Birželio 18 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos diplomų teikimo šventėje Vydūno fondo atstovė Jolita Buzaitytė–Kašalynienė įteikė Vydūno jaunimo fondo Broniaus Kviklio vardo stipendiją (Čikaga, JAV) švietimo vadybos magistrei, Panevėžio rajono savivaldybės Piniavos mokyklos-darželio pradinių klasių mokytojai Gretai Jarašūnaitei.

Pasak G. Jarašūnaitės, tapti Broniaus Kviklio vardinės stipendijos laureate yra didžiulis įvertinimas.

„Per šiuos studijų metus supratau, kad tiek akademinė, tiek visuomeninė švietimo veikla yra mano gyvenimo variklis. Tuo kvėpuoju, gyvenu, domiuosi ir džiaugiuosi, kad mano nuoširdus indėlis yra pastebėtas bei įvertintas. Žinoma, tai taip pat yra paskatinimas toliau aktyviai organizuoti ir prisidėti prie švietimo ir visuomeninių iniciatyvų“, – sako G. Jarašūnaitė.

Praėjusias mokslo metais G. Jarašūnaitė dalyvavo VDU ir naujienų portalo lrytas.lt mentorystės projekte „Švietimo kodo klasė“, didžiausiame švietimo forume „Švietimo kodas“, prisidėjo prie VDU Švietimo akademijos, Panevėžio rajono savivaldybės bendruomenės bei švietimo iniciatyvų. „Norisi griauti stereotipus apie pedagogo profesiją ne tik žodžiais, bet ir darbais, atskleidžiant teigiamus šios profesijos aspektus bei vienijant bendruomenes. Juk mokymasis iš tiesų neturi sienų – jis vyksta ne tik auditorijose ar klasėse, bet ir kiekvienoje patirtyje, bendrystėje bei siekyje nuolat augti, įkvėpti kitus ir pačiam mokytis visą gyvenimą“, – sako pradinių klasių mokytoja.

Vydūno Jaunimo fondas VDU edukologijos krypties studentus remia daugiau nei 20 metų.

Stipendijos laureatas gali tapti VDU II pakopos (edukologijos krypties magistrantūros ir profesinių laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų) studentai, gebantys sėkmingai derinanti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Stipendija Nuo 2000 metų stipendija skiriama VDU studentams.

Bronius Kviklys (1913–1990 m.)– lietuvių išeivis, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje, leidybinėje bei skautų veikloje, už kurią vėliau buvo apdovanotas Lietuvių skautų sąjungos aukščiausiu garbės žymeniu – Geležinio vilko ordinu. Buvo išrinktas korporacijos „Vytis“ garbės nariu.

Už išleistą 7 tomų leidinį „Lietuvos bažnyčios“ Bronių Kviklį popiežius Jonas Paulius II-asis apdovanojo aukso ordinu už nuopelnus vykdant švietėjišką veiklą.

Bronius Kviklys, kaip ir daugelis kitų emigracijoje atsidūrusių intelektualų, gyvai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos praeitimi, tuometinėmis politinėmis realijomis, stengėsi nutiesti atminties ir prarastojo laiko tiltus tarp pasilikusiųjų Lietuvoje ir emigravusių į Vakarus. Šis žingsnis skatino B. Kviklį atlikti prasmingą intelektualinį judesį, kurio rezultatai įsikomponuotų į bendrą lietuviškos kultūros klodą, taptų lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo garantu.

Išvykęs į užsienį B. Kviklys rinko įvairią medžiagą apie Lietuvą ir lietuvių veiklą. Tai buvo knygos, lietuvių veikėjų ir organizacijų archyvai, korespondencija, autografai, dokumentai, fotografijos ir kita. Surengė parodų lietuviškos spaudos tema. Po mirties šeima jo didžiulę lituanistikos biblioteką ir unikalius archyvus dovanojo Išeivijos studijų centrui Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Bronius Kviklys taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto absolventas.

Nuo liepos 1 dienos Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriuje priimami prašymai dėl socialinės paramos mokiniams 2026–2027 mokslo metams. Gyventojai gali kreiptis dėl nemokamo maitinimo mokyklose ir 148 eurų išmokos mokinio reikmenims įsigyti.

Per pirmąją prašymų priėmimo savaitę Savivaldybė jau sulaukė 303 prašymų. Iš jų 276 pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), todėl šis būdas išlieka populiariausias, patogiausias ir greičiausias.

„Kviečiame šeimas nelaukti paskutinių vasaros savaičių ir prašymus pateikti jau dabar. Tie, kurie siekia, kad nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims būtų skirti iki pirmosios mokslo metų dienos, prašymą turėtų pateikti liepos arba rugpjūčio mėnesį. Patogiausia tai padaryti elektroniniu būdu per SPIS sistemą“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.

Vaikams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą arba pirmoje ir antroje klasėse, nemokami pietūs skiriami automatiškai – atskiro prašymo teikti nereikia. Tačiau šeimos, norinčios gauti 148 eurų išmoką mokinio reikmenims įsigyti, turi pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus. Ši parama skiriama įvertinus šeimos pajamas.

Mokiniams, besimokantiems 3–12 klasėse, prašymą reikia pateikti tiek dėl nemokamo maitinimo, tiek dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti. Socialinė parama skiriama, kai vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 349,50 euro.

Įstatyme numatyti ir atvejai, kai parama gali būti skiriama šeimoms, kurių pajamos yra didesnės, tačiau neviršija 466 eurų vienam asmeniui per mėnesį. Tokia galimybė taikoma vienam iš tėvų vaiką auginant vienam, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, šeimoms, kuriose yra asmuo su negalia, taip pat sunkios ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais. Tokiais atvejais vertinamos šeimos gyvenimo sąlygos.

Prašymus galima pateikti:

• elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS);
• atvykus į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrių pagal išankstinę registraciją arba Informacijos langelyje;
• paštu;
• per įgaliotą atstovą.

Kartu su prašymu pateikiami dokumentai apie šeimos pajamas, gautas per tris praėjusius mėnesius iki kreipimosi, arba apie kreipimosi mėnesio pajamas, jeigu kreipimosi mėnesį, palyginti su trimis praėjusiais mėnesiais, pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų pajamų šaltinis ar šeiminė padėtis.

Vertinamos visų bendrai gyvenančių asmenų pajamos, įskaitant ir išmokėtą pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kai jis išmokėtas dėl sunkios ligos arba nustačius 70 proc. ar didesnį netektą darbingumą.

Prašymus dėl nemokamo maitinimo galima teikti visus mokslo metus. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti prašymai priimami iki 2026 m. spalio 5 dienos.

Komunikacijos skyrius

Brandos egzaminų rezultatai ne visada nudžiugina, tačiau tai dar nereiškia, kad jų neišlaikius reikia atsisakyti svajonės apie aukštąjį mokslą. Panevėžio kolegija kviečia rinktis klausytojo studijas – galimybę jau nuo rugsėjo pradėti studijuoti, kaupti akademines žinias bei įgūdžius ir pasiruošti tapti pilnateisiu studentu.

Klausytojo statusą gali pasirinkti asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir norintys studijuoti atskirus studijų programų modulius arba jų grupes. Studijų metu klausytojai, kaip ir studentai,  studijų procese naudojasi tomis pačiomis kolegijos laboratorijomis, jose esančia įranga, biblioteka bei kitais studijoms reikalingais ištekliais.

Svarbiausia, kad perlaikius ar išlaikius trūkstamus valstybinius brandos egzaminus, išklausyti moduliai ir pasiekti studijų rezultatai gali būti įskaityti stojant į Panevėžio kolegijos studijų programas. Tai leidžia sklandžiai tęsti mokslus ir tapti Panevėžio kolegijos studentu.

Klausytojai gali rinktis modulius iš 13 profesinio bakalauro studijų programų.

Technologijos mokslų fakultete:

• Elektros ir automatikos įrenginiai
• Elektromechanika
• Informacijos sistemų kūrimas ir priežiūra
• Statybos inžinerija

Socialinių mokslų fakultete:

• Buhalterinė apskaita
• Logistika
• Verslo vadyba
• Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

Biomedicinos mokslų fakultete:

• Bendrosios praktikos slauga
• Burnos higiena
• Kineziterapija
• Socialinis darbas
• Skubioji medicinos pagalba

Klausytojo studijos yra mokamos, o jų kaina priklauso nuo pasirinktų modulių apimties (ECTS kreditų skaičiaus).

Dokumentai priimami iki spalio 1 d.

Panevėžio kolegija – valstybinė aukštoji mokykla, rengianti darbo rinkai reikalingus specialistus. Stojantieji gali rinktis iš 15 profesinio bakalauro studijų programų socialinių mokslų, sveikatos, inžinerijos, informatikos, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos kryptyse. Studijų metu daug dėmesio skiriama praktiniam mokymuisi, bendradarbiaujama su beveik 300 socialinių partnerių, net 75 proc. absolventų dirba pagal įgytą specialybę.

Studentai vertina ne tik praktines studijas, dėstytojus praktikus ir šiuolaikišką mokymosi bazę, bet ir galimybes dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje, atlikti praktiką Lietuvoje bei užsienyje ir studijuoti bendruomeniškoje aplinkoje.

Daugiau informacijos teikia Panevėžio kolegijos Studijų ir karjeros centras.

Laisvės a. 23, 118 kab., Panevėžys

Tel. nr. +370 607 96156

Stojimo laikotarpis daugeliui abiturientų yra svarbus ir atsakingas etapas, lydimas ne tik lūkesčių, bet ir klausimų. Vienas dažniausių – kas bus, jei nepavyks patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą? Ar tai reiškia, kad teks atsisakyti svajonių studijų? Panevėžio kolegija sako – nebūtinai.

Siekdama suteikti daugiau užtikrintumo būsimiems studentams, Panevėžio kolegija šių metų abiturientams siūlo galimybę pirmuosius studijų metus pradėti mažesne kaina – kompensuojant 50 proc. pirmųjų studijų metų studijų kainos.

Ši galimybė taikoma 2026 metų abiturientams, kurie:

• Panevėžio kolegiją pasirinks pirmuoju prioritetu;
• nepateks į valstybės finansuojamą studijų vietą;
• sudarys studijų sutartį dėl studijų valstybės nefinansuojamoje vietoje;
• pagal konkursinį balą bus pirmieji Panevėžio kolegijos stojančiųjų sąraše už valstybės finansuojamų vietų ribos.

Tokiu atveju Panevėžio kolegija kompensuos 50 proc. pirmųjų studijų metų studijų kainos.

Šia iniciatyva siekiama padrąsinti abiturientus drąsiau rinktis norimas studijas ir sumažinti finansinį neapibrėžtumą, kuris kartais tampa viena pagrindinių priežasčių atsisakyti pasirinktos studijų krypties.

Panevėžio kolegija – valstybinė aukštoji mokykla, rengianti darbo rinkai reikalingus specialistus. Stojantieji gali rinktis iš 15 profesinio bakalauro studijų programų socialinių mokslų, sveikatos, inžinerijos, informatikos, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos kryptyse. Studijų metu daug dėmesio skiriama praktiniam mokymuisi, bendradarbiaujama su beveik 300 socialinių partnerių, net 75 proc. absolventų dirba pagal įgytą specialybę.

Būsimi studentai vertina ne tik praktines studijas, dėstytojus praktikus ir modernią mokymosi bazę, bet ir galimybes dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje, atlikti praktiką Lietuvoje ir užsienyje bei studijuoti bendruomeniškoje aplinkoje, kur kiekvienam studentui skiriamas individualus dėmesys.

Panevėžio kolegija kviečia abiturientus atsakingai įvertinti savo studijų pasirinkimus ir, pildant prašymą LAMA BPO sistemoje, Panevėžio kolegiją pasirinkti pirmuoju prioritetu.

Daugiau informacijos apie priėmimą, studijų programas ir 50 proc. pirmųjų studijų metų studijų kainos kompensavimo sąlygas teikia Panevėžio kolegijos Studijų ir karjeros centras.

Studijų ir karjeros centras

Laisvės a. 23, 118 kab., Panevėžys

Tel. nr. +370 607 96156

Ieškome komandos pastiprinimo ir kviečiame kandidatuoti į  Tarptautinių ryšių, marketingo ir projektų skyriaus tarptautinių ryšių koordinatoriaus pareigas (terminuota darbo sutartis 2 metams, su galimybe tęsti darbo santykius neterminuotai

Pareigybei nustatyti  reikalavimai:

• aukštasis išsilavinimas;
• gebėti laisvai bendrauti anglų kalba;
• panašaus pobūdžio darbo patirtis;
• gebėti efektyviai naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis ir skaitmeninėmis technologijomis profesinėje veikloje
• turi būti susipažinęs su Europos aukštojo mokslo erdvės principus nustatančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Europos sąjungos normomis, reglamentuojančiomis projektinę veiklą ir viešuosius ryšius.

Pagrindinės darbo funkcijos:

• Rinkti ir sisteminti informaciją apie Panevėžio kolegijos padalinių poreikius tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti;
• Ieškoti galimybių dalyvauti įvairiuose projektuose ir programose užsienyje;
• Informuoti Panevėžio kolegijos bendruomenę apie galimybes dalyvauti tarptautinėse programose/ projektuose, ieškoti įvairių užsienio mokymo institucijų bendradarbiavimo projektams vystyti;
• Rengti paraiškas ir sutartis dalyvavimui tarptautinėse programose/projektuose, administruoti ir kontroliuoti jų vykdymą;
• Inicijuoti sutarčių su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis pasirašymą, Panevėžio kolegijos dalyvavimą tarptautiniuose ir regioniniuose renginiuose bei projektuose;
• Administruoti Erasmus+ KA1 studentų ir darbuotojų mobilumo programą;
• Kontroliuoti akademinių mainų programų vykdymą, padėti mainų dalyviams spręsti programų vykdymo eigoje kylančias problemas;
• Teikti siūlymus dėl bendradarbiavimo sutarčių sudarymo, naujų bendradarbiavimo su regiono visuomene formų, Panevėžio kolegijos įvaizdžio gerinimo formų ir veiksmų;
• Informuoti Panevėžio kolegijos bendruomenę apie galimybes dalyvauti akademinių mainų programose.

Mes siūlome:

• pareiginę algą – ribiniai dydžiai  2420-2690 eurų (neatskaičius mokesčių);
• priedus, priemokas už papildomas funkcijas ar užduotis, už darbo krūvį viršijančias veiklas;
• dinamišką darbą su galimybe aktyviai naudotis Erasmus+ programos teikiamomis naudomis: keliauti darbo tikslais, užmezgant ir stiprinant tarptautinius partnerystės ryšius;
• galimybę kelti kvalifikaciją, dalyvaujant konferencijose, seminaruose, mokymuose, stažuotėse.

Kviečiame visus susidomėjusius darbo pasiūlymu iki 2026 m. liepos 17 d. siųsti motyvuotus prašymus ir CV  el. paštu  ramune.svegzdiene@panko.lt.

Dėl papildomos informacijos kreiptis telefonu: +370 45 460324

Ypatinga diena Panevėžio kolegijos bendruomenei, ypač studentams ir jų artimiesiems: penktadienį Kalnapilio arenoje profesinio bakalauro diplomai įteikti 324 absolventams.

Šventiška nuotaika, džiaugsmo ašaros ir pasididžiavimas savo bei artimųjų pasiekimais tvyrojo arenoje, kur birželio 26 d. iškilmingai išleista 24-oji absolventų laida. Biomedicinos, Socialinių mokslų ir Technologijos mokslų fakultetų absolventai oficialiai baigė studijas ir atsiėmė profesinio bakalauro diplomus.

„Daugiau nei 300 absolventų pradeda naują profesinio ir asmeninio gyvenimo etapą.

Mieli absolventai, šiandien jums įteikiamas diplomas. Jis simbolizuoja ne tik jūsų akademinius pasiekimus ir įgytas profesines kompetencijas, bet ir atkaklumą, atsakomybę bei gebėjimą bendradarbiauti. Tikiu, kad Panevėžio kolegijoje puoselėtos vertybės lydės jus tiek profesiniame kelyje, tiek asmeniniame gyvenime.

Nuoširdžiai dėkoju socialiniams partneriams už bendradarbiavimą. Ačiū už suteiktą galimybę studentams pažinti pasirinktą profesiją ir įgyti praktinės patirties. Džiugu, kad daugelis mūsų absolventų jau šiandien tampa jūsų kolegomis ir vertinamais darbuotojais.

Gerbiami dėstytojai, ši šventė yra ir jūsų darbo įvertinimas. Dėkoju už profesionalumą, kantrybę, atsidavimą ir nuoširdų darbą ugdant jaunąją specialistų kartą.

Mieli absolventai, dėkoju, kad buvote kartu ir kūrėte Panevėžio kolegijos istoriją. Linkiu drąsos priimti naujus iššūkius. Tegul jūsų darbai, pasiekimai ir vertybės garsina Panevėžio kolegijos vardą. Sveikinu jus pasiekus šį svarbų gyvenimo etapą,“- susirinkusią bendruomenę sveikino kolegijos direktorė dr. Jurgita Lieponienė.

Šventėje dalyvavo garbingi svečiai: Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Rytis Mykolas Račkauskas, Panevėžio rajono vicemeras Rimantas Pranys, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Kazimieras Antanynas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato  viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas.

Aplodismentais palydėta Socialinio darbo studijų programos absolventės Irvydos Tamošiūnienės kalba, kurioje ji ragino bendramokslius būti lyderiais ir drąsiai siekti savo tikslų.

LR Seimo narys Ramūnas Vyžintas ilgamečiam kolegijos vadovui, dėstytojui dr. Gediminui Sargūnui įteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės padėką už ilgametę lyderystę ir indėlį, kuriant Panevėžio kolegiją kaip stiprią, regionui svarbią aukštojo mokslo instituciją. Ceremonijos metu visa „Kalnapilio“ arena atsistojo ir gausiais aplodismentais pagerbė ilgametį kolegijos direktorių.

Seimo nariai: Modesta Petrauskaitė,  Andrius Busila bei Ramūnas Vyžintas pagerbė absolventus už akademinius, mokslinius bei visuomeninius pasiekimus. Absolventams įteikti padėkos raštai už aktyvų dalyvavimą kolegijos gyvenime, mokslo projektus ir puikius studijų rezultatus. Ypatingi apdovanojimai atiteko geriausių baigiamųjų darbų autoriams.

Su nuostabia švente absolventus sveikino ir sveikatos sektoriaus atstovės: VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė, Respublikinės Panevėžio ligoninės Slaugos administratorė Rasa Masienė.

Panevėžio kolegijos Alumni prezidentė Genė Jakaitienė pakvietė naujuosius absolventus tapti Alumni tinklo dalimi ir tradiciškai apdovanojo veržliausią studentą.

Renginio kulminacija tapo diplomų įteikimo ceremonija. Šiemet net 37 absolventai studijas baigė su pagyrimu. Pirmą kartą kolegijos istorijoje absolventams įteikti penktojo lygio trumposios pakopos studijų programos „Automatinių sistemų mechatronika“ diplomai.

Didžiausiu absolventų skaičiumi šiais metais išsiskiria studijų programa Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas – ją baigia 84 studentės.

Šventėje pasveikinti užsienio studentai, baigę Bendrosios praktikos slaugos ir Tarptautinio verslo studijų programas.

Ceremoniją praturtino muzikiniai pasirodymai: kolegijos alumnas Vaidas Dzežulkskis atliko studentų ir  kolegijos himną, absolventas Modestas Pariauka dovanojo muzikinį pasirodymą, o renginį papuošė Panevėžio purpurinis choras, kuriame dainuoja ir kolegijos alumnė Gabija Skyrienė.

Panevėžio kolegija į profesinį kelią išlydėjo dar vieną naujų specialistų laidą. Kolegijos bendruomenė tiki, kad jie savo žiniomis ir kompetencijomis prisidės prie regiono ir visos Lietuvos augimo.

Matematika dažnai vadinama sudėtinga, o kartais net „ne visiems“. Dalis žmonių dar mokykloje nusprendžia, kad ši sritis jiems netinka, ir vėliau prie jos nebegrįžta. Tačiau ar iš tiesų problema slypi pačioje matematikoje? O gal tai lemia mokymosi patirtys, stereotipai ir baimė suklysti? Tyrimai rodo, kad požiūrį į matematiką dažnai formuoja ne gebėjimai, o tai, kaip su ja susipažįstame ir kokias emocijas ji mums sukelia.

Naujausias Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centro mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad visuomenėje paplitęs įsitikinimas apie visuotinę matematikos neapykantą nėra tikslus. Apklausoje 40 proc. gimnazistų teigė, kad matematika jiems įdomi, o beveik pusė pripažino jos naudą ateičiai. Tai rodo, kad problema dažnai slypi ne pačiame dalyke, o mokymosi patirtyse.

Būtent neigiamos patirtys dažnai užaugina baimę matematikai ir nerimą suklysti, o tyrimai rodo, kad tai tiesiogiai veikia mokinių rezultatus. PISA duomenimis, daugiau nei pusė mokinių patiria įtampą mokydamiesi matematikos, o didesnį nerimą jaučiantys mokiniai pasiekia prastesnius rezultatus. Nerimas mažina darbinės atminties efektyvumą – mokinys gali „mokėti“, bet streso metu negali to pritaikyti.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Rimas Norvaiša teigia, kad neigiamas požiūris į matematiką formuojasi ne savaime, o veikiamas aplinkos – šeimos, draugų, mokyklos ir viešosios erdvės.

„Dažnai jaunas žmogus vertinamas pagal savo gabumus. Jei jis gabus muzikai, manoma, kad matematika – ne jam. Daugelis net nesusimąsto, kas yra matematika, todėl ji dažnai suprantama tik kaip taisyklių taikymas, kurio prasmė lieka neaiški“, – sako profesorius.

Matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus pastebi, kad tokios frazės kaip „matematika ne man“ dažnai kyla iš patirties, o ne iš realių gebėjimų stokos.

„Tai savisaugos reakcija po nesėkmių. Žmogus ima tikėti, kad gebėjimai yra įgimti ir nekeičiami, nors iš tiesų svarbesni yra ugdymo veiksniai“, – teigia jis.

Anot mokytojo, prie to prisideda ir nuolatinis lyginimasis su tais, kuriems matematika sekasi lengviau, bei įsitikinimas, kad ši sritis skirta ne visiems.

Matematika – ne formulės, o mąstymas

Pasak prof. R. Norvaišos, matematika pirmiausia yra mąstymo būdas, padedantis suprasti pasaulį.

„Matematika tiria abstrakcijas, kurias galima taikyti įvairiausiems realiems reiškiniams. Pavyzdžiui, norint nustatyti, kur nukris metamas daiktas, reikia modeliuoti situaciją ir atlikti skaičiavimus – tokie principai taikomi visur“, – aiškina profesorius.

Š. Vaitkus pabrėžia, kad problema atsiranda pateikime: „Jeigu matematika tampa tik formulių taikymu ir taisyklių kartojimu, ji praranda prasmę.“

Anot jo, svarbiausia matematikoje yra ne atsakymas, o kelias iki jo – gebėjimas suprasti, argumentuoti ir mąstyti.

Kur dingsta susidomėjimas matematika?

Požiūris į matematiką kinta palaipsniui. Ankstyvame amžiuje ji įdomi, tačiau vėliau prasmė ima nykti.

„Penktoje klasėje mokydamasis trupmenų vaikas dažnai nesupranta, kas tai yra. Neradęs atsakymo, jis praranda motyvaciją“, – sako prof. R. Norvaiša.

Pasak Š. Vaitkaus, ryšys su matematika dažnai nutrūksta ir dėl spragų: „Kai ankstesnės žinios neįtvirtintos, naujos temos tampa nesuprantamos.“ Kartais ryšys mažėja ir dėl kiekvienais metais didėjančio abstraktumo – mokiniai vis mažiau mato, kur matematiką pritaikyti.

Ar matematika iš tiesų „baubas“?

Š. Vaitkaus teigimu, matematika pati savaime nėra bauginanti. Tokį įvaizdį kuria prasti egzaminų rezultatai, stereotipai apie „įgimtus gebėjimus“, mokymosi spragos ir sistemos trūkumai.

Vienas svarbiausių praradimų, pasak prof. R. Norvaišos, – įrodymų atsisakymas matematikos pamokose. Įrodymai padeda suprasti ne tik „kas“, bet ir „kodėl“.

Kartu silpnėja ir matematinės kalbos tikslumas – neliko aiškių apibrėžimų bei sąvokų.

Supaprastinta kalba – prarastas tikslumas ir pasekmės mąstymui

Pasak prof. R. Norvaišos, šiandien matematinės sąvokos dažnai pakeičiamos kasdieniais žodžiais. Pavyzdžiui, vietoj konvergavimo vartojamas artėjimas, vietoj figūrų kongruencijos – lygybė, o funkcijos riba aiškinama tik intuityviai, be tikslaus apibrėžimo. Tai mažina aiškumą ir apsunkina supratimą.

Šių pokyčių pasekmės jau akivaizdžios – silpnėja mąstymo gebėjimai. Jau dabar matyti jaunų žmonių elgesio pokyčiai: prastėjant mąstymo įgūdžiams, jiems darosi vis sunkiau savarankiškai priimti sprendimus.

„Matematinis mąstymas formuoja gebėjimą mąstyti struktūruotai, aiškiai ir argumentuotai. Atsisakant įrodymo – loginės sampratos, padedančios suprasti faktų ryšius, – šie gebėjimai silpnėja“, – teigia profesorius.

Didžiausias priešas – klaidų baimė

VU tyrimo duomenimis, mokiniai, kurių savivertei nesėkmė, patirta mokantis matematikos, kelia grėsmę, dažnai pasiekia geresnių rezultatų, tačiau kartu patiria daugiau nerimo, įtampos ir nusivylimo. Tai rodo, kad baimė trumpuoju laikotarpiu gali skatinti stengtis, bet ilgainiui mažina gerą savijautą ir motyvaciją.

Š. Vaitkus pastebi, kad mokiniai dažnai bijo suklysti, todėl nustoja bandyti.

„Jei mokinys bijo suklysti, jis nustoja bandyti – nustoja mokytis. Pavyzdžiui, suklydęs spręsdamas uždavinį mokinys gali nusivilti. Tačiau kartu peržiūrėjus sprendimą, klaida tampa mokymosi dalimi – ir kitą kartą jis jaučiasi drąsiau“, – sako matematikos mokytojas.

Pasak jo, svarbiausia – nuoseklus darbas. Matematika nėra tik žinios – tai įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti. Nuosekliai besimokantis mokinys lengviau prisitaiko prie naujų situacijų ir labiau pasitiki savimi.

Mokomės ne pažymiui

Mokyklose dažnai akcentuojami pažymiai, o ne pats mokymosi procesas, todėl matematika neretai tampa taisyklių rinkiniu, o ne mąstymo įrankiu. Tačiau, pasak Š. Vaitkaus, mokytojas atlieka svarbų vaidmenį: „Mano požiūrį į matematiką suformavo mokytojas. Būtent ryšys ir bendrystė padeda atsiskleisti mokinio potencialui ir stiprina pasitikėjimą savimi.“

VU tyrėjai pabrėžia, kad vien išorinės paskatos – pažymiai ar stojimas į universitetą – nėra pakankamos. Geresnius rezultatus pasiekia ir dažniau svarsto ateitį sieti su šia sritimi tie mokiniai, kurie matematikoje mato ne tik naudą, bet ir jaučia susidomėjimą pačiu mokymosi procesu.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad matematika skirta tik „gabiesiems“. Tačiau tiek mokytojai, tiek dėstytojai sutaria – kur kas svarbiau yra mokymosi būdas, o ne įgimti gebėjimai. Kai matematika pristatoma kaip mąstymo įrankis, ji tampa suprantamesnė daugeliui.

Anot Š. Vaitkaus, pokytis turėtų prasidėti nuo požiūrio: „Užuot sakę, kad matematika yra sunki ir ne visiems, turėtume kalbėti, kad ji svarbi – tiesiog jai reikia daug laiko ir pastangų.“

Universitete matematika atrodo visai kitaip

Visai kitokį matematikos veidą pamato tie, kurie pasirenka studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete – čia ji tampa ne formulių taikymu, o idėjomis ir argumentais grįstu mąstymu.

„Matematika yra tiksliai apibrėžtų abstrakčių objektų savybių tyrimas logikos priemonėmis, kurio rezultatai gali būti taikomi įvairiausiems realiems reiškiniams suprasti ir aiškinti“, – teigia prof. R. Norvaiša.

Tai atskleidžia, kad matematika yra universali kalba, naudojama technologijose, duomenų analizėje ir kitose srityse.

Matematika – kalba, kurios verta mokytis

Nors matematika dažnai laikoma sudėtinga, iš tiesų ji yra viena svarbiausių šiuolaikinio pasaulio kalbų. Ji ugdo loginį mąstymą ir gebėjimą argumentuoti.

Prof. R. Norvaišos nuomone, matematika daro esminę įtaką bendram visuomenės švietimo lygiui. Ji ne tik ugdo loginį mąstymą, bet ir stiprina žmogaus gebėjimą aiškiai reikšti mintis bei pagrįsti savo argumentus. „Matematika formuoja žmogaus komunikacinius ir argumentavimo gebėjimus. Vadinasi, ir kitose srityse žmogaus gebėjimai bus aukštesni.“

Todėl galima teigti, kad matematinis raštingumas prisideda prie visapusiškesnio asmens intelektinio ir socialinio tobulėjimo.

Galbūt problema – ne matematika?

Kai mokymasis grindžiamas supratimu, kai leidžiama klysti ir ieškoti, matematika iš baimės šaltinio tampa įrankiu, padedančiu geriau suprasti pasaulį. Mokslininkų atliekami tyrimai tik patvirtina, kad mokinių pasiekimus lemia ne vien gebėjimai ar ankstesni pažymiai, bet ir tikėjimas savo galimybėmis, matematikos įdomumo pojūtis bei suvokiama jos nauda.

Tai keičia matematikos suvokimą – iš baimę keliančio dalyko ji tampa įrankiu mąstyti. Būtent toks supratimas gali padrąsinti jaunus žmones nebijoti rinktis matematikos krypties ir atrasti jos prasmę.

Apie VU Matematikos ir informatikos fakulteto siūlomas bakalauro ir magistro studijų programas galite plačiau skaityti mif.vu.lt polapyje „Stojantiesiems“.

Smalsumas, kūrybiškumas ir atkaklus darbas atvėrė kelią puikiems pasiekimams Panevėžio Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazija mokiniams. I–III klasių mokinių komandos dalyvavo Respublikiniame mokinių fizikos kūrybinių darbų konkurse „Fizikos bandymai aplink mus 2026“, kuriame pademonstravo puikias teorines žinias ir gebėjimą jas pritaikyti praktinėje veikloje.

Šio konkurso tikslas – skatinti mokinius pažinti fizikos dėsnius atliekant bandymus ir eksperimentus, ugdyti mokslinio tyrinėjimo įgūdžius bei domėjimąsi gamtos mokslais. PPT pristatymų sekcijoje dalyviai savarankiškai rinkosi temas pagal savo mokymosi programą, rengė pristatymus, atliko eksperimentus, kūrė testus ir sprendė su tema susijusius uždavinius.

Rengdami darbus mokiniai ne tik gilino fizikos žinias, bet ir mokėsi planuoti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas bei naudotis informacinėmis technologijomis. Konkurso užduotys skatino kūrybiškumą, atsakomybę ir gebėjimą dirbti savarankiškai.

Džiugu, kad gimnazijos mokinių pastangos buvo įvertintos itin aukštai. Konkurse pelnyta II vieta aktyviausios komandos kategorijoje, o net trys darbai buvo apdovanoti II vietos diplomais:

• „Tamprumo jėga“ – II vieta – Aistė Skrebytė 1d kl.;
• „Kietųjų kūnų slėgis“ – II vieta – Nojus Kudžma ir Žygimantas Petronavičius 1i kl. ;
• „Šviesos sklidimas, atspindys ir lūžis“ – II vieta – Ugnius Juknevičius ir Rytis Kazkauskas 2i kl.

Šie rezultatai rodo, kad mokiniai geba sėkmingai derinti teorines žinias su praktiniais tyrimais, o fizikos mokymasis gali būti įdomus, kūrybiškas ir įtraukiantis procesas.

Nuoširdžiai sveikiname konkurso dalyvius ir jų fizikos mokytoją Dalią Kuosienę, kuri padėjo mokiniams pasirengti konkursui ir siekti aukštų rezultatų. Linkime ir toliau neprarasti smalsumo, drąsiai eksperimentuoti, kurti, tyrinėti bei atrasti fizikos dėsnius mus supančiame pasaulyje. Tegul šis laimėjimas tampa įkvėpimu naujiems mokslo atradimams ir ateities pasiekimams!

Panevėžio miesto savivaldybėje surengtas Savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus, ugdymo įstaigų vadovų ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybės susitikimas. Jo metu aptartos Viešųjų pirkimų tarnybos atliktų mokinių maitinimo paslaugų sutarčių vertinimo išvados ir rekomendacijos bei numatytos priemonės, kurios padės dar efektyviau vykdyti maitinimo paslaugų priežiūrą miesto ugdymo įstaigose.

„Vaikų maitinimas mokykloje yra paslauga, kuri tiesiogiai susijusi su mokinių gerove ir tėvų pasitikėjimu ugdymo sistema. Todėl turime būti tikri, kad visi tiekėjų prisiimti įsipareigojimai yra vykdomi, o ugdymo įstaigos turi aiškius ir veiksmingus kontrolės mechanizmus. Mūsų tikslas – ne formali priežiūra, o reali kokybė, kurią kasdien jaučia mokiniai ir jų šeimos. Kiekviena Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta įžvalga yra galimybė stiprinti procesus ir užtikrinti dar aukštesnius paslaugų standartus miesto mokyklose“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Šileika.

Viešųjų pirkimų tarnyba jau kelerius metus vertina ugdymo įstaigų sudarytų maitinimo paslaugų sutarčių vykdymą. Naujausiuose vertinimuose atkreiptas dėmesys į atvejus, kai ne visi tiekėjų pasiūlymuose numatyti įsipareigojimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, o sutarčių vykdymo priežiūra galėjo būti nuoseklesnė.

Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos atstovų, vertinant mokinių maitinimo paslaugų sutartis įvairiose šalies savivaldybėse dažniausiai nustatomi atvejai, susiję su neišpildytais ekonominio naudingumo kriterijais, nepakankamu kai kurių duomenų pagrindimu, numatytų skaitmeninių sprendimų neįdiegimu ar kitais sutartinių įsipareigojimų vykdymo aspektais.

Susitikimo metu Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai pristatė rekomendacijas, kaip stiprinti sutarčių vykdymo priežiūrą ir užtikrinti veiksmingesnę tiekėjų įsipareigojimų kontrolę visą sutarties galiojimo laikotarpį.

Panevėžio miesto savivaldybė kartu su ugdymo įstaigomis įvertins pateiktas rekomendacijas, peržiūrės maitinimo paslaugų priežiūros procedūras ir stiprins kontrolės priemones. Didesnis dėmesys bus skiriamas tiekėjų teikiamų duomenų pagrįstumui, sutartinių įsipareigojimų vykdymo stebėsenai bei operatyviam reagavimui į nustatytus neatitikimus.

Savivaldybės siekis – užtikrinti, kad miesto mokiniai kasdien gautų kokybiškas maitinimo paslaugas, o viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai, atsakingai ir efektyviai.

Komunikacijos skyrius

Panevėžio kolegija ieško komandos pastiprinimo ir kviečia kandidatuoti į Ūkio valdymo ir aprūpinimo skyriaus ūkvedžio pareigas. 

Pareigybei nustatyti  reikalavimai:

• aukštasis išsilavinimas, prioritetas – statybos inžinerijos kryptyje;
• panašaus pobūdžio darbo patirtis – ne mažiau 1 m.;
• turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą;
• žinoti pastatų ir statinių priežiūros taisykles, elektros saugos taisykles, saugaus įrenginių eksploatavimo taisykles;
• gebėti efektyviai naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis ir skaitmeninėmis technologijomis profesinėje veikloje.

Darbo funkcijos:

1. Organizuoti tiesiogiai pavaldžių Ūkio valdymo ir aprūpinimo skyriaus darbuotojų darbus

ir užtikrinti saugos darbe reikalavimų vykdymą;

2. Inicijuoti Kolegijos viešuosius pirkimus pagal savo kuruojamą veiklos sritį;
3. Rūpintis reikalingų prekių, paslaugų, darbų planavimu ir viešuoju pirkimu;
4. Vykdyti materialiųjų išteklių panaudojimo ir su tuo susijusių ūkinių operacijų planavimą;
5. Rengti prekių, paslaugų  ir  darbų  viešojo  pirkimo  sutarčių  projektus  bei  vesti  jų

registracijos žurnalą;

6. Kontroliuoti Kolegijos patalpų, aplinkos, komunalinio ūkio techninį stovį, imtis priemonių geros techninės būklės palaikymui ir gedimų šalinimui;
7. Pildyti pastatų techninės priežiūros nustatytos formos dokumentaciją;
8. Nurašyti netinkamą naudojimui inventorių nustatyta Kolegijoje tvarka.

Mes siūlome:

• pareiginę algą – ribiniai dydžiai  1980-2240 eurų (neatskaičius mokesčių);
• priedą už papildomas funkcijas;
• priemokas už darbo krūvį viršijančias veiklas ir/ar papildomas užduotis;
• galimybę kelti kvalifikaciją, dalyvaujant konferencijose, seminaruose, mokymuose, stažuotėse.

Kolegijoje visiems darbuotojams galioja 2023 m. birželio 13 d. Panevėžio kolegijos kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti pagerinimai darbo užmokesčio, mokymosi ir papildomų atostogų suteikimo klausimais, taikomos įvairios socialinės garantijos.⠀

Kviečiame visus susidomėjusius darbo pasiūlymu iki 2026 m. birželio 19 d. siųsti motyvuotus prašymus ir CV  el. paštu  ramune.svegzdiene@panko.lt 

Energetikos sektorius ir toliau nuosekliai investuoja į jaunų talentų ugdymą, „Ignitis grupė“ 2026–2027 mokslo metais stipendijoms ir studentų skatinimui skiria 321 tūkst. eurų paramą. Ja siekiama padrąsinti jaunimą rinktis elektros ir energijos inžinerijos krypčių studijas bei stiprinti specialistų rengimą Lietuvoje.

Panevėžio kolegija viena iš „Ignitis grupė“  paramą gaunančių aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Parama skiriama valstybinėms aukštosioms mokykloms visoje šalyje (VILNIUS TECH, Kauno technologijos universitetui, Kauno kolegijai, Vilniaus kolegijai, Šiaulių valstybinei kolegijai, Klaipėdos valstybinei kolegijai, Lietuvos inžinerijos kolegijai, Klaipėdos universitetui ir Panevėžio kolegijai), kuriose rengiami ateities energetikos profesionalai. Finansavimas bus naudojamas pirmosios pakopos I ir II kursų studentų stipendijoms, siekiant motyvuoti gabius ir perspektyvius moksleivius rinktis studijas, svarbias šalies energetikos sektoriaus ateičiai.

Šiais mokslo metais Panevėžio kolelija gavo 21 tūkst. eurų studentų stipendijoms. „Elektros ir automatikos įrenginiai“ pirmo kurso studentams skirta 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų), parama skiriama įsteigiant 4 (keturias) stipendijas po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį kiekvienam stipendijos laimėtojui 10 mėnesių laikotarpiui – nuo 2026 m. rugsėjo mėn. iki 2027 m. birželio mėn. (imtinai). „Elektros ir automatikos įrenginiai“ antro kurso studentams skirta 9 000,00 Eur (devyni tūkstančiai eurų), parama numatyta įsteigiant 3 (tris) stipendijas po 300 Eur per mėnesį kiekvienam studentui, taip pat 10 mėnesių laikotarpiui – nuo 2026 m. rugsėjo mėn. iki 2027 m. birželio mėn. (imtinai).

„Pasirinkau inžinerijos studijas Panevėžio kolegijoje, nes vertinu kolegijos suteikiamą galimybę teorines žinias pritaikyti praktiškai. Studijų procesas yra įdomus ir dinamiškas, o „Ignitis grupės“ skiriama stipendija skatina siekti aukščiausių rezultatų moksluose. Ji ne tik palengvina kasdienybę, bet ir leidžia suvokti inžinerijos mokslų specialybės paklausą ir prasmę.“- apie studijas sako ir kitus rinktis inžineriją ragina Elektros ir automatikos įrenginiai EAns-25 studijų grupės studentas Neilas Motekaitis.

Investicijos į studentų stipendijas – tai investicijos į ateities specialistus, inovacijas ir stipresnį energetikos sektorių. Skatinant jaunimą rinktis elektros ir energijos inžinerijos krypčių studijas, kuriamas pagrindas ilgalaikiam sektoriaus augimui bei konkurencingumui.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė projekto „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių taikymas ikimokykliniame ugdyme – profesinės praktikos, vaikų komunikacijos ir kritinio mąstymo stiprinimas per Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą“ įgyvendinimui.

Projektas skirtas stiprinti ikimokyklinio ugdymo specialistų kompetencijas ir padėti pedagogams prasmingai taikyti šiuolaikines technologijas ugdymo procese. Projekto metu daug dėmesio bus skiriama vaikų kritinio mąstymo, kūrybiškumo, komunikavimo ir problemų sprendimo gebėjimų ugdymui, atsižvelgiant į vaikų amžių bei ugdymo aplinką.

Projektas bus įgyvendinamas kartu su tarptautiniais partneriais iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Pagrindinis partneris – Geteborgo miesto ikimokyklinio ugdymo administracija (Švedija), partneriai – Panevėžio ir Rygos miestų savivaldybės bei Talino vaikų darželis „Vesiroos“.

Įgyvendinant projektą pedagogams ir švietimo specialistams bus sudarytos galimybės praktiškai susipažinti su inovatyviais ankstyvojo ugdymo metodais, stiprinti gebėjimus prasmingai taikyti technologijas ugdymo procese, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, kūrybiškumą, komunikavimo ir problemų sprendimo gebėjimus, atsižvelgiant į vaikų amžių ir ugdymo kontekstą.

Projektas bus įgyvendinamas 24 mėnesius, o veiklas planuojama pradėti jau šių metų rugsėjį. Projektas finansuojamas 100 proc., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai skirta 12 tūkst. 340 Eur dotacija.

Projektas prisidės prie ikimokyklinio ugdymo kokybės stiprinimo Panevėžyje. Jo metu taip pat bus kuriami ir testuojami praktiniai ugdymo metodai bei stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalių partneriais.

Komunikacijos skyrius

Panevėžio rajono savivaldybė informuoja mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus, kad nuo šių metų birželio 1 d. prasidėjo antrasis prašymų teikimo etapas į bendrojo ugdymo mokyklas bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes per Centralizuotą priėmimo į švietimo įstaigas sistemą (CPIS).

Kviečiame visus tėvelius (globėjus), kurie dar nepateikė prašymų arba dėl objektyvių priežasčių negavo pageidaujamos vietos pirmojo etapo metu, teikti naujus prašymus į laisvas vietas.

Laisvos vietos ugdymo įstaigose

Šiuo metu laisvų vietų yra visose Panevėžio rajono švietimo įstaigose (ikimokyklinėse, priešmokyklinėse grupėse, 1–9 bei 11 klasėse), išskyrus Velžio gimnaziją, kuri nebeturi laisvų vietų į pirmąsias pradinio ugdymo klases. Į visas kitas Velžio gimnazijos klases vis dar galima pretenduoti – čia yra likę po keletą laisvų vietų.

Kodėl prašymus teikti per CPIS sistemą?

Centralizuota priėmimo sistema yra sukurta siekiant palengvinti procesą tėvams ir užtikrinti sklandų ugdymo įstaigų darbą. Pagrindiniai sistemos privalumai:

• Skaidrumas ir aiškumas: taikomi vienodi priėmimo kriterijai visiems pareiškėjams.
• Operatyvumas: galimybė realiuoju laiku stebėti savo prašymo būseną.
• Efektyvumas: mažinama administracinė našta mokykloms, o procesas tampa aiškesnis ir patogesnis tėvams.

Kur rasti daugiau informacijos?

Išsamią informaciją apie priėmimo tvarką ir laisvų vietų skaičių konkrečiose įstaigose rasite mokyklų interneto svetainėse.

Kilus klausimams, konsultacijas taip pat teikia: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius telefonu +370 45 58 29 37. Antrojo etapo prašymai priimami nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 21 d. Sutartys pasirašomos iki rugpjūčio 31 d.

Kviečiame aktyviai naudotis sistema ir teikti prašymus.

Panevėžio rajono savivaldybės informacija

Panevėžio Minties inžinerijos gimnazijos 1i klasės mokiniai sėkmingai dalyvavo VILNIUS TECH organizuojamo projekto „Ateities inžinerija“ 9-ojo sezono veiklose. Šiemet projekte dalyvavo net 382 komandos iš visos Lietuvos, tačiau į baigiamąjį etapą ir darbų pristatymus buvo atrinktos 189 stipriausios komandos. Projektas apėmė net 22 skirtingas tematikas, o „Darnaus pastato“ srityje varžėsi 9 komandos. Tarp jų puikiai pasirodė ir Panevėžio Minties inžinerijos gimnazijos mokiniai, pelnę net dvi prizines vietas.

Pirmąją vietą iškovojo Emilijus Binkys, Jokūbas Binkys ir Simas Laurinavičius, pristatę darbą „Šilumos paslaptys už sienų“. Mokiniai tyrinėjo šilumos nuostolių priežastis Panevėžio Minties inžinerijos gimnazijoje, analizavo pastato energetinį efektyvumą bei atliko praktinius matavimus. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia šilumos praradimą ir kaip būtų galima efektyviau tausoti energijos išteklius. Komisija įvertino mokinių gebėjimą praktiškai taikyti tyrimų metodus bei pateikti argumentuotas išvadas.

Antrąją vietą pelnė Rokas Rinius ir Rūta Mickevičiūtė su darbu „Oro kokybė ir patalpų temperatūra gimnazijoje“. Mokiniai analizavo gimnazijos patalpų mikroklimatą, rinko duomenis apie oro kokybę bei temperatūros pokyčius ir vertino jų įtaką mokymosi aplinkai. Atliktas tyrimas padėjo geriau suprasti sveikos ir komfortiškos aplinkos svarbą ugdymo procese bei atskleidė, kaip aplinkos sąlygos gali paveikti žmogaus savijautą ir darbingumą.

Mokinių darbams vadovavo matematikos mokytoja Simona Sipavičienė. Dalyvavimas projekte mokiniams suteikė galimybę gilinti inžinerines žinias, ugdyti kritinį mąstymą, stiprinti komandinio darbo įgūdžius bei praktiškai pritaikyti tyrimų metodus. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi mokinių pasiekimais ir linki jiems sėkmės ateities projektuose.

Panevėžio ekonomikos ir verslo akademiją (PEVA) baigia septintoji gimnazistų laida. Panevėžio miesto savivaldybėje surengtoje diplomų įteikimo ceremonijoje pasveikinti programą baigę gimnazistai ir įvertinti dar vienų akademijos veiklos metų rezultatai.

„Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę. Džiugu matyti jaunus žmones, kurie renkasi smalsumą, domėjimąsi ir norą augti. Tikiu, kad akademijoje sukaupta patirtis, sutikti žmonės ir įgytos žinios taps tvirtu pagrindu ateities pasirinkimams bei paskatins drąsiai kurti savo kelią“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš įvairių Panevėžio miesto ugdymo įstaigų: 33 mokiniai iš Juozo Balčikonio gimnazijos, 28 – iš 5-osios gimnazijos, 5 – iš Juozo Miltinio gimnazijos, po 2 – iš Vytauto Žemkalnio ir „Minties“ gimnazijų bei 1 mokinys iš Panevėžio mokymo centro.

Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, koordinatorė – Panevėžio 5-oji gimnazija. Akademijos tikslas – sudaryti geresnes sąlygas ugdyti mokinių verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, skatinti jaunus žmones domėtis verslu, ekonomika bei ateities karjeros galimybėmis.

Šių mokslo metų veiklos prasidėjo praėjusių metų spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kurių metu mokiniai gilino teorines ir praktines ekonomikos, verslo bei finansų žinias.

Akademijoje dalyvavę gimnazistai įgijo orientavimosi rinkoje, finansų valdymo, verslo organizavimo ir verslumo pagrindų žinių, stiprino karjeros planavimo bei komandinio darbo įgūdžius. Užsiėmimus vedė įvairių sričių specialistai, dėstytojai ir praktikai, kurie mokiniams suteikė galimybę susipažinti su realiais verslo ir ekonomikos procesais.

Svarbus akademijos partneris – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant moksleiviams sudaromos galimybės susipažinti su aukštojo mokslo aplinka, studijų kryptimis ir šiuolaikinėmis ekonomikos bei vadybos tendencijomis.

Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija – erdvė, kurioje jauni žmonės gali praktiškai pažinti verslo pasaulį, stiprinti finansinį raštingumą ir sąmoningiau planuoti savo ateities kelią.

Komunikacijos skyrius

Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, globalūs tiekimo grandinių pokyčiai ir augantis tvarumo poreikis šiandien iš esmės keičia darbo rinką. Verslui nebeužtenka vadybos darbuotojų, gebančių atlikti tik siauras funkcijas – organizacijoms reikia žmonių, kurie moka analizuoti situacijas, priimti sprendimus, valdyti procesus ir veikti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.

Šiame kontekste verslo vadybos specialistų poreikis ne mažėja, o priešingai – tampa dar aktualesnis. Ypač regionuose, kuriuose ekonomikos augimas glaudžiai susijęs su pramonės, logistikos, prekybos ir paslaugų sektorių plėtra. Vienas tokių regionų yra Panevėžio ir platesnė Šiaurės Lietuvos teritorija.

Lietuvos strateginiuose dokumentuose akcentuojama, kad šalies konkurencingumas priklauso nuo gebėjimo kurti aukštą pridėtinę vertę, stiprinti regionų ekonominį potencialą ir ugdyti pažangiai ekonomikai reikalingas kompetencijas. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pažymima, kad mūsų šalies pažangos pagrindas – kūrybinga, inovatyvi ir gebanti prisitaikyti visuomenė. Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti darbo rinkos poreikius atitinkančias kompetencijas bei regionų ekonominį atsparumą.

Regionui reikia ne teorinių, o praktiškai pasirengusių vadybininkų

Lietuvos darbo rinkos tendencijos rodo, kad darbdaviai šiandien ieško ne tik profesinių žinių turinčių specialistų, bet žmonių, gebančių greitai prisitaikyti prie pokyčių, dirbti su technologijomis ir priimti sprendimus dinamiškoje verslo aplinkoje remiantis duomenimis.

Vyriausybės strateginės analizės centras specialistų paklausos prognozėse pažymima, kad 2026 metais ir vėlesniais Lietuvos darbo rinkoje išliks aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis, ypač tų, kurie geba derinti vadybines, analitines ir technologines, skaitmenines kompetencijas (Specialistų paklausos prognozė 2020–2026 m., STRATA, 2024). Tyrime taip pat akcentuojama, kad darbo rinkoje vis labiau vertinami gebėjimai prisitaikyti prie ekonominių ir technologinių pokyčių, o tradicinės vadybos funkcijos transformuojasi į duomenimis grįstų sprendimų priėmimą.

Lietuvos užimtumo tendencijų analizėje nuo 2025 m. ir ateities prognozėse pabrėžiama, kad darbo rinką vis stipriau veikia automatizacija, dirbtinis intelektas (DI) ir skaitmenizacija, todėl auga verslo vadybos specialistų, darbuotojų, gebančių valdyti procesus, analizuoti informaciją ir koordinuoti veiklas, poreikis.

Panevėžio regiono ekonominė struktūra taip pat formuoja specifinius specialistų poreikius. Mūsų regionas išsiskiria: stipriu gamybos sektoriumi, aktyvia logistika, prekybos ir paslaugų plėtra, smulkaus ir vidutinio verslo augimu. Tai akcentuojama ir 2022–2030 m. Panevėžio regiono plėtros plane, kuriame vienu iš prioritetų įvardijamas regiono konkurencingumo didinimas, verslumo stiprinimas ir kvalifikuotų specialistų rengimas, atitinkantis regiono ekonomikos transformacijos poreikius.

Svarbu pabrėžti, kad vadybos specialistų paklausa yra horizontali – ji nepriklauso nuo vieno sektoriaus. Tai reiškia, kad verslo vadybos absolventai gali integruotis į skirtingas veiklas – nuo gamybos iki paslaugų sektoriaus, o tai didina jų įsidarbinimo galimybes.

Darbdaviai šiandien tikisi daugiau nei teorinių žinių

Šiuolaikinėje darbo rinkoje vien teorinio pasirengimo nepakanka. Darbdaviams svarbu, kad absolventai gebėtų: analizuoti duomenis, dirbti su skaitmeninėmis sistemomis, valdyti projektus, organizuoti komandinį darbą, spręsti nestandartines situacijas, komunikuoti ir prisitaikyti prie pokyčių.

Užimtumo tarnybos atliktame tyrime „Darbdavių patirtys ir lūkesčiai 2026 metams“ akcentuojama, kad darbdaviai vis dažniau tikisi ne tik profesinių žinių, bet ir gebėjimo savarankiškai spręsti problemas, dirbti komandoje, valdyti informaciją bei naudotis skaitmeniniais įrankiais. Tyrime taip pat pažymima, kad viena dažniausių problemų – praktinių gebėjimų trūkumas ir nepakankamas absolventų pasirengimas realioms darbo situacijoms.

Europos bendradarbiavimo plėtros organizacija (OECD) akcentuoja, kad ateities darbo rinkoje vis svarbesni tampa analitiniai, socialiniai ir technologiniai gebėjimai. Tuo pačiu vis daugiau dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir gebėjimui mokytis visą gyvenimą.

Didelę įtaką darbo rinkai daro ir DI plėtra. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais, artimiausiais metais reikšmingai keisis vadybos specialistų funkcijos – rutininius procesus perims automatizuotos sistemos, todėl žmonėms teks daugiau kūrybinio, analitinio, koordinacinio ir strateginio darbo.

Keičiasi ir pati vadybos samprata

Šiuolaikinis vadybininkas šiandien nebėra tik administruojantis darbuotojas. Jis tampa: procesų koordinatoriumi, duomenimis grįstų sprendimų priėmėju, komandų lyderiu, technologinių pokyčių valdytoju, tvarumo principų integratoriumi organizacijoje.

Užimtumo tarnybos sudaryto profesijų žemėlapio duomenys rodo, kad daugelyje verslo sričių sparčiai auga kompleksinių kompetencijų poreikis – darbuotojai turi gebėti ne tik atlikti konkrečias funkcijas, bet ir suprasti platesnius organizacijos procesus, prisidėti prie inovacijų diegimo bei veiklos efektyvumo didinimo. Didėjantis dėmesys darnumui, tvarumui ir ESG principams taip pat keičia verslo logiką. Įmonės vis dažniau ieško specialistų, gebančių suprasti ne tik finansinius rezultatus, bet ir aplinkosauginius bei socialinius aspektus. Visa tai glaudžiai siejasi ir su Lietuvos regioninės politikos kryptimis. Lietuvos regionų bendrojo plano „Lietuvos regionai 2030“ sprendiniuose pabrėžiama, kad regionų konkurencingumas ateityje bus grindžiamas inovacijomis, žiniomis, pažangiomis kompetencijomis ir gebėjimu prisitaikyti prie technologinių pokyčių.

Šiandieniniai pokyčiai skatina atnaujinti verslo vadybos studijas

Aukštojo mokslo institucijoms šiandien nebeužtenka rengti specialistus pagal senus modelius. Tai reiškia, kad šiuolaikiniam verslo vadybos specialistui nebeužtenka vien administracinių gebėjimų – jis turi gebėti dirbti skaitmeninėje aplinkoje, suprasti technologinius procesus, taikyti duomenų analizę ir kartu išlaikyti stiprias komunikacines bei lyderystės kompetencijas. Todėl studijų programos turi greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius, o aukštosios mokyklos bendradarbiauti su verslu. Būtent todėl Panevėžio kolegijos vykdoma studijų programa „Verslo vadyba“ nuo šių metų pradžios iš esmės atnaujinta, glaudžiai bendradarbiaujant su regiono darbdaviais, studijų programą baigusiais absolventais.

Verslo vadybos studijų programoje daugiau praktikos ir šiuolaikinių kompetencijų

Atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius, atliepiant 5-osios pramonės revoliucijos principus, kurie akcentuoja žmogaus, technologijų ir tvarumo dermę, Panevėžio kolegijos verslo vadybos studijų programoje sustiprintos sritys, kurios tampa kritiškai svarbios šiuolaikiniam verslui: skaitmeninė verslo transformacija, duomenų analitika, projektų valdymas, tiekimo grandinių valdymas, darni vadyba, verslo sprendimų modeliavimas, DI taikymo pagrindai.

Ypatingas dėmesys skiriamas praktiniam rengimui. Studentai dirba su realiais verslo atvejais, atlieka praktikas įmonėse, dalyvauja projektinėse veiklose ir ugdo gebėjimus, kurių šiandien tikisi darbdaviai. Todėl verslo vadybos studijų programos stiprybė – glaudus ryšys su regiono verslu ir orientacija į realius Panevėžio regiono bei Šiaurės Lietuvos ekonomikos poreikius.

Studijos tiems, kurie nori būti reikalingi ateities darbo rinkoje

Taigi šiandien darbo rinkoje reikalingi ne siaurai vieną funkciją atliekantys verslo vadybos specialistai, o kvalifikuotas potencialas, gebantis: mąstyti sistemiškai, analizuoti informaciją, dirbti su technologijomis, priimti darnius ir tvarius sprendimus, valdyti pokyčius. Atsižvelgiant į tai Panevėžio kolegijos verslo vadybos studijos tampa ne tik keliu į profesiją, bet ir galimybe įgyti universalias kompetencijas, reikalingas įvairiose srityse.

Atnaujinta Panevėžio kolegijos verslo vadybos studijų programa (žr. https://panko.lt/programa/verslo-vadyba/) orientuojasi būtent į praktinio, šiuolaikiško ir pasirengusio veikti šiuolaikinėje ekonomikoje specialisto rengimą.

Kviečiame rinktis studijas Panevėžio kolegijoje! https://panko.lt/wp-content/uploads/2026/01/A5-leidinys-2026-sausis.pdf

Autorės: dr. L. Skauronė, dr. R. Glinskienė

Gegužės 21 d. pasirašyta Panevėžio švietimo centro ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) bendradarbiavimo sutartis dėl Panevėžio „Airtech“ mokymo centro įkūrimo. Planuojama, kad naujasis centras bus atidarytas jau šių metų rugsėjį. Dronų valdymo ir konstravimo paslapčių 5-ame didžiausiame Lietuvos mieste kasmet ketinama apmokyti 300 mokinių.

„Airtech“ dronų mokymo mokymo centro steigimas Panevėžio STEAM atviros prieigos centre yra svarbus žingsnis stiprinant mokinių technologines ir inžinerines kompetencijas“, – sako Panevėžio švietimo centro direktorė Asta Malčiauskienė.

Pasak jos, naujasis centras sudarys galimybes mokiniams praktiškai susipažinti su bepiločių orlaivių valdymu, konstravimu ir programavimu, skatins jaunų žmonių domėjimąsi technologijomis, inovacijomis bei ateities profesijomis.

„Bendros iniciatyvos stiprina šiuolaikinį ugdymą regione, skatina jaunimo technologines kompetencijas ir padeda pasirengti sparčiai besikeičiančios darbo rinkos poreikiams“, – pabrėžia A. Malčiauskienė.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas akcentuoja, kad šio mokymo centro įkūrimas yra LINEŠA ir Panevėžio švietimo centro stiprios partnerystės ir inžinerijos, inovacijų bei technologijų svarbos suvokimo įrodymas.

„Panevėžys – miestas, numatytas „Airtech“ strategijoje nuo pirmų dienų, tačiau iš savivaldybės mes nesulaukėme teigiamo atsakymo. Šiuolaikinio pasaulio dinamikoje ir esamoje geopolitinėje situacijoje mes negalime laikytis „palauk“ strategijos, todėl šis „Airtech“ centras įkuriamas jau šiemet, kartu su Panevėžio švietimo centru“, – sako V. Jankauskas.

LINEŠA „Airtech“ skyriaus vadovė Kristina Virgayle džiaugiasi, kad „Airtech“ plėtra suteikia galimybę pristatyti inžinerija, inovacijomis ir technologijomis grįstas bepiločių orlaivių pamokas platesniam visuomenės ratui.

„Šiandien žodis „dronas“ dažnam sukelia baimę ir nerimą, tačiau šie jausmai dažnai atsiranda dėl žinojimo ir suvokimo spragų. „Airtech“ suteikia visuomenei galimybę iš arčiau susipažinti su bepiločiais orlaiviais, jų veikimu ir panaudojimo galimybėmis. Panevėžiui, kaip ir kitiems miestams, mes siūlysime tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokymo programas, kurios leis pažinti beribį bepiločių technologijų pasaulį“ – sako K. Virgayle.

Stiprins technologinį ugdymą Šiaurės Lietuvoje

„Airtech“ mokymo centras įsikurs Panevėžio švietimo centrui priklausančiame Panevėžio regioniniame STEAM atviros prieigos centre.

Pagal pasirašytą sutartį, Panevėžio švietimo centras (PŠC) bendradarbiaus užtikrinant  „Airtech“ veiklos Panevėžio mieste viešinimą ir sklaidą; suteiks „Airtech“ veikloms įrengtą mokymo klasę Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centre.

PŠC naujajam centrui skirs kompiuterių, sudarys galimybę naudotis Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centro FABLAB erdve bei kita centro įranga, sudarys galimybę įrengti kilnojamą skraidymo trasą ir vykdyti skraidymus Panevėžio regioninio STEAM atviros prieigos centro patalpose.

LINEŠA užtikrins bepiločių orlaivių valdymo ir konstravimo mokymo programų įgyvendinimą Panevėžio mieste 3–12 klasių mokiniams, rūpinsis mokytojų samdymu ir jų parengimu, aprūpins centrą reikalinga įranga, užtikrins mokymo programų įgyvendinimą, varžybų organizavimą bei programos populiarinimą.

Naujajame centre dronų valdymo ir konstravimo mokysis 5–12 klasių mokiniai, o pradinukams dronų užsiėmimai vyks mokyklose.

Šiuo metu naujajame „Airtech“ centre jau įdarbintas Panevėžio mokytojas Tomas Krisiūnas, papildomas mobilių mokytojų priėmimas vyks š.m. rugpjūčio mėn.

Planuojama, kad centre dirbs 3 mokytojai.

Planas – 15 „Airtech“ centrų visoje Lietuvoje

„Airtech“ dronų valdymo mokymo centrai jau veikia Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose.

Šį rudenį be centro Panevėžyje, taip pat duris atvers ir  centrai Klaipėdoje, Ukmergėje, Plungėje.

Planuojama, kad iki 2028 metų Lietuvoje veiks mažiausiai 15 tokių centrų, kuriuose bus apmokyta apie 7 tūkst. vaikų ir 1,7 tūkst. Suaugusiųjų.

Vien šiemet visoje Lietuvoje „Airtech“ centruose planuojama apmokyti apie 1200 mokinių.

„Airtech“ – tai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) sukurtas ir įgyvendinamas švietimo projektas, skirtas suteikti mokiniams ir suaugusiesiems dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių.

Projektą remia Švietimo, mokslo ir sporto ir Krašto apsaugos ministerijos, prie įgyvendinimo prisideda savivaldybės visoje Lietuvoje.Registruotis į dronų mokymus Panevėžyje galite čia

Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):  

LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse. 

Panevėžio miesto savivaldybėje pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino nugalėtojai ir aktyviausi dalyviai. Apdovanojimai įteikti geriausių rezultatų pasiekusiems miesto gyventojams, aktyviausiai egzamine dalyvavusių klasių mokiniams bei jų mokytojams.

„Džiugu matyti, kad Panevėžyje auga karta, kuriai rūpi aplinka, atsakingas vartojimas ir tvarūs kasdieniai pasirinkimai. Tokios iniciatyvos ugdo ne tik žinias apie atliekų rūšiavimą ar ekologiją – jos formuoja požiūrį, kad kiekvieno žmogaus sprendimai prisideda prie švaresnio miesto ir atsakingesnės visuomenės kūrimo. Ypač svarbu, kad šiame procese aktyviai dalyvauja mokyklų bendruomenės – mokiniai, mokytojai ir šeimos. Tai rodo, kad tvarumo kultūra Panevėžyje tampa natūralia kasdienybės dalimi“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

„Atliekų kultūros“ egzaminas Lietuvoje šiemet surengtas jau septintą kartą. Ši iniciatyva tapo vienu žinomiausių atsakingo elgesio, tvarumo ir rūšiavimo edukacijos projektų šalyje, kasmet suburiančiu tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų bei įmonių komandų.

Šiais metais egzamine dalyvavo 491 Panevėžio miesto gyventojas: 124 dalyviai 1–4 klasių grupėje, 236 – 5–10 klasių grupėje ir 131 – 11 klasių bei vyresniųjų grupėje. Panevėžio miesto savivaldybė pateko tarp dešimties aktyviausių šalies savivaldybių ir šiemet užėmė 10-ąją vietą.

Geriausius rezultatus pasiekę Panevėžio miesto savivaldybės dalyviai

1–4 klasių grupėje:
– Adas Lukoševičius, „Vilties“ progimnazijos 1B klasė;
– Oskaras Dapšys, „Vilties“ progimnazijos 2B klasė;
– Martynas Leika, „Vilties“ progimnazijos 2B klasė;
– Liepa Paulauskaitė, „Vilties“ progimnazijos 2B klasė;
– Liudas Špilevoj, „Vilties“ progimnazijos 2B klasė;
– Rusnė Šidlauskaitė, „Vilties“ progimnazijos 3B klasė;
– Vakaris Vasiliauskas, Alfonso Lipniūno progimnazijos 1B klasė;
– Tėja Valiulytė, Alfonso Lipniūno progimnazijos 1B klasė.

5–10 klasių grupėje
– Artonas Gelumbauskas, „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasė.

11 klasių ir vyresniųjų grupėje
– Panevėžio miesto gyventoja Rasa Galkauskienė.

Pagerbtos ir aktyviausiai dalyvavusių bei geriausių rezultatų pasiekusių klasių mokytojos:
– Nijolė Misevičienė (Alfonso Lipniūno progimnazija);
– Asta Sakalienė („Vilties“ progimnazija);
– Aliona Malinauskienė („Ąžuolo“ progimnazija);
– Valdonė Glebavičienė („Ąžuolo“ progimnazija);
– Vaida Kriunienė („Ąžuolo“ progimnazija).

Aktyviausioms ir geriausių rezultatų pasiekusioms klasėms 1–4 ir 5–10 klasių grupėse skirtos ekskursijos bei edukacijos Panevėžio nepavojingų atliekų sąvartyne.

1–4 klasių grupėje apdovanotos:
– Alfonso Lipniūno progimnazijos 4A klasė (dalyvavo 23 mokiniai, surinktų balų vidurkis – 9,86), mokytoja Nijolė Misevičienė;
– „Vilties“ progimnazijos 2B klasė (dalyvavo 22 mokiniai, surinktų balų vidurkis – 13,45), mokytoja Asta Sakalienė.

5–10 klasių grupėje apdovanotos
– „Ąžuolo“ progimnazijos 5B klasė (dalyvavo 22 mokiniai, surinktų balų vidurkis – 9,45), mokytoja Aliona Malinauskienė;
– „Ąžuolo“ progimnazijos 8A klasė (dalyvavo 21 mokinys, surinktų balų vidurkis – 12,95), mokytoja Valdonė Glebavičienė.

Specialus prizas taip pat skirtas „Ąžuolo“ progimnazijos 6C klasei. Šiai klasei laidų vedėja ir žurnalistė, panevėžietė Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė, pelniusi „Atliekų kultūros“ apdovanojimą „Metų kūrėja 2020“, dovanoja paskaitą apie tvarius gyvenimo įpročius „Tėvams – mįslė, mums – atradimas“.

„Atliekų kultūros“ egzaminas organizuojamas siekiant skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą, gilinti žinias apie atliekų rūšiavimą ir atsakingą vartojimą bei ugdyti tvarius kasdienius įpročius. Egzaminą organizuoja UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Panevėžio, Utenos, Klaipėdos ir Kauno RATC.

Komunikacijos skyrius

Panevėžio kolegija kviečia suinteresuotus asmenis dalyvauti viešame konkurse mokslo darbuotojų pareigoms užimti nuo 2026 m. gruodžio 1 d.

Viešasis konkursas organizuojamas vadovaujantis Panevėžio kolegijos mokslo darbuotojų atestacijos ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Kolegijos Akademinės tarybos 2026 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. V4-4. Visi privalomi reikalavimai kandidatams pateikti Apraše ir mokslo darbuotojo pareigybės aprašyme.

Laisvos mokslo darbuotojų pozicijos (po 1 etatą):

1. Sveikatos mokslai (Visuomenės sveikata, Slauga, Medicina)

• Veikla: Vadovavimas Sveikatos mokslų tyrėjų grupei ir mokslinių tyrimų vykdymui Medicinos, Slaugos, Visuomenės sveikatos mokslų kryptyse.

• Koeficientas: 2,20

• Papildomi reikalavimai: Medicinos ir sveikatos mokslų srities Slaugos, Medicinos, Visuomenės sveikatos mokslų krypties daktaro laipsnis; anglų kalbos žinios ne žemesniu nei B2 lygmeniu.

2. Verslas ir viešoji vadyba (Vadyba, Ekonomika)

• Veikla: Vadovavimas Verslo ir viešosios vadybos tyrėjų grupei ir mokslinių tyrimų vykdymui Vadybos ir Ekonomikos mokslo kryptyse.

• Koeficientas: 2,20

• Papildomi reikalavimai: Socialinių mokslų srities Vadybos, Ekonomikos mokslų krypties daktaro laipsnis; anglų kalbos žinios ne žemesniu nei B2 lygmeniu.

3. Technologijos mokslai (Informatikos inžinerija)

• Veikla: Vadovavimas Informatikos inžinerijos tyrėjų grupei ir mokslinių tyrimų vykdymui Informatikos inžinerijos mokslo kryptyje.

• Koeficientas: 2,20

• Papildomi reikalavimai: Technologijos mokslų srities Informatikos inžinerijos mokslų krypties daktaro laipsnis; anglų kalbos žinios ne žemesniu nei B2 lygmeniu.

Pastaba dėl darbo užmokesčio: Mėnesinė pareiginė alga apskaičiuojama nurodytą pareiginės algos koeficientą (2,20) padauginus iš bazinės algos dydžio – 1 798 eurų (įsigaliojusio nuo 2026 m. sausio 1 d.).

Kandidatai privalo pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą (Aprašo 1 priedas);

• Asmens tapatybės dokumento kopiją;

• Akademinės veiklos aprašymą su veiklos planu 5 (penkerių) metų laikotarpiui (Aprašo 2 priedas);

• Išsilavinimą patvirtinančius dokumentus;

• Papildomus dokumentus, įrodančius kandidato MTEP veiklų vykdymo, organizavimo, rezultatų sklaidos, MTEPI ekspertinio vertinimo bei profesines kompetencijas.

Dokumentų pateikimo tvarka ir terminai:

Dokumentai priimami Panevėžio kolegijos Personalo ir dokumentų valdymo skyriuje: 214 kab., Laisvės a. 23, Panevėžys, darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 16.00 val. arba el. paštu: ramune.svegzdiene@panko.lt.

• Galutinis terminas: 2026 m. spalio 30 d. 15.00 val.

• Papildoma informacija teikiama: Tel. +370 45 460324; +370 645 02454; el. paštu: kolegija@panko.lt arba ramune.svegzdiene@panko.lt.

Primename, kad iki 05 29 vyksta ir konkursai dėstytojų pareigoms užimti.

Panevėžyje aptarti mokinių keliavimo įpročių pokyčiai, darnaus judumo iniciatyvos ir tolimesnės priemonės, kurios mieste skatina saugesnį, aktyvesnį ir aplinkai draugiškesnį judėjimą. Panevėžio miesto savivaldybėje vykusio susitikimo metu taip pat pagerbtos mokyklų bendruomenės, aktyviausiai įsitraukusios į darnaus judumo projektą.

Panevėžio miesto savivaldybėje vykusiame projekto „DJP BSR – efektyvaus darnaus judumo mieste planavimo stiprinimas Baltijos miestuose“ dalyvių susitikime pristatyti Panevėžio mokyklose įgyvendintų veiklų rezultatai bei aptartos tolesnės iniciatyvos. Renginio metu taip pat pagerbtos projekte dalyvavusios Panevėžio mokyklos, aktyviai prisidėjusios prie tvaresnių keliavimo įpročių formavimo.

„Mokyklų bendruomenės parodė, kad miesto pokyčiai prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Kai daugiau vaikų ir jaunimo renkasi eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar naudotis viešuoju transportu, kuriama saugesnė, sveikesnė ir draugiškesnė miesto aplinka visiems. Džiugu matyti, kad Panevėžio mokyklos tampa ne tik ugdymo, bet ir atsakingo požiūrio į miestą pavyzdžiu“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Susitikimo metu aptarta dviračių ir paspirtukų infrastruktūros prie mokyklų naudojimo patirtis, mokinių keliavimo įpročių pokyčiai bei bendruomenių įsitraukimas į projekto veiklas. Vykdant Įgyvendinant projektą prie dešimties Panevėžio mokyklų įrengti aplinkai draugiškų transporto priemonių stovai, organizuoti edukaciniai renginiai mokiniams ir mokytojams apie darnų judumą, saugų keliavimą mieste ir dviračių priežiūrą.

Apžvelgiant projekto rezultatus su mokyklų atstovais taip pat aptarta rudenį planuojama iniciatyva, skirta Europos judumo savaitei ir Dienai be automobilio. Jos metu mokiniai bus skatinami rinktis netaršias transporto priemones ir aktyvesnius keliavimo būdus. Susitikime dalintasi idėjomis, kokie veiksmai galėtų motyvuoti mokyklų bendruomenes rinktis aktyvius kelionės būdus.

Projektu siekiama stiprinti Baltijos jūros regiono miestų pasirengimą klimato kaitos iššūkiams ir skatinti darnų judumą. Partneriai drauge kuria, išbando ir tobulina bendrą darnaus judumo planavimo, stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuri padės savivaldybėms tiksliau vertinti judumo pokyčius ir planuoti ateities sprendimus.

Panevėžio mokykloms įteiktos šios nominacijos:

• Panevėžio Saulėtekio progimnazija – „Darniausia aplinka ir bendruomenė“
• Panevėžio Vyturio progimnazija – „Darniausiai keliaujantys vaikai“
• Panevėžio Ąžuolo progimnazija – „Vaikštumo kultūros puoselėtojai“
• Panevėžio 5-oji gimnazija – „Įpročio vaikščioti augimas“
• Panevėžio „Minties“ inžinerijos gimnazija – „Saugiausiai besijaučiantys keliautojai“
• Panevėžio Vilties progimnazija – „Pozityvaus pokyčio ambasadoriai“
• Panevėžio Žemynos progimnazija – „Alternatyvių pokyčių lyderiai“
• Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija – „Sąmoningo judumo bendruomenė“
• Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija – „Viešojo transporto lyderiai“
• Juozo Balčikonio gimnazija – „Atspariausia bendruomenė“

Projektas įgyvendinamas pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą. Pagrindinis projekto partneris – Turku miestas (Suomija). Projekte taip pat dalyvauja partneriai iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos.

Bendra projekto vertė siekia 3,07 mln. eurų. Panevėžio miesto savivaldybei projekto veikloms skirta 208 tūkst. eurų. Projektas įgyvendinamas nuo 2023 m. lapkričio iki 2026 m. spalio.

Komunikacijos skyrius

Įgyvendindama Visos dienos mokyklos projektą Panevėžio miesto savivaldybė pokyčius vykdo ne tik miesto mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šiuo metu trijuose lopšeliuose-darželiuose – „Voveraitė“, „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ – jau taikomas integruotos veiklos modelis, o nuo 2026 m. rudens jis bus toliau stiprinamas ir plečiamas.

„Vaikui svarbi ne tik saugi ir stabili diena darželyje, bet ir galimybė kasdien augti – pažinti, judėti, kurti, bendrauti. Integruotas ugdymas leidžia šias patirtis sujungti į vieną nuoseklią dieną.  Tai sprendimas, kuris kuria daugiau aiškumo vaikams ir daugiau ramybės šeimoms“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Ugdymas, apimantis visą vaiko dieną

Integruotos veiklos modelis apjungia priešmokyklinį ugdymą ir papildomas veiklas, sudarydamas vaikams nuoseklią, patirtimis grįstą dieną vienoje vietoje. Tai leidžia derinti formalųjį priešmokyklinį ugdymą su sporto, kūrybinėmis, pažintinėmis ir socialines kompetencijas ugdančiomis veiklomis.

Vaikai dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose – nuo STEAM veiklų, eksperimentų ir projektinių darbų iki meninės raiškos, kalbinių užduočių ir judriųjų žaidimų. Toks ugdymas padeda stiprinti ne tik žinias, bet ir bendravimo, emocinius bei problemų sprendimo įgūdžius.

