Lietuva elektromobilių rinkos dalimi vis dar vejasi Europos vidurkį: skirtumas – apie 10 proc.

Nors bendras elektromobilių skaičius mūsų šalyje reguliariai auga, elektromobilių rinkos dalimi vis dar vejamės Europos vidurkį. Tokias tendencijas atskleidžia naujausi Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) bei „Regitros“ duomenys. 2024 m., sausio – lapkričio mėnesiais elektromobiliai Europos Sąjungos automobilių rinkoje užėmė ne daugiau 15 proc. Tuo tarpu Lietuvoje tais pačiais mėnesiais elektromobilių rinkos dalis neviršijo 6 proc. Praėjusių metų pabaigoje elektromobiliams tenkanti rinkos dalis Europoje irgi siekė beveik 15 proc., Lietuvoje – apie 7 proc.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) skaičiuoja, kad šių metų kiekvieną mėnesį reguliariai augant transporto priemonių pardavimams, tiek šių metų pirmąjį, tiek antrąjį, tiek ir trečiąjį ketvirtį tarp lengvųjų komercinių transporto priemonių, elektromobilių rinkos dalis neperkopė net šešių procentų.

Tuo tarpu tarp asmeniniam naudojimui skirtų naujų lengvