Kultinis spektaklis „Neišmoktos pamokos“ paskutinį kartą sugrįžta į Vilnių

Birželio 5, 6 dienomis Aleksandro Špilevojaus spektaklis „Neišmoktos pamokos“, paskutinį kartą grįžta į gimtąją savo sceną Vilniaus Menų spaustuvėje. Atviros erdvės’16 konkurso metu sukurtas pirmasis režisieriaus ir dramaturgo spektaklis Lietuvos scenose gyvavo devynerius metus. „Neišmoktos pamokos“ – tai spektaklis-koncertas, teatro ir indie roko muzikos sintezė, kurio darbo pagrindu tapo įkvepianti to paties pavadinimo A. Špilevojaus pjesė.

Keturi aktoriai, penki muzikantai ir dvylika muzikinių-tekstinių kompozicijų, susijungiančių į vieną istoriją, skatinančią atlikėjus ir žiūrovus pradėti iš naujo mokytis to, ko kažkodėl nemokė mokykloje – ten, kur turėjome būti ruošiami gyvenimui ir mokytis esminių dalykų, svarbesnių nei trigonometrijos lygčių sprendimas, trumpų ir ilgų distancijų bėgimas, istorinių datų kalimas… Bet „Neišmoktų pamokų“ veikėjai nepaskęsta kaltinimuose mokyklai ar juos mokiusiai kartai. Įstrigę nesibaigiančiame lėkime, savose ambicijose, baimėse, įsisenėjusiuose įsitikinimuose, spektaklio herojai ieškodami savęs trumpam sugrįžta į aštuntą klasę. Tiesa, neapsigaukite, šis spektaklis nėra skirtas tik moksleiviams, „Neišmoktos pamokos“ visų pirma yra orientuotos į žmones, kurie kvestionuoja aplinką ir savo sprendimus.

Paklaustas apie šio darbo svarbą savo kūrybinėje biografijoje ir koks jausmas paskutinį kartą grįžti į gimtąją sceną, A. Špilevojus nusprendė žiūrovams skirti laišką:

„Neišmoktos pamokos“ – spektaklis, kuris mano kūrybiniame gyvenime pakeitė viską. Tai mano pirmasis režisūrinis darbas ir pirmoji mano pjesė. Rašydamas ją nenumaniau, nei kaip, nei kada ji bus realizuota. Iš pradžių net nežinojau, kad tai bus būtent pjesė. Rašiau tekstą. Daugiausia naktimis. Atsimenu, atsikeli ryte, perskaitai, ką parašei, kažką pataisai, tuomet eini į darbą, bet nuo pat dienos pradžios lauki, kada ir vėl ateis vakaras, kada galėsi vėl sėsti prie šio teksto rašymo. Vėliau daviau paskaityti pjesės juodraštį savo draugams aktoriams, kuriems jis labai patiko, todėl jau netrukus sutarėme, jog kursime spektaklį. Neturėjome režisieriaus, todėl po ilgų svarstymų nutariau pamėginti režisuoti jį pats. Mano režisūrinis sumanymas buvo gana paprastas – norėjau sukurti spektaklį–koncertą su gyva roko grupe. Susitikau su Colours Of Bubbles muzikantais. Turiu pripažinti, kad iš pradžių jie turėjo dvejonių, vienu metu atrodė, kad jie atsisakys. Bet nutarėme padaryti bandomąją repeticiją kažkokioje pogrindžio muzikos studijoje. Jos pabaigoje išgirdau jų verdiktą: tiek to, važiuojam.

Taip prasidėjo repeticijos. Buvo labai įdomu. Viskas mums buvo nauja ir nepažįstama. Repetavome daugiausia muzikos rūsiuose. Tik artėjant premjerai perėjome į Menų spaustuvės salę, kur ir nutiko mūsų debiutas. Premjera kėlė daug jaudulio. Bet spektaklis sulaukė didžiulio žiūrovų dėmesio ir palankių teatrologų vertinimų, buvome nominuoti Auksiniam scenos kryžiui, gavau kelių valstybinių teatrų kvietimus rašyti ir režisuoti savo pjeses jų scenose. Nuo tos dienos praėjo beveik 10 metų, per tą laiką sukūriau apie 20 spektaklių, beveik kiekviename iš jų su manim dirbo vienas ar kitas „Neišmoktų pamokų“ bendrakūrėjas.

„Neišmoktos pamokos“ iki pat šiol renka pilnas žiūrovų sales, tačiau jaučiu, jog atėjo metas atsisveikinti su šiuo spektakliu. Džiaugiuosi, kad man pritaria ir spektaklio aktoriai bei muzikantai. Galbūt vieną dieną su šia komanda išleisime naują spektaklį–koncertą pagal naują tekstą, kuris atspindės tai, kuo gyvename, apie ką mąstome ir ką sapnuojame šiandien. Bet kol kas dedame tašką. Ir labai džiaugiamės, kad darome tai ten, kur viskas ir prasidėjo – Menų spaustuvėje. Pasirodysime du vakarus iš eilės. Daliai žiūrovų tai bus N-ioliktas spektaklio pamatymas, dalis pamatys šį darbą pirmą ir paskutinį sykį. Nepaprastai džiaugiuosi, kad tarp pastarųjų bus ir mano paties dukterėčia. Kai išleidome premjerą, ji buvo visai maža, o dabar jau pati įžengė į amžių, kuris yra minimas spektaklio siužete.

Esu tikras, jog laukia du labai energingi ir emocionalūs pasirodymai. Paruošime žiūrovams porą staigmenų, gal ištrauksime iš kišenės kokią papildomą kompoziciją ir neišmoktą pamoką. Labai kviečiu birželio 5, 6 d. į Menų spaustuvę patirti šį atsisveikinimą su spektakliu drauge su mumis. Kas žino, gal pasiseks ir kartu išmoksime kokią vertingą pamoką?“

Kartu su A. Špilevojumi spektaklį kuria garso režisierius Darius Jurašius, šviesų dailininkas Povilas Apulis, scenografijos ir kostiumų dailininkė Rūta Lendraitytė-Utalla, muzikos kompozitoriai ir atlikėjai „Colours of Bubbles“. Vaidina: Greta Grinevičiūtė, Paulius Markevičius, Greta Petrovskytė, Aleksandr Špilevoj, Severina Špakovska.

Spektaklis vyks birželio 5 ir 6 dieną, 19 val. Vilniaus Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Bilietus platina kakava.lt