Lenkijos ir Baltijos šalių parlamentarai susipažįsta su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Lietuvoje

Rugsėjo 30 dieną Kaune susitinka Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentinių Europos Sąjungos (ES) reikalų komitetų pirmininkų delegacija, kuri susipažins su europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Lietuvoje.

Užsienio svečių delegacija lankosi Lietuvos parlamentarų kvietimu.

Oficialaus vizito metu Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentinės delegacijos apsilankė Kauno intermodaliniame terminale  ir susipažino su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Kauno mazge.

Pasak „Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, „Rail Baltica“ europinės geležinkelio infrastruktūros įrengimo darbai Kauno mazge yra svarbiausi ir sudėtingiausi šiame tarpvalstybiniame projekte.

“Kauno geležinkelio mazgas yra esminė projekto dalis, nuo kurios priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – sako M. Bartuška.

Projekto „Rail Baltica“ pirmąjį etapą Lietuva sėkmingai įgyvendino 2015 metais – europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.

Šio etapo metu įrengta 123 km ilgio europinio standarto tarpvalstybinis geležinkelis, kuriuo tarp Kauno ir Balstogės kursuoja keleiviniai traukiniai.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.

„Į pabaigą eina ir Kauno intermodalinio terminalo Palemone sujungimo su „Rail Baltica“ geležinkeliu, o tuo pačiu ir Lenkijos geležinkelių tinklu, darbai. Nuo tos akimirkos Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovos centru – čia  bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai“, – pažymi M. Bartuška.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas.

Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu. Numatyta, kad per visą „Rail Baltica“ trasą būtų nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės dvikelis.