Kaupimas pensijai karo Ukrainoje fone: ar šiuo metu reikia ko nors imtis?

Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys.

Nors tokio atviro ir didelio karinio konflikto Europos žemyne nebuvo aštuonis dešimtmečius, jo poveikis pasaulio finansų rinkoms greičiausiai bus ribotas. Kaip rodo praėjusio amžiaus istorija, net ir tokio didelio masto geopolitiniai įvykiai, kaip pasauliniai karai, nepaveikia ilgalaikės pasaulio ekonomikos perspektyvos.

Aišku, šalims agresorėms tenka sunkesnė dalia, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikai po Pirmojo pasaulinio karo ar Japonijai po Antrojo. Kita vertus, šios valstybės sugebėjo persitvarkyti ir padarė tokį progresą, kad ne vieną dešimtmetį išlieka tarp stipriausių pasaulio ekonomikų.

Kai investicijos yra plačiai diversifikuotos, tai yra, lėšos išskaidytos po įvairius pasaulio regionus, investuojama į tūkstančius įvairiose šalyse ir srityse veikiančių įmonių, tokiu atveju net ir dideli regioniniai kariniai konfliktai turi tik ribotą poveikį. Būtent tokiu principu investuojamos Lietuvoje veikiančių pensijų fondų lėšos.

Karo Ukrainoje kontekste svarbu paminėti, kad dar 2014 m. įvykusi Krymo aneksija paskatino fondų valdytojus peržiūrėti su Rusija susijusias investicijas. Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondų valdytojai priėmė sprendimą tiesiogiai neinvestuoti į Rusijos įmones, o turėtos investicijos į Rusijos įmones, Rusijos valstybės obligacijas ir fondus buvo išparduotos.

Karinių konfliktų poveikis – trumpalaikis

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, „Bloomberg“ paskelbė apžvalgą, kurioje aptariami 22 didžiausi nefinansiniai sukrėtimai JAV ir Europoje per pastaruosius 100 metų. Išanalizuotas itin platus įvykių spektras – nuo Pearl Harboro atakos 1941-aisiais iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroristų atakos, nuo Izraelio šešių dienų karo 1967-aisiais iki Sirijos bombardavimo 2017-aisiais.

Ką rodo šios apžvalgos duomenys? Pasirodo, kad didžiausių sukrėtimų metu JAV akcijų rinka vidutiniškai susitraukdavo apie 4,8 proc. Akcijų kainų nuosmukis tokiais atvejais trunka apie 20 dienų, o atsistatymas – apie 42 dienas po lemtingo įvykio.

Kai JAV įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kainos akcijų rinkoje mažėjo net 143 dienas, tačiau šiek tiek mažiau nei po metų, tai yra, praėjus 307 dienoms, akcijos vidutiniškai kainavo brangiau nei prieš karą. Tai visus kaupiančiuosius turėtų nuteikti ramiau − jų pensijai kaupiamos lėšos dėl šių dienų įvykių neturėtų per daug nukentėti, ir netolimoje ateityje jos turėtų padidinti savo vertę.

Ar verta ko nors imtis?

Vykstant karui Ukrainoje, mes galime imtis tam tikrų veiksmų padėdami ukrainiečiams ar prisidėdami prie mūsų šalies saugumo stiprinimo. Jei jaučiamės netvirtai dėl savo finansinio pasirengimo galimiems iššūkiams, turėtume pasirūpinti didesniu finansiniu rezervu. Tačiau imtis veiksmų, siekiant apsaugoti pensijai kaupiamas lėšas, reikalo nėra.

Pavyzdžiui, II pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo strategiją, kuri subalansuoja investicijas, atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių, ir bėgant metams palaipsniui sumažina riziką. Tokios strategijos pranašumas tas, kad patiems kaupiantiesiems nereikia imtis jokių aktyvių valdymo veiksmų – jų lėšos visada valdomos pagal optimalią ir jų amžiaus profilį atitinkančią investavimo strategiją.

Tiesa, dabar kaip tik gali būti tinkamas metas pratęsti anksčiau sustabdytą kaupimą II pakopoje ar pradėti papildomai kaupti III pakopos fonduose, nes pasaulio finansų rinkos yra atsitraukusios nuo rekordinių reikšmių.

Vertinant „Swedbank“ pensijų fondų strategiją, šįmet kaupiantiesiems turėtų išeiti į naudą tas veiksnys, kad šiek tiek daugiau kaip pusė visų lėšų yra nukreipta į JAV rinką, kuriai dabartinė situacija turės kur kas mažesnį poveikį nei Lietuvos ar Europos finansų rinkoms.

Pabaigai, pasitikėkime pasaulio ekonomika ir rinkomis, kurios daugybę kartų yra įrodžiusios, kad geba surasti išeitį net ir iš sudėtingiausių situacijų bei grįžti į ilgalaikį augimo kelią. Leiskime rinkoms atlikti savo darbą ir nepakenkime sau priimdami sprendimus „karšta galva“.