Ko reikia, kad elektromobilių rinka Lietuvoje augtų sparčiau?

Minint Pasaulinę elektromobilių dieną kol kas galima tik pavydėti tokioms šalims, kaip Norvegija, pernai tapusiai pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje naujų elektromobilių pardavimas aplenkė tradicinius automobilius. Ko reikia, kad elektromobilių rinka Lietuvoje augtų sparčiau?

Norvegija, daug metų krovusi kapitalą iš naftos, šiandien gali pagrįstai didžiuotis sparčiu perėjimu prie ekologiškesnių, gamtai draugiškesnių transporto priemonių. Ši Skandinavijos šalis 2020 metais tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kurioje naujų elektromobilių pardavimas aplenkė benzininius, dyzelinius ir hibridinius automobilius. Pernai elektrinės transporto priemonės Norvegijoje sudarė 54,3 proc. visų naujų automobilių, parduodamų šalyje, ir tai buvo pasaulio rekordas.

„Lietuva, kaip ir kitos šalys, kol kas negali pasigirti tokiu įspūdingu pasiekimu, kaip ši Šiaurės šalis. Nors elektra varomo transporto pardavimas Lietuvoje pernai išaugo beveik 2 kartus, šių metų rugsėjo pradžioje šalyje tebuvo registruota virš 3 370 elektromobilių, o jų užimama rinkos dalis nesudarė ir 1 proc. viso Lietuvoje registruoto transporto priemonių parko“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Siekdama tapti pirmąja valstybe, iki 2025 metų nutraukusia benzinu ir dyzeliu varomų naujų automobilių pardavimą, naftos gavybą vykdanti Norvegija visiškai atleidžia elektra varomas transporto priemones nuo mokesčių, kuriuos taiko iškastiniu kuru varomiems automobiliams.

Paskatintų rinkos augimą

Ekspertai www.elv.lt nurodo pagrindinius veiksnius, kurie galėtų paskatinti spartesnį elektra varomo transporto rinkos augimą Lietuvoje.

Bendrovės „Deals On Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius įsitikinęs, kad norint iš esmės pakeisti rinką valstybė turėtų labai smarkiai į ją įsikišti. To pavyzdys galėtų būti Latvija ir Estija, kur elektromobilių rinkos dalis yra labai menka, ir Norvegija, kur valstybė agresyviai kišasi, įgyvendina Žaliąjį kursą ir pagal naujų elektromobilių registraciją pirmauja pasaulyje.

„Ką darė Norvegijos Vyriausybė? Sutvarkė infrastruktūros klausimus ir nurėžė mokesčius elektromobiliams. Taigi, jei paimtume bet kurią valstybę pasaulyje, pamatytume, kad elektromobilių rinkos dalis tiesiogiai koreliuoja su valstybės įsikišimo agresija šios rinkos atžvilgiu“, – kalba L. Boguševičius.

Anot jo, būtent didžiausios Lietuvos įmonės ir nuomos bendrovės formuoja šalies automobilių parką, nes elektromobiliai, kuriuos perka verslas, po kelerių metų „nusėda“ antrinėje rinkoje. Ir, jei verslui nebus paskatų pirkti elektromobilius, Lietuva neturės naudotų elektromobilių rinkos.

Prekės ženklų „Nissan“, „Hyundai“, „Citroen“ parduodančios bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovo Vaidoto Kviklio teigimu, dėl antrinės rinkos elektromobilių rinkos dalis natūraliai didės jau po 3-5 metų. Atsiras didesnis šiuolaikiškų elektromobilių, su kuriais galima nuvažiuoti visur, pasirinkimas už labiau prieinamą kainą.

„Kitas veiksnys, kuris, mano galva, paskatintų elektromobilių įsigijimą – galimybė krautis miegamuosiuose rajonuose, o tam būtina bendra savivaldybių iniciatyva sukurti įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose ir juose fiziškai nėra galimybių įkrauti elektromobilį, o, kaip rodo praktika, beveik 80 proc. visų elektromobilių įkraunama atvykus namo ar darbe. Taigi, būtina infrastruktūros plėtra ir kalbu ne apie greito įkrovimo, o lėtesnio įkrovimo (iki 11 KW) stoteles, kurioms galima panaudoti viešųjų tinklų elektrą. Pavyzdžiui, prancūzai įkrauna elektromobilius nuo elektros stulpų“, – sako  V. Kviklys.

Bendrovės „Kia Auto“ pardavimų vadybininko Karolio Judzentavičiaus nuomone, Lietuvos transporto parko plėtros lūžis jau vyksta, tik jo statistikoje dar nematyti.

„Mūsų prognozėmis, naujų automobilių rinkoje išties tektoniniai pokyčiai bus 2024-2025 metais, kuomet prekyboje atsiras šeimyniniai ir verslo poreikiams pritaikyti elektromobilių modeliai, atitinkantys dabartinę 20-30 tūkst. eurų kainą (dėl infliacijos tuomet jie gali kainuoti daugiau, bet viskas bus pabrangę). „Kia Auto“ dabar kiekvienais metais pristatys po vieną ar du visiškai naujus elektromobilių modelius. Plėtrą taip pat itin paskatins tuo pat metu įsigaliosiančios „Euro 7“ taršos normos automobiliams – dėl jų Europoje gaminti ir parduoti benzinu ar dyzelinu varomus automobilius taps itin sunku arba, kas labiau tikėtina, išvis neįmanoma“, – teigia K. Judzentavičius.

Stabdantys rinką veiksniai

Ekspertai įvardija ir pagrindinius veiksnius, stabdančius elektromobilių rinkos augimą. Vienas iš pagrindinių stabdžių kol kas yra didesnė elektromobilių įsigijimo kaina, palyginti su vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

„SEB bankas neseniai skelbė, kad vidutinė lizingo vertė naujam vidaus degimo varikliu varomam automobiliui įsigyti siekia vidutiniškai per 29 tūkst. eurų. Retas gamintojas gali pasiūlyti naują elektromobilį už tokią kainą, o žmonės už ją nori komfortiško, talpaus, daug funkcijų turinčio automobilio“, – kalba „Fakto Auto“ atstovas.

Tarp veiksnių, kaišiojančių pagalius į elektromobilių ratus, „Kia Auto“ atstovas mini gamybos sutrikimus, kurie šiuo metu kamuoja visus be išimties gamintojus (lustų trūkumas, kitų dalių tiekimo sunkumai).

„Rinkos augimą stabdo ir įkrovos stotelių trūkumas, kuris tapo ypač akivaizdus šią vasarą, kuomet daug žmonių keliavo po Lietuvą elektromobiliais. Į pajūrį nuvažiuoti be sutrikimų buvo iššūkis, stotelės dažnai neveikė arba buvo užimtos, o kurortuose visos stotelės buvo nuolatos apgultos. Be to, kol kas dauguma esamų įkrovimo stotelių yra tik 50 kW galios, o tai šiais laikais jau yra labai mažai. Didžioji dauguma naujų elektromobilių palaiko bent 100 kW galią, o „Kia EV6“ galės būti įkraunamas net iki 220 kW galia – tokią galią pasiūlyti kol kas gali tik „Ionity“ tinklas ir viena stotelė Vilniuje“, – teigia K. Judzentavičius.

„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje vis dar gaji žmonių baimė ar nusistatymas apskritai nesvarstyti galimybės pirkti naują automobilį. Elektromobilių neperkama dar ir dėl to, kad žmonės linkę įsigyti naudotus vidaus degimo varikliais varomus automobilius, kurių nemažai, deja, į Lietuvą įvežama su atsuktomis ridomis arba be oro pagalvių.

„Pagal bet kokio, ne tik elektra varomo, naujo automobilio pirkimo skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuva pagal šalies ekonomikos išsivystymo lygį neproporcingai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių. Nuo kai kurių šalių skiriamės kartais, nors Lietuvos ekonomikos lygis ir nesiskiria. Lietuvos gyventojai gali įpirkti automobilį didėjant atlyginimams. Jei šeimos ūkio pajamos yra 2 tūkst. eurų, o atlyginimas padidėja 10 proc., turint 200 eurų jau yra galimybė dairytis naujo automobilio. Patarčiau kreiptis į specialistus ir drąsiau skaičiuoti galimybes bei pasibandyti vairuoti elektromobilius, ypač tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose“, – tikina J. Nekrošius.

„Deals On Wheels“ vadovas dar pažymi, kad daug pirkėjų nuo elektromobilio pirkimo atbaido ir sudėtingas biurokratinis aparatas, kai paraiškos užpildymui dėl kompensacijos tenka skirti daug laiko ir kantrybės.

„Kadangi 5 tūkst. eurų kompensacijos suma yra reikšminga, fizinis asmuo dės pastangų, tačiau verslas labai skaičiuoja ir, jei dyzelinis automobilis ir elektromobilis kainuoja maždaug tiek pat, bet pastarajam įsigyti reikės trims žmonėms skirti laiką dvi savaites (šiek tiek kalbu su sarkazmu), verslas rinksis dyzeliu varomą transporto priemonę“, – argumentuoja L. Boguševičius.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: