Kur spręsdavosi meilės likimai XIX amžiuje?

Šiandien susitikti, susipažinti ir įsimylėti labai paprasta: tai gali įvykti internetu, kavinėje, renginyje ar net tiesiog einant gatve. O prieš daugiau nei šimtą metų viskas buvo daug sudėtingiau, ypač žmonėms turintiems titulą, padėtį visuomenėje, kur kiekvienas neprideramas gestas buvo nejučia sekamas akimis ir vertinamas. Tad kur ir kaip tuo taisyklių kupinu laikmečiu jaunimas galėjo susipažinti ir net išsirinkti antrąją pusę?

XIX a. dvaruose dienos kai kada slinkdavo vienodai ir nuobodžiai, ypač šaltuoju metų laiku, todėl būdavo sugalvojama įvairių veiklų, pavyzdžiui, medžioklė, jodinėjimas, panelėms – siuvinėjimas, domėjimasis mada. Žinoma, nei viena veikla nebūdavo tokia smagi ir kupina įspūdžių, pokalbių bei romantiškų akimirkų, kaip dvaruose rengiamos puotos, sutraukdavusios puošniausias damas ir džentelmenus iš viso krašto. Pakruojo dvare puotas rengti pirmasis pradėjo vokiečių baronas Teodoras von der Ropas. Atvykęs iš Vokietijos į gan nuošalų kraštą, į naujai pastatytą dvarą jis suprato, kad gyvenimui čia reikia daugiau spalvų. Netrukus dvaras krašte išgarsėjo rengiamais susiėjimais, muzika ir šokiais skambančiais vakarais. Į juos būdavo sukviečiamos dailiausios merginos iš aplinkinių dvarų, rinkdavosi tituluoti džentelmenai ir pasižymėję karininkai. Merginoms nustebinti reikėjo išskirtinių dovanų, todėl Teodoras von der Ropas dvaran pakvietė net parfumerį Žaką iš Prancūzijos, kuris čia apsigyveno ir kūrė puikiausius kvepalus bei grožio priemones. Tokių susibūrimų metu jaunuoliai susipažindavo, neretai būdavo supažindinami tėvų. Šokių sūkuryje įsižiebdavo tarp poros ir pirmosios meilės užuomazgos, pirmą sykį susitikdavo rankos ir žvilgsniai. Panelei būdavo garbė per vakarą būti pašokdintai daugiausia kartų.

Įsižiebus jausmams širdyse, neretai tokie susitikimai dvaro puotose baigdavosi laimingomis meilės istorijomis, vestuvėmis, bet esama išlikusių istorijų ir apie kitokias užsimezgusių jausmų baigtis, išdavystes… Istorija mena ir patį puotų pradininką Pakruojo dvare Teodorą von der Ropą buvus karštai pamilusį baronaitę iš Rygos. Jausmų pagautas jis dvare jai įrengė puošnią pokylių salę, planavo ateitį drauge, bet po eilinės puotos, jis ją rado kito vyro glėbyje. Sudaužyta širdimi ir paminta garbe baronas pavertė puošniąją salę tvartu, kur liepė kumečiams užveisti kiaules…

Tai – istorijos, kurios bus atskleistos šią žiemą, o dvaro svečiai, senosios romantikos mėgėjai, vėl pajus XIX a. sambūrių romantiką ir malonumus: puotos pagal senąsias tradicijas, meilės maistas ir nuo kandeliabrų sklindanti žvakių šviesa pačių von der Roppų valgomajame leis pasinerti į tikrą vienos nakties XIX a. romaną.

Pakruojo dvaras – didžiausia Lietuvoje išlikusi dvaro sodyba su 26 pastatų ansambliu, kurioje realiu laiku yra atkuriamas XIX a. pab. – XX a. pr. dvaro gyvenimas.