LaisvalaikisNAUJAUSIOS ŽINIOSPramogos

Kruiziniai laivai – nebe turtingųjų privilegija

Straipsnio autorė

Vaiva Arnašė

2018 metais daugiau nei 27 milijonai žmonių visame pasaulyje pasirinko keliones kruiziniais laivais. Kasmet norinčių atostogauti „ant vandens“ vis daugiau – kruizų paklausa per pastaruosius penkerius metus padidėjo 20,5 %. Ar žinojote, kad kruizinės kelionės turi didžiausią grįžtančių keliautojų procentą, lyginant su visais kitais kelionių tipais? Nors skaičiai nuteikia optimistiškai, kelionės kruiziniais laivais apaugusios įvairiausiais stereotipais ir mitais – dažniausia, kad tai – turtingų senjorų privilegija. Ne paskutinėje vietoje – saugumo, taršos aplinkai klausimai. Apie sklandančius gandus ir pačias kruizines keliones klausiame West Express kelionių agentūros, kuri yra MSC kruizų kompanijos pagrindinė atstovė Lietuvoje, Produktų skyriaus vadovės Lauros Šepetienės.

Laura, sakoma, kad pats stipriausias yra pirmasis įspūdis – įlipus į lainerį supranti, kokio įspūdingo dydžio laivas yra. Kokia buvo Jūsų pirmoji reakcija?

Išties, šis jausmas neapleidžia dar kelias dienas, o gal net ir visą kelionės laikotarpį. Kad esi labai mažas žmogus, supranti vos pamatęs laivą. Priėjus arti, suvoki, kad esi beveik skruzdės dydžio. Būnant viduje net nesuprastum, kad esi laive, jei nėra langų į jūrą. Šimtą metrų besidriekiančios promenados su parduotuvėmis, restoranais, meno galerijomis. Šių plaukiojančių milžinų dydis kartais sunkiai suvokiamas. Tai –miestai vandenyne. Kokio dydžio miestą pasirinkti ir kiek jame užtrukti – čia jau kiekvieno pasirinkimas. Didžiausiuose laivuose gali plaukti virš 6000 žmonių ir dar daugiau nei 1500 įgulos narių.  Ir nors žmonių atrodo tiek daug, laive jie kažkur pradingsta, nebent vyksta koncertas, spektaklis ar diskotekos, kur susirenka daugiau žmonių. Laivų vidaus dizainas ir pramogų tvarkaraštis yra taip suplanuoti, kad keleivių minios būtų efektyviai suvaldytos ir paskirstytos, išvengiant grūsties ar žmonių srauto. Nors susigaudyti laivuose nėra sudėtinga, galva svaigsta nuo daugelio dalykų – vieną kartą nuo prabangos, kitą – nuo atrastų romantiškų vietelių tik dviem, trečią – nuo pramogų gausybės, dar kitą kartą tiesiog būnant kajutėje ir mėgaujantis vaizdais pro kajutės langą tiesiai iš lovos.  

Nesirinkdami kruizinių kelionių, motyvuoja savo sprendimą tuo, kad tokiuose laivuose plaukti nuobodu, nėra kas veikti.

Turbūt pradžioje reiktų patikslinti, kad laive praleidžiama naktis ir vakaras, taip pat diena, jei nenorima išlipti iš laivo apžiūrėti naujo miesto, į kurį atplaukiama ryte. Ilgesniuose maršrutuose būna taip, kad iki kito taško reikia plaukti kiek ilgiau. „Neturėjimo ką veikti laive“ požiūris susiformavo dar tada, kai laivuose išties buvo mažiau veiklos ar pramogų. Šiandien yra tokių lainerių, kuriuose ne tik kad nepanuobodžiausi, bet ir iš tiesų net nesuspėsi išbandyti visų siūlomų pramogų – vienu metu vidutiniškai jų vyksta apie 15 – nuo gurmaniškų maisto ragavimo iki spektaklių ar šou, jau nekalbant apie sporto sales, baseinus, parduotuves, SPA centrus, kino sales, bibliotekas ir panašiai. Šiais metais, kaip MSC atstovai Lietuvoje, dalyvavome dviejų naujų „MSC“ kruizinių laivų pristatyme. Tai yra tokie įspūdingi jūros viešbučiai, palikę tokį stiprų įspūdį, kad nežinau, kaip ten galima būtų neturėti, ką veikti. Gyvenimas laive, jei tik nori, gali būti ne tik nemonotoniškas, bet ir labai aktyvus.

Kartais atrodo, kad kruiziniai laivai visi vienodi ar bent labai panašūs. Ar yra laivas, kuris Jums paliko išskirtinį įspūdį?

Kartais keliautojams ir Turkijos viešbučiai atrodo panašūs, ypač, jeigu jie – vienos klasės. Iš tiesų kruizinės kompanijos tikslingai stengiasi, kad laivo išplanavimas, spalvos, net kvapai būtų panašūs – kad jų klientai pasijustų jaukiai ir saugiai nuo pat pirmo žingsnio į laivą. Kaip minėta, kruizai ir kruizinės kompanijos turi itin daug lojalių klientų ir daro viską, kad jiems būtų patogu, nuosekliai kuria savo įvaizdį. Tačiau pasigilinus, be abejo, tarp laivų, o gal labiau – tarp kruizinių kompanijų, galima atrasti skirtumų – tiek pramogų gausos, tiek saugumo, tiek požiūrio į klientą ar į taršą aplinkai. Iš paskutinių matytų, man įsiminė MSC laivas „Bellissima“, kurio  kajutėse yra ne tik dirbtinio intelekto prietaisai, bet laive yra įrengtas pats ilgiausias LED kupolas jūroje. Visos vidinės promenados lubos padengtos milžinišku 480 kv. m. LED ekranu. Šis ekranas visą parą perduoda regimąją magiją: atmosferą bei skaitmeninį dangaus vaizdą, vaizduoja visą plotą iš viršaus, taip įkvėpdamas vaizdais, saulėtekiais, saulėlydžiais ir žvaigždėtu nakties dangumi.

Skeptikai pasakytų, kad ir pačiame prabangiausiame laive gali pabosti. Kokia kelionės trukmė yra optimaliausia?

Pačiame prabangiausiame gal taip greitai nepabos, bet dažniausiai pasirenkamos 6 – 8 dienų kelionės. 1–5 dienų trukmės kelionę statistiškai renkasi apie trečdalis keliautojų,  dešimtadalis –  9 –17 dienų kelionę. Beje, yra dalis senjorų, kurie išnuomoję ar pardavę savo turtą kruiziniais laivais keliauja po pasaulį ir kelis metus.

Užsiminėte apie gajų stereotipą,  kad kruizinės kelionės keliautojai – vyresnės kartos žmonės. Tokios kelionės dažnai tituluojamos dar ir kaip turtingųjų pramoga. Kaip yra iš tiesų?

Jeigu pažiūrėjus į statistiką, kiek žmonių savo atostogoms pasirenka kruizus, galima sakyti, kad gyvename milijonierių pasaulyje. Jeigu kalbant rimtai – tai, kad senjorai renkasi kruizines keliones, parodo visų pirma tai, kad tokios kelionės yra saugios, patogios, komfortiškos. Nesuklysčiau pasakydama, kad ilgą laiką kruizines keliones tikrai buvo pamėgę daugiau vyresniosios kartos atstovų, tačiau kelis pastaruosius metus ypatingai daug kruizų renkasi šeimos su vaikais, taip pat poros, ypatingai – savo medaus mėnesiui. Taip atsitiko dėl to, kad kompanijos pritaikė pramogas, veiklas, užsiėmimus visoms amžiaus grupių kategorijoms. O ir jaunimo yra visokio, vieni keliauja pasaulio pamatyti su kuprinėmis, kiti šalims pažinti pasirenka štai tokį būdą. Juk ne visi mėgsta skraidyti, važiuoti autobusais ar keliauti automobiliais. Tai yra paprastesnis ir, sakyčiau, lengvesnis būdas vienu metu patogiai pamatyti daugiau šalių – naktį plauki, dieną keliauji.

Lietuvaičiai vis drąsiau keliauja po pasaulį su mažais vaikais. Tikriausiai pramogos laive suaugusiems sudaro didesnę dalį nei mažiesiems? Kokius įvardintumėte privalumus ar dėl ko šeimos turėtų į tokią kelionę pasiimti ir savo atžalas?

Jeigu atmestume naujų šalių pažinimą, vaikų nuotykius ir potyrius išlipus iš laivo, drįsčiau nesutikti su teiginiu, kad laivuose vaikams pramogų mažiau nei suaugusiems.  Šiuolaikiniuose laineriuose yra išties daug pramogų erdvių vaikams, jie neturi kada nuobodžiauti – ne tik šėlti baseinuose ar lakstyti koridoriais. Vaikiškos programos vyksta visą dieną, o ypatingai yra pakankamai intensyvios vakarais. Atskira laivų dalis skirta įvairaus amžiaus vaikams – VR pramogoms, 5D filmams, įvairiausiems žaidimams. Taip sudaromos puikios sąlygos ne tik vaikams, bet ir tėvams, kurie atvyko atostogų. Laivuose kūdikius ir mažylius prižiūri auklės vaikų kambariuose, beje, dažniausiai be jokio papildomo mokesčio.

Kaip patartumėte pasirinkti kajutę? Ar verta pataupyti ir rinktis paprastesnę, jeigu laive gausu pramogų?

Aš patarčiau kajutės sąskaita netaupyti – geriau neišlaidauti kokioje nors laivo parduotuvėje, kurios vilioja savo prekių pasiūla. Komfortiška kajutė yra Jūsų poilsio dalis ir jeigu joje jausitės prastai, atostogos nebus nei geros, nei atpalaiduojančios. Kajutė su balkonu ir vaizdu į jūrą tikriausiai geriausias pasirinkimas. Taip pat kajutę su langu patarčiau rinktis ir tiems, kuriuos kamuoja uždarų patalpų baimė ar jūros liga. Ir nors ją čia pajusti beveik nėra jokių šansų dėl milžiniško laivo dydžio ir dėl specialių stabilizatorių, įrengtų visuose tokio tipo laineriuose, langas visada geriau, nei jo nebuvimas. Be to, laive nuolat budi medikai, kurie padės, jei pasijustumėte blogai. Iš esmės kelionės laivais būna suplanuotos taip, kad žmonės kuo mažiau laiko praleistų savo kajutėse, o statistiškai mažai jo ir praleidžia. Visgi kajutė bus ta vieta, kurioje užmigsite, o kas gi nenorėtų pabusti kas rytą su vaizdu į jūrą, bent per atostogas?

Filmuose dažnai rodo, kaip kruiziniuose laivuose vyksta vakarienės: moterys vilki vakarines sukneles, vyrai smokingus, groja fortepijonas ar gyvo garso džiazo grupė, aplink profesionaliai sukinėjasi aptarnaujantis personalas, cigarų kambariuose rūksta dūmai, kazino lošimai, poilsio erdvėse daromi sandoriai ir panašiai. Tokia prabangi aplinka ne kiekvienam įkandama, turiu minty, kad ne kiekvieno namuose net kaba tokie prabangūs drabužiai, kad juos pasiimti su savimi į kelionę.

Filmai dažnai gimsta iš realių istorijų, tačiau jokiu būdu nereikia jaustis blogai, neturint smokingo ar privaloma tvarka eiti žaisti kazino ar rūkyti cigarą. Pasaulis skirtingas – žmonių yra visokių, ir pramogų jiems reikia skirtingų. Jei norite išvengti puošniai apsirengusių žmonių restorane ar vakarėlio metu, tai visada įmanoma padaryti vakarieniaujant prie kitų staliukų, kitose salėse ar būnant kitose pramogų vietose. Laivuose yra daug vietų pavalgyti. Aukščiausios klasės restoranų taip pat. Tikrai ne visur reikia eiti išsipuošus, bet jei norėtųsi pasijusti kaip tame filme, tuomet tikrai vertėtų bent kartą gyvenime nueiti į tokią vakarienę.

Jei jau prakalbome apie prabangą, daugelis atostogas planuojančių žmonių, tiesiog nepagalvoja apie kruizines keliones, nes nuo seno jos buvo tiesiog per brangios.

Kuomet skrydžiai buvo brangūs, o ypatingai, transatlantiniai, tai kelionės išbrangdavo jau vien dėl to. Juk iki kruizo pradžios uosto reikia nuskristi ir jam pasibaigus grįžti. Dabar, kai į Niujorką galima nuskristi už 200 ir mažiau eurų, tai kelionės nebeatrodo tokios brangios. Be to, šiandien, kai didesnė ir pačių kruizų pasiūla,savaitės kelionė dažnai tampa net pigesnė nei savaitė, su šeima praleista 4-5* kurorto viešbutyje. Kruizai tapo prieinami vidutines pajamas turintiems keleiviams. Pavyzdžiui, 8 dienų kelionė kruiziniu laivu su pilnu maitinimu po Singapūrą, Tailandą ir Kambodžą kainuoja nuo 390 eurų, 12 dienų kruizas su pilnu maitinimu po Viduržemio jūrą kainuoja nuo 539 Eur. Manyčiau, kad tai yra geriausias kainos ir kokybės santykis. Aišku, yra ir prabangių kruizų – pavyzdžiui, aplink pasaulį, kainuojančių po kelis tūkstančius eurų, taipogi ne pigios ekspedicijos į Antarktidą. Norint pataupyti, reiktų iš anksčiau paieškoti skrydžių – t.y. pasirinkti tinkamą uostą, iki kurio lengva ir pigu nusigauti. Esant galimybei derinti skrydžius taip, kad nereikėtų uostamiestyje papildomai nakvoti prieš kruizą ar po jo.

Po kokias šalis kruizinės kelionės yra pačios populiariausios?

