Kodėl padangos gali susidėvėti per greitai?

Kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kada padangos yra nusidėvėjusios. Tinkamos eksploatuoti padangos užtikrina saugumą ir stabilumą kelyje. Nors padangos konstrukcija atrodo gana patikimai, tvirtai ir turėtų būti atspari pažeidimams, bet iš tikrųjų yra labai jautri mechaniniams veiksniams. Taigi kodėl padangos kartais susidėvi per greitai?

Padangų slėgis ir netvarkinga važiuoklė

„Inter Cars Lietuva“ Padangų grupės specialisto Igno Klimaikos teigimu, yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl padangos greitai sudyla. Viena iš jų – netinkamas oro slėgis jose. Kai slėgis per mažas, padidėja padangos sąlyčio su kelio danga plotas, ir dėl to labiau dyla jos šonai.

„Tik maža dalis vairuotojų atkreipia į tai dėmesį. Kai slėgis per didelis, padangos centras dyla labiau nei šonai, ir sumažėja sukibimas su kelio danga. Informaciją, koks turi būti tinkamas padangų slėgis, galima rasti automobilio naudojimo instrukcijoje ar ant degalų bako dangtelio esančiuose lipdukuose“, – sako I. Klimaika.

Padangų dilimui įtakos gali turėti ir netvarkinga automobilio važiuoklė. Sudilusios dalys iškreipia ratų geometriją, automobilis tampa sunkiau valdomas, vairavimas ne toks tikslus. Dėl susidėvėjusių amortizatorių padangų paviršius gali tapti netolygus.

„Padangų paviršius tampa netolygus, nudilusios padangos gali sukelti vibracijas, skleisti didelį triukšmą. Be to, jeigu automobilis pateko į eismo įvykį ir buvo pažeisti važiuoklės komponentai, o remontas atliktas nekokybiškai, didelė tikimybė, kad tai irgi pagreitins padangų dėvėjimąsi, ypač jei viena ar dvi yra labiau nudilusios už kitas“, – paaiškina I. Klimaika.

Greitesniam padangų dilimui įtakos taip pat turi ir gumos mišinys, iš kurio jos pagamintos. Paprastai pigesnės, ekonominės klasės padangos dyla greičiau nei „Premium“ segmento padangos.  

Svarbiausi padangos nusidėvėjimo požymiai

Lengviausiai pastebimi padangų šoniniai pažeidimai. Jie atsiranda atsitrenkus į šaligatvio bortelius, įvažiavus į duobę ar susidūrus kitomis kelio kliūtimis. Dėl tokių susidūrimų vidinėje ar išorinėje padangos dalyje gali atsirasti „guzų“, įpjovų, įtrūkių.

„Ilgą laiką dylant padangos šonams, jos gumos kiekis mažėja, prarandamas stabilumas posūkiuose, o dar labiau dylant pradeda matytis vadinamieji kordai – padangos konstrukcinė medžiaga. Tokių padangų eksploatuoti tikrai negalima – tai kaip tiksinti bomba, tik laiko klausimas, kada jos sprogs“, – pabrėžia I. Klimaika.

Pasak „Inter Cars Lietuva“ Padangų grupės specialisto, svarbu stebėti ir padangos protektoriaus gylį.  Sumažėjus protektoriaus gyliui, blogėja automobilio valdymas, ypač važiuojant šlapia ar apsnigta kelio danga, be to, lietaus vanduo ir sniegas gerai nebeišstumiami iš po padangos. Taip pat padidėja ir slydimo vandens paviršiumi (aquaplaning) tikimybė.

Kaip sumažinti padangų dilimą?

Lietuvos autoservisus vienijančios platformos „Motointegrator.com“ atstovas Mindaugas Šerėjus pataria tikrinti oro slėgį padangose bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Jei turite abejonių dėl pažeidimų rimtumo, pasikonsultuokite su autoserviso specialistais, stebėkite protektoriaus gylį. Pastebėtus trūkumus būtina šalinti.

„Atlikus didesnius važiuoklės remonto darbus, patariama patikrinti ratų geometriją. Ši patikra rekomenduojama ne tik po remonto, bet ir, pavyzdžiui, pasikeitus vasarines padangas į žiemines arba pavasarį. Taip užtikrinsite ne tik automobilio stabilumą, bet ir ilgesnį padangos tarnavimo laiką“, – teigia M. Šerėjus. 

Kadangi automobiliai yra skirtingų varomų ašių ir jų svorio paskirstymas ne visada būna vienodas, norint užtikrinti tolygų padangų dėvėjimąsi ir geriausią sukibimą, taip pat patariama padangas sukeisti vietomis – pavyzdžiui, kurios praėjusį sezoną buvo užmontuotos ant galinės ašies, dėti į priekį ir atvirkščiai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: