Konstantinas Chruškovas (12 kl.)

Juozo Miltinio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja  Lina Rastenienė apie jaunąjį kūrėją: „Konstantinas ir piešia, ir eiliuoja. Paklaustas, kas svarbiau, sako: „Man šis klausimas skamba lygiai taip pat, kaip „O ką tu labiau myli, tėtį ar mamą?“. Todėl galiu pasakyti, jog dailė ir eiliavimas mano gyvenime užima dvi lygiavertes vietas. Jeigu vieną dieną  nėra noro piešti ar tapyti, tada jau pati ranka kyla rašyti eiles arba atvirkščiai, lyg mano smegenys pačios ieškotų būdo, kaip išlieti jausmus, susikaupusius per dieną.“

Pirmas eilėraštis sukurtas gal septintoje klasėje (gal nusižiūrėjus į tėtį, kuriantį eiles mamai), bet kūryba niekada nepublikuota. O štai dailės darbai net kelis kartus.

Lygindamas kuriantį ir nekuriantį žmogų Konstatinas sako: „Kuriantis žmogus  pastebimas, išduoda ne tik kalbėsena, bet ir veiksmai. Toks žmogus linkęs mąstyti  nepavirštiniškai, pafilosofuoti. O nekuriantis žmogus labai paprastas, kartais net  ir  nuobodus, nes kalba tik apie buitį ir neliečia jausmų temos. Apskritai, jausmai juk yra geriausi menininkų draugai“.

Skrydis

Nebijau darkart pamilti ir pakilti,

Nebaisu daugiau nukristi ir įskilti,

Ji viena  įžiebia širdyje man viltį,

Ir viena tik numalšina mano norą mirti.

Pakilęs iš aukštai matau aš viską,

Kaip gražiai jos akys blizga,

Man net jausmai krūtinėj pliska,

Ir mintys apie ją tik tviska.

Dar truputį noriu pasklandyti,

Grožį iš visur jos pamatyti,

Tik ji mano širdį gali suadyti,

Ir priverst mane aukštai skraidyti.

Noriu nepaleist jos apkabinęs,

Laikyt rankas, pirštus supynęs,

Trumpo laiko klausimus įminus,

Skraidyt ilgai apie tai neužsiminus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: