Klaipėdos gatvė

Dabartinė Klaipėdos gatvė minima Šeduvos grafystės inventorinėse bylose kaip Vienuolyno gatvė. Gatvėje buvo 8 sklypai, 1807 m. ‒ 11 sklypų. 1871 m. plane ji pavadinta Vladimiro gatve. Pagal ne visai patvirtintus duomenis, Pirmojo pasaulinio karo metais ji vadinta Bohemijos gatve. Nuo 1919 m. tai Smilgių gatvė. 1924 m. sausio 13 d. Panevėžio šaulių rinktinės iniciatyva, praėjus metams po Klaipėdos sukilimo, gatvei suteiktas Klaipėdos vardas.

1840 m. pastačius dabar pirmu numeriu žymimą pastatą, čia iš Troškūnų atkelta Bajorų mokykla. Nuo 1858 m. šiame pastate veikė gimnazija, nuo 1872 m. ‒ Panevėžio mokytojų seminarija. 1888 m. pastatytas naujas pastatas Klaipėdos g. 3. Jame iki 1923 m. veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Vėliau, iki 1935 m., ‒ mokytojų seminarija. Nuo 1935 m. ‒ amatų mokykla.

Klaipėdos g. 75 veikė Panevėžio miesto skerdykla, kurios gaminiai keliaudavo net į Angliją. Klaipėdos g. 24 buvo Damaševičiaus mechaninės dirbtuvės, įsteigtos 1924 m. Jose gaminti žemės ūkio įrankiai, geležines akėčios, ratų ašys, varžtai, remontuotos siuvimo mašinos, rašomosios mašinėlės, automobiliai, pardavinėti angliški „Humber“ dviračiai, prancūziški dviračiai „Pežo“, vokiški „Vanderer“, žemės ūkio padargai, trąšos. Jose dirbo 10 asmenų. Klaipėdos gatvėje veikė Juozo Vaičiūno limonado dirbtuvė. Užfiksuota, kad Klaipėdos g. 22 veikusi duonos kepykla uždaryta dėl antisanitarinių sąlygų.

1930 m. Klaipėdos gatvė pradėta grįsti. 1935 m. Panevėžyje išgrįsta 4 tūkst. m² gatvių. Naujai išgrįsta dalis Naujamiesčio gatvės, Vilniaus ir Maironio gatvės, pergrįsta Fromo Gužučio, Bataliono ir dalis Klaipėdos gatvės. 1938 m. grįsta Klaipėdos gatvės dalis nuo skerdyklos iki miesto ribos ir atkarpa nuo Prezidento Smetonos gatvės iki Naujamiesčio gatvės.

Spaudoje rašyta, kad 1936 m. naktį iš balandžio 9 į 10-ąją likviduota komunistų spaustuvė Klaipėdos gatvėje. Suimti žydų tautybės asmenys: Garbis Meras, Abraomas Kacas, Elijas Levitas, Reizė Keselmanaitė, Sima Svirakaitė, Abraomas Kacas. A. Kacas 1941 m. buvo laikraščio „Panevėžio tiesa“ redaktorius.

1938 m. Klaipėdos g. 20 veikė A. Krikštaponio žvakių, karstų ir vainikų parduotuvė.

Šioje gatvėje buvo ir nemažai nelaimingų atsitikimų. 1924 m. liepos 11 d. žaibas trenkė į Adomaičio mūrinius dviejų aukštų namus. 1937 m. birželio 26 d. per didelę audrą Klaipėdos gatvės gale nuplėštas vieno namo stogas, išlaužti keli medžiai, išverstas telefono stulpas, nutrauktas elektros tiekimas. 1937 m. gruodžio 27 d. užsidegė mūrinio namo Klaipėdos g. 29 mansarda, kur gyveno namo sargas. 88 metų Antanas Petrauskas gaisro metu žuvo.

Klaipėdos g. 30 gyveno žinomas advokatas Juozas Handinas. N. Kacelenbogienės dantų kabinetas veikė Klaipėdos g. 12. 1939 m. Klaipėdos ir Sodų gatvių kampe pastatytas naujas Panevėžio spaudos kioskas.

1937 m. spaudoje rašyta, kad suprojektuotas naujas Panevėžio miesto Klaipėdos gatvės kvartalas. Projektą parengė miesto inžinierius Antanas Gargasas. 1937 m. pagal šį planą Panevėžio gyvulių turgus iškeltas į Klaipėdos gatvę. 1939 m. sausio 21 d. P. G. rašė, kad malkų turgus jau perkeltas į Klaipėdos gatvę, arčiau miesto skerdyklos.

1944 m. liepos 21‒22 d. besitraukdami vokiečiai išsprogdino Panevėžio kareivines, kurios buvo Klaipėdos g. 7. Čia kareivinės buvo ir cariniais laikais, ir nepriklausomos Lietuvos valstybės metais.

Pirmos pokarinės artelės irgi kūrėsi Klaipėdos gatvėje. Viena pirmųjų 1944 m. liepos 1 d. įsteigta siuvimo artelė „Konfekcionas“. 1948 m. artelės „Keramika“ pirmininku dirbo Aleksandras Smirnovas. Artelė turėjo sunkvežimį „GAZ“. Artelės nariai gamino molinius indus, ąsočius, kibirus, stiklainius, puodelius, vazonus, bakiukus benzinui ir kt. 1948 m. vasarį šioje artelėje organizuotas skardininkų skyrius.

1993 m. rugsėjo 23 d. Krekenavos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje atidengtas paminklas žydų genocido aukoms.