Operetė – muzikinio teatro žanras, kuriame puikiai dera vokalinė ir instrumentinė muzika, pramoginės muzikos elementai, šokis bei baletas.
1959 m. gegužės mėn. M. Karka į susirinkimą sukvietė meno bei muzikos mylėtojus ir išsakė savo norą atkurti Panevėžyje Operetės teatrą. Taip Kultūros namuose buvo įkurtas mėgėjiškas Operetės teatras. Po metus trukusių repeticijų, 1960 m. birželio 8 d. panevėžiečiams buvo surengta šventė – Dramos teatre parodyta R. Planketo operetė „Kornevilio varpai“, skirta LTSR 20-mečiui paminėti. Operetę režisuoti padėjo grupė Dramos teatro aktorių – G. Karka, V. Blėdis, B. Babkauskas, K. Vitkus. Su choristais dirbo pats M. Karka, dekoracijas kūrė dailininkas V. Vingėlis, o kostiumus spektakliui paskolino Kauno muzikinis ir Panevėžio dramos teatrai. Tuo metu kolektyvą sudarė įvairių profesijų atstovai – mokytojai, muzikos mokyklos dėstytojai ir mokiniai, įstaigų bei įmonių darbuotojai. Spektaklis žiūrovų buvo įvertintas puikiai ir per metus parodytas 13 kartų. Aplankyti Pasvalio, Pakruojo, Smilgių, Šiaulių miestai.
1964 m. birželio 8 d. kolektyvas miestiečiams padovanojo dar vieną premjerą – J. Miliutino operetę „Čianitos pabučiavimas“. Kaip ir pirmoji operetė, taip ir ši sulaukė didelio pasisekimo. Prie kolektyvo prisijungė Panevėžio muzikos mokyklos direktorius A. Belazaras bei grupė muzikos mokyklos dėstytojų. Dekoracijas operetei kūrė orkestro kontrabosistas A. Andrijauskas, režisavo Panevėžio dramos teatro aktorius J. Alekna.
Kolektyvas žiūrovams rodė ne tik tai, ką jau buvo parengęs, bet intensyviai ruošė ir naują premjerą. Pasitinkant LTSR 25-metį, 1965 m. pristatė B. Gorbulskio operą „Naujametinis karnavalas“. 1965 m. sausio 26 d. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 1 Panevėžio miesto kultūros namų operetės kolektyvui už pasiektus kūrybinius laimėjimus suteiktas Liaudies operetės vardas. 1965 m. gegužės 13 d. Lietuvos TSR Kultūros Ministro įsakymu Nr. 2/68 M. Karka paskirtas Panevėžio kultūros namų Liaudies operetės dirigentu, V. Jatautis – meno vadovu ir režisieriumi, V. Vingelis – dailininku-pastatyminės dalies vedėju, J. Užbrazaitė – koncertmeistere.
Šio kolektyvo dalyviai ne kartą buvo apdovanoti „LTSR meno saviveiklos žymūno ženkleliais“, LTSR Kultūros ministerijos, LKP miesto komiteto, Panevėžio miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto ir Kultūros skyriaus garbės raštais. Dalyvavo įvairiuose konkursuose ir laimėjo prizines vietas, spektaklius transliavo respublikinė televizija. Liaudies operetės teatras buvo vienintelis toks teatras visoje respublikoje. Per metus teatro nariai surengdavo apie 20-30 pasirodymų ne tik Panevėžyje, bet ir kituose miestuose.
1974 m., dalyvaujant žiūrovams, pirmą kartą buvo surengtas viešas J. Kalmano operetės „Monmarto žibuoklės“ aptarimas. Tuo metu kolektyvą sudarė 60 narių.
Nuo 1976 m. kartu su režisieriumi V. Jatautu spektaklius kūrė dirigentas D. Baltrūnas, dailininkas A. Beresnevičius ir chormeisterė B. Užusienienė. 1977 m. kolektyvas pasirašė bendradarbiavimo-šefavimo sutartį su gamybiniu susivienijimu „Linas“.
1978 m. kolektyvui buvo intensyvūs ir įdomūs metai. Prie kolektyvo prisijungė baleto trupė, kurios vadovu paskirtas šio teatro baletmeisteris V. Murauskas. Choras ir orkestras pasipildė naujais muzikantais. Tais pačiais metais su spektakliu „Roz Mary“ kolektyvas tapo Pirmojo sąjunginio darbo žmonių meno saviveiklos festivalio laureatu ir išvyko į koncertinę-turistinę kelionę į Lenkiją.
1986 m. Operetės liaudies teatras atšventė 25-metį. 1992 m. gruodžio 23 d. įvyko teatro darbuotojų susirinkimas, kurio metu buvo nutarta Operetės teatro pagrindu mieste įsteigti Muzikinį teatrą. 1994 m. balandžio 15 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 18-5 reorganizuotas Panevėžio valstybinis kino teatras „Versmė“ ir jo bazėje įsteigtas Muzikinis teatras, kuris turėjo išlaikyti kino teatro funkcijas ir perimti operetės teatro darbuotojus.
Agnė Tučkienė, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vyriausioji specialistė