Kiekviena įstaiga – su savo kryptimi

Integruotas modelis kiekvienoje įstaigoje įgyvendinamas atsižvelgiant į jos stiprybes.

Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir įvairiapusiam užimtumui – vaikai gali lankyti robotikos, baleto, plaukimo, menų ir sporto užsiėmimus.

„Voveraitėje“ ugdymas orientuotas į kritinį ir matematinį mąstymą bei inovatyvias veiklas – taikoma „Numicon“ metodika, vykdomos skaitmeninės kūrybos, anglų kalbos ir įvairių sporto šakų veiklos.

„Pasakoje“ akcentuojamas patirtinis ugdymas – vaikai eksperimentuoja, dalyvauja jogos, teatrinėse, gamtos pažinimo ir judriosiose veiklose.

Tokie skirtingi modeliai leidžia tėvams pasirinkti aplinką, geriausiai atitinkančią jų vaiko poreikius.

Nuo rugsėjo – dar daugiau galimybių

Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. „Voveraitėje“ numatomi papildomi pokyčiai: į priešmokyklinį ugdymą bus nuosekliai integruojamos fizinio aktyvumo, STEAM ir inžinerinio mąstymo veiklos, kuriama kūrybiškumo studija, stiprinami vaikų skaitymo įgūdžiai.

Taip pat planuojamos naujos paslaugos šeimoms – Šeštadieninė voveriukų mokyklėlė 3–6 metų vaikams bei ankstyvojo ugdymo galimybės patiems mažiausiems – vaikams iki vienerių metų. Tokios paslaugos ypač aktualios tėvams, derinantiems darbą, studijas ar individualią veiklą.

Įgyvendinus pirmąjį etapą, integruotas modelis bus plečiamas ir kituose darželiuose – „Rūtoje“ ir „Jūratėje“. Čia jau vyksta arba pradedamos visos dienos ugdymo veiklos, apimančios fizinį aktyvumą, meninę raišką, pažintinius ir kūrybinius užsiėmimus.

Atnaujinamos erdvės ir ugdymo aplinka

Plečiant projektą, numatoma atnaujinti ugdymo aplinką: modernizuoti patalpas, įrengti edukacines erdves ir lauko klases, įsigyti šiuolaikiškos įrangos. Tai sudarys dar geresnes sąlygas vaikams mokytis, tyrinėti ir augti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

Panevėžiečių šeimoms tai reiškia aiškų sprendimą – vaikas gali visą dieną praleisti darželyje, kur ugdymas, užimtumas ir priežiūra suderinti tarpusavyje. Tai padeda tėveliams paprasčiau planuoti dieną ir skirti daugiau laiko šeimai.

Komunikacijos skyrius

Kol visi renkasi miestą, tu renkiesi karjerą!

Sveikiname abiturientus, žengiant paskutinius žingsnius mokykloje, ir linkime užtikrinto sprendimo, renkantis karjeros kelią!

Kviečiame apsvarstyti galimybę studijuoti Panevėžio kolegijoje.

Panevėžio kolegija – valstybinė aukštoji mokykla. Jos vizija – moderni, socialiai atsakinga, skatinanti studentų verslumą, palaikanti tvarų vystymąsi aukštojo mokslo institucija – regiono taikomojo mokslo centras.

Kolegijoje mokosi daugiau nei 1500 studentų. Pastaraisiais metais stebimas stabilus studentų skaičiaus augimas, kuris rodo, kad kolegijos siūlomos studijos atitinka darbo rinkos poreikius ir yra patrauklios jauniems žmonėms.

Su studentais žiniomis dalinasi virš 100 dėstytojų, ketvirtadalis jų – mokslo daktarai. Dauguma dėstytojų – praktikai, savo sričių profesionalai.

Panevėžio kolegija siūlo 15 profesinio bakalauro studijų programų socialinio darbo, inžinerijos, informatikos, sveikatos, ugdymo mokslų, verslo ir viešosios vadybos kryptyse.

Net 75 procentai kolegijos absolventų dirba pagal specialybę.

Kodėl verta rinktis Panevėžio kolegiją?

• Mažos grupės – dėmesys kiekvienam studentui.
• Praktinis mokymas – modernios laboratorijos, įranga ir realūs projektai.
• Dėstytojai-praktikai – specialistai iš įvairių miestų, perduodantys darbo rinkoje reikalingas žinias.
• Platus verslo partnerių tinklas – beveik 300 bendradarbiavimo sutarčių užtikrina kokybišką praktiką ir suteikia galimybę susipažinti su potencialiu darbdaviu.
• Skatinamas tarptautiškumas – studentai kviečiami rinktis studijas ir praktiką pagal „Erasmus+“ programą užsienyje (iki 12 mėn. per studijų laikotarpį).
• Patogus gyvenimas – kolegijos bendrabutis vos 10 min. pėsčiomis nuo centro.
• Stipri bendruomenė – dėstytojai, studentai ir partneriai bendromis pastangomis kuria kolegijos sėkmę.

Ką svarbu žinoti stojant?

• Stojimas vyksta per LAMA BPO sistemą.
• Galima rinktis valstybės finansuojamas arba mokamas studijas.
• Stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijas reikalingi 3 brandos egzaminai.
• Svarbu nepraleisti priėmo terminų.

Kyla klausimų? Mes padėsime!

• Konsultuojame, renkantis studijų programą.
• Padedame užpildyti stojimo prašymą.
• Atsakome į visus rūpimus klausimus.

SUSISIEK SU MUMIS!

Laisvės a. 23, 118 kab., Panevėžys

Tel. Nr. +370 607 96156

El. paštas laima.astrauskiene@panko.lt; edita.kriukaite@panko.lt

Panevėžio kolegijoje ne tik gaunate žinių, bet ir pritaikote jas realioje praktikoje, įgyjate tarptautinės patirties bei puikias galimybes karjerai. Tapkite Panevėžio kolegijos bendruomenės dalimi, nes ČIA Tavo karjeros pradžia!

Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms eiti, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje dalyvavo du kandidatai, o didžiausią balų skaičių surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

O.Karoblienė turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį. Ji yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas – šiuo metu dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Vadovė yra sukaupusi patirties ugdymo proceso organizavimo, kokybės užtikrinimo, komandos telkimo bei bendradarbiavimo su švietimo bendruomene srityse. Aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, kvalifikacijos tobulinimo programose, yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį.

Naujoji direktorė daug dėmesio skiria ugdymo kokybei, bendruomenės stiprinimui, inovatyvių ugdymo metodų taikymui bei mokinių pažangos užtikrinimui.

Tikimasi, kad jos patirtis ir lyderystė prisidės prie tolesnio progimnazijos augimo, stiprios,  bendradarbiaujančios ir į mokinio pažangą orientuotos bendruomenės kūrimo.

Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą.

Komunikacijos skyrius

Balandžio 25 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Lietuvių kalbos draugijos (LKD) atstovų suvažiavimas. LKD – tai visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu.

Draugija šiuo metu jungia 13 skyrių įvairiuose Lietuvos miestuose, turi per 300 narių.  Kasmet vykstantys suvažiavimai organizuojami vis kitame mieste. Šiemet suvažiavimas vyko Panevėžyje. Iš daugelio miestų suvažiavę delegatai rinko naują LKD valdybą, tarybą, revizijos komisiją.

LKD Valdybos pirmininke antrai kadencijai išrinkta doc. dr. Vilma Zubaitienė, LKD tarybos pirmininke doc. dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė, LKD revizijos komisijos pirmininke, Bernadeta Skirgailaitė.

Po oficialiosios renginio dalies suvažiavimo dalyviai  ekskursavo po biblioteką, lankė su Panevėžio kalbiniu, istoriniu paveldu susijusias miesto vietas, paskui vyko į kapines, kur uždegė žvakelę ant kalbininko Petro Būtėno kapo. Suvažiavime buvo įteikti ir padėkos raštai.

Vienas iš jų atiteko bibliotekos vedėjai Vilijai Raubienei. Ji jau gerą dešimtmetį dalyvauja LKD Panevėžio skyriaus veikloje, kuriam šiuo metu vadovauja lituanistė, knygų leidėja ir redaktorė VšĮ „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė. Ne vieną apdovanojimą už savo veiklą lituanistikos baruose gavusi, panevėžiečiams gerai žinoma moteris reikšmingai prisideda ir prie Panevėžio kolegijos istorijos ir kultūros tyrimų, visapusiškai juos skatina ir palaiko.

L. Lapinskienė be kitos leidybinės veiklos, leidžia ir knygų seriją „Kultūros studijos Panevėžyje“, kuri skiriama ryškiausiems Panevėžio švietimo, kultūros veidams. Taip jau sutapo, kad pirmosios trys knygos buvo skirtos Jono Jablonskio, Petro Būtėno ir Juozo Balčikonio atminimui įprasminti. Visos šios asmenybės glaudžiai susijusios ir su Panevėžio kolegijos istorija.

Kadaise šie žmonės dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje ir visapusiškai prisidėjo ne tik prie seminarijos, bet ir prie to meto miesto įvaizdžio kūrimo ir formavimo, įmynė gilias pėdas švietimo ir kultūros istorijoje.

Straipsnių rinkiniai, kuriuose publikuojami įvairių sričių ir profesijų autorių moksliniai, publicistiniai straipsniai, atsiminimai, ar kita aktuali, anksčiau nepublikuota medžiaga, gerai įvertinti recenzentų  iš svarbių Lietuvos mokslo įstaigų ir institucijų: Vilniaus universiteto (dr. Inga Liepaitė), Vytauto Didžiojo universiteto (prof. dr. Regina Rinkauskienė), Lietuvių kalbos instituto (dr. Aurelija Tamulionienė), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Povilas Krikščiūnas), Lietuvos istorijos instituto (dr. Darius Vilimas), Panevėžio kraštotyros muziejaus (dr. Arūnas Astramskas).

Paskutinė serijos knyga „Kultūros studijos Panevėžyje‚ Juozas Balčikonis“ pirmą kartą buvo pristatyta Panevėžio kolegijoje, Juozo Balčikonio auditorijoje kovo 27 d.

2026 m. balandžio 23 d. Panevėžio kolegijoje nuotoliniu būdu surengta tarptautinė studentų tiriamųjų darbų konferencija „Mokslo šaknys 2026“. Tradiciniu tapęs renginys kasmet suburia jaunuosius tyrėjus iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, suteikdamas studentams galimybes dalintis mokslinių tyrimų rezultatais bei akademinėmis įžvalgomis.

Šių metų konferencija išsiskyrė ypač dideliu aktyvumu – joje dalyvavo daugiau kaip 150 jaunųjų tyrėjų iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Turkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tai rodo aktyvų studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą ir jų siekį prisidėti prie visuomenės iššūkių sprendimo.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodžius tarė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Jurgita Lieponienė, Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Toma Karosienė bei Studentų mokslinės draugijos pirmininkas Aurelijus Žilys, palinkėdami dalyviams sėkmės ir prasmingų diskusijų.

Plenarinėje sesijoje, vykusioje anglų kalba, pristatyti tarptautiniai studentų tyrimai, apėmę skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, sveikatos mokslų, socialinių, inžinerinių ir kitų aktualių sričių temas.

Vėliau darbas tęsėsi šešiose teminėse sekcijose, kuriose pristatyti tyrimai skatino aktyvias diskusijas, tarpdisciplininį požiūrį bei dalijimąsi akademine patirtimi. Pranešimai atskleidė platų jaunųjų tyrėjų interesų lauką – nuo sveikatos ir socialinės gerovės iki technologijų, švietimo, organizacijų valdymo bei gyvenimo kokybės klausimų.

Geriausi studentų straipsniai bus publikuojami konferencijos straipsnių rinkinyje „Mokslo šaknys 2026“, kuriam šiais metais pateikta daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių. Leidinys atvers galimybes jaunųjų tyrėjų įžvalgoms pasiekti platesnį akademinį ir mokslo bendruomenių lauką.

Panevėžio kolegijos Studentų mokslinė draugija dėkoja visiems pranešėjams, jų vadovams ir konferencijos moderatoriams už indėlį į renginio sėkmę. Ypatinga padėka skiriama Panevėžio miesto savivaldybei, suteikusiai dalinį finansavimą Studentų mokslinės draugijos projektui „Mokslo šaknys 2026“. Šis palaikymas sudarė sąlygas stiprinti jaunųjų tyrėjų akademinę veiklą ir skatinti jų įsitraukimą į mokslinius tyrimus.

Panevėžio kolegijos inf. 

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausius 2026 m. kolegijų rezultatus, ir Panevėžio kolegija šiemet dar labiau sustiprino savo pozicijas – pakilo į 5 vietą nacionaliniame reitinge. Bendra visų rodiklių suma siekia 48,72 taško, o ypač išsiskiria konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – šioje srityje Panevėžio kolegija užima 1 vietą Lietuvoje. Šis rezultatas – kryptingo, nuoseklaus ir ambicingo visos bendruomenės darbo įvertinimas. Panevėžio kolegija užtikrintai žengia pirmyn ir tvirtina savo pozicijas tarp lyderių!

Kolegijų reitingas sudaromas vertinant:

• alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus;
• mokslo, meno ir / ar sporto veiklą bei naudą šalies ūkiui;
• studentus ir studijų kokybę;
• konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje;
• akademinį personalą ir jo potencialą.

Didžiuojamės stipria Panevėžio kolegijos bendruomene – kartu augame, stiprėjame ir keliame vis aukštesnius tikslus!

Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas Panevėžio mieste“, kuriuo siekiama užtikrinti platesnes ir kiekvienam vaikui prieinamas švietimo paslaugas. Projektas orientuotas į visapusišką mokinių ugdymą – apima akademinius pasiekimus, emocinę gerovę, socialinius įgūdžius ir prasmingą užimtumą po pamokų.

„Kiekvienas vaikas turi jaustis saugus, matomas ir turėti galimybę augti pagal savo gebėjimus. Šis projektas leidžia stiprinti nuoseklią pagalbą mokiniui visos dienos metu, užtikrinti glaudesnį mokyklos, šeimos ir specialistų bendradarbiavimą bei prasmingas veiklas po pamokų. Siekiame, kad reikalinga pagalba pasiektų kiekvieną mokinį – tiek tą, kuriam reikia papildomo palaikymo, tiek tą, kuris siekia aukščiausių rezultatų. Tai sprendimai, kurie stiprina vaikų savijautą ir kuria tvirtesnę bendruomenę“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

Platesnės galimybės mokiniams

Įgyvendinant projektą stiprinama sistema, užtikrinanti lygias galimybes visiems mokiniams, – nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių. Į veiklas įtraukiami ir gabūs, ir specialiuosius ugdymosi poreikius turintys mokiniai.

Projekte dalyvauja šešios miesto mokyklos: A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijos, J. Balčikonio, „Minties“ inžinerinė, 5-oji ir J. Miltinio gimnazijos. Per trejus metus visos dienos mokyklos paslaugos pasieks 600 mokinių, o įvairiapusė švietimo pagalba – informacinė, psichologinė, socialinė, pedagoginė ir specialioji pedagoginė – bus teikiama 211 vaikų ne trumpiau kaip tris mėnesius.

Dėmesys skirtingiems mokinių poreikiams 

Projekto metu kuriamas ir diegiamas priemonių paketas, skirtas įtraukiajam ugdymui ir švietimo pagalbai stiprinti. Mokyklos turės daugiau galimybių atliepti skirtingus mokinių poreikius, stiprinti jų savivertę, emocinę sveikatą ir ugdyti svarbiausius gebėjimus.

Ypatingas dėmesys skiriamas ir gabiems, didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams. Jiems organizuojami užsiėmimai, skirti matematinio, gamtamokslinio, kultūrinio ir informacinio raštingumo gebėjimams gilinti. Mokiniai dalyvauja tikslinėse konsultacijose, plečia žinias regioniniame STEAM centre, robotikos centre „Robolabas“, Mokymo centre ir Panevėžio Kolegijoje.

Pagalba mokiniams ir jų šeimoms

Projektas aktualus ir mokiniams, patiriantiems emocinių, elgesio sunkumų. Jiems bus teikiamos   psichologų konsultacijos, organizuojami neformaliojo švietimo užsiėmimai, skatinantys kūrybiškumą, STEAM kompetencijas, meninius gebėjimus. Veiklos vyksta kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“, Panevėžio Vaidučio Broniaus Kutavičiaus muzikos mokykloje.

Drauge stiprinama ir pagalba šeimoms – tėvams numatyta teikti konsultacijas, siekiant didinti jų įsitraukimą į vaiko ugdymą.

Investicija į ateities įgūdžius ir pedagogus

Įvairių poreikių turintiems mokiniams numatytas kompetencijų ugdymo renginių ciklas „Ateities įgūdžių miestas“, apimantis finansinio raštingumo, gamtos mokslų, viešojo kalbėjimo ir efektyvaus mokymosi temas – „Investuoju į savo ateitį“, „Tyrėjų naktis“, „Drąsa būti netobulam“, „Renkuosi mokytis“. Jau šiais mokslo metais planuojamas renginys „Tyrėjų naktis“ A. Lipniūno ir „Saulėtekio“ progimnazijų mokiniams.

Projektas apima ir pedagogų kompetencijų stiprinimą – organizuojami mokymai mokytojams, dirbantiems su gabiais ir didelį mokymosi potencialą turinčiais vaikais. Mokymuose dalyvaus 108 Panevėžio pedagogai. Jau organizuoti pirmieji Specialiosios pedagogikos ir psichologijos mokymai.

Projekto finansavimas

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir kitomis lėšomis. Jo vertė siekia daugiau kaip 2 mln. 930 tūkst. eurų, iš kurių apie 2 mln. 242 tūkst. eurų sudaro Europos socialinio fondo investicijos. Maždaug 395 tūkst. eurų skirta iš bendrojo finansavimo lėšų, 296 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto.

Komunikacijos skyrius

Pernykštis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas pridėti po 10 taškų abiturientams daugiausia paveikė vidutinio lygio šalies mokyklų pozicijas, sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Anot jo, mažai įtakos šie pokyčiai turėjo stipriausioms mokykloms, kurių Lietuvoje yra apie 30–40, nedaug įtakos turėjo ir silpniausioms ugdymo įstaigoms.

„Reikšmingai atsiliepė toms, kurios yra maždaug per vidurį. Tie 10 taškų nulėmė ir jų pozicijas, ir vėliau stojamuosius“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Sarafinas.

Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje net ir tame pačiame mieste galima rasti ir labai stiprių, ir vidutinių ar silpnų mokyklų. Tokia situacija, pasak G. Sarafino, būdinga ne tik didmiesčiams – Vilniui ar Kaunui – bet ir regionų centrams – Panevėžiui, Utenai, Telšiams, Alytui ar Marijampolei.

„Šeimoms tai reikia žinoti, nes sužinojus tai per vėlai, pavyzdžiui, kai vaikas 12 klasėje laiko egzaminus, gali labai stipriai pasikeisti jauno žmogaus perspektyvos ir galimybės. Jis daug kur neįstos ir tą jis sužino pavėluotai“, – pažymėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad skirtumai tarp mokyklų atsispindi ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatuose.

„Iš vienų mokyklų į aukštąsias mokyklas įstoja 83 proc., pavyzdžiui, iš Panevėžio Balčikonio, Šiaulių Janonio gimnazijų. Bet lygiai taip pat matome ir tas mokyklas, iš kurių į aukštąsias mokyklas įstoja tik 40 proc., 20 proc., 0 proc. jaunuolių“, – sakė jis.

Žurnalo „Reitingai“ redakcija trečiadienį pristatys šalies progimnazijų, gimnazijų, universitetų bei kolegijų reitingus.

G. Sarafinas ir žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė aptars šių metų gimnazijų reitingą, informatikos mokymosi aprėptį, užsieniečių integraciją mokyklose bei pradinių mokyklų ir progimnazijų akademinius rezultatus. Jie taip pat pristatys gimnazijų regionuose situaciją, universitetų ir kolegijų reitingus, profesinių mokyklų vertinimą.

Kaip skelbta, pernai ŠMSM, argumentuodama, kad iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta, prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėjo po 10 taškų.

Be to, taip pat buvo pridėta nuo 1 iki 5 taškų ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.

Panevėžio rajono savivaldybė nuosekliai stiprina švietimo paslaugas, siekdama, kad kiekvienas rajono vaikas – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar šeimos situacijos – laiku gautų reikiamą pagalbą, o tėvai jaustųsi užtikrinti dėl vaikų ugdymo kokybės ir saugumo. Investicijos į švietimo pagalbą ir visos dienos mokyklos modelį kuria realią naudą gyventojams: trumpėja laukimo laikas specialistų konsultacijoms, plečiasi paslaugų prieinamumas, o vaikai gauna kompleksinę pagalbą arčiau namų.

Vykdomų projektų nauda aiškiai atsiskleidžia praktikoje. Vienas pavyzdžių – Panevėžio rajono Ramygalos gimnazija, kur daliai mokinių pamokos prasideda kitaip nei įprasta. Pradinukai čia su nekantrumu laukia kaniterapeutės Agnės Dovidės ir jos penkerių metų šuns Kodos. Vaikų šypsenos ir susidomėjimas išduoda – tai ne pramoga, o kryptingai taikoma terapinė veikla, įgyvendinama projekto lėšomis.

Užsiėmimų metu mokiniai ne tik džiaugiasi keturkoje viešnia, bet ir nuosekliai ugdosi: mokosi susikaupti, laikytis susitarimų, kantriai laukti savo eilės. Paprastos, tačiau metodologiškai pagrįstos užduotys stiprina vaikų savikontrolę, pasitikėjimą savimi ir socialinius gebėjimus. Ryšys su gyvūnu čia tampa veiksminga ugdymo priemone, padedančia pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Tokios veiklos yra Panevėžio rajono savivaldybės įgyvendinamų projektų dalis. Jais siekiama stiprinti švietimo pagalbą ir plėtoti visos dienos mokyklos modelį. Bendra investicijų vertė viršija 1,5 mln. eurų, tačiau svarbiausias rezultatas – apčiuopiami pokyčiai vaikų kasdienybėje.

Koordinuota pagalba – arčiau kiekvieno vaiko

Dar vienas įgyvendinamas projektas orientuotas į savalaikę ir koordinuotą pagalbą. Jo principas paprastas – nė vienas vaikas neturi likti vienas su sunkumais.

Atsižvelgdamas į augantį specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių ir specialistų trūkumą, Panevėžio rajono švietimo centras subūrė mobilią specialistų komandą. Psichologai, įtraukiojo ugdymo konsultantas, krizių valdymo specialistas ir emocinės gerovės patarėjas vyksta į mokyklas, konsultuoja mokytojus ir tėvus, padeda spręsti sudėtingas situacijas vietoje.

Esminiu principu tampa ankstyvoji intervencija – kuo anksčiau pastebimi sunkumai, tuo veiksmingesnė gali būti pagalba. Siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą visame rajone, projekto lėšomis įsigytas elektromobilis ir moderni įranga, leidžianti specialistams operatyviai pasiekti net atokiausias ugdymo įstaigas.

Šios veiklos įgyvendinamos pagal projektus:

• „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų naujų paslaugų užtikrinimas“,
• „Visos dienos mokyklos paslaugų prieinamumo didinimas Panevėžio rajono ir Šiaulių rajono mokyklose“.

Terapinės veiklos, stiprinančios vaiką

Įgyvendinamuose projektuose taikomos įvairios pagalbos formos: kaniterapija, kineziterapija, dailės ir molio terapija, miško terapija bei kognityvinės elgesio terapijos metodai. Šios veiklos padeda vaikams geriau pažinti savo emocijas, stiprina fizinę savijautą, gerina dėmesio koncentraciją ir ugdo socialinius gebėjimus. Kai jausmus sunku išreikšti žodžiais, kūryba ar judesys tampa saugiu būdu juos atpažinti ir išreikšti.

Antrasis projektas skirtas visos dienos mokyklos paslaugų plėtrai. Jo tikslas – užtikrinti, kad mokinių ugdymas nesibaigtų paskutine pamoka. Po pamokų mokiniai gali ruošti namų darbus su specialistų pagalba, dalyvauti būreliuose, kūrybinėse veiklose ar gydomosios mankštos užsiėmimuose. Mokyklose dirbantys grupių vadovai padeda planuoti laiką, stiprina mokymosi motyvaciją ir kuria saugią, struktūruotą dienos aplinką.

Toks modelis ypač svarbus socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams – mokykla jiems tampa ne tik ugdymo, bet ir stabilumo bei saugumo vieta. Kartu projektai orientuoti į visus mokinius: tiek gabiuosius, tiek patiriančius mokymosi, emocinių ar elgesio sunkumų.

Įgyvendinant projektus mokyklos aprūpinamos sensorine įranga, šiuolaikine technika ir baldais. Panevėžio rajone siekiama, kad šį pokytį pajustų kiekvienas vaikas.

Bendra investicijų vertė – daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Panevėžio rajono savivaldybės informacija

Panevėžio kolegijos bendruomenė balandžio 24 d. atsisveikino su direktoriumi dr. Gediminu Sargūnu ir pasveikino naująją direktorę, nuo 2026 m. balandžio 27 d. pareigas pradedančią eiti dr. Jurgitą Lieponienę.

Dr. Gediminas Sargūnas kolegijoje dirbo daugiau nei du dešimtmečius – buvo dėstytojas, direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, o pastarąjį dešimtmetį vadovavo kolegijai.

Už ilgametį bendradrbiavimą dr. Gediminui Sargūnui dėkojo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Rotary klubo bei Panevėžio policijos komisariato atstovai.

Kolektyvas dėkojo direktoriui už kantrybę, aiškią strategiją ir stiprią poziciją regione.

Perduodamas atsakomybę, direktorius perdavė direktorei dr. Jurgitai Lieponienei jam prieš pirmą kadenciją įteiktą simbolinį kolegijos raktą.

Panevėžio kolegijos inf.