Kazlų Rūdos sienos piešinio paslaptis vis dar neatskleista

Kazlų Rūdoje, prie Turizmo ir verslo informacijos centro esančią garažo sieną papuošė žymaus gatvės menininko Armino Raugevičiaus piešinys. Šis piešinys – vienas unikaliausių Lietuvoje. Jis sukurtas istorinių fotonuotraukų pagrindu. Apie tai, kas pavaizduota šiame piešinyje, kalbamės su  Lietuvos istoriku, humanitarinių mokslų daktaru, profesoriumi  Juozu Banioniu.

J. Banionis sako, kad sienos piešinyje yra trys skirtingos istorijos, kurios apima Kazlų Rūdos istoriją nuo Pirmojo pasaulinio karo iki 1940 metų.

Pirma istorija – tai Kazlų Rūda kaizerio vokiečių okupacijos metais. Šis miestas, įsikūręs prie seniausio Lietuvos geležinkelio, I pasaulinio karo metais tampa didžiausiu miško gėrybių – uogų ir grybų supirkimo punktu. Kazlų Rūdos giria – trečia pagal dydį Lietuvoje ir didžiausia Užnemunėje, tad būtent čia karo metu vokiečiai organizuoja grybų ir uogų supirkimą. Tai leido užsidirbti vietiniams gyventojams, todėl galima drąsiai sakyti, kad posakis „jei ne grybai ir ne uogos…“ tinka ir to meto Kazlų Rūdos gyventojams.

Antra istorija pasakoja apie tai, kad Kazlų Rūda prieškaryje buvo tapusi kauniečių savotišku  kurortu, vasarviete. Miesto pakraštyje esančiame pušyne, tuomet tapusiu Nepriklausomybės  parku kabėjo hamakai, poilsiautojų poreikiams patenkinti buvo krautuvės, restoranai ir viešbučiai. Vieną iš tokių prekybos, poilsio ir pramogų namų, buvusių centre prie tuometinės  Vienybės aikštės , matome ir šiame piešinyje sako J. Banionis. Šiame name namo savininkas buvo įrengęs parduotuvę, o likusias patalpas nuomodavo  – apsilankę to meto Kazlų Rūdoje šiame name rastume alinę, batsiuvį, kirpyklą ir daugybę kitų mažų, bet ne mažiau svarbių verslų. Tikėtina, kad garbingas ponas, stovintis namo tarpduryje – pats namo savininkas M. Natonzonas, o šalia stovintys vyrai – atvykę į parduotuvę apsipirkti pirkėjai. Šis namas stovi ir dabar, pirmame jo aukšte ir dabar rasime parduotuvę. Tad jeigu lankysitės Kazlų Rūdoje – apsilankykite senojoje M. Natonzono parduotuvėje, galbūt Jums pasiseks sutikti senąjį šeimininką, kuris papasakos daug istorijų apie patį miestą ir jo gyventojus.

Trečia istorija pasakoja apie Kazlų Rūdos gyventojų norą papuošti savo miestą. Senasis turgus ir Štreimikio restoranas – būtent čia senieji Kazlų Rūdos gyventojai nusprendė sodinti medžius. Šiandien nerasime garsiojo Štreimikio restorano (pačio restorano pastatas išlikęs iki šiolei) ar turgaus, tačiau rasime skverą, kurį puošia įžymių žmonių, kilusių iš Kazlų Rūdos krašto paminklai.

Visgi lieka neaišku, kas yra kiti asmenys, kurie pavaizduoti piešinyje. Legenda sako, kad būtent iš Kazlų Rūdos kilo gausi Kazlų ir Kazlauskų giminė. Tad gal būt piešinyje pavaizduoti yra Kazlai ir Kazlauskai, klausiame J. Banionio? Į tai J. Banionis atsako su šypsena – tai graži miesto įkūrimo legenda, tačiau bet kurioje legendoje slypi krislas tiesos. Tiesa, kad Kazlų Rūdos gyventojai pasklido po visą Lietuvą, to paneigti negalime, tad tikimybė, kad piešinyje yra Jūsų giminaičiai yra didelė, sako profesorius.

Tad kviečiame visus aplankyti Kazlų Rūdą ir sienos piešinyje pabandyti rasti savo prosenelių ar giminaičių. Piešinį rasite adresu Kazlų Rūdoje, Atgimimo 5.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: