Kitokio karantino idėja: Sosnovskio barščių siautulys

O kas, jei karantinas skelbiamas dėl Sosnovskio barščių? „Kai visi rašo apie virusą, aš rašau apie Sosnovskio barščius“, – sako rašytoja Rugilė Audenienė, Lietuvą ir kitas šalis užvaldžiusio nuodingų augalų siautulio realybę kurianti tinklaraštyje Kurtekstas.lt.

Distopiniame kūrinyje – barščių invazija į Lietuvą

Kasmet naujienų portaluose pasirodo bent po vieną straipsnį apie žmones, kuriems prisilietimas prie Sosnovskio barščių nudegino odą. Kas nutiktų, jeigu tai taptų kasdienybe? Tokį klausimą, prieš trejetą metų važiuodama iš renginio Molėtų observatorijoje, rašytoja ėmė sukti galvoje.

„Varinis saulėlydis, susidūręs su atslenkančiu audros debesiu, fantastiškai ištapė dangų. Laukuose palei kelią pastebėjau medinę sodybą, niurktelėjusią į Sosnovskio barščių jūrą – atrodė, patekome į kitos realybės paveikslą. Važiavimas tuo paveikslu truko akimirką, lygiai tiek, kad užtektų sugalvoti distopinio kūrinio idėją: gyvename Lietuvoje, kurioje pilna nuodingų barščių, žmones kamuoja alergijos, nudegimai, jiems tenka slėptis pastatuose, atšaukiamos kelionės, vyksta karantinai“, – idėjos blyksnį prisimena R. Audenienė.

Parašiusi keletą sugalvotos istorijos sakinių, rašytoja ją kuriam laikui atidėjo. Tuo metu ėmėsi romano „Vojaģo“ rašymo. Pavasarį, prasidėjus karantinui dėl COVID-19, nusprendė grįžti prie distopinio kūrinio apie Sosnovskio barščius.

Įsipareigoti padirbėti rimčiau padėjo laimėta Lietuvos kultūros tarybos stipendija. Taip atsirado „Reportažai iš karantino“ – straipsnių ciklas apie dešimt lietuvių ir šunį, paskelbus karantiną, grįžtančius į Lietuvą izoliuotis. Vienuolikta – viename mikroautobuse su jais važiuojanti žurnalistė.

„Tekstai iš pirmo žvilgsnio primena naujienų portalų straipsnius kiek klišinėmis antraštėmis, – sako autorė. – Tačiau greitai tampa aišku, kad tai nėra jokie reportažai – pradėjote skaityti distopinį tekstą“.

Distopijos žanras yra persipynęs su mokslinės fantastikos žanru. Jis kalba apie šių dienų visuomenės problemas, prognozuoja būsimas. Paprastai sukuriamas ateities pasaulis ir dekonstruojamas jo tobulumas. Viena garsiausių distopijų – Georgeo Orwello „Gyvulių ūkis“. Jaroslavo Melniko knyga „Maša, arba Postfašizmas“, filmas „Bado žaidynės“ – taip pat šio žanro kūriniai.

Nepastebėti aplinkos pokyčiai

Virusai ir žiema žmones vis užklumpa netikėtai, nors gyvename su jais nuo pat savo pačių atsiradimo. Aplinkos pokyčiai mums taip pat netikėti ir stulbinantys, jei neturime įpročio ją stebėti. „Reportažai iš karantino“ yra būdas apsvarstyti, kiek tokių pokyčių praleidžiame, kaip jie mus paveikia.

Kol kas kūrinio nepavadinsi nei gryna distopija, nei fantastiniu pasakojimu – autorė rašo į tinklaraštį juodraštį, nežinodama, kuo ateityje taps šis tekstas.

„Rašydama paraišką Kultūros tarybai apie planuojamą distopinį kūrinį, kuris galbūt ir liks vien skaitmeninėje erdvėje, bijojau, kad skamba visai nerimtai. Pamėginti drąsinausi tik labai norėdama daugiau dėmesio fantastikos elementų turintiems kūriniams ir įvairesnių formatų tekstams“, – prisipažįsta R. Audenienė.

Sutapimas: kūrinys atvedė rašyti Molėtuose

Įpusėjusi rašyti apie grupę žmonių, įstrigusių Sosnovskio barščių apsuptoje sodyboje Molėtų rajone, autorė pamatė skelbimą, kviečiantį dalyvauti tarptautinėje programoje „Parašyta Molėtų krašte“. Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka šią vasarą ir rudenį pirmą kartą pakvietė rašytojus, poetus mėnesį pagyventi sodyboje prie ežero kuriant.

„Ilgokai galvojau, ar rašyti paraišką, bet paskui supratau: tokių sutapimų ir gijų nereikia ignoruoti“, – įsitikinusi tinklaraščio Kurtekstas.lt autorė.

Vaikščiodama ir važinėdama po Molėtų apylinkes, ji dažnai dairosi barščiais apaugusių vietų. Susirado ir kūriniui pradžią davusią sodybą. Tik kitos realybės paveikslo įspūdis jau buvo išblukęs – visi grėsmingieji augalai nupjauti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: