Keletas faktų apie Panevėžio miesto pionierių ir moksleivių namus

Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelis Lietuvoje daugeliui buvo svetimas ir nepriimtinas. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo žinias ir jėgas pokario metais augančiai kartai. Šiuo laikotarpiu dirbusių pedagogų ir mokyklų vadovų bendromis pastangomis buvo pasiekti nemaži laimėjimai. Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, didėjo mokinių ir mokytojų skaičius, kilo mokytojų kvalifikacija, gerėjo materialinė mokyklų bazė, buvo skiriamas dėmesys suaugusiųjų ir profesiniam mokymui. Greta bendrojo lavinimo mokyklų veikė aukštosios, specialiosios, sporto mokyklos, steigėsi užmokyklinės veiklos įstaigos. Pastarosios buvo pagrindiniais mokinių traukos centrais. Svarbią vietą tarp šių įstaigų užėmė Pionierių namai.

1953 m. rudenį Panevėžio miesto valdžia svarstė apie Pionierių namų reikalingumą mieste. Vykdomojo komiteto 1953 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 494 Liaudies švietimo skyriui turėjo būti perduotas gyvenamasis namas, buvęs Sodų g. 22 (dab. Aldonos g.), kuriame ir planuota įsteigti Pionierių namus. Tais metais Pionierių namai mieste nebuvo įsteigti. Reikėjo ieškoti kitų patalpų, nes pagal Ministrų Tarybos nutarimą gyvenamasis namas negali būti perduotas įstaigų bei organizacijų įsikūrimui. Visgi po metų Pionierių namai buvo įkurti. Panevėžio vykdomo komiteto 1954 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 475 buvo perduotas pastatas, buvęs Tarybų a. 4 (buv. Katedros a., dab. Aldonos g.). Namų direktore paskirta O. Budraitytė.

Pirmieji metai, kaip ir visoms švietimo įstaigoms, buvo sunkūs: trūko patalpų, inventoriaus ir darbo priemonių, pvz., meninio auklėjimo rateliams labai reikėjo pianino, vėliau, atsiradus radiotechnikos būreliui, trūko dalių stiprintuvams, aparatams. Įstaigoje dirbo 13 darbuotojų, iš jų 5 – ratelių vadovai. Veikė tik 8 būreliai: literatūros, turistų, mikliųjų rankų, vaidybos, tautinių šokių, vokalinio ansamblio, choro, aviamodeliuotojų. Būrelių veikla buvo patvirtinta Švietimo ministerijos programų. Užsiėmimai vyko 2 kartus per savaitę, kurių trukmė – 2 valandos. Į būrelius buvo priimami pradinių, septynmečių (vėliau aštuonmečių) ir vidurinių mokyklų mokiniai, kurie galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 1-2 būreliuose. Kasmet užsiėmimų ir mokinių skaičius vis didėjo. 1956–1957 m. m. namuose veikė 25 grupės, būreliuose dalyvavo 426 moksleiviai. 1976–1978 m. m. buvo 18 būrelių, sudarytos 37 grupės, kurias lankė 660 moksleivių. 1985–1986 m. m. užsiėmimų skaičius išaugo iki 30, buvo sudarytos 45 grupės, būrelius lankė 925 moksleiviai. Be jau minėtų senųjų būrelių mokiniai galėjo rinktis šachmatų, medžio pjaustymo, metalo apdirbimo, meninės gimnastikos, kulinarijos, meninio siuvimo, baleto, lėlių teatro, gėlininkų, fotografų, būgnininkų, elektrotechnikų, juostų audimo, kino mėgėjų ir kt. užsiėmimus, kuriems vadovavo pedagogai, inžinieriai, įvairių sričių specialistai. Bėda ta, kad dėl vietos stokos apie 50% užsiėmimų vyko ne pačiuose Pionierių namuose, bet mokyklose ir kitose įstaigose.

Moksleiviai dalyvavo įvairiuose konkursuose, sportinėse varžybose, rengė pasirodymus, parodas, lengvosios atletikos varžybas, šachmatų turnyrus ir kt. Buvo organizuojamos ekskursijos į kaimynines šalis. Stovyklos vyko ne tik mieste, bet ir už miesto ribų. Palaikė glaudžius ryšius su Centrine miesto vaikų biblioteka, Jaunųjų gamtininkų ir Technikų stotimis, Vaikų dailės ir muzikos mokyklomis, vaikų klubais, Sporto komitetu, „Lietkabelio“, „Ekrano“, Elektrotechnikos, Autokompresorių gamyklomis, Linų kombinatu. Bendradarbiavo su kitų rajonų (Ramygalos, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Utenos, Anykščių, Rokiškio rajonų) pionieriais.

Įstaigoje veikė ir pionierių metodinis kabinetas, kurio pagrindinis darbas – konsultuoti mokyklas. Šis kabinetas glaudžiai bendradarbiavo su klasių vadovais, drauge su Liaudies švietimo skyriaus metodiniu kabinetu teikė metodinę paramą pradinių klasių mokytojams, mokyklų direktorių pavaduotojams, atsakingiems už popamokines veiklas. Šalia veikė ir pionierių aktyvo mokykla, kurioje buvo mokomi draugovių, būrių tarybų pirmininkai ir pavaduotojai, spaliukų vadovai, grandininkai, vėliavnešiai, būgnininkai ir trimitininkai ir kt.

Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1981 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 112 buvo uždaryta 1-oji aštuonmetė mokykla, buvusi adresu J. Gagarino g. Nr. 34 (dab. Ukmergės g. 34), ir jos patalpose įkurdinti Pionierių namai.

Remiantis Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1989 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 126a, tų pačių metų rugsėjo mėn. Pionierių ir moksleivių namai buvo reorganizuoti į Moksleivių namus. Panevėžio miesto vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 2 d. potvarkiu Nr. 91p nuo tų pačių metų liepos 15 d. uždaryti.