Klausos sutrikimas – ne nuosprendis: kaip technologijos keičia gyvenimus?

„Aš viską girdžiu“ – tai viena dažniausių frazių, kurią išgirsta klausos specialistas, kai pacientą atlydi artimieji. Tačiau tik išbandę klausos aparatą žmonės supranta, kiek garsų jų klausa iš tiesų nefiksavo.

„Klausos sutrikimai dažnai prasideda tyliai ir nepastebimai, bet jų poveikis gyvenimo kokybei – labai reikšmingas. Tačiau viską galima įveikti pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tik nereikia atidėlioti“, – sako klausos centro „Lora“ specialistė Rimantė Timinskienė.

Nuo diagnozės iki sprendimo

Klausos sutrikimo nustatymas prasideda nuo audiogramos – tai pagrindinis tyrimas, kuris parodo, kokiose dažnių srityse klausa yra susilpnėjusi ir ar reikalinga korekcija. Papildomai atliekamas kaulinis klausos tyrimas, leidžiantis įvertinti vidinės ausies funkciją, bei kalbinės patikros testai, kurie padeda suprasti, kaip žmogus girdi kalbą realiose situacijose.

„Kiekvienas tyrimas papildo bendrą vaizdą – svarbu ne tik tai, ką žmogus girdi, bet ir kaip jis supranta kalbą, kaip reaguoja į aplinkos garsus“, – aiškina klausos specialistė.

Ji sako, kad diagnozė – tai ne tik medicininis įvertinimas, bet ir pirmas žingsnis į sprendimą. Jei nustatomas neurosensorinis sutrikimas, dažniausiai siūlomi klausos aparatai arba, esant stipriam pažeidimui, kochleariniai implantai.

Technologijos keičia kasdienybę

Pasak specialistės, šiuolaikiniai klausos aparatai – tai išmanūs įrenginiai, gebantys prisitaikyti prie aplinkos, išskirti kalbą triukšme, slopinti vėjo ar foninius garsus. Jie susiejami su mobiliosiomis programėlėmis, veikia kaip laisvų rankų įranga ir netgi analizuoja aplinką naudodami dirbtinį intelektą.

„Šiandien žmogus gali sėdėti koncerte ir girdėti žodžius, sėkmingai dirbti atvirose verslo erdvėse ar mėgautis pokalbiu triukšmingoje aplinkoje – aparatas pats supranta, kur jis yra ir kaip turi veikti“, – pasakoja R. Timinskienė.

Kochleariniai implantai – dar pažangesnis sprendimas, taikomas esant labai stipriam klausos praradimui, tęsia specialistė. Jie ypač efektyvūs vaikams, nes padeda vystytis kalbai ir socialiniams įgūdžiams. Nors tai chirurginis sprendimas, šiuolaikinė medicina užtikrina saugumą ir komfortą.

Požiūris keičiasi, bet stigma vis dar egzistuoja

Akiniai jau seniai tapo mados detale, tačiau klausos aparatai vis dar kelia gėdos jausmą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nedžiuginančią realybę fiksuoja pašnekovė.

„Žmonės dažnai renkasi mažiau pastebimus aparatus. Tačiau tikiu, kad po dešimtmečio klausos aparatai taps stiliaus detale, o ne slėptinu atributu“, – viliasi R. Timinskienė.

Stigma, baimė būti „nepilnaverčiu“, finansinės abejonės – ir tai stabdo žmones kreiptis pagalbos. Tačiau šiandien egzistuoja įvairūs sprendimai, valstybės kompensacijos, o konsultacijos – nemokamos.

„Dažnai žmonės sako: „Aš viską girdžiu“. Bet kai pabando klausos aparatą, supranta, kiek garsų buvo praradę. Laikrodžio tiksėjimas, paukščių čiulbėjimas, artimųjų juokas – visa tai grįžta. Todėl svarbiausia – nebijoti ir pasiryžti klausos patikrai“, – kalba specialistė.