KTU matematikė: šis mokslas verslui gali atsakyti į labai daug klausimų

Šiuolaikiniai verslai dabar turbūt sunkiai galėtų konkuruoti rinkoje, jei nežaistų duomenų ir dirbtinio intelekto kortomis, neinvestuotų į veiklos, kaštų optimizavimą, ilgalaikį planavimą. Vis didesniais mastais vykstant verslų skaitmenizavimui, įmonės pilna jėga gali įdarbinti vertingiausią šių laikų žaliavą – duomenis. Juos pasitelkiant galima priimti verslui naudingus sprendimus, atsakyti į daugybę klausimų, išspręsti net ir labai kompleksinius iššūkius.

Tačiau, kur ir kaip tų sprendimų ar atsakymų ieškoti? Pasirodo, atsakymų ir sprendimų ieškoti padeda matematika ir matematiniai metodai. Ir jei nemažai įmonių savo komandose jau turi matematikos specialistų, gebančių tai daryti, kita dalis – dar neintegravę matematinių modelių į savo procesus.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) matematikai įsitikinę, kad pažangūs matematiniai metodai, tokie kaip matematinis optimizavimas, mašininis mokymasis, modeliavimas, statistika ir kt., gali išspręsti net ir labai sudėtingas pramonės problemas ir jau ketvirtus metus iš eilės su jomis dorotis kviečia į Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves („Matematikos dirbtuves“).

Apie tai, ką sugeba šiuolaikinė matematika ir kokias užduotis tenka spręsti Matematikos dirbtuvių metu kalbamės su KTU MGMF matematike ir viena iš renginio organizatorių docente Kristina Šutiene.

Kristina, ne matematikui šiek tiek sunku suprasti, kaip matematika ir matematiniai metodai gali būti naudingi įmonei. Gal galėtumėte papasakoti, ką su matematiniais metodais galima nuveikti šiuolaikiniame versle?

– Aš, asmeniškai, laikausi nuomonės, kad matematika – tai visuma priemonių, kuriomis galime pasiekti labai daug bet kurioje srityje. Gerai pagalvojus, versle yra gan panašių veiklų ir problemų, su kuriomis susiduria daugelis įmonių.

Pavyzdžiui, tiekimo grandinės optimizavimas logistikos įmonėms dažnai yra nuolatiniu didelės analitikų komandos uždaviniu. Klientų pažinimas – labai svarbus toms įmonėms, kurios teikia daug paslaugų, parduoda prekes ir siekia pateikti patrauklius pasiūlymus. Investiciniai sprendimai, kredito išdavimas – yra finansinių institucijų kasdienybė.

Imkime gyvybės draudimo ar pensijų sistemos pavyzdį. Čia visiškai atskiras klausimas – asmens mirtingumo prognozavimas ir finansų planavimas. Medicinoje, pavyzdžiui, panaudojant dirbtinio intelekto metodus, yra mažinamas medicinos darbuotojų krūvis – šiuolaikinės technologijos, dažnai susijusios su vaizdų analize, dabar pasitelkiamos diagnozavimui ar prevencijai.

Neįsivaizduoju, kaip kitaip spręsti tokius uždavinius, jei ne matematiniais metodais.

Sritys – labai įvairios ir skirtingos. Panašu, kad šiuolaikinis matematikas turi būti ir programuotojas, ir analitikas, ir statistikas… gana toli nuo stereotipinio įsivaizdavimo, – kad matematikas tik kuria teoremas, rašo sudėtingas formules lentoje?

– Norint tapti šiuolaikiniu matematiku reikia kantriai pereiti tam tikrą ugdomąjį procesą. Matematikos pažinimas prasideda nuo aritmetikos, lygčių sprendimo, sudėtingėjančių formulių, funkcijų, geometrijos. Tik tuomet pereinama į aukštesnį lygmenį – teoremas ir jų įrodymus, abstrakcijas ir visko sujungimo į vieną visumą.

Tai gana sudėtingas kelias, nes kol mokomasi pagrindų, nėra lengva susigaudyti, o ką aš su tuo darysiu? Ir juodąją lentą, visgi, laikyčiau viena iš tų geriausių priemonių, kuri yra ypač tinkama perteikti žinias ir ugdyti jaunuosius specialistus. Pasižiūrėkite, kokio dydžio lentos yra garsiausiuose universitetuose!

Sukaupus žinių bagažą ir įvaldžius daugelį metodų ar modelių, atsiranda suvokimas, kaip juos galima panaudoti sprendžiant įvairias realaus pasaulio problemas ir užduotis, kurios kyla verslui siekiant tobulėti, konkuruoti, kurti inovacijas, gerinti socialinę gerovę ir pan.

Todėl šiuolaikinis taikomosios matematikos specialistas turi išmanyti daug metodų tam, kad galėtų tinkamai atsirinkti ir parinkti tuos, kurie padėtų  spręsti realaus pasaulio uždavinius.

Dirbtinio intelekto sistemos, sudėtingos finansinės prognozės, duomenų sauga… Kokius įrankius pasitelkia šiuolaikinis taikomosios matematikos specialistas, kad šios technologijos virstų realybe ir kurtų vertę?

– Dabar be kompiuterinių programų – nė žingsnio. Jų pasirinkimą lemia sritis, kurioje matematikas atlieka tyrimus. Iš savo patirties galiu paminėti, kad vis daugiau šiuolaikinių matematikų renkasi atvirojo kodo programas, tokias kaip „Python“, „R“, „Scala“, „Julia“, nors yra ir dirbančių su komerciniais produktais SAS, „Matlab“ ar SPSS.

Galėčiau pastebėti, kad atviro kodo programos dabar greičiau vystosi, nes yra atviros ir labiau žengia koja kojon su mokslu – vis populiariau tampa mokslo straipsnius skelbti kartu su programine realizacija būtent minėtomis programavimo kalbomis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: