Kokteilis be laipsnių

Pasak specialistų, neretas laisvalaikio praleidimą – pasisėdėjimą gamtoje, gimtadienio vakarėlį, kelionę prie jūros sieja su alkoholio vartojimu. Kaip keisti įsišaknijusį požiūrį, kalbame su psichoanalitiku Tomu Viliumi Kajoku.

Faktas:

Lietuvos statistikos departamento informacija rodo mažėjantį alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei per penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų – gryno (100 proc.) alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, sumažėjo 1,5 litro, tai per dvejus metus, nuo 2016-ųjų, kai buvo priimtos kryptingos alkoholio politikos priemonės, gryno alkoholio suvartojimas vienam žmogui sumažėjo 2 litrais.

Beje, pažymėtina, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad neapskaityto alkoholio lygis Lietuvoje nesikeičia ir yra 7–8 proc., tad ir suminis alkoholio suvartojimas yra mažėjantis. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, yra mažiausias per 10 metų.

– Kaip manote, ar alkoholinius gėrimus dažniausiai renkamės dėl įpročio ar iš tiesų norime alkoholio?

– Alkoholio vartojimą palaiko aplinka. Be to, jis koreliuoja su mūsų emocine būsena. Kai mūsų gyvenime sumažėja linksminimosi alternatyvų, malonumą esame linkę pasiekti paprasčiausiu, mums gerai žinomu keliu – tiesiog išgeriame. Tai – greitas būdas pagerinti nuotaiką.

– Sakote alkoholio vartojimą palaiko aplinka. Jau kelintą vasarą iš eilės populiarūs alkoholiniai kokteilis. Praeini vakare pro jaunimo nusėstą gatvę, kone ant kiekvieno stalelio jo taurė. Rodos, užsisakome jo tik dėl mados.

– Madą gerti kokteiliu atsivežėme iš Europos. Pastaroji atėjusi iš centrinės jos dalies. Mes ją perimame, nes nenorime jaustis Europos provincija – gerdami ir populiarindami tam tikrą kokteilį ir savo šalyje parodome, kad esame tokie pat išprusę vartotojai, esame taip pat centrinės Europos dalis.

– Kas gali ginčytis – ne mažiau skanu, pavyzdžiui, ir apelsinų ar kitokios sultys, tačiau mieliau prie lūpų glaudžiame alkoholinį kokteilį bandydami save įtikinti, kad jis skanesnis. 

– Taip yra todėl, kad jauniems žmonėms labai svarbu jaustis grupės dalimi. Anksčiau tapatybės paieškos baigdavosi paauglystėje. Dabar, rodos, tai tęsiasi iki pat senatvės.

Vis dėlto rinktis populiarius gėrimus kartais gali reikšti ne tik aklą pasidavimą madai, o tam tikrą manifestą. Sergame už vieną komandą, geriame tik vienos ir tos pačios rūšies alų ar kokteilį.

Esama ir nesąmoningai veikiančių komponentų: apie žmogų galima spręsti ir iš to, kaip jis atrodo, kaip rengiasi ar ką valgo. Turinčiam tvirtą tapatybės jausmą nebūtinai kavinėje reikia gerti alkoholinį kokteilį. Jis gali užsisakyti tiesiog arbatos, sulčių ar latės ir jaustis komfortiškai – savim, nors aplink jį visi geria ką nors super populiaraus. Žmogus, atradęs tapatybę, neturėtų jausti baimės būti atmestas grupės, nors ši kartais elgiasi ir agresyviai: pavyzdžiui, nustato taisykles – šiandien bus vienoks balius, rytoj – kitoks, šiandien rengsimės ar valgysime būtent tą, o ne kitą.

– Kaip prie alkoholio vartojimo prisideda rinkodara? Alaus, sidro, alkoholinių kokteilių rūšys dygsta kaip grybai po lietaus.

– Kaip šarkai smalsus kiekvienas blizgutis, jaunam žmogui patrauklūs atrodo visi išmanūs prietaisai. Su alkoholiu ar maistu nutinka, ko gero, panašiai. Gamintojai norėdami išlikti rinkoje ar plėstis turi pasiūlyti vis naujų produktų. Eksperimentuoja. Jei, kas patyrinėtų penkiolikos dvidešimties metų senumo produktų likimą, pamatytume, kad rinkoje išliko jų nedaug, o paragauti naujienų spėjome.

– Minėjote, jog mus kaip šarkas masina blizgučiai. Vadinasi, veikia ir patrauklios gaminių pakuotės? Ant cigarečių pakelių uždėta atgrasi nuotrauka, skatinanti pasibjaurėjimą rūkymu. Gal panašiai galima pasielgti ir su alkoholiu?

– Tuomet turėtume elgtis nuosekliai – lygiai taip pat ir su cukrumi. Turėtume uždrausti ir šokoladą, nes jis taip pat kenkia, sukelia aterosklerozę ir diabetą. Bet kuo tada pavirs mūsų šventės ir pusryčiai? Negali manyti, kad žmogus – tik gyvūnas, reaguojantis į refleksus, neturintis nuovokos.

Vis dėlto, jei vyno ar alaus buteliukai būtų labiau estetizuoti, daugiau kainuotų jų pačių gamyba, ko gero išaugus produkto kainai jis taptų proginis. Kai produktas pigus, jo vartojama daug.

Nebūtina suvalgyti aštuonių cepelinų, kad suprastum, kokia yra lietuviška virtuvė. Užtenka tik pusės. Lygiai taip pat su alkoholiu.

