Konferencijoje – istorinės tiesos, laisvės, patriotizmo liudijimai

Konferencija Į LAISVĘ – KELIAS IR ŠALIKELĖS, kurią surengė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Panevėžio kraštotyros muziejus, tapo dar vienu svariu istorijos paliudijimu. Šiame tradiciniame renginyje, skirtame paminėti Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dieną, buvo kalbama aštriomis, visus jaudinančiomis temomis.

Pirmoje konferencijos dalyje, vykusioje ministro, diplomato Juozo Urbšio tėviškėje (Zaosės vnk. Čiūrų km.), gausiai susirinkę svečiai, atvykę ne tik iš Panevėžio, bet ir kitų miestų, klausė dainų autoriaus ir atlikėjo Vytauto Babravičiaus (Simo) autorinių dainų ir pamąstymų apie nūdienos Lietuvos aktualijas.

Visus sveikino Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, vyskupas Jonas Kauneckas, Seimo narys Povilas Urbšys, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, ambasadorius, rašytojas, prof. Alfonsas Eidintas.

„Čia po Urbšio ąžuolais, spinduliuojančiais stiprybe, mes pasitikriname savo mintis ir gyvenimą“, – teigė bibliotekos direktorė R. Maselytė. Pasak Seimo nario P. Urbšio, kiekvienoje konferencijoje išgirstame kažką naujo, o šios konferencijos data sutampa su trisdešimtmečiu, kai prie Adomo Mickevičiaus paminklo susirinko tie, kurie iš tikro įžiebė Sąjūdžio Atgimimo laužą. Būtent tą dieną jie pasirinko tam, kad paliudytų tiesą. O šis Zaosės vienkiemis irgi siejasi su A. Mickevičiumi, nes toks yra jo gimtosios vietos, esančios prie Naugarduko, pavadinimas.

Prof. A. Eidinto teigimu, su ministro, diplomato J. Urbšio asmenybe pirmiausia siejasi tokios sąvokos: tradicija, pastovumas, ištikimybė savo idealams. Vyskupas J. Kauneckas, sveikindamas susirinkusius, akcentavo kovą už nepriklausomybę, stiprybę, laisvės dvasią.

Apie tiesą, patriotizmą, istorinės tikrovės pažinimo problemą, apie partizanų liudijimus kalbėjo

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto absolventas Antanas Terleckas savo pranešime „Ką šiandien kalba Lietuvos partizanai“.

Pirmąją konferencijos dalį, pateikdamas svarbių istorinių faktų, vedė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris.

„Tos temos, kurios buvo sumanytos pavasarį rengiant konferencijos programą, šiandien dar suaktualėjo. Iškilo propagandinio karo problema, Sovietų Sąjungos skolos, Rusijos istorijos perrašymai“, – teigė J. Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovas Arnas Simėnas.

Po Urbšio ąžuolu svečiai vaišinosi gilių kava, Urbšynės pyragu ir kitais gardėsiais, diskutavo, dainavo patriotines dainas, fotografavosi.

Po pietų konferencija persikėlė į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salę, kur buvo skaitomi pranešimai.

„Mūsų valstybėje buvo dedamos pastangos įgyvendinti istorinį teisingumą, juridinį nusikaltimo žmoniškumui įvertinimą, tačiau visokios aplinkybės lėmė, kad institucijos, kurios užsiiminėja tiek teisinės, tiek istorinės pusės tyrimais, turėjo išeiti tam tikrą raidos kelią, subręsti tokiam darbui ir, deja, tai užtruko ilgiau nei norėtųsi.“ – teigėLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Rytas Narvydas, skaitęs pranešimą „Nusikaltimų žmoniškumui tyrimai nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje“.

Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto dr. Gatis Krumins pranešimas „Istorija ir interpretacijos. Latvija ir Lietuva sovietmečiu“, itin sudominęs susirinkusius, buvo gausiai iliustruotas vizualine medžiaga.

„Dabar, 2017 metais matyti, kad tiek sovietinis , tiek tarybinis bei su jais sudaryti sudėtiniai terminai turi savas vartosenos tradicijas. Mokslo kalboje ir žiniasklaidoje yra įsigalėję sovietų, sovietinis (tačiau tarybų ir tarybinis tikrai nėra uždrausti žodžiai). Kalbininkai čia niekuo dėti – ne jie nusprendė, kad reikia vartoti sovietų, sovietinis vietoj tarybų, tarybinis, nors patys ir nemažai dėl to diskutavo 1991–1992 m. Bet svarbiausia, labai gera, kad sovietizmai yra tapę istorizmais kaip koks lažas ar baudžiava“, – teigia dr.Asta Mitkevičienė iš Lietuvių kalbos instituto, konferencijoje skaičiusi pranešimą apie sovietizmus ir lietuvių terminologiją.

Pasak istoriko, mokytojo eksperto Juozo Brazausko, ir senoji Rusijos istorija tarnauja agresyviems šios šalies prioritetams įgyvendinti. „Atrodo, nekaltas dalykas kunigaikščių laikai, senovė, bet pasirodo ir tai tinka propagandos tikslams“, – sakė istorikas, konferencijoje skaitęs pranešimą apie nutylėjimus Rusijos Federacijoje išleistuose istorijos vadovėliuose.

Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Povilo Aleksandravičiaus pranešimas „Globalizacija ir tautų likimas“ inspiravo daug klausimų autoriui ir diskusijas apie tai, kokia gali būti tapatybė – atvira, uždara ar kiaura.

Pranešimų dalį moderavo Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.