Populiarūs kruizai po Viduržemio jūrą, kuomet aplankoma Italija, Ispanija, Malta, Prancūzija.  Įspūdingas kruizas po Dubajų, Abu Dabi ir Indiją, atskleidžiantis rytietišką žavesį, pasakiškus kraštovaizdžius, susidedančius iš spalvingos jūros, šilto dykumos smėlio, Pietų Indijos vandenyno spalvas. Lietuviai mėgsta kruizus po Karibų jūrą, po Pietryčių Azijos šalis, taip pat dėmesio verta kelionė, kuomet vienu metu aplankoma JAV, Meksika, Belizas, Hondūras ir Bahamai arba Italija, Ispanija, Portugalija ir Marokas.Kruizų pasirinkimas išties didelis. Noriu pabrėžti, kad renkantis kelionę svarbu tinkamai ir atsakingai atsižvelgti ne tik į tai, kurias šalis norite pamatyti, bet ir su kokiu laivu norite plaukti, kokių pramogų tikitės. Verta pasidomėti, kiek laiko kompanija dirba, kiek turi maršrutų, kokie jos prioritetai. Saugumas šiais laikais yra ypatingai svarbus. Savo reputacija nenori rizikuoti nei viena rimta laivybos kompanija. Su nepatikima kompanija savo atostogomis geriau nerizikuoti. 

Laivų tarša gamtai, uostams, į kuriuos laivai atplaukia, nėra maža. Kuomet būnate įvairių kompanijų laivų pristatymuose, juose minima šita problema ar visgi bandoma užglaistyti?

Vis daugiau kompanijų atsižvelgia į lainerių daromą poveikį gamtai, šalims, į kurias atplaukia.  Kruizinių kompanijų lyderiai prisiima atsakomybę už aplinką, statydami novatoriškus ir inovatyvius laivus nuo geriausios kokybės uostuose naudojamo kuro iki efektyvumą didinančių technologijų, pažangių laivo perdirbimo sistemų. Ekologiją propaguojančios kruizinės kelionių kompanijos siekia sumažinti savo poveikį laive ir krante bei optimizuoti kruizų maršrutus, kad būtų sumažintos degalų sąnaudos. Veiksmingiausias būdas sutaupyti degalų plaukiant kruiziniu laineriu yra sumažinti pasipriešinimą su vandeniu. Kelionių planavimo ir stebėjimo sistema leidžia atlikti maršruto analizę ir sekti kiekvieną iš kruizinių lainerių, kas sekundę, su tikslumu mažesniu nei penki metrai. Stebėdami techninius duomenis, tokius kaip energijos ir degalų sąnaudos, efektyviai sumažina išmetamo CO2 kiekį. Visa perdirbimo ir atliekų tvarkymo veikla yra atidžiai stebima, o įgulos nariai, atliekantys perdirbimo procedūras, kaip rinkti, rūšiuoti ir tvarkyti šiukšles, yra mokomi, kaip veikti pagal numatytas procedūras. Neabejingus aplinkai kviesčiau rinktis būtent tokių kompanijų laivus.

Bet tokie inovatyvūs sprendimai nėra daromi visuose laivuose?

Nėra, bet visada yra mūsų teisė rinktis, su kuo plaukti ir kur plaukti. Kaip jau minėjau, laivybos lyderiai supranta, kad ilgainiui toli nenuplauksi, jeigu netausosi aplinkos. Pavyzdžiui, ta pati „MSC“ kompanija pristatė inovatyviausią laivą „Grandiosa“. Jo parametrai įspūdingi – jis sunaudoja net 28% mažiau degalų, uosto teršalų išmetimas į krantą sumažintas iki nulio, įtaisyta povandeninio spinduliavimo triukšmo sistema, sumažinanti poveikį didiesiems jūros žinduoliams, 98% mažiau sieros oksido ir 80% mažiau azoto oksido, naudojant hibridines išmetamųjų dujų valymo sistemas (EGCS) ir moderniausią selektyvinį katalizinį redukcijos metodą (SCR), šiuolaikiška švariausių nuotekų valymo sistema ir panašiai. Tokie pavyzdžiai suteikia vilties, kad ir kitos kompanijos paseks tokių laivų kūrėjų pėdomis.

Ir paskutinis klausimas, kokius įvardintumėte kelionės kruiziniu laivu minusus?

Kruiziniuose laivuose nebūna vienviečių ekonominės klasės kajučių, jos yra dvivietės arba šeimyninės. Besilaikantiems dietos, minusas gali būti tas, kad maisto kruiziniuose laivuose yra tikrai daug ir pavalgyti galima bet kuriuo paros metu. Tačiau ne ką mažiau yra ir sveiko maisto, o tai jau gera žinia. Minusu gali tapti patikusi šalis ar vieta, į kurią atplaukėte, bet reikia išvykti. Bet juk taip būna bemaž visose kelionėse, kurios gerai suplanuotos. Todėl ir keliaujame pažinti, ieškome vis naujų neatrastų vietų ar sugrįžtame ten, kur išties patiko.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button
Close