Laisvės frakcija: privalomas gyvūnų ženklinimas – svarbus žingsnis gyvūnų gerovei užtikrinti

Antradienį Seimui balsuojant dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų, pritarta ir Laisvės frakcijos seniūnės Ievos Pakarklytės teiktiems pasiūlymams dėl ankstesnio veisimui naudojamų gyvūnų ženklinimo bei prekybos turgavietėse ir lauko sąlygomis draudimo. Anot politikės, priimtos pataisos sukurs teigiamus pokyčius, tačiau gyvūnų gerovės srityje vis dar lieka daug neišspręstų klausimų. 

Priimtu įstatymu bus sprendžiamos ilgą laiką politinės darbotvarkės paraštėse buvusios gyvūnų apsaugos problemos. Vienas pagrindinių pakeitimų – privalomas šunų, kačių ir šeškų ženklinimas ir registravimas gyvūnų augintinių registre. Ženklinimas mikroschemomis vyks keliais etapais, galutinis terminas – 2022 m. gegužės 1 d.

„Iki šiol Europos Sąjungoje buvome viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nebuvo privaloma ženklinti gyvūnų augintinių. Dėl to ypač sudėtinga kontroliuoti nelegalių daugintojų veiklą, taip pat praktiškai neįmanoma nustatyti, kam priklauso nuskriausti ar net suluošinti gyvūnai. Džiaugiuosi, kad Seimo nariai išgirdo argumentus ir pritarė mano teiktam pasiūlymui ankstinti veisimui naudojamų gyvūnų privalomo ženklinimo terminą“, – teigia Seimo narė I. Pakarklytė.

Remiantis priimtu Laisvės frakcijos seniūnės pasiūlymu, visi veisimui naudojami šunys, katės ir šeškai turės būti paženklinti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. I. Pakarklytės teigimu, šis pokytis reikalingas kovoje prieš nelegalius gyvūnų daugintojus bei siekiant užtikrinti aukščiausius gyvūnų veisimo standartus.

Socialiai remtiniems šunų, kačių ir šeškų augintojams gyvūnų ženklinimui laiko bus šiek tiek daugiau (iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Jiems bus sudaryta galimybė ženklinimą atlikti valstybės lėšomis.

Seimo nariai taip pat pritarė I. Pakarklytės pasiūlymui uždrausti gyvūnų augintinių prekybą turgavietėse ir lauko sąlygomis. Politikės teigimu, tokia prekyba skatina neatsakingą augintinių įsigijimą, nėra užtikrinamos gyvūnams tinkamos, veterinarinius reikalavimus atitinkančios sąlygos, pardavinėjami per jauni gyvūnai. Tikimasi, kad šis pokytis prisidės prie nelegalaus gyvūnų dauginimo stabdymo.

Įstatymo pataisose taip pat apibrėžiama gyvūno suluošinimo sąvoka, praplečiamas žiauriu elgesiu su gyvūnais laikytinų veiksmų sąrašas, papildoma verslinio gyvūnų augintinių veisimo sąvoka bei numatyti kiti svarbūs pakeitimai.

„Žengėme svarbų žingsnį gyvūnų gerovės valstybės link, tačiau šie pokyčiai nėra pakankami. Lietuvoje trūksta atsakingų institucijų kontroliavimo, aktyviai vykdoma nelegali gyvūnų prekyba internete. Gyvūnų gerovės klausimai politinėje darbotvarkėje atsidūrė neseniai, todėl turime iš esmės peržiūrėti teisės aktus, kad atitiktume aukščiausius gyvūnų gerovės standartus“, – sako I. Pakarklytė.