sekundes galima sugeneruoti įvairiausius vaizdus, tarp jų ir neegzistuojančių žmonių veidus, kūnus ar net visą jų istoriją. Tačiau nors tokios technologijos ir stebina savo sugebėjimais, kartu tai kelia etikos klausimų: kada tokį atvaizdą galima laikyti klaidinančiu, žeminančiu ar net neteisėtu? Ir kas nutinka, jei DI vis dėlto yra sugeneruojamas realaus žmogaus atvaizdas?

Advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Raminta Stravinskaitė pabrėžia, kad net ir technologijų amžiuje galioja tos pačios pagrindinės asmens duomenų ir žmogaus atvaizdo apsaugos taisyklės.

„DI sugeneruotam atvaizdui galioja tos pačios taisyklės kaip ir, pavyzdžiui, nuotraukoms. Jei sugeneruojamas realaus asmens atvaizdas – tai jau asmens duomenys ir jie turi būti tvarkomi pagal Bendrame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) nustatytas taisykles“, – teigia R. Stravinskaitė.

Tačiau, pasak jos, situacija su DI generuojamais neegzistuojančiais asmenimis ir su jais susijusiais vaizdais yra visiškai priešinga.

„Jei yra vaizduojami neegzistuojantys asmenys – tuomet negalioja jokia asmens duomenų apsauga, nes tiesiog nėra kieno teises ginti. Tai reiškia, kad toks atvaizdas gali būti plačiai naudojamas, tačiau tai nereiškia, kad ribos neegzistuoja“, – sako teisininkė ir prideda, kad tokie vaizdai negali būti naudojami klientams klaidinti ar siekiant kaip nors kompromituoti kitus asmenis.

Pastaruoju metu išryškėjo ir tendencija kurti ne tik virtualius žmones, bet ir virtualius nuomonės formuotojus, reklamos veidus ar personažus. Teisiškai verslams jie patrauklūs, nes neturi tapatybės, negali pareikšti pretenzijų ir nereikalauja honoraro. Tačiau, kaip pabrėžia R. Stravinskaitė, verslui čia vis tiek kyla rizikų, pagrindinė jų – auditorijos klaidinimas.

„Jei vartotojas mano, kad mato realų žmogų, o iš tiesų tai yra DI sugeneruotas personažas, kyla klausimas, ar tai nėra klaidinimas. Visuomenė turi teisę žinoti, kada atvaizdas yra tikras, o kada dirbtinis“, – teigia R. Stravinskaitė.

Kai DI vaizduoja realų žmogų

Pasak TEGOS partnerės, advokatės Indrės Barauskienės, vertinant asmens atvaizdo naudojimą svarbiausia ne tai, ar jis sukurtas telefonu, kamera ar DI, o aplinkybės, kuriomis jis naudojamas.

„Garbės ir orumo pažeidimai gali kilti ir naudojant senas, kompromituojančias nuotraukas. Tai galioja ir DI generuojamam turiniui, jei jame žeminančiai ar klaidinančiai yra vaizduojamas tam tikras asmuo“, – teigia I. Barauskienė ir prideda, kad net ir vieši asmenys yra dalinai apsaugoti nuo tokio piktnaudžiavimo.

„Viešų asmenų ribos yra siauresnės, bet tai nereiškia, kad jų nėra. Net ir viešas asmuo turi teisę į privatumą tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, paplūdimyje ar gydymo įstaigoje“, – pabrėžia teisininkė.

Tai reiškia, kad jei DI sugeneruotoje nuotraukoje politikas, sportininkas ar aktorius yra vaizduojamas žeminančiame kontekste, tai gali būti laikoma asmens teisių pažeidimu.

Dažniausiai pamirštama detalė – sutikimas

Abi teisininkės pabrėžia, kad šiandien daugiausia pažeidimų kyla vis dėlto ne dėl technologijų, o dėl sutikimų stokos.

„Sutikimas fotografuotis nėra sutikimas naudoti atvaizdą“, – primena R. Stravinskaitė.

Ji pabrėžia, kad sutikime naudoti fotografuotą, filmuotą ar kitokiais būdais pagamintą medžiagą, kuriame yra vaizduojamas tam tikras asmuo, turi būti aiškiai nurodyta kur, kiek laiko ir kokiu tikslu tas atvaizdas bus naudojamas.

„Įprastai rekomenduojama sutikimus skaidyti: intranetas, socialiniai tinklai, reklama. Kuo aiškiau – tuo saugiau“, – teigia ji.

I. Barauskienė priduria, kad tai galioja ir socialiniuose tinkluose.

„Jei asmuo jokiais veiksmais neparodė, kad nenori būti fotografuojamas, įprastai laikoma, kad sutikimas buvo duotas. Tačiau jei tas pats asmuo pamatys savo nuotrauką socialiniuose tinkluose, jis turi visišką teisę prašyti, kad ji būtų pašalinta, o atsakomybė už tokio prašymo netenkinimą tektų platintojui“, – sako I. Barauskienė.

DI nekeičia teisės

Nors DI atveria neribotas kūrybos galimybes, jis nesukuria naujos teisinės realybės. Atvirkščiai, su naujomis galimybėmis atsiranda ir nauja rizika, kuriose gali būti pažeistos žmogaus teisės.

Kaip apibendrina teisininkės, technologijos leidžia sukurti praktiškai bet ką, tačiau tai nereiškia, kad viską leidžiama naudoti.

DI sugeneruotas veidas gali būti tik skaitmeninis realaus arba neegzistuojančio žmogaus atvaizdas, tačiau jei jis klaidina ar žemina realų žmogų – tai jau nebe technologijų, o teisės klausimas.

Nors daugelis interneto vartotojų nelegalų filmų žiūrėjimą laiko nekaltu įpročiu, ekspertai įspėja apie augančias ir vis sunkiau pastebimas grėsmes. Naujausi Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenys rodo, kad piratavimas žemyne anaiptol nedingo – vienam ES interneto vartotojui per mėnesį vidutiniškai teko apie 10 neteisėtos prieigos prie turinio atvejų, o maždaug pusė viso šio srauto atiteko būtent filmams ir TV serialams.

„Piratinių filmų ir serialų žiūrėjimas Europoje yra tikrai labai populiarus, nes EUIPO duomenys rodo ne pavienius atvejus, o tai, kiek žmonių į piratines svetaines jungiasi praktiškai. Kai vidutiniškai vienam vartotojui tenka net keli tokie prisijungimai per mėnesį, tai reiškia, kad piratavimas daugeliui yra tapęs įprasta interneto vartojimo dalimi. Tačiau žmonės dažnai nesuvokia, kokią tikrąją kainą jie sumoka už šį nemokamą turinį“, – teigia „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis.

Trys grėsmių lygiai ir atakos

Anot kibernetinio saugumo eksperto, kiekvienas apsilankymas nelegalioje svetainėje vartotoją įtraukia į savotišką rusišką ruletę, kurioje susipina net kelių tipų rizikos. Todėl specialistai vis dažniau pabrėžia, kad saugiausia rinktis legalias platformas, tokias kaip „Telia Play“, nes taip ne tik išvengiama kibernetinių grėsmių, bet ir tiesiogiai remiami turinio kūrėjai.

„Neteisėtose svetainėse kibernetiniai nusikaltėliai jus puola dviem frontais. Pirmiausia, jie atakuoja techniškai – siunčia virusus, vagia duomenis, užšifruoja failus ir reikalauja mokėti išpirkas. Antra vertus, jie aktyviai taiko socialinę inžineriją: kuria apgaulingus langus, klaidina reklamomis ir manipuliuoja tol, kol patys atiduodate savo duomenis ar pervedate pinigus. Galiausiai, prie viso to privalome pridėti ir trečiąjį aspektą – naudodamiesi piratinėmis svetainėmis nuolat rizikuojate pažeisti įstatymus ir sulaukti teisinės atsakomybės“, – perspėja D. Povilaitis.

Kibernetinio saugumo vadovas paneigia mitą, kad norint užsikrėsti virusu, būtina ką nors atsisiųsti ar paspausti. Anot jo, egzistuoja atakos, kai kenkėjiškas kodas į įrenginį paleidžiamas vien per svetainėje esantį reklaminį banerį – tam nereikia absoliučiai jokio papildomo jūsų veiksmo.

„Aišku, rizika išauga dar kelis kartus, kai patys pradedate spausti iššokančius langus, siunčiatės brukamas grotuvų programėles ar diegiatės neoficialius VPN įrankius. Žmonės dažnai susigundo nemokamu VPN, nė nesuvokdami, kad taip jie leidžia per savo kompiuterį naršyti visiškai nepažįstamiems asmenims ir dėl to gali prisidaryti rimtų problemų. Nors nuolat atnaujindami operacinę sistemą šią riziką smarkiai sumažinate, nes atakos dažniausiai pavyksta būtent ten, kur vartotojai vengia atnaujinti savo įrenginius, tai vis tiek neapsaugos jūsų šimtu procentų“, – sako D. Povilaitis.

Skaitmeninis pėdsakas veda į Rusiją

Kibernetinio saugumo riziką dar labiau paaštrina nelegalių svetainių infrastruktūra. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) šių metų pradžioje yra viešai nustačiusi, kad „filmai.in“ turinys pasiekiamas per infrastruktūrą, kuri susijusi su Rusijoje registruotu hostingo paslaugų teikėju. Svetainės duomenų srautas ir serveriai nukreipiami per techninius tarpininkus, esančius trečiosiose šalyse, kur taikomi visiškai kitokie priežiūros bei saugumo standartai.

„Panaši situacija matoma ir su „Linkomanija“. Šios platformos infrastruktūra slepiama Vakarų Europos šalyse, pasitelkiant vadinamuosius neperšaunamus (angl. bulletproof) hostingo paslaugų teikėjus. Skaitmeniniai pėdsakai veda į tuos pačius istorinius serverius Švedijoje, kuriais rėmėsi ir liūdnai pagarsėjusi „The Pirate Bay“ ekosistema. Tokie serveriai yra sukurti specialiai tam, kad visiškai ignoruotų autorių teisių pažeidimų skundus ir vangiai reaguotų į Lietuvos teismų sprendimus“, – pastebi kibernetinio saugumo ekspertas.

Pasak jo, kai platformos taip slepia infrastruktūrą ir naudojasi įstatymų spragomis, piratinių svetainių lankytojai patenka į pilkąją zoną, kurioje niekas nebegali apsaugoti jų duomenų.

„Jei pasakytume paprasčiau: kuo dažniau ten lankotės, tuo didesnė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau kažkas nutiks. Nuolatinis piratinių svetainių žiūrovas palieka nuolat augantį skaitmeninį pėdsaką. Jūsų duomenys yra kaupiami ir vėliau gali būti panaudoti itin tikslinėms atakoms. O kai žinome, kad tie duomenys dar ir keliauja per priešiškų valstybių arba piktybiškai nereaguojančius serverius, situacija tampa sunkiai kontroliuojama“, – sako ekspertas.

Lietuvoje laiku gauti įspėjimus apie gresiančius pavojus tampa vis svarbiau – ypač kai vis dažniau susiduriame su stipriomis audromis ir ekstremaliais gamtos reiškiniais. Nors šie pranešimai gali padėti iš anksto pasiruošti, apsaugoti turtą ar net sveikatą, dalis gyventojų savo ekranuose jų taip ir neišvysta. „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius ramina, kad telefono tyla pavojaus metu dažniausiai tėra išjungtų nustatymų klausimas, ir dalinasi trumpa instrukcija, kaip vos keliais paspaudimais juos aktyvuoti „iPhone“ bei „Android“ įrenginiuose.

„Visiškai suprantama, kodėl negavus tokio svarbaus pranešimo kyla nerimas. Noriu nuraminti, kad dažniausiai priežastis būna labai paprasta ir lengvai išsprendžiama. Telefonai pagal gamyklinius nustatymus automatiškai gauna tokius įspėjimus, tačiau žmogus pats gali juos išjungti arba nutildyti. Todėl rekomenduojame patikrinti pranešimų nustatymus savo telefone“, – sako T. Grinevičius.

Kaip pasitikrinti savo telefono nustatymus? 

Jei įtariate, kad dėl nustatymų galėjote praleisti svarbius pranešimus, pavyzdžiui, siųstus visos šalies mastu, T. Grinevičius pateikia paprastą instrukciją, kaip pranešimus įjungti atgal.

„Apple“ telefonuose nueikite į „Nustatymus“ (angl. Settings), tada pasirinkite „Pranešimus“ (angl. Notifications) ir slinkite iki apačios, kur rasite pasirinkimą „Vyriausybės įspėjimai“ (angl. Government Alerts). Įjunkite visus tris įspėjimų tipus: „AMBER Alerts“, „Alert Level-2“ ir „Alert Level-3“. Jei nematote šių nustatymų, galite atnaujinti „iOS“ versiją.

„Android“ telefonuose perspėjimų nustatymai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo, bet dažniausiai juos rasite taip:  atidarykite „Nustatymus” (angl. Settings), pasirinkite „Pranešimus” (angl. Notifications), čia rasite „Papildomus nustatymus” (angl. Advanced settings) ir paspauskite ant  „Belaidžių nepaprastųjų įspėjimų” (angl. Wireless emergency alerts). Čia įjunkite visus pranešimų lygius.

Kartais perspėjimai siunčiami tik tam tikrose teritorijose

Kartais gyventojų perspėjimo pranešimai siunčiami ne visai Lietuvai, o tik konkrečioms teritorijoms, kuriose kyla pavojus ar būtina informuoti gyventojus apie situaciją. Tokiais atvejais įspėjimai nepasiekia ir neturi pasiekti visų Lietuvos gyventojų.

Būtent tokie lokalūs perspėjimai gyventojams sukelia daugiausiai neaiškumų. Išgirdę apie pavojų per žinias, bet negavę pranešimo į savo telefoną, žmonės ima nerimauti ir be reikalo keisti įrenginio nustatymus. Pasak T. Grinevičiaus, vienas iš galimų sprendimų ateityje galėtų būti pačios sistemos tobulinimas.

„Būtent todėl dabar gaunamose perspėjimo žinutėse jau yra pateikiama informacija, kurioms konkrečioms teritorijoms ar savivaldybėms skelbiamas įspėjimas. Tai padeda įnešti gerokai daugiau aiškumo ir iškart nuramina tuos gyventojus, kuriems pranešimas nėra aktualus – perskaitę tekstą jie iškart supranta situaciją ir jiems nebereikia be reikalo jaudintis ar galvoti, kad sugedo jų įrenginys“, – pastebi T. Grinevičius.

Vasarą gerą futbolo rungtynių patirtį lemia ne tik žaidimas, bet ir tai, kaip jį matome namuose. Ryški saulės šviesa, ekrano atspindžiai ar netikėtai pasikeitusios kambario sąlygos gali sutrukdyti pastebėti svarbiausias rungtynių akimirkas. „LG Electronics“ (LG) AI televizoriai su „webOS“ operacine sistema sukurti būtent tokioms situacijoms – dirbtiniu intelektu paremta vaizdo ir garso sistema realiuoju laiku įvertina aplinkos sąlygas ir automatiškai prie jų prisitaiko. Taip žiūrovai gali daugiau dėmesio skirti rungtynėms, o ne ekrano ar garso nustatymams.

Kodėl dienos metu futbolą namuose žiūrėti sudėtingiau

Žmonės, futbolo rungtynes žiūrintys namuose, ypač dienos metu, gerai pažįsta šį iššūkį: vienu metu tenka sekti ne tik žaidimą, bet ir kambario sąlygas – užtraukti ar atitraukti užuolaidas, reguliuoti ekrano ryškumą, garsą ar ieškoti tinkamiausio žiūrėjimo kampo. Vakarinės rungtynės paprastesnės: kambaryje tamsiau, tad vaizdas ekrane atrodo ryškesnis ir stabilesnis. Dieną situacija keičiasi – tiesioginė saulės šviesa sukuria atspindžius ekrane, o ryški aplinkos šviesa mažina kontrastą. Dėl to tamsesnės žaidėjų aprangos detalės gali susilieti su aikšte, o kamuolį sekti tampa sunkiau.

Panašus iššūkis kyla ir dėl garso. Futbolo rungtynės savaime yra triukšmingos – stadiono aistruolių šūksniai, komentatorių balsai ir namuose susirinkusių žiūrovų reakcijos susilieja į vieną foną. Tokiais momentais žiūrovams dažnai tenka nuolat reguliuoti garsą, kad komentatorius būtų aiškiai girdimas, o rungtynių triukšmas neužgožtų pokalbių kambaryje.

LG AI televizoriai su „webOS“ operacine sistema šiuos iššūkius sprendžia dviem kryptimis – automatiškai prisitaikydami prie vaizdo ir garso sąlygų. Tai leidžia patogiau žiūrėti dienos metu vykstančias futbolo rungtynes, nuolat nekeičiant nustatymų rankiniu būdu.

Kaip LG AI televizoriai reguliuoja vaizdo kokybę

Pirmiausia „AI Brightness Control“ automatiškai atpažįsta žiūrimo turinio žanrą, o tuomet pasitelkdamas integruotą aplinkos šviesos jutiklį, nuolat matuoja kambario apšvietimą. Dienos eigoje keičiantis saulės šviesos intensyvumui, atitinkamai prisitaiko ir ekrano ryškumas bei tonų balansas. Taip vaizdas išlieka aiškus ir detalus net kintant kambario apšvietimui – žiūrovui nereikia rankiniu būdu keisti jokių nustatymų.

Kai kuriuose OLED evo modeliuose naudojama „Reflection Free Premium“ technologija sumažina aplinkos šviesos poveikį pačiam ekrano paviršiui. Tai ypač svarbu akimirkomis, kai reikia sutelkti dėmesį į detales – pavyzdžiui, stebint pakartojimus iš arti, epizodus iš kelių kamerų kampų ar ginčytinus teisėjo sprendimus. Tokiais momentais ekrano atspindžiai gali užgožti būtent tas smulkias detales, nuo kurių priklauso vaizdas.

„AI Picture Pro“, veikianti su „Dual AI Engine“, kiekviename kadre atskirai taiko HDR tonų atkūrimą ir kontrasto apdorojimą visos transliacijos metu. Tiesioginėse futbolo rungtynėse vaizdai nuolat keičiasi – nuo plataus aikštės plano iki žaidėjų stambių kadrų, sulėtintų pakartojimų ar stadiono vaizdų iš viršaus. Kiekvienas toks kadras turi skirtingą šviesumo ir kontrasto profilį, todėl „AI Picture Pro“ apdoroja juos individualiai, padėdama išlaikyti vaizdo gylį ir spalvų tikslumą net greitai keičiantis planams.

Garsas pritaikytas ir sirgalių emocijoms, ir komentatoriui

Garso sistema „AI Sound Pro“ nuolat reguliuoja skirtingus garso elementus – nuo stadiono šurmulio iki komentatoriaus balso.Virtualus daugiakanalis garsas padeda sukurti erdvesnį, labiau įtraukiantį rungtynių įspūdį, o „AI Acoustic Tuning“ technologija, naudodama „Magic Remote“ pultelyje integruotą mikrofoną, įvertina žiūrėjimo aplinką ir turinio žanrą. Taip garsas pritaikomas konkrečiai situacijai: žiūrovai gali girdėti gyvą stadiono atmosferą, bet kartu aiškiai sekti komentatorių. Rezultatas – mažiau poreikio reguliuoti garsą kiekvieną kartą, kai tribūnose sustiprėja emocijos.

LG AI televizorius – prie kambario sąlygų prisitaikantis televizorius

LG AI televizorius leidžia žiūrėti tas pačias rungtynes, tuo pačiu metu, be papildomo valdymo. Žiūrovai nustoja kreipti dėmesį į ekrano ryškumą, nes vaizdas sukurtas išlikti stabilus. Mažiau dėmesio tenka ir užuolaidoms, nes atspindžiai yra reikšmingai sumažinami. Nebereikia reguliuoti garso, nes komentatoriaus balsas sukurtas išlikti aiškus savaime. Būtent taip ir turėtų atrodyti geras futbolo vakaras namuose – kai dėmesys lieka rungtynėms, o ne nustatymams.

Kasdien „Telia“ tinklas patiria kelis šimtus tūkstančių potencialiai pavojingos veiklos signalų. Tokio masto informacijos žmogus fiziškai nebegali įvertinti vienas, todėl vis didesnį vaidmenį perima dirbtinis intelektas (DI). „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis sako, kad pagrindiniu iššūkiu verslui tampa ne apsaugančių technologijų diegimas, o gebėjimas realias grėsmes atskirti nuo triukšmo. Būtent nuo jo dažniausiai priklauso, ar incidentas bus sustabdytas, ar virs dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų nuostoliais.

Pirma klaida: daugiau saugumo įrankių nereiškia daugiau saugumo

D.Povilaičio teigimu, per eilines keturias dienas viena „Telia“ naudojama įsilaužimų aptikimo sistema sugeneravo apie 700 tūkst. įspėjimų apie potencialias grėsmes. Jei visus juos reikėtų peržiūrėti rankiniu būdu, tam prireiktų milžiniškos kibernetinio saugumo komandos.

Su tokia problema susiduria vis daugiau organizacijų – grėsmių tiek daug, kad darosi sunku atskirti, kurios iš tiesų pavojingos. Pasak D. Povilaičio, daugelis organizacijų į kibernetinį saugumą vis dar žiūri kaip į technologinę problemą. Jei atsiranda nauja grėsmė, perkamas naujas sprendimas. Jei daugėja atakų, diegiama dar viena sistema.

„Verslas šiandien susiduria su paradoksu. Turime daugiau saugumo įrankių nei bet kada anksčiau, tačiau kartu gauname daugiau perspėjimų, daugiau duomenų ir daugiau triukšmo. Saugumo įrankiai pradeda generuoti tokį informacijos kiekį, kad žmonėms tampa vis sunkiau atskirti realią grėsmę nuo klaidingų signalų. Jei kiekviena sistema nuolat siunčia perspėjimus, rizikuoji nepastebėti to vieno signalo, kuris iš tikrųjų svarbus“, – sako jis.

Antra klaida: DI nepakeis specialistų

Siekdamos suvaldyti informacijos srautus, organizacijos vis dažniau pasitelkia DI. Pasak D. Povilaičio, pirmiausia potencialūs incidentai filtruojami ir grupuojami pagal šaltinius bei elgsenos modelius. Vėliau į procesą įtraukiamas DI, kuris atrenka atvejus, vertus detalesnio tyrimo.

„DI yra labai greitas ir labai darbštus. Jis gali atlikti rutininį darbą, kuriam žmogus neturėtų nei laiko, nei pajėgumų. Tačiau jis nėra neklystantis, todėl itin svarbu jam pateikti jau struktūruotą informaciją. Pavyzdžiui, 700 tūkst. įvykių perleidžiame per įvairius filtrus, tuomet jų lieka 1500, o DI išskira 15, kuriuos žmonėms verta peržiūrėti detaliau. Todėl DI vaidmuo yra ne pakeisti specialistą, o padėti jam susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia“, – sako D. Povilaitis.

Anot jo, didžiausia DI vertė slypi ne automatiniuose sprendimuose, o gebėjime išlaisvinti žmonių laiką analizei, kontekstui ir sprendimų priėmimui. Darbas, anksčiau trukęs pusę darbo dienos, dabar gali būti atliktas per pusvalandį, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti žmogus.

Trečia klaida: per mažai dėmesio žmonėms

Nors dauguma diskusijų apie kibernetinį saugumą sukasi apie technologijas, didžiausi finansiniai nuostoliai dažnai atsiranda visai kitur. DI padeda susitvarkyti su šiuo informacijos srautu, tačiau pavojingiausios atakos vis dar taikosi ne į sistemas, o į žmones.

Viena pavojingiausių šiandieninių grėsmių laikomos vadinamosios BEC („Business Email Compromise“) atakos. Jų metu sukčiai įsiterpia į elektroninio pašto komunikaciją tarp dviejų organizacijų, ilgą laiką stebi verslo procesus ir laukia momento, kai bus atliekamas mokėjimas. Tuomet pakeičiama vos viena detalė – banko sąskaitos numeris.

„Įsilaužėliai gali mėnesius stebėti komunikaciją tarp dviejų įmonių. Kai ateina mokėjimo momentas, pakeičiamas vienas IBAN numeris ir pinigai nukeliauja ne tiekėjui, o sukčiams. Tokiais atvejais nuostoliai dažnai siekia 100 tūkst. eurų ar daugiau“, – įspėja D. Povilaitis.

Didžiausia problema, kad tokios atakos dažniausiai neatrodo kaip atakos. Darbuotojas mato pažįstamą siuntėją, pažįstamą susirašinėjimo istoriją ir priima sprendimą, kuris tuo metu atrodo visiškai logiškas. Būtent todėl, pasak eksperto, net pažangiausios technologijos negali visiškai apsaugoti organizacijos, jei nėra aiškių procesų ir darbuotojų pasirengimo.

Ką verslas turėtų daryti šiandien?

D.Povilaičio teigimu, efektyvus kibernetinis saugumas šiandien remiasi trimis principais. Pirmiausia, organizacijos turi naudoti automatizaciją ir DI ten, kur žmonės fiziškai nebesugeba apdoroti informacijos kiekio. Antra, būtina turėti aiškius procesus jautriausioms operacijoms – ypač finansiniams pavedimams, tiekėjų duomenų keitimui ir kritinių sprendimų tvirtinimui. Trečia, darbuotojų mokymai turi būti nuolatinė, o ne vienkartinė veikla.

„Kibernetinis saugumas yra ne tik IT skyriaus, bet ir visos organizacijos kultūros klausimas. Per krizę nebėra laiko galvoti. Gaisrininkai nesimoko gesinti gaisro tada, kai namas jau dega. Lygiai taip pat organizacijos turi iš anksto žinoti, kas ką daro, kai įvyksta incidentas“, – sako D. Povilaitis.

Pasak jo, DI artimiausiais metais taps vienu svarbiausių kibernetinio saugumo įrankių. Tačiau didžiausias DI paradoksas yra tas, kad kuo daugiau rutininių užduočių perima technologijos, tuo svarbesnis tampa žmogaus vaidmuo.

„Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau surasti grėsmę. Tačiau nuo brangiausių klaidų verslą vis dar saugo žmonės“, – apibendrina D. Povilaitis.

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiais ir buvo atsisiųstos daugiau kaip 2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių – nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas.

„Bitė“ kuria ir diegia technologinius sprendimus, kurie padeda atpažinti ir blokuoti sukčiavimo grėsmes. Vis tik technologijos negali apsaugoti nuo visų atvejų – kritiškai svarbus žmonių budrumas ir jų pačių sąmoningumas. Vis tik net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis. Tokiais atvejais „Bitės“ klientai gali pasinaudoti draudimu nuo elektroninių apgavysčių, kuris padeda sumažinti patirtą finansinę žalą“, – sako „Bitės profas“.

Kokios programėlės yra nesaugios?

Pasak eksperto, pavojingos programėlės gali apsimesti žinomų prekių ženklų programėlėmis, nepastebimai rinkti informaciją ir net visiškai užblokuoti prieigą prie telefone esančių duomenų.

„Apgaulingos programėlės (angl. „scam“) dažniausiai atrodo itin panašios į gerai žinomų prekių ženklų programėles. Pavyzdžiui, sukčiai gali nežymiai pakeisti populiarios programėlės pavadinimą – vietoj „CCleaner“ pasiūlyti „GCleaner“. Jos vilioja nuolaidomis, dovanomis, tačiau iš tiesų siekia gauti žmogaus prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją“, – pasakoja „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Kita pavojinga kategorija – kenkėjiškos programėlės (angl. „malware“), galinčios telefone diegti papildomą programinę įrangą, šnipinėjimo įrankius ar virusus. Dar didesnę žalą gali sukelti žalingos programėlės (angl. „ransomware“), kurios užšifruoja įrenginyje esančius failus ir reikalauja išpirkos už jų atkūrimą. Dažniausiai pasitaikančios – žalingos reklaminės programėlės (angl. „adware“). Jos siunčia pranešimus, rodo įkyrias reklamas ar nukreipia į pavojingas interneto svetaines.

Į ką atkreipti dėmesį prieš atsisiunčiant

M.Vrubliausko teigimu, viena svarbiausių taisyklių – programėles atsisiųsti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „App Store“.

„Prieš diegiant programėlę rekomenduoju peržiūrėti žmonių atsiliepimus, įvertinimus, atnaujinimų istoriją ir pasidomėti, kas yra jos kūrėjas. Patikimos programėlės paprastai yra reguliariai atnaujinamos, turi daug atsisiuntimų ir žmonių atsiliepimų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naujas programėles, kurios turi mažai atsisiuntimų, žemus įvertinimus ar vos kelis paviršutiniškus komentarus“, – sako „Bitės profas“.

Jis taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į programėlių prašomus leidimus.

„Jei skaičiuotuvo programėlė prašo prieigos prie kameros ar mikrofono, tai turėtų kelti klausimų. Žmonės dažnai automatiškai patvirtina visus leidimus, nors dalis jų programėlės veikimui visiškai nereikalingi“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės ekspertas.

Jei kyla abejonių dėl telefone esančių programėlių ar jų saugumo, rekomenduojama neskubėti spausti nuorodų, nepatvirtinti įtartinų leidimų. Turintiems senesnius nei 3–4 metų telefonus, reikėtų naudoti antivirusines programėles, pavyzdžiui, „Bitdefender Mobile Security“, ypač jei įrenginys nebegauna reguliarių saugumo atnaujinimų.

78 proc. Lietuvos reguliarių el. pirkėjų produktus šiandien atranda socialiniuose tinkluose, o ne paieškos sistemose, rodo naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometro“ duomenys. Z kartos atstovų tarpe šis rodiklis siekia 91 proc. Tai reiškia, kad el. parduotuvėms paieškos sistemų optimizavimas (angl. SEO) nebėra pakankamas matomumo garantas.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad socialiniai tinklai tapo pagrindine vartotojų atradimo vieta – tiek Z kartai, tiek vyresniems el. pirkėjams.

„Anksčiau vartotojas pirmiausia eidavo į paieškos sistemą ir ieškodavo konkretaus produkto. Dabar, vis dažniau poreikis atsiranda soc. tinkluose, kur žmogus pamato rekomendaciją, vaizdo įrašą ar kitų vartotojų atsiliepimus. Tai keičia visą pirkimo logiką – atradimas įvyksta dar prieš tradicinę paiešką“, – sako „DPD Lietuva” komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.

Nuo paieškos prie rekomendacijų

Pasak T. Vaišvilos, el. prekybos rinkoje vyksta esminis pokytis. Daugelį metų pagrindinis tikslas buvo kuo aukščiau atsidurti „Google” paieškos rezultatuose, tačiau šiandien vartotojai produktus vis dažniau atranda skirtinguose kanaluose.

Soc. tinklai jau seniai tapo daugiau nei bendravimo platformomis. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje 57 proc. reguliarių el. pirkėjų yra bent kartą pirkę tiesiogiai per soc. tinklus, o „TikTok” naudojimas per pastaruosius dvejus metus išaugo 9 procentiniais punktais.

„Matome, kad pirkimo kelias trumpėja. Žmogus pamato produktą vaizdo įraše, perskaito atsiliepimus, gauna rekomendaciją ir sprendimą priima nė karto neatidaręs paieškos sistemos. Tai reiškia, kad verslams vis svarbiau būti ten, kur iš tiesų nutinka sprendimas”, – T. Vaišvila

Kai sprendimą priima ne žmogus, o DI algoritmas

Kartu auga ir dirbtinio intelekto (DI) įrankių reikšmė. Vis daugiau vartotojų informacijos ieško ne tik paieškos sistemose, bet ir DĮ įrankių, tokių kaip „ChatGPT”, „Gemini”, „Claude“ ar kitų DI asistentų pagalba. Vietoje dešimčių nuorodų jie gauna vieną suformuotą atsakymą, rekomendacijas ir nuorodą pas konkretų pardavėją ar produktą.

Tai reiškia, kad ateityje verslai konkuruos ne tik dėl vartotojo dėmesio, bet ir dėl to, ar konkretų prekės ženklą apskritai „matys” DI sistemos, pasak T. Vaišvilos, tai vienas didžiausių el. prekybos iššūkių šiandien.

„Artėjame prie momento, kai dalis pirkėjų nebeieškos prekių savarankiškai. Jie tiesiog paklaus DI asistento, kokį produktą rinktis, kur jį pirkti ar kuri parduotuvė yra patikimiausia. Tokiu atveju svarbiausiu klausimu taps ne tai, kokią vietą užimate paieškos sistemoje, o ar apskritai patenkate į DI sugeneruojamas rekomendacijas”, – tvirtina T. Vaišvila

Pasak jo, tai gali pakeisti ir pačią el. prekybos rinkodarą. Jei anksčiau verslai optimizavo svetaines paieškos sistemoms, ateityje vis svarbesnė taps kokybiška informacija, aiškūs produktų duomenys, vartotojų atsiliepimai bei skaitmeninis matomumas įvairiose platformose.

Pirkėjai tampa vis mažiau nuspėjami

Tyrimas rodo, kad soc. tinklai jau dabar daro didelę įtaką tam, kokias internetines parduotuves renkasi vartotojai. Pavyzdžiui, Lietuvoje 74 proc. reguliarių el. pirkėjų po apsipirkimo dalijasi atsiliepimais internete, o tai dar labiau stiprina socialinių platformų įtaką pirkimo sprendimams.

T.Vaišvilos teigimu, ateityje vartotojo kelias iki pirkimo taps dar labiau fragmentiškas. Vieni produktus atras per trumpus vaizdo įrašus, kiti – per nuomonės formuotojų rekomendacijas, treti – per DI asistentų pateiktus atsakymus. Todėl e. prekybos verslams teks galvoti ne tik apie tai, kaip būti surastiems, bet ir kaip būti rekomenduojamiems.

„SEO niekur nedings, tačiau jis nebebus vienintelis matomumo garantas. E. prekybos ateityje laimės tie, kurie gebės būti matomi visame skaitmeniniame tinkle – nuo soc. tinklų iki dirbtinio intelekto platformų. Vartotojas gali ir nebeateiti per „Google”, tačiau jis vis tiek turės kažkur atrasti jūsų produktą”, – pažymi T. Vaišvila

Įžvalgos pateiktos remiantis tarptautiniu „DPD“ „E. Barometro“ tyrimu, atliktu 22 Europos šalyse. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 30 tūkst. el. pirkėjų, tarp jų – daugiau nei 1 tūkst. respondentų Lietuvoje. Tyrimas atliktas 2025 m. gegužės–liepos mėn.