ApžvalgosIstorijos puslapiaiNAUJAUSIOS ŽINIOS

Kultūra Panevėžyje 1944–1953 metais

1944 metais, sugrįžus Raudonajai armijai, Panevėžyje suformuotas naujas valdžios aparatas.  Atkurtas vykdomasis komitetas. Jo žinioje veikė Švietimo ir kultūros skyrius. Jis ir turėjo organizuoti kultūrinį gyvenimą Panevėžio mieste. Skyriui vadovavo skyriaus vedėjas. Skyriuje dirbo inspektorius ir vyr. buhalteris. Vedėjui buvo paskirta 900 rublių alga. Skyrius įsikūrė Ramygalos gatvėje. Šioje gatvėje buvo ir vykdomasis komitetas. Vienas pirmųjų kultūros židinių Panevėžio mieste buvo bibliotekos. Viešoji biblioteka Nr.1 įsikūrė Respublikos gatvėje. Tame pačiame pastate, bet jau vėlesniais metais pradėjo veikti ir Panevėžio kraštotyros muziejus. Jis buvo smarkiai nukentėjęs okupacijos metais. Eilė eksponatų buvo dingę. Panevėžio viešoji biblioteka Nr.2 taip pat pradėjo savo darbą. Joje buvo 2 etatai.

Anksčiausiai Panevėžio mieste buvo organizuotas kinofikacijos skyrius. Jau 1944 metų rugpjūčio mėnesį paskirtas kinofikacijos direktorius.

Taip pat Panevėžyje veikė 2 pirkios skaityklos. Pirkios skaityklos turėjo  po 1 stalą ir 10 taburečių. Panevėžio viešoji biblioteka Nr.1 persikėlė į naujas patalpas Respublikos gatvėje Nr.37 , o biblioteka Nr.2 buvo adresu Senamiesčio gatvė Nr.73.

1947 metų paskutiniame ketvirtyje Panevėžyje pradėjo veikti Kultūros namai. Pagal 1948 metų planus Panevėžyje dar buvo planuota atidaryti 2 bibliotekas. 1948 metų pabaigoje Panevėžyje pradėtas organizuoti Kultūros ir poilsio parkas Skaistakalnyje. 1949 metų liepos mėnesį jo darbuotojai aviacijos dienai paminėti suorganizavo masinius šokius ir surengė 4 koncertus. Liepos 24 dieną buvo suorganizuoti šokiai  jūrų laivyno dienai paminėti. Liepos 31 dieną buvo suorganizuoti  šokiai ir koncertas geležinkelininkų dienai paminėti. Kultūros  ir poilsio parko direktoriumi dirbo Glušokas.

1949 metais tęsė savo veiklą ir bibliotekos. Biblioteka Nr.1 turėjo 15 kilnojamųjų bibliotekėlių. Ji turėjo 1642 skaitytojus. Jos fonduose  buvo 12 tūkst. 283 knygų. Biblioteka Nr. 2 1949 metais turėjo 2077 knygas.

1949 metais Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriumi dirbo Steponavičius, o moksliniu bendradarbiu Aleksandravičius. Muziejaus plane 1949 metais nurodyta išimti iš fondų „beidėjiškus“ ir menkaverčius eksponatus. Iš liaudies meno skyriaus išimti beidėjiški, kaip rašoma nurodyme, eksponatai. Taip buvo sunaikinta nemažai vertingų eksponatų.

1949 metais Panevėžyje veikė ir biblioteka Nr.3. Panevėžio Kultūros rūmai buvo Respublikos gatvėje Nr.37. Juose veikė meno saviveiklos, šokių, dramos ir choro būreliai. Direktorių kaita buvo didelė. 1949 metais Panevėžio mieste veikė trys kilnojami kino teatrai. Ypač buvo skatinama rodyti filmą „Berlyno žlugimas“.

1950 metais biblioteka Nr.1 turėjo 1330 skaitytojų ir 12 tūkst. 547 spaudinius, biblioteka Nr.2 turėjo 460 skaitytojų ir  3 tūkst.  517 spaudinių. Vaikų biblioteka turėjo 4000 spaudinių ir 800 skaitytojų. Tik 1950 metais atsirado 2 klubai-skaityklos. 1950 metais muziejus  turėjo 23 tūkst. eksponatų. Jame buvo Didžiojo Tėvynės karo partizanų skyrius, socialistinės statybos skyrius, etnografijos, archeologijos, liaudies meno, gamtos,  Marytės Margytės atminimo kampelis.

1951 metais miesto Kultūros ir švietimo skyriaus žinioje dirbo: kraštotyros muziejus, masinė biblioteka, kultūros namai, kultūros ir poilsio parkas, vaikų biblioteka, 3 klubai-skaityklos, iš kurių 1 buvo stacionarinė ir 2 kilnojamos. Iš muziejaus pagal Švietimo komisariato nurodymą buvo pašalinta daug eksponatų, aiškinant, jog jie pasenę.

1951 –1952 metais aktyviai dirbo Panevėžio kultūros rūmai. Čia veikė dramos, liaudies šokio, choro, styginių instrumentų, siuvimo, kirpimo rateliai. Dramos būrelyje buvo 28 asmenys, liaudies šokių – 26. 1952 metais suorganizuotos 3 laidos siuvimo  ir kirpimo kursų. Juos baigė 57 asmenys.1952 metais Panevėžyje veikė trys klubai-skaityklos: Ramygalos ir Senamiesčio gatvėse bei kolūkyje „Vienybė“.

1952 metais Panevėžio muziejus turėjo 2645 eksponatus. Veikė neetatinių lektorių grupė. Jais dirbo 7 mokytojai, 4 vadovaujantys darbuotojai, 4 medicinos darbuotojai, 7 advokatai, 4 agrotechnikos specialistai. Viso buvo 26 lektoriai. Panevėžio kultūros ir poilsio parkas buvo atidarytas  tik vasarą. Jis veikė nuo gegužės 1 iki rugsėjo 1 dienos.

1953 metais Panevėžio muziejuje buvo sudaryti 3 skyriai: ikirevoliucinis, tarybinio laikotarpio ir gamtos skyrius. Muziejuje buvo 2645 eksponatai, neskaitant numizmatikos kolekcijos. Kitos kultūros įstaigos irgi tęsė savo veiklą. Tokie buvo pagrindiniai Panevėžio kultūros bruožai 1944 –1953 metais. Nepaisant sudėtingų okupacijos sąlygų, kultūros darbuotojai dirbo savo darbą.

 

Fotonuotraukose:

Skaistakalnio parkas. Panevėžiečių masinių renginių vieta.
Kultūros namai ir biblioteka 1948 m.

Fotonuotraukos iš V. Vitkausko kolekcijos.

Panevėžio kraštotyros  muziejaus vyresnysis muziejininkas

Donatas Pilkauskas

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.