„Knygų mugėje“ pristatomos naujos lietuvių autorių knygos – nuo egzotiško trilerio Tailande iki žvilgsnio į didžiausias mokslo mįsles

Kaip ir kasmet didžiausius knygų mylėtojus sutraukiančioje knygų mugėje šiemet laukiama ypatingo lietuvių autorių desanto. J. Meko šūkiu „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“ pasitinkančiame renginyje: originalūs leidyklos „Alma littera“ autoriai ir pažintys su istorijomis vedančiomis nuo egzotiškų trilerių iki neuromokslininkės žvilgsnio į mūsų smegenis.  

„Sutikdama su šių metų mugės šūkiu, turiu pasakyti, kad nėra vienos teisingos geros knygos formulės. Tačiau tendencijos akivaizdžios: lietuvių autoriai ir toliau išlieka populiarūs ir reikšmingi, o šiemet jie dar ir sugrįžta su bene plačiausiu temų spektru“  –  pasakoja „Alma Littera“ leidyklos direktorė Dovilė Zaidė.

Dėmesio centre – trileriai ir paslaptys

Viena iš šiais metais mugėje pristatomų lietuvių autorių krypčių – paslaptingos įtempto siužeto knygos. Pavyzdžiui, Ryčio Sabo trileris „Gaono kodas“ pasakoja apie išminčiaus Vilniaus Gaono paslaptį – raštelį su neįtikėtinos galios kodu, kuris netikėtai pradingsta. Knyga turi dar ir neįtikėtiną istorinį foną – nė sekundei neišleisdamas iš akių romano veiksmo, autorius skaitytoją supažindina su Lietuvoje menkai žinomais, tačiau pasaulyje išgarsėjusiais mūsų tėvynainiais. Fantastišką istoriją pateikia debiutuojantis autorius Kristijonas Kaikaris trileryje „Nėra vietos dviem“.

„Garsaus keliautojo ir pažįstamo televizijos balso pasakojimas vystosi Tailande, kuriame į sudėtingus siužeto vingius įsitraukia įvairūs personažai – narai, keliautojai, slaptųjų tarnybų agentai. Trileris kupinas kvapą gniaužiančių nuotykių su mistikos ir fantastikos elementais“, – sako D. Zaidė.

Trilerių kategoriją papildo ir vienos garsiausių Lietuvos tiriamųjų žurnalisčių Laimos Lavaste istorija apie mažą kaimelį sukrėtusią tragediją – dviejų paauglių nužudymą. Praleidusi daugybę metų tyrinėdama tikras Lietuvoje įvykusias tragedijas, L. Lavaste „Rytojaus niekada nebus“ pasakojimui pasirinko naują žanrą – detektyvinį psichologinį romaną. Ši intriguojanti istorija išlaikys jus įtampos spąstuose nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Istorinės atminties perspektyvos

Šalyje netylant diskusijoms dėl istorinės atminties, skaitytojų mugėje lauks net trys lietuvių autorių skirtingi kūriniai partizaninių kovų bei holokausto temomis. „Sudėtingo istorinių temų žanro šįkart imasi ne tik istorijos profesionalai, bet ir Lietuvos prozininkai, kurie pasiryžta istorinius faktus prikelti itin jautriai“, – pastebi D. Zaidė.

Vienas pavyzdžių, ryškios šiuolaikinės Lietuvos prozininkės Renatos Šerelytės knyga „Pro rūdijančią naktį“. Tai tikrais įvykiais paremtas romanas apie žmonių likimus pokario Lietuvoje ir tarybiniais metais. Kitas jautrus pasakojimas gula po Laimos Vincės plunksna knygoje „Mūsų nepalaužė“. Knyga nagrinėja atmintį per autentiškus lietuvių, žydų ir vokiečių išgyvenimus. Ši knyga gimė po ilgo ir kruopštaus Laimos Vincės darbo – 2007-2011 metais užrašytų partizanų, ryšininkų ir tremtinių pasakojimų. Knyga gausiai iliustruota autentiškomis nuotraukomis.

Istorikai taip pat neapleidžia šios temos. Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės „Lietuvos partizanų valstybė“ atskleidžia 1944–1953 m. partizaninio karo ištakas, eigą ir daugelį iki šiol nežinomų detalių. Tai viena iš nedaugelio knygų, kurios šį laikotarpį pristato kaip visumą. Be to, joje pristatomi išsamūs laisvės kovos vadų portretai, žemėlapiai ir autentiškos nuotraukos.

Šiuolaikiniai vyrai – šiuolaikinės moterys

Dar viena stipri kryptis šių metų knygų mugėje – atviri klausimai apie šiuolaikinę tapatybę: kas yra vyriškumas, ką reiškia moteriškumas, nagrinėjami savivertės ir brandos klausimai. Du skirtingi požiūriai į vyriškumą pristatomi Donato Kantakevičiaus knygoje „Vyrai“ ir Donato Paulausko kūrinyje „Kam reikalingi verkiantys vyrai“. Abu autoriai remiasi savo gyvenimiška patirtimi, tačiau pristato gana skirtingas vyriškumo vizijas. D. Kantakevičiaus knyga neria į tradicinio vyriškumo archetipo viziją, tuo metu D. Paulauskas stereotipiniam vyro įvaizdžiui ieškoti alternatyvų.

Moteriškumo temomis šių metų mugėje prabils Laima Kybartienė su gyvenimo patirties kupina knyga „Koralų šypsenos“. Ji skirta tiems, kas ieško emocinio balanso ir ramybės. Taip pat po labai sėkmingo debiuto sugrįžta Raminta Lapinskaitė su knyga „Palaimintos moterys“, kalbančia apie moterų bendrystę, savitumą ir stiprybę.

Šiuolaikinio mokslo horizontai

„Šie metai ypatingi ir mokslo populiarinimo literatūrai, sulaukiančiai vis didesnio žingeidžių šalies skaitytojų dėmesio“, – prideda leidyklos vadovė.

Kastytis Zubovas – „Mokslo sriubos“ vedėjas ir vienas garsiausių Lietuvos mokslo populiarintojų – naujoje knygoje „42 istorijas“ pasakoja apie šiuolaikinio mokslo mįsles, o neuromokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė savo kūrinyje „Kaip veikia smegenys“ atsakys į daugybę bus dominančių klausimų: ar moterų ir vyrų smegenys skiriasi; kaip smegenys vystosi; kaip senatvėje kuo ilgiau išlaikyti smegenų funkcijas; kuo naudingas miegas; kokią įtaką smegenims turi sportas, mityba ir įpročiai.

Vilniaus knygų mugė šiemet vyks vasario 20-23 dienomis. Leidykla „Alma littera“ jau daugiau kaip 30 metų skatina pažinimo ir skaitymo poreikį, teikia pažinimo džiaugsmą ir skaitymo malonumą. Viena didžiausių leidyklų Lietuvoje „Alma littera“ leidžia knygas suaugusiems, vaikams ir paaugliams, šviečiamąją ir mokomąją literatūrą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: