Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ nuotr.

Kodėl finansinis raštingumas – tarp svarbiausių šiuolaikinio žmogaus įgūdžių?

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Gali atrodyti, kad pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu niekada nebus geros progos. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi savaime, o atėjus iššūkių laikui prioritetai vėl būna kitur. Tačiau galbūt šiuo metu besiniaukstantis ekonomikos dangus paskatins apsvarstyti, ką šiandien kiekvienas galime padaryti dėl savo ir savo vaikų finansinės ramybės bei gerovės ateityje.

Būtinybė kuo anksčiau pradėti formuoti tinkamus finansinis įgūdžius ir kaupti su jais susijusias žinias svarbi ne tik todėl, kad laikui bėgant tampame mažiau lankstūs ir sunkiau keičiame įpročius. Perkopus ankstyvus 20-uosius gyvenimo metus įgyjame vis daugiau finansinių patirčių ir įsipareigojimų, su kuriais turime išmokti gyventi ir sugyventi.

Tačiau daryti tai, turint tvirtą finansinių žinių ir įgūdžių pagrindą, ar be jo – didelis skirtumas. Šių dienų situacija leidžia tuo įsitikinti – išaugusios infliacijos, energetikos krizės ir geopolitinio neapibrėžtumo akivaizdoje gerus finansinius įgūdžius ir žinias turintys gyventojai jaučiasi užtikrinčiau, dažnas yra sukaupęs finansinį rezervą ir iš anksto ieško būdų, kaip optimizuoti savo išlaidas.

Stokojantys finansinių žinių ir įgūdžių, tikėtina, ne tik žongliruoja finansinių įsipareigojimų kamuoliukais, bet ir balansuoja ant nerimo bei realybės ignoravimo ribos. Todėl tenka prisiminti, kodėl Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą įtraukė į svarbiausių įgūdžių, būtinų XXI a. žmogui, sąrašą.

Ne vien mokyklos atsakomybė

Apie finansinę edukaciją simboliškai kalbame mokslo ir žinių dieną, rugsėjo 1-ąją, nes tikimės, jog mokykla vaikams ir jaunuoliams suteiks pakankamai finansinių žinių. Teigiamų pokyčių švietimo sistemoje tikrai matyti − atnaujinamose ugdymo programose finansinio raštingumo žinios vis nuosekliau integruojamos į ugdymo dalykus. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad nuo 2023 m. vyresniųjų klasių moksleiviai, besirinkdami pasirenkamuosius dalykus, turės galimybę skirti daugiau valandų ekonomikos žinių ugdymui.

Vis dėlto, tokių didėjančio dėmesio finansiniam raštingumui vaisių teks kurį laiką palaukti, nes tai – ilgalaikis procesas. Be to, jis turi rimtų iššūkių: norint sustiprinti vaikų žinias, daugiau šių žinių reikia padėti įgyti ir patiems mokytojams.

Tyrimai rodo, kad 90 proc. žinių, nuostatų bei įgūdžių apie pinigus ir jų valdymą atsinešame iš savo artimiausios aplinkos. Tad jei pamokose vaikas semsis finansinės disciplinos, tačiau namuose matys priešingą finansinę elgseną, o savo artimoje aplinkoje – beatodairiškai skatinamą vartojimo kultūrą, tuomet išugdyti finansiškai raštingą jaunuolį mokyklai padės nebent burtų lazdelė, o ne ekonomikos vadovėlis.

Taigi, akivaizdu, kad už savo bei savo vaikų finansinį raštingumą atsakingi esame visi − ne tik mokykla, tačiau ir tėvai, visuomeninės organizacijos, verslo bendruomenė.

Kas šiuo metu svarbiausia?

Kol laukiame atnaujintų ugdymo programų, tvirtą dalyko išmanymą turinčių mokytojų bei naujų ekonomikos vadovėlių, finansinių paslaugų skaitmenizacija bei išmaniųjų technologijų skvarba mūsų kasdienybėje nuolat didėja. Grynieji pinigai daliai mūsų tampa retai naudojama atsiskaitymo priemone, o būtinybė savo finansus valdyti elektroniniu būdu – kasdienybė. Padėkime vaikams susipažinti su išmaniais sprendimais ir parodykime, kaip teisingai jais naudotis.

Į skaitmeninę erdvę persikėlęs gyvenimas reiškia ir naujus saugumo iššūkius. Socialiniuose tinkluose, pokalbių platformose vaikai gali sutikti žmonių, siūlančių tapti sąskaitų tarpininkais, dar vadinamais „pinigų mulais“. Tačiau realybėje tai ne lengvo uždarbio pasiūlymas, o sukčių schema, į kurią patekę vaikai už atlygį išgrynina sukčių nelegaliai įgytus pinigus.

Vaikai taip pat gali būti šantažuojami, raginami dalytis savo ar šeimos elektroninių atsiskaitymo priemonių informacija. Įspėkime vaikus apie skaitmenines grėsmes, aptarkime rizikų pavyzdžius ir didinkime vieni kitų saugumą ir atsparumą sukčiavimui.

Nemažiau svarbus yra ir tvarumo elementas, lydintis mus kone kiekviename kasdienio gyvenimo žingsnyje. Supraskime ir padėkime vaikams įsisavinti, kad kiekvienos prekės kaina yra ne tik tai, kiek už ją sumokame mes, bet ir tai, kokią kainą dėl mūsų pasirinkimo sumoka mus supanti aplinka.

Pavyzdžiui, 1 marškinėliams pagaminti sunaudojama maždaug 2,7 tūkst. litrų, džinsų porai – apie 7,6 tūkst. litrų nuolat sekančio ištekliaus – vandens. Tai labai iliustratyvus ir geras pavyzdys tvaraus kasdienio vartojimo aptarimui.

Tvarumo temų klodai neišsemiami – maisto švaistymas, energijos išteklių taupymas, gamtai draugiškesnio transporto pasirinkimas, greitosios mados atsisakymas. Galime pradėti nuo sau geriausiai suprantamų ir vaikams įdomiausių klausimų, paversti juos viktorina ar savaitės varžybomis, kurias laimėjęs gauna prizą.

Neturite vaikų, tačiau turite žinių? Grįžkite į savo vaikystės mokyklą bent kelioms pamokoms ir pasidalinkite su vaikais žiniomis, įgytomis patirtimis ir įgūdžiais. Finansinis švietimas gali ir turi būti mūsų visų reikalu. Kiekvienas savo aplinkoje su jaunuoliais galime aptarti atsakingo vartojimo, saugumo bei tvarumo aspektus − tik tokiu būdu jaunoji karta įgys dar tvirtesnį finansinių žinių pagrindą.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: