Kol šimtai lankytojų vaikšto po žydintį Pakruojo dvaro parką ir fotografuoja milijonus gėlių, viena Vasaros gėlių festivalio dalyvė į žiedus žvelgia visai kitaip. Ji juos… ragauja.
Natūraliose Pakruojo dvaro pievose, kur rugpjūtį žydi dobilai, laukiniai čiobreliai, kraujažolės, ramunės ir dešimtys kitų augalų, kasdien ganosi dvaro numylėtinė karvė Pupsė. O jos rytinis pienas daugeliui lankytojų tampa netikėtu Vasaros gėlių festivalio atradimu.
Pieno skonis turi savo geografiją
Europoje jau seniai pripažįstama, kad pieno savybes lemia ne tik karvės veislė ar laikymo sąlygos, bet ir tai, kuo ji maitinasi. Todėl daugelyje šalių saugoma ne vien sūrio gamybos technologija, bet ir vietovė, kurioje ganosi karvės.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Šveicarijoje daugelis saugomos kilmės sūrių – Comté, Beaufort ar Gruyère – gaminami tik iš pieno, gauto tam tikrose kalnų ar natūralių pievų ganyklose. Manoma, kad būtent vietos augalija pienui suteikia savitą skonio ir aromato profilį, kurio neįmanoma atkartoti kitur. Prancūzai tai vadina terroir – vietovės dirvožemio, klimato ir augalijos visuma.
Vis dažniau šis principas taikomas kalbant ne tik apie vynus, bet ir apie pieną ir sūrius. Neatsitiktinai pasaulyje dirba pieno sensorinės analizės specialistai, vertinantys pieno aromatą, skonį ir tekstūrą, o iš patirties galintys atpažinti, kokią įtaką jam padarė karvės racionas.
Pupsės gėlėtas racionas
Pupsės meilė žydinčioms pievoms Pakruojo dvare jau tapusi legenda.
„Vasaros pradžioje smalsuolė karvutė nusprendė nelaukti, kol gėlės pražys pievose – pati susirado kelią į dvaro šiltnamius. Ten, kur buvo auginamos Vasaros gėlių festivaliui skirtos gėlės, Pupsė spėjo „paragauti“ ne vieną žiedą, kol buvo pagauta nusikaltimo vietoje“, – su šypsena mena Pakruojo dvaro atstovai.
Laimei, šiandien jai ieškoti gėlių nebereikia. Rugpjūtį Žiemgalos krašto pievos tampa tikru gamtos gėrybėmis nukrauti stalu, kupinu žydinčių augalų. Tad kol lankytojai grožisi gėlių festivaliu, Pupsė kasdien mėgaujasi savais pievų lobiais.
Verta paminėti ir tai, kad vasaros pradžioje ši karvutė atsivedė veršelius dvynius, pavergusius viso dvaro ir jo lankytojų širdis. Misdami tokiu ypatingu motinos pienu, gerbėjų pakrikštyti Grafo ir Barono vardais, šiandien šie veršeliai jau užaugo itin tvirtais buliukais, kasdien džiuginančiais mažuosius (ir ne tik) lankytojus. „Vien jau prie jų nueiti, paglostyti, pabendrauti lankytojams sukuria puokštę geriausių emocijų. Tai – lyg terapija“, – dalijasi Pakruojo dvaro atstovai.
Vasarą galima ne tik pamatyti, bet ir paragauti
Pakruojo dvare lankytojai kasdien kviečiami stebėti Pupsės melžimą – vieną mėgstamiausių šeimų edukacinių momentų. Po to šalia esančioje karčemoje galima paragauti šviežio pieno ir bent akimirkai sugrįžti prie skonio, kurį daugelis prisimena tik iš vaikystės. Tai – viena labai svarbių patirčių mažiesiems lankytojams, primenančių, kad tikrasis maistas prasideda ne parduotuvėje, o pievoje.