Kiek GEROS MOKYKLOS geroje mokykloje?

Nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“  bendruomenė, Kokybės krepšelį įsisavinančios mokyklos, Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio ,,Vyturio“ progimnazija balandžio 7 d. pakvietė įšvietimo lyderystės forumą„Kiek GEROS MOKYKLOS geroje mokykloje?“  Sveikindama susirinkusiuosius ,,Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė akcentavo, kad tam buvo trys priežastys: Panevėžio ,,Vyturio“ progimnazijos veiklos 40 –mečio jubiliejus, LL3 bendruomenės noras dalintis turimomis žiniomis bei KK mokyklų siekis atiduoti savo gerąją patirtį ir kitiems.

Sveikinimo žodžius tarė ir Loreta Masiliūnienė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė, LL3 Panevėžio miesto KK narė Aušra Gabrėnienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, LL3 Panevėžio miesto KK vadovė Minolė Petronytė-Kairienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, ,,Kokybės krepšelio“ projekto kuratorė.

Renginyje daug dėmesio skirta mokyklos paskirties bei jos kuriamos vertės supratimui. VU prof. habil. dr. Rimantas Želvys, pristatęs švietimo kokybės sampratų gausą, priminė, kad pirmiausia reikia suformuluoti švietimo paskirtį ir tikslus. O savivaldybėms ir mokykloms palinkėjo suformuluoti tikslus konkrečioms mokykloms bei nebijoti kokybinių rodiklių, nes švietimas sudėtinga sistema ir ne viską galima pamatuoti skaičiais.

Detalesnės diskusijos vyko atskiruose šešiuose kambariuose. I kambaryje „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Plotis ir gylis“ (ekspertas – Vaidas Bacys, Dubysos aukštupio mokyklos direktorius, moderatorė – Ramutė Stasevičienė, Panevėžio „Minties“ gimnazijos direktorė) buvo aptariami mokyklos ir kitų institucijų bendradarbiavimo, jo teikiamos naudos aspektai. V. Bacys ypatingai akcentavo tokio bendradarbiavimo svarbą ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Direktorius teigė, jog tarpinstitucinis bendradarbiavimas negali būti fragmentinis, šventinis. Pirmiausia turi būti mokinys, būtina suprasti, kodėl jam tai svarbu. Be abejo, ne mažiau svarbu ir mokytojas, kuriam reikia atrasti atsakymą į klausimą, kodėl tai darau?

II kambaryje buvo dalinamasi patirtimi tema „Mokykla kiekvienam“ (ekspertė – VDU Švietimo akademijos doc. dr. Lina Miltenienė, moderatorė – Jūratė Pauliukienė, Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos direktorė). Doc. dr. L. Miltenienė džiaugėsi, kad skaitytuose pranešimuose buvo akcentuojamos ne atskirų švietimo institucijų patirtys dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, o buvo kalbama apie MOKYKLĄ, bendrai ieškant sprendimų ugdymo įstaigą paversti prieinamesne kiekvienam vaikui, kaip padėti visiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Kartu docentė akcentavo, kad labai svarbu pastebėti kiekvieną vaiką, didžiuotis visais mokiniais, nedidinti atskirties. Ir pasidžiaugė, kad patirtys, kuriomis dalytasi, puikios.

III kambario „Atvira, empatiška ir prieinama biblioteka“ (ekspertė – dr. Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja, moderatorė – Dalia Vizbarienė, Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė) dalyviai diskutavo apie mokyklos bibliotekos ir bibliotekininko kaitą. Dr. R. Dukynaitė džiaugėsi, kad šiandieninė mokyklos biblioteka yra ne tik kambariai su knygų lentynomis, bet ir ,,mokymosi erdvė, kur kuriama bendrystė bei pozityvumas“. Tai vieta ne tik mokymuisi, bet ir mokinių kūrybai, jaunatviškam šurmuliui, džiaugsmui ir t.t. O mokyklos bibliotekininkas yra žmogus, suteikiantis žinių mokiniams ir labai daug padedantis mokytojams. Palinkėjo, kad tokia bibliotekininkių patirtis, kokią teko išgirsti, neliktų uždaryta tik forume, bet būtų skleidžiama dar plačiau.

IV kambaryje „Integruotas-patirtinis-projektinis ugdymasis“ (ekspertė – dr. Ramutė Bruzgelevičienė, VDU Švietimo akademija, moderatorė – Zina Stripeikienė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė) buvo diskutuojama apie integruoto ugdymosi principus, jų įtvirtinimą mokantis bei neatsiejamą santykį su tikrove. ,,Jeigu mokykloje yra ,,mokytojai – fanatikai, jei yra tinkama ugdymo turinio vadyba, galima daryti fantastiškus dalykus“, – teigė dr. R. Bruzgelevičienė. Apibendrindama girdėtus pranešimus, mokslų daktarė žavėjosi mokyklų mokytojų bei mokinių darbais patirtinio mokymosi srityje: auginamais augalais, perinamais viščiukais ir kt. darbais, džiaugėsi, kad STEAM dalykų integracija Panevėžyje veikiančiose mokyklose yra sėkminga.

V kambario „Mokytojas šiandien ir rytoj: identiteto paieškos ir augimo galimybė“ (ekspertė – Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro direktorė, moderatorė – Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centro direktorė) dalyviai diskutavo apie tai, kas yra GERA mokykla, kas joje padeda mokytojui augti, stiprinti pasitikėjimą savimi. Juk norėdamas duoti, mokytojas, pirmiausia, turi turėti. Iš pranešimų, V. Bujanauskienės, teigimu, atsiskleidžia, kad mokytojams augti padeda dalyvavimas tarptautiniuose projektuose, skaitymas, paramos mokytojui sistema ir kitos iniciatyvos. Ir  reikia nepamiršti, kad jeigu laimingas mokytojas – laimingi mokiniai.

VI kambario „Mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymas. Savivaldus mokymasis“ (ekspertė – VU Švietimo akademijos doc. dr. Ramutė Gaučaitė, moderatorė – Vaida Šiaučiūnė, Panevėžio robotikos centro „RoboLabas“ vadovė) diskusija buvo apie tai, kaip šiandien stiprinti gebėjimą mokytis. Doc. dr. R. Gaučaitė pabrėžė, kad gyvename neapibrėžtu, sudėtingu laikotarpiu. Tad savivaldus mokymasis yra būtinas, nes negalima likti įstrigusiems dabartyje. Būtina mokytis ir keistis.

Dalijimąsi patirtimi apibendrino ir projekcijas į ateitį pateikė dr. Eglė Pranckūnienė, švietimo ekspertė. Ji teigė, kad LL3 tikslas – padėti švietimo lyderiams įgyvendinti pokyčius per kaitą, plėtrą, vystymąsi, transformaciją bei vertybių kaitą. Švietimo ekspertė akcentavo, kad susibūrė daug skirtingų žmonių, o skirtumai yra stiprybė. Kartu priminė, kad pandemijos laikotarpiu švietimo sistema išgyveno didelį sukrėtimą, bet, tikėtina, kad kartu ir užsigrūdino, ugdėsi gebėjimus suvaldyti krizes. Kalbėdamas apie švietimo ateitį Aidas Aldakauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas pabrėžė, kad aštrėja konfliktas, kokie bus švietimo tikslai ir lūkesčiai.

Renginio dalyvių mintis  apibendrino dr. Aurimas Marijus Juozaitis, projekto „Lyderių laikas 3“ konsultantas. Jis teigė, kad negalima paprastai spręsti sudėtingų problemų. Vertinant būtina atsižvelgti į kontekstą, kuriame vertinamas švietimas. Kalbėdamas apie mokytojo vaidmenį, pabrėžė, kad besimokantis mokytojas savo pavyzdžiu padeda mokiniui atsiskleisti.

,,Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė padėkos žodį tarė Panevėžio švietimo centrui ir visai Lyderių laiko komandai, „vyturiečiams“, kurie yra tikrieji patirčių kūrėjai.

Lietuvių kalbos mokytojos Gitana Skvereckienė ir Lina Plėtienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: