Kultūros ir meno leidiniams padeda bičiuliai

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos ir muzikos vakaras, skirtas palaikyti kultūros ir meno leidiniams: žurnalams „Naujoji Romuva“, „Pašvaistė“, savaitraščiui „Nemunas“. Kultūros ir meno leidiniai išgyvena labai sudėtingus laikus.

Spaudos, radijo ir televizijos fondo parama minimali, neužtenka lėšų leidybai, darbuotojų atlyginimams, honorarams. Didžiausia viltimi liko mieli ir ištikimi bičiuliai, nors ir kukliai paremiantys jų leidybą. Deja, dažniausiai šiuos leidinius skaitančių žmonių ratas nėra didelis, o ir jų piniginės – ne pačios storiausios. Todėl stengiamasi surasti kitų paramos formų. Viena jų – labdaros koncertai.

Poezijos ir muzikos vakare, vykusiame bibliotekoje, dalyvavo savaitraščio „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius, poetas Viktoras Rudžianskas, vyr. redaktoriaus pavaduotoja Gražina Viktorija Petrošienė, žurnalų „Naujoji Romuva“ ir „Pašvaistė“ redaktorius prof. Andrius Konickis, poetė Rita Makselytė, Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris, fleitininkas Justinas Mačys.

„Buvo, kad ištisi šimtmečiai gyveno be kultūros, bet apie tuos šimtmečius beveik nieko nėra išlikę iš istorijos“, – sakė „Nemuno“ vyriausiasis redaktorius V. Rudžianskas. Jis pasakojo gavęs įvairių patarimų, kaip turėtų elgtis, kad savaitraštis gautų pelną. Tačiau tuomet meilės eilėraščius reikėtų pakeisti erotiniais, meninę fotografiją – pornografija, o tam, kad perspjauti interneto pasiūlą reikėtų imtis dar drastiškesnių dalykų. Pasak redaktoriaus, visais laikais egzistavo mecenatystė. Aristokratijos garbės reikalas buvo remti talentingus menininkus. Kitaip mes nebūtume turėję genialių literatūros ir meno kūrinių, sukurtų prieš šimtmečius, o iki šiol mus jaudinančius savo įtaiga.

Žurnalų „Naujoji Romuva“ ir „Pašvaistė“ redaktorius Andrius Konickis sakė, kad anksčiau jis mažiau kalbėdavęs apie pinigus, šnekėdavęs apie kūrybą, kultūrą, seniau mažiau skaičiuodavęs ir galvodavęs, kas galėtų paremti leidinius, tačiau dabar gyvenimas priverčia tą daryti.

„Įpratome prie griežtos Spaudos, radijo ir televizijos fondo dietos, kiek įmanoma bandome tobulinti žurnalą, ieškoti pinigų, bet kai pamatai nulį vietoj skirtų pinigų fondo lentelėje, tai supranti, kad reikia daryti kažką kitaip. Teko padirbėti, pakalbėti ir pajutome bičiulišką petį ir širdį. Niekad neabejojome, kad turime bičiulių visoje Lietuvoje, tačiau dabar tai išryškėjo. Visi padeda, kuo gali. Menininkai pasiūlė surengti savo kūrinių aukcioną. Kažkaip išgyvenome tuos 2014-uosius, jubiliejinius žurnalui, metus. Galvojome, kad šiais metais bus geriau. Tačiau 2015-uosius pradėjome dar linksmiau: valstybinės paramos negavo ne tik „Naujoji Romuva“, bet ir mūsų kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Pašvaistė“. Vėl spaudos gelbėjimo akcijos ėmėsi mūsų bičiuliai – poetai, bardai, dailininkai, mokslininkai, surengę labdaros koncertus“, – pasakojo A. Konickis.

Redaktorius kalbėjo, kad sudalyvavę antrame Spaudos, radijo ir televizijos fondo konkurso etape, sulaukė žinios, kad „Naujajai Romuvai“ skirta 5000 €, „Pašvaistei“ – 6000 €. Tačiau iššifravus tuos skaičius, paaiškėja, kad parama apgailėtina. Vėl neužtenka lėšų leidybai, honorarams ir visoms kitoms reikmėms. Kiti kultūros leidiniai vienam numeriui išleisti gauna keliskart didesnes sumas.

Kultūros ir meno leidinių situacija labai sudomino Lietuvos Respublikos Seimo narį Povilą Urbšį. Jis ne tik išklausė redaktorių kalbas, bet ir ilgai diskutavo su jais po renginio apie galimybes pagelbėti. Seimo narys sakė, kad būtina, jog kultūros ir meno leidinių problemos bei šių leidinių atstovų priimtas pareiškimas pasiektų Seimą ir būtų ten apsvarstyti.

Labdaros vakarą vedusi bibliotekos kultūros renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė sakė, kad kiekvienas kultūros ir meno leidinių „Nemuno“, „Naujosios Romuvos“, „Pašvaistės“ pasirodymas bibliotekoje yra šventė skaitytojams. Šie leidiniai yra laukiami, skaitomi, juose mes randame iškilių autorių straipsnius, kūrybą. E. Pažemeckaitė kvietė prenumeruoti, pirkti šiuos leidinius ir leidyklų „Kauko laiptai“ bei „Naujoji Romuva“ leidžiamas knygas.

Bibliotekininkė Albina Saladūnaitė įdomiai susiejo šį renginį su Kazimierinėmis. Žiūrint į Šv. Kazimierą kaip į žmogų, žinant jo pasirinkimą, tai, kad jis atsispyrė dvaro siūlomam gyvenimo būdui ir pasirinko opoziciją, atsisuko į mažą žmogų, galima rasti sąsajų ir su šiandienos kultūros bei jos darbininkų situacija. „Naujoji Romuva“ turi sąlyčio taškų su Panevėžiu. Šio leidinio ryškiausia asmenybė redaktorius Juozas Keliuotis, atvykęs į Panevėžį, aplankydavo savo bičiulius teatralus Juozą Miltinį, Vaclovą Blėdį ir nepamiršdavo užsukti pas vyskupą Kazimierą Paltaroką. Dalelę Panevėžio „Naujoji Romuva“ turi per G. Petkevičaitę-Bitę, J. Lidę-Dobilą, G. Gabrėną.

Susirinkusiųjų sielos stygas virpino nuostabūs fleitos garsai. Fleitininkas J. Mačys muzikos paslapčių mokėsi Europos didmiesčiuose, bet dabar gyvena Panevėžyje ir savo muzikavimu džiugina širdis. J.Miltinio dramos teatro aktoriaus A. Kėlerio skaitoma poezija nė vieno nepalieka abejingo. Šiame vakare savo eiles skaitė poetai V.Rudžianskas, R.Makselytė, o A. Konickis nutarė publiką pralinksminti humoru. Jei laikai visiems sunkūs, tai bent kūryba galima juos praskaidrinti.

Renginio metu buvo galima įsigyti ir užsiprenumeruoti savaitraštį „Nemunas“, žurnalus „Naujoji Romuva“, „Pašvaistė“, įsigyti leidyklų „Kauko laiptai“ ir „Naujoji Romuva“ knygų.

Virginija Januškevičienė

Virginijaus Benašo nuotr.

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: