Knygų klausymo ir skaitymo iššūkį laimėjusi Eglė Kizalienė: „prie knygos leidau dienas ir naktis“.

Akcijai „Lietuva skaito“ artėjant į pabaigą paaiškėjo Knygų klausymo ir skaitymo iššūkio laimėtoja: knygas skaičiusi Eglė Kizalienė per dešimt dienų įveikė 1722 puslapius. Paklausta, kaip jaučiasi, turizmo specialiste dirbanti moteris juokavo: „Akys nieko. Bet šeima apleista. Reiks grįžti į doros kelią“.

Dar sekmadienį ryte Eglės varžovas, knygas klausęs Tomas Petruškevičius veržėsi į priekį, tačiau atėjus vakarui – Eglė nušluostė jam nosį. Tomas paskutinę knygos minutę iš 60 val bendro audioknygų laiko klausyti baigė trimis valandomis vėliau, nei Eglė.  Dalyvių lenktynes iššūkio metu buvo galima stebėti organizatorių puslapyje, kas vakarą atnaujinamoje diagramoje.

Knygų klausymo ir skaitymo iššūkio dalyviai turėjo kuo greičiau įveikti penkias knygas iš organizatorių – lietuviškų audioknygų platformos „Audioteka.lt“ – pateikto sąrašo: vienas – popieriniu, kitas – audio formatu. Eglė ir Tomas „krimto“ gerai žinomas užsienio autorių knygas: Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“, Yuval Noah Harari „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ ir Erkhart Tolle „Naujoji žemė“, bei kelis lietuvių autorių romanus – Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“ bei Andriaus Tapino „Vilko valanda“.

Abu iššūkio dalyviai gegužės 13 d. bus pakviesti suremti savo protus J. Šeduikytės vedamoje „Audiolentynos“ laidoje. „Su Egle ir Tomu sužaisime asociacijų žaidimą „Beprotmūšis“, kurio metu smagius klausimus iššūkio dalyviams galės užduoti ir žiūrovai. Netikėtas sutapimas, bet per laidą atšvęsime ir abiejų dalyvių gimtadienius, kuriuos gegužės mėnesį, pasirodo, skiria vos viena diena,“– stebėjosi J. Šeduikytė.  

1722 puslapius nugalėtoja Eglė perskaitė praėjus 248 val. ir 43 min. nuo iššūkio pradžios. „Man šitas iššūkis kažkodėl priminė pirmą klasę, kai mokytoja skaičiuodavo, kiek raidžių suskaitai per pusę minutės , ten buvau pirmūnė“, – juokėsi knygų iššūkio nugalėtoja.

Paklausta, kuri knyga labiausiai patiko, moteris išskyrė R. Kmitos šiaulietiška tarme parašytą romaną „Pietinia kronikas“. „Labai patiko jautriai papasakota jauno žmogaus istorija. Tiesa, mielai paklausyčiau šią knygą audio formatu. Ji tokia, patyriminė, netradicinė. Kai kurios knygos man geriau skaitosi, bet kai kurias mieliau klausausi. Atsimenu, vienas smagiausių patyrimų su audioknyga buvo kitas sau išsikeltas iššūkis: klausiau J. Gaižausko „Dievą su šlepetėmis“, bet tai dariau tik bėgiodama. Rezultatas – kadangi knyga labai įtraukė, bėgiojau kiekvieną dieną visa savaitę, kol baigiau ją klausyti,“ – dalinasi mintimis moteris ir priduria, kad iššūkio metu labiausiai pritrūko ramaus laiko, praleisto apmąstant ir išjaučiant perskaitytą knygą.

Kitas dalyvis Tomas Petruškevičius sakė iššūkio metu atradęs galimybę klausyti audioknygos pagreitintai ir pakeitęs nuomonę apie lietuviškas knygas. „Iki šiol dažniausiai rinkdavausi užsienio rašytojų kūrinius, bet perklausęs  R. Kmitos „Pietinia kronikas“– mielai pasidomėsiu ir kitų dabartinių lietuvių rašytojų kūryba. Keista dar ir tai, kad praleidęs 250 val. klausydamas audioknygų visiškai nesijaučiu pavargęs – kai sužinojau, kad nelaimėjau, tą pačią dieną pradėjau klausyti dar vieną knygą. Turbūt įpratau ir džiugina tai, kad klausant knygų nereikia atidėti veiklos, skirtingai, nei renkantis popierinį knygos variantą,“ – sakė Tomas.  

Vyro teigimu, audioknyga perteikia ne tik turinį, bet ir kuria emociją, yra savotiškas susitikimas su autoriumi. „Skaityti mes turime mokytis, o klausa yra mūsų gebėjimas, daugelį lydintis nuo pirmos dienos pasaulyje. Gal todėl poveikis gilesnis ir labai įtraukiantis. Pavyzdžiui vieną iš knygų – „Penkias meilės kalbas“ kažkada bandžiau skaityti ir numečiau. Dabar suklausiau ir radau daug sau tinkamų atsakymų apie santykius. Taip pat iki šiol skeptiškai žiūrėjau į meditaciją, bet šio iššūkio metu supratau, kad knygos man ir yra meditacija,“ – sakė Tomas. 

„Klausant paskutinę knygą – E.Tolle „Naujoji žemė“ aplankė supratimas, kad, matyt, gavau į kaulus.  Bet kartu būtent ši knyga padėjo suprasti, kad esmė yra ne lenktynės, o patyrimas, visi dalykai, apie kuriuos sužinojau per šias dienas. Knyga man visada buvo vertybė ir visada nuramindavo sielą kad esu teisingame kelyje. Šio iššūkio metu daug patyriau ir radau labai daug asmeninių atsakymų,“ – teigė Knygų iššūkio dalyvis. 

Tomui antrina ir moksliniai tyrimai apie knygos poveikį žmogaus smegenyse vykstantiems procesams. Stanfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad skirtingi knygų turinio pasisavinimo būdai yra puiki mankšta smegenims. Labai įtraukianti knyga, atsižvelgiant į jos formą,  ne tik skatina vaizduotę nejučia kurti naujus pasaulius, bet ir pažadina pojūčius.

Skaitydami keičiame savo smegenų struktūrą, tampame labiau empatiški ir net kartais patikime, kad išgyvenome jausmus, aprašytus knygoje. Kaip sporto salėje treniruojamos skirtingos raumenų grupės, taip ir skirtingi skaitymo būdai leidžia palaikyti gerą smegenų tonusą ir pagerina jų kraujotaką.

Skaitant ir klausant knygų ne tik įdarbinama už kalbą atsakingas smegenų dalis, bet ir prabunda tos pačios patyriminės sritys, kurios atsakingos už realiame gyvenime išgyvenamus pojūčius. Mokslininkai teigia, kad mūsų smegenys patiki tuo, ką perskaito ir išgirsta knygose, lyg tai būtų nutikę mums patiems.

Pakeisti įprastą popierinę knygą į kitą jos formą pradžioje gali atrodyti sunkoka, nes, pavyzdžiui, e-knygoms trūksta įprasto knygos lytėjimo ir erdvinio aspekto,  o audioknygos neretą trikdo balsu, skambančiu galvoje.

Tačiau, mokslininkų teigimu, pereiti prie kitos knygos formos ir ją prisijaukinti padeda smegenims išlaikyti tonusą.

Neurologai rekomenduoja tėvams vaikus pratinti prie knygų ir dar dėl vienos priežasties. Knygos struktūra visuomet yra sudaryta iš pradžios, vystymo ir pabaigos, todėl ši schema persiduoda ir skaitančiajam. Ši istorijos pasakojimo struktūra skatina smegenų plastiškumą ir lavina dėmesingumą bei struktūrizuoja mąstymą.