Klaudija Mackevičiūtė (11 kl.)

***

– Jis prašo melstis. – Kas Jis? – Jis…. – Aš nesuprantu. – O aš suprantu – Paaiškink man. – Tuoj suprasi pati. Ji žiūri į mane, dūsauja ir prašo manęs melstis. O aš vis klausiu kam to reikia. Bet ji, ji pradeda juoktis. – Ar tu supranti ko aš tavęs prašau?? – Suprantu, tik nesuprantu kam to reikia. – O tu pabandyk padaryti tai, ir suprasi…. O aš ir toliau kraipau galvą.. – Prašau melskis… – Nenoriu. – Ar tau sunku??? – Man sunku suprasti, prašau pasakyk kam to reikia! – Jis prašo.. – Kas tas Jis?? – Jis!! Ji ir toliau savo. Aš nesuprantu, o gal ir nenoriu suprasti.. man sunku. – O tu melskis ir palengvės. Aš užsimerkiu ir mintyse kalbuosi su Dievu, gal tikrai viskas pasikeis. Ji uždeda ranka man ant peties ir taria: – Palauk, tikėk nuoširdžiai… neteisk, ir tavęs neteis. Pasigailėk, ir tavęs pasigailės, o aš einu. Aš stovėjau su ašaromis akyse supratusi, kad tai buvo Jis…. Tai Jis šnekėjosi su manimi. O aš šnekėjausi su Juo. Jis išgirdo – o aš supratau…

* * *

Plikomis galvomis per pievą, kai pučia šitoks vėjas. Ir ledais iš dangaus, nepraleisdami mūsų, – kad tik duos į atšalusią žemę! Bet ir toliau bėgame. Rankomis mosikuodami ir vis priliesdami vienas kitą. Nedengdami galvų – geltonu taku. Besisukinėdami pargriūvam, stojamės ir toliau lekiam, lyg vytųsi tas beprotis, kuris vijosi vakar. Keistai krizenam, nors baigiam uždusti, o, rodos, plaučiai pilni vandens. Nes įkvėpiam vis mažiau oro. Ir tik juoda akyse…. Kritau lyg sudžiūvusi šaka nuo medžio. Vėl matau. Tu prieš mane išsigandusiu veidu, lyg nežinodamas, ką daryt. Priglaudžiau ranką tau prie žando leisdama pajusti, kad viskas gerai. O tu atsigulei šalia, galvą pridėjęs prie manosios…

Mylintiems šešėlius ir jų broliams

Susirangę į kiautus mes vaikštome išpūtę akis, trankomės ir spjaudomės čia ir dabar. Keliam į viešumą savo iškrypimus ir drąsiname taip elgtis kitus. Deginame trobas vidury miškų. Ten bandydami paslėpti savo supuvusius kūnus… Ryjame kirmėles bandydami įrodyti sau, kad verta. Šokame į šulinius ir skandinamės, per daug išgėrę. Įsivaizduojame, kad rankose laikome Dievą, kuriam norime keršyti už susirgusią nepagydoma liga arba avarijoje žuvusią dukrą. Norime tik bausti. Save ir kitus. Gyvus ir negyvus. Ateinančius ir išeinančius…


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: