Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas ir jo patarėja Gintarė Maskoliūnienė buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalis), panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė kaip nepadariusiems veikų, turinčių pirmiau nurodyto nusikaltimo požymių.
R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė buvo nuteisti už tai, kad, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui, nesilaikydami viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, sudarė sąlygas vienai reklamos agentūrai laimėti du Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017–2018 metais organizuotus ir įvykdytus mažos vertės viešuosius pirkimus vykdant viešinimo projektą „Panevėžys atsinaujina“, neteisėtai susitarė su tos reklamos agentūros konsultantu dėl Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimo ir jį gavo, taip pat gavo rašytinę į mero politinę karjerą orientuotą veiklos programą, siejamą su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Už šias paslaugas sumokėjus Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis, Savivaldybei buvo padaryta 4672 Eur turtinė žala. Žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad dėl tokių mero ir jo patarėjos neteisėtų veiksmų didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Kasacinis teismas sutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmai neatitiko viešųjų pirkimų skaidrumo principo ir pažeidė techninio procedūrinio pobūdžio reikalavimus, tačiau konstatavo, kad teismai tinkamai neįvertino bylos duomenų, paneigiančių esminę kaltinimo dalį dėl turtinės žalos padarymo Savivaldybei. Tokį kasacinio teismo vertinimą nulėmė tai, kad Panevėžio miesto gyventojų apklausa ir jų nuomonės tyrimas atlikti tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir pirmiau nurodytos reklamos agentūros buvusių sutartinių santykių pagrindu, apklausa buvo realiai atlikta, šios paslaugos vertė nebuvo dirbtinai padidinta, tyrimo rezultatai buvo pristatyti merui, jo patarėjai, kitiems darbuotojams ir vėliau panaudoti viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ galutiniame tekste.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad vien tai, jog gyventojų nuomonės tyrimas nebuvo nurodytas sudarytoje sutartyje ir paslaugų teikėjai suformuluotoje techninėje užduotyje, nereiškia, kad realiai suteiktos ir su užsakove (Savivaldybe) iš anksto suderintos paslaugos apmokėjimas padarė Savivaldybei turtinės žalos. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, paneigė ir kaltinimo dalį, kad gyventojų nuomonės tyrimas buvo naudingas išskirtinai merui ir kad tyrimo rezultatus buvo bandoma nuslėpti. Taip pat paneigta ir kaltinimo aplinkybė, kad iš reklamos agentūros konsultanto gautas raštas su į mero politinę karjerą orientuotomis nuostatomis buvo apmokėtas Savivaldybės lėšomis, nes iš bylos duomenų matyti, kad šis raštas buvo atsiųstas ne kaip išimtinė nevieša konsultacija merui, o kaip derinti pateikto viešinimo projekto gairės. Derinant viešinimo projekto tekstą ir atsižvelgus į pateiktas pastabas, teksto dalis, susijusi su 2019 m. rinkimais, iš projekto pašalinta ir galutiniame projekto „Panevėžys atsinaujina“ variante nuostatų, siejamų su mero rinkiminiais tikslais, nebeliko. Taigi išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reklamos agentūrai buvo sumokėta būtent už galutinio viešinimo projekto, o ne už tarpinio teksto parengimą.
Paneigęs esminę kaltinimo aplinkybę, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmais buvo padaryta turtinės žalos Panevėžio miesto savivaldybei, kasacinis teismas kartu nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti ir didelės neturtinės žalos padarymo fakto. Tokią išvadą išplėstinė septynių teisėjų kolegija padarė atsižvelgdama į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybei buvo poreikis įsigyti strateginės komunikacijos paslaugų ir tam oficialiai buvo skirtos lėšos, taip pat į tai, kad byloje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo padaryti vykdant mažos vertės pirkimus, kai perkančioji organizacija gali apklausti ir vieną pasirinktą paslaugų teikėją, ir kad pats viešinimo projektas nebuvo fiktyvus – paslaugų teikėja, bendradarbiaudama su Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojais, jį realiai vykdė, projekto rezultatai buvo pristatyti Savivaldybei, o jų naudingumas Savivaldybei byloje nepaneigtas. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad atsiskaitymų pagal sudarytas sutartis su reklamos agentūra teisėtumas nepaneigtas ir nenustatyta, kad meras ir jo patarėja veikė asmeninio praturtėjimo tikslais. Byloje taip pat nėra ir duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad įmonės įtraukimas į projektą ir bendradarbiavimas su reklamos agentūros konsultantu suteikė merui realų pranašumą rinkimuose ar kokios nors kitos reikšmingos politinės naudos.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmai neturi būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio – didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
2025 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96-788/2025. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