– Tai, kad šventės neatsiejamos nuo alkoholio galbūt reiktų kaltinti, jog menkai užpildome vakarėlių turinį? Neturint žaidimų, pokalbio temų ar užduočių lieka tik kilnoti „burnelę“…

– Gebėjimas žaisti nėra įvykdomas savaime. Pasitaiko tėvų, kurie net nemoka žaisti su vaikais. Tačiau su jais žaisti yra gerokai lengviau nei su bendraamžiais. Per vakarėlius gebėjimas būti kūrybingam rodo asmenybės brandą. Žmonės, kurie sugeba prasimanyti vienokių ar kitokių žaidimų, paprastai tikina, kad malonumas ateina kūrybos procese. Pakanka vienos geros pradžios ir užsikrėsti idėja galima bematant. Kitą kartą, žiūrėk, norėsis padaryti ką nors dar smagiau, geriau, nei: Juozai, Petrai išgeriam… Tokiu būdu plečiasi vakarėlių dvasia, gimsta tradicija. Kai jos nėra, labiau koncentruojamasi į alkoholį.

– Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje Lietuva pagal alkoholio vartojimą užėmė trečiąją vietą pasaulyje ir pirmąją vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Dėl to alkoholį mūsų šalyje imta pardavinėti nuo dvidešimties. Ką manote, ar tai veiksminga?

– Natūraliu alkoholio vartojimo barjeru tampa šeima ir vaikai. Šeimą kuriantys jauni žmonės alkoholio vartojimui tampa mažiau pakantūs. Jie siekia gerovės, kuria namus, planuoja atostogas, augina vaikus. Alkoholis su visu tuo kertasi. Priešinamasi tam natūraliai. Taigi tie, kas rūpinasi blaivia Lietuva, šeimą turėtų matyti kaip vieną alkoholio priešnuodžių.

– Nors alkoholio galima įsigyti nuo dvidešimties, suaugusieji jo leidžia paragauti anksčiau, pavyzdžiui, per šeimos šventes…

– Tai, kad vaikams neparduoda alkoholio – svarbus teisinis reguliavimas, sakantis, kad jauni žmonės savo iniciatyva neturėtų jo vartoti. Jei jis yra vartojamas greta suaugusiųjų – tėvų, jie prisiima atsakomybę už šiuos veiksmus.

Amžiaus cenzas alkoholiui įsigyti padidintas ne be reikalo. Tyrimai rodo, jog smegenys subręsta ir atsiranda gebėjimas save matyti iš socialinės perspektyvos maždaug ties dvidešimt vieneriais dvejais metais, neapgalvoto impulsyvumo gerokai sumažėja po dvidešimt dvejų trejų metų. Tai susiję su tam tikra biologine branda ir anatominiais dalykais, kurie vyksta smegenyse, o ne socialine aplinka. Natūralu, jei alkoholis geriamas pernelyg dažnai paauglystėje, tai daro įtaką smegenų raidai, nukenčia jų efektyvumas. Jaunus žmones svarbu nuo to apsaugoti.

Susidurdamas su žmonėmis, turinčiais problemų su alkoholiu pastebiu, kad jie jau nuo vaikystės nėra pajėgūs atidėti malonumo. Jei vaikas tai sugeba būdamas trejų, greičiausiai sugebės ir šešiolikos. Vakarėlyje nebūtinai išgers, nes žinos, kad legalus amžius – nuo dvidešimties. Taigi taisyklės nebūtinai turi teisinį poveikį, bet ir ritualinį.

Pozicija
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė (27 m.):

– Man daug kas prisipažįsta, kad pavydi mano gyvenimo. Stebisi, kaip galiu atsilaikyti prieš išorinį pasaulį, kuris dažnai ydingas.

Visiškai nevartodamas alkoholio visada esu pasiruošęs sportuoti, manęs nekamuoja apgailestavimas dėl vakarykštės šventės, draugų susibūrimo ar festivalio. Kitą dieną jau galiu dirbti visu tempu. Žinau, kad mano sveikata bus puiki ir galėsiu nuveikti tai, ką noriu. Buvimas blaiviam suteikia ryškumo, aiškumo gyvenimui. Atsimenu savo ydingą paauglystę. Ko tik nebūdavo vakarėliuose su alkoholiu: su kuo nors susipyksti, susimuši… Propaguojant sveiką gyvenimo būdą tampa ne tik geresnė sveikata, bet ir nuotaika. Beje, ir pinigų sutaupoma. Aplinkos įtaka gyvenimo būdui yra milžiniška. Mėgstu duoti vieną patarimą: jei norite pakeisti gyvenimą, visų pirma pakeiskite aplinką. Su intencija, kad iš to pasisemsite naujos patirties, vykite į stovyklą, leiskitės į kelionę, aplankykite tolimą giminaitį. Naujus įpročius į kasdienybę įvedinėkite po truputį. Juk būti balta varna savo rate pradžioje nėra lengva. Komfortiškai gali jaustis tik suradęs bendraminčių, turėdamas palaikymą. Sveikuolių draugijoje gali patirti malonumą bendraujant, tačiau grįžęs į įprastą draugų ratą jausiesi iškritęs iš konteksto. Nemaža dalis žmonių dėl to ilgai ir neužsibūna tarp sveikuolių, vėl susiniveliuoja. Išlieka tik vienas kitas, į draugiją prisijungdamas daugiau baltų varnų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: