Kokia ateitis laukia Biržų aerodromo?

Biržų aerodromas glaudžiai susijęs su Aviacijos sporto klubo, dabartinio aeroklubo gyvenimu. 1968 metais a. a. Viliaus Juogdudžio ir kitų apie dangų svajojusių romantikų iniciatyva dabartiniame aerodrome buvo įkurtas aviacijos sporto klubas, ruošęs lakūnus, sklandytojus, aviamodeliuotojus.

Tai buvo vieta, pakeitusi ne vieno sunkiai tėvų ar mokyklos tramdomo paauglio gyvenimą. Čia užaugo ir aviaciją gyvenimo keliu pasirinko ne vienas biržietis ar kaimyninių rajonų gyventojas, keli Latvijos piliečiai. Deja, nepriklausomoje Lietuvoje mažoji aviacija valstybei pasidarė nereikalinga. Tad kyla natūralus klausimas: kokia lemtis laukia Biržų aerodromo?

Aerodromas turi tarnauti skraidantiems

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje veikia 15 sporto ir bendrosios aviacijos reikmėms skirtų aerodromų. Biržai – vienas iš jų. Vieni aerodromai sugeba puikiai spręsti eilinius ūkinius ir aviacijos klausimus, kiti vos vos kvėpuoja. Tačiau tam, kad įvyktų realus visų aerodromų plėtros proveržis, trūksta aiškios politinės strategijos. Jos iki šiol nėra. Lietuvos mažųjų aerodromų likimo klausimą svarstęs Vyriausybės strateginis komitetas, vadovaujamas Premjero Algirdo Butkevičiaus, nusprendė, kad bendrosios aviacijos aerodromai nebus plėtojami. Komitetas dar sausio mėnesį nutarė, kad aerodromų veikla bus patikėta savivaldybėms, o jeigu šios atsisakys, turtas bus perduotas Turto bankui. Bet tai – tik Strateginio komiteto nutarimas, o ką nuspręs Vyriausybė, Seimas bei Prezidentė – kol kas neaišku.

Aviatoriai pabrėžia, kad šalies mažieji aerodromai, išsidėstę visoje Lietuvoje, yra neatsiejama ir svari šalies oro transporto, sporto, laisvalaikio, jaunimo užimtumo grandinės dalis. Tačiau šaliai atgavus nepriklausomybę, neaiškūs pasidarė turto ir plėtros galimybių klausimai, todėl 15 aerodromų likimas tapo neišsprendžiama problema. Aviatoriai įsitikinę, kad Vyriausybės strateginio komiteto sprendimas dėl mažųjų aerodromų yra paviršutiniškas.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis palaikė alternatyvų pasiūlymą, kad valstybė plėtotų bendrąją aviaciją susisiekimo, turizmo, sporto ir kitais tikslais ir numatytų palankesnį aviatoriams valdymo modelį. Taip būtų vystomi bent stipriausi aviacijos židiniai. Kol galutinis sprendimas dar nepriimtas, „Šiaurės rytai“ pabandė išsiaiškinti, ką apie Biržų aerodromo, už dviejų metų švęsiančio savo 50-etį, ateitį galvoja su juo susiję žmonės.

Šiuo metu aerodrome skraido sklandytojai, lengvųjų orlaivių pilotai, susijungę į viešąją įstaigą „Biržų pilotų klubas“, dirba aviamodeliuotojai, treniruojasi Lietuvos Broniaus Ožkinio vaikų aviacijos mokyklos Biržų eskadrilės nariai.

Kalbinti prie aviacijos sporto klubo kūrimo ištakų stovėję ar jame dirbę dabartiniai aviacijos veteranai Algis Žemaitis, Vytautas Pačinskas, Kęstutis Cucėnas, Gediminas Venskus prisimena laikus, kai aviacijos sporto klube buvo etatiniai vadovai, aerodrome vos ne kasdien į padangę kilo lėktuvai ir sklandytuvai, užsiėmimus lankė būriai aviamodeliuotojų ir sklandytojų. Jie įsitikinę, kad aerodromas turi tarnauti visiems, svajojantiems apie dangų.

Romas Lesevičius, „Biržų pilotų klubo“ narys, sako, kad jokios priešpriešos tarp aeroklubo ir lengvųjų orlaivių pilotų neturi būti, nes „dangaus užtenka visiems“. Svarbu tik, kad būtų šeimininkas, kuriam tikrai rūpėtų aerodromo reikalai ir kuris būtų neblogas vadybininkas, sugebantis generuoti idėjas, rasti būdų, kaip užsidirbti lėšų.

„Esame lietuviai, mums aviacija į kraują įaugusi. Turime išlaikyti tai, kas per pusę amžiaus buvo sukurta Biržuose. Juk kurti viską buvo sunkiau, negu dabar išlaikyti. Nereikia panikuoti, bet ieškoti fondų, privačių investuotojų, svarstyti, koks valdymo modelis būtų tinkamiausias“, – sako lakūnas. O jei bus priimtas įstatymas, kuris privers rinktis tarp Turto banko ir savivaldybės, pašnekovo nuomone, savivaldybei priklausyti būtų racionaliau, nes ji yra vietoje, mato, ko reikia. Savivaldybei gi turėtų būti prestižo reikalas išlaikyti aerodromą veikiantį.

„Šiaurės rytų“ kalbinamas savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas pirmiausia kalbėjo apie visas technines sporto šakas, jų teigiamą įtaką paauglių, ypač berniukų, linkusių nusikalsti, auklėjimui. Jis minėjo aviamodeliuotojus, kartingais užsiiminėjančius vaikus, renovacijos reikalaujančią Biržų šaudyklą.

„Renkame šauktinių kariuomenę, bet jie neturi įgūdžių. Krašto apsaugos ministerija turėtų būti suinteresuota techninių sporto šakų vystymu“, – tvirtino meras, žadėdamas pasikalbėti su ministru.

Meras džiaugėsi valstybės skiriamu finansavimu popamokinei veiklai – neformaliojo vaikų ugdymo krepšeliu, kuris yra 15 eurų vaikui per mėnesį.

„Šie pinigai gali būti naudojami ir techninių sporto šakų būreliams, kuriuos lanko mokiniai, finansuoti“, – kalbėjo V. Valkiūnas. Meras prisipažino, kad dar vaikystėje žavėjosi aviacija, žinojo, kad vyksta aviacijos šventės. Tarybinėje armijoje jis tarnavo oro desantininku, yra atlikęs 42 šuolius parašiutu.

„Turime užtikrinti, kad mūsų niekas neapgautų ir aviacijos Biržuose nesunaikintų. Aerodromas turi būti naudojamas pagal paskirtį. Tarsimės, ką daryti, kaip efektyviau jį naudoti“, – optimistiškai nuteikė V. Valkiūnas.

Biržų aerodromas – tarp 10-ies perspektyviausių

2013 metais Susisiekimo ministerijos užsakymu buvo parengta Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studija, kurioje atrinkti perspektyviausi aerodromai. Į tokių dešimtuką pakliuvo ir Biržų aerodromas. Ši studija buvo ruošiama tikintis pagal Europos Sąjungos finansavimo programą gauti apie 15 – 20 milijonų litų Lietuvos aerodromams ir jų infrastruktūrai tvarkyti. Tokios viltys buvo pagrįstos, nes 2007- 2013 metų finansavimo laikotarpiu civilinės aviacijos plėtrai lėšos iš ES fondų buvo skiriamos, ypač daug šioje srityje padarė Lenkija ir Čekija. Lietuva nepasinaudojo buvusiomis galimybėmis, todėl, tikėdamasi gauti lėšų 2014 – 2020 metų finansavimo laikotarpiu, Susisiekimo ministerija suskubo aiškintis aerodromų potencialą ir poreikius. Deja, naujuoju finansavimo laikotarpiu lėšos civilinei aviacijai ES strategijoje apribotos, todėl tiesiogiai aerodromui ir jo infrastruktūrai atnaujinti bei plėtoti pinigų gauti nepavyks. Bet tokių galimybių galbūt pavyktų rasti su turizmo ir verslo vystymo vėliava. Biržų rajono savivaldybė savo iniciatyva projekto „Biržų rajono savivaldybės plėtros 2016–2020 m. strateginio plano parengimas“ rėmuose užsakė parengti galimybių studiją, kurioje detaliai būtų įvertinta Biržų aerodromo esama būklė, jo panaudojimo ir plėtros perspektyvos, pritaikant aerodromą turizmui ir verslui. Studijos rengėjai Biržų aerodromo plėtros potencialą ir panaudojimą aviacijos verslui įžvelgė dėl patogios geografinės padėties bei veikiančio aeroklubo patirties aviacijos sporto ir pilotų rengimo srityse.
Stasė Eitavičienė