L. Kukuraitis: „Pensijų reforma siekiame suderinti dirbančiųjų ir gaunančių pensijas interesus“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu ir kitais ministrais pirmadienį pristatė Vyriausybės planuojamas reformas. Pensijų srityje nuo 2019 metų planuojama II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti orią gyventojų senatvę ateityje, neužmirštant dabartinių pensininkų, ir nustatyti aiškesnes taisykles privatiems pensijų fondams.

„Lietuvoje šiuo metu susiduriama su dviem didelėm problemomis: pačias mažiausias pensijas gaunantys senatvės pensininkai skursta, o dėl emigracijos ir nepakankamo gimstamumo šalyje formuojasi vyresnio ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus neatitiktis, kuri signalizuoja apie ateities pensininkų skurdą. Mūsų uždavinys yra suderinti abiejų šių visuomenės grupių interesus ir pasiūlyti reikiamus sprendimus. Paruošti siūlymai padės pamatus oriai dabartinių dirbančiųjų senatvei ir kilstels mažiausias pensijas gaunančių senjorų pajamas“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Skaičiuojama, kad nesiimant pertvarkos po poros dešimtmečių senatvės pensija gali sudaryti vos 34 proc. buvusio darbo užmokesčio, kai dabar pakeitimo norma siekia 42 proc. Įvykdžius pertvarką planuojamas rezultatas – senatvės pensija, siekianti 50 proc. buvusių pajamų.

Naujoji pensijų kaupimo sistema bus grįsta ekonominių paskatų principais. Asmenys iki 40 metų (pereinamuoju pokyčių laikotarpiu – visi šiuo metu kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime nereikalaujant skubotų sprendimų.

Šie asmenys turės galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvauti kaupime. Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.

Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo sistemos. Valstybė skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus socialiai orientuotas. Prie vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų gavėjus valstybė rems labiau, taip mažindama ateities pensininkų pajamų nelygybę.

Numatyta asmens įmoka palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo VDU). Didesniam nei 4 proc. asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.

Pensijų kaupimas atpigs beveik perpus sumažėjus pensijų fondų administravimo mokesčiams, dėl to išaugs lėšų fonduose pajamingumas gyventojams. Įdiegus privalomą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją, mažės rizika, kad gyventojams bus pasiūlyta neadekvačiai rizikinga ar per daug konservatyvi kaupiamų pensijų investicijos kryptis.

Nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. buvusio uždarbio. Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais – vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės vidutiniškai apie 23 eurus. Per 2017–2020 m. vidutinė pensija iš viso padidės apie 110 eurų.

Mažiausias pensijas gaunantys asmenys 2019 m. taip pat pajus spartesnį pensijų padidėjimą – minimalų ir didesnį stažą turintys pensininkai gaus vidutiniškai 20 eurų didesnes išmokas.