Kodėl 1936 metais Panevėžyje nebuvo atidarytas pedagoginis institutas? (II)

Švietimo ministerija, gavusi panevėžiečių pastabas ir pasiūlymus dėl pedagoginio instituto steigimo Panevėžyje, po mėnesio nusprendė jį steigti ir jam rūmus pastatyti Kaune. Apie tai trumpa žinute pranešė 1936 m. balandžio 26 d. “Panevėžio garsas“. Ko gero, panevėžiečiai su tokia Švietimo ministerijos išvada nesutiko, nes po trijų savaičių gegužės 17 d. „Panevėžio garsas“ paskelbė naują žinią: „Mokytojų institutą Panevėžy statyti dar mintis nepalaidota, ir šiomis dienomis net sklypas žiūrėtas pirkti, o I-jį kursą ketiną atidaryti buv. mok. seminarijoj dar nuo ateinančio rudens“. 1936 m. birželio 14 d. „Panevėžio garsas“ dar informavo, kad miesto savivaldybė pedagoginio instituto rūmams statyti parinko net 5 sklypus. Iš jų tinkamiausią, kad „institutas ilgainiui galėtų plėstis su visomis jam būtinomis įstaigomis”, turės išsirinkti Švietimo ministerija.

Kad 1936 metų birželio mėnesį buvo apsispręsta Panevėžyje atidaryti pedagoginį institutą, patvirtina ir archyvo byloje rasti dokumentai. 1936 m. birželio 26 d. Švietimo ministerija laikraščiams „Mūsų kraštas“, „Mūsų rytojus“ ir „Ūkininko patarėjas“ išsiuntė prašymą paskelbti informaciją „Dar vienas pedagoginis institutas“. Joje buvo rašoma, kad į Panevėžyje atidaromą pedagoginį institutą bus priimami baigę bet kurio tipo vidurinio mokslo, tuo metu vadinamas aukštesniąsias mokyklas. Norintys mokytis šiame institute prašymus turi siųsti Švietimo ministerijos Pradžios mokyklų departamentui iki rugpjūčio 15 d. Byloje yra ir Švietimo ministro 1936 m. birželio 26 d. prašymas Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai paskirti Rokiškio gimnazijos direktorių Mečislovą Kviklį Panevėžio pedagoginio instituto direktoriumi.

Panevėžio amatų mokyklos, įsikūrusios likviduotos mokytojų seminarijos pastatuose, bendras vaizdas. 1937 m. Iš portalo epaveldas.lt.

Bet toje pačioje byloje yra dokumentų, kurie jau liudija, kad po savaitės buvo nuspręsta pedagoginio instituto Panevėžyje steigimą atidėti kitiems metams. Tų pačių laikraščių „Mūsų kraštas“, „Mūsų rytojus“ ir „Ūkininko patarėjas“ paprašyta šią žinią atspausdinti. Kodėl buvo persigalvota, nepaaiškinta. Kiti dokumentai byloje – jau Švietimo ministerijos pranešimai, kad norinčiųjų mokytis šiame institute prašymai ir pateikti dokumentai grąžinami. Jiems pasiūlyta stoti į Klaipėdos pedagoginį institutą, kur studentų priėmimą numatyta padidinti.

Dokumentų apie atsisakymą Panevėžyje steigti pedagoginį institutą dar reikėtų ieškoti. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas tarpukario metų Švietimo ministerijos fondas yra didžiulis ir tikimybė jame rasti tokių žinių nemaža. Kol visa tai nepadaryta, pamėginkime šį klausimą panagrinėti pasitelkus kitus šaltinius.

Pranešimas laikraštyje „Mūsų kraštas“ apie Panevėžyje atidaromą pedagoginį institutą. 1936 m. liepos 3 d. Iš portalo epaveldas.lt.

Vėl pasiremta rasta informacija spaudoje. Iš to meto laikraščių priežastį, dėl ko buvo atšauktas studentų priėmimas į Panevėžyje atidaromą pedagoginį institutą, nurodė vienintelis „Panevėžio garsas“. 1936 m. liepos 12 d. trumpoje informacijoje buvo rašoma: „Mokytojų instituto Panevėžy šiemet dar nebūsią, nes mažai prašymų ne tik į Panevėžio mokytojų institutą stoti, bet ir į Klaipėdos. Šiaulių ir Tauragės mok. seminarijoms vėl leista 3-jį kursą atidaryti. Numatytajai mokyklų reformai labai trūksta pradžios mokyklos mokytojų“.

Jei ši priežastis, dėl ko atsisakyta Panevėžyje steigti pedagoginį institutą, buvo nurodyta ir Švietimo ministerijos nutarime, visa tai, švelniai tariant, galima pavadinti akių mulkinimu. Nuo prašymų stoti mokytis į Panevėžio pedagoginį institutą padavimo pradžios buvo praėjusi tik savaitė. Švietimo ministerija pranešimą „Panevėžy šiais metais dar nebus steigiamas pedagoginis institutas“ išsiuntė liepos 4 d. ir iki prašymų priėmimo pabaigos rugpjūčio 15 d. buvo likę daugiau nei mėnuo. Kiek per savaitę buvo priimta prašymų, duomenų nėra. Bet iš archyve saugomos jau minėtos bylos matyti, kad pranešimų apie prašymų grąžinimą buvo išsiųsta 14. Ko gero, tiek prašymų per savaitę ir buvo gauta.

Spaudoje paskelbta žinia, kad pedagoginio instituto Panevėžyje steigimas atidėtas kitiems metams daugeliui abiturientų buvo netikėta. Byloje yra alytiškio V. Taujansko atvirlaiškis, atsiųstas Švietimo ministerijos Pradžios mokyklų departamentui. Suabejojęs išgirsta tokia Švietimo ministerijos žinia, V. Taujanskas rašė: „Gerbiamas Direktoriau! Girdėjau, kad šiemet Panevėžyje Pedagoginio Instituto nebus. Todėl nuolankiai prašau pranešti ar ši žinia yra teisinga, ar ne. Ši žinia man labai reikalinga, nes manau stoti į šį Institutą. Prašau pranešti kuo skubiau“. Sunku patikėti, kad per likusį laiką nuo liepos 4 d. iki rugpjūčio 15 d. Panevėžyje atidaromas pedagoginis institutas nebūtų sulaukęs reikiamo kiekio norinčių jame mokytis. Daugelį imponavo patogi geografinė Panevėžio padėtis, leidžianti jį nesunkiai pasiekti net iš tolimesnių Lietuvos kampelių, taip pat pigesnis pragyvenimas nei kituose didesniuose miestuose.

Nėra abejonės, kad pedagoginio instituto atidarymui buvo reikalingos patalpos, inventorius, mokymo priemonės, biblioteka, studentų bendrabutis. Visas šias sąlygas turėjo tuo metu Panevėžyje uždaroma mokytojų seminarija. Bet Švietimo ministerija dar 1934 metais į likviduojamos mokytojų seminarijos rūmus įkėlė amatų mokyklą. Spaudoje buvo rašoma, kad Panevėžyje mokytojų seminariją geriausia būtų buvę pakeisti mokytojų institutu. Seminarijos rūmai su didelėmis, erdviomis ir gražiomis klasėmis, dviem salėmis, 3-jų aukštų mokinių bendrabučiu, atskirais namais mokytojų personalui, gražiu sodu ir daržu praktikos pamokoms labiausiai būtų tikę steigiamam mokytojų institutui. Bet mokytojų seminarijos rūmai, kur sutilpdavo iki 500 moksleivių, buvo atiduoti mažai, vos 60–70 mokinių turinčiai amatų mokyklai. Maža to, amatų mokyklai mokytojų seminarijos patalpos nelabai tiko. Dirbtuvių įrengimui reikėjo stiprinti grindis, buvusio bendrabučio patalpos paverstos stalių dirbtuvėmis, o dalis klasių – lentų sandėliais ir džiovyklomis.

1935 metais priėmus Pedagoginių institutų įstatymą ir nustačius, kad reformuotai 6 skyrių pradžios mokyklai mokytojai rengiami pedagoginiuose institutuose, pirmasis jų dar tais pačiais metais buvo atidarytas Klaipėdoje. Jį čia atidarant, buvo norėta sustiprinti lietuvių politines ir kultūrines pozicijas suvokietintame Klaipėdos krašte. 1936 metais antrą pedagoginį institutą atidaryti buvo nuspręsta Panevėžyje, bet greitai po savaitės jo buvo atsisakyta. Ko buvo norėta jo steigimą atidedant ateinantiems metams, šiandien, šio klausimo nuodugniau neišnagrinėjus, sunku pasakyti. Viena tik aišku, kad pedagoginis institutas Panevėžyje nebuvo įsteigtas nei kitais, nei dar kitais metais, kol 1939-aisiais, Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą užėmus nacistinei Vokietijai, jis trumpam iš Klaipėdos buvo atkeltas į Panevėžį. Nors dokumentų apie pedagoginį institutą Panevėžyje 1939 metais išlikę nedaug, bet jų surinkta jau pakankamai parodai parengti.

Švietimo ministro prašymas dėl Panevėžio pedagoginio instituto direktoriaus paskyrimo. 1936 m. birželio 26 d. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų.
Švietimo ministerijos pranešimas spaudai apie pedagoginio instituto Panevėžyje steigimo atidėjimą. 1936 m. liepos 4 d. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų.

Leonas Kaziukonis, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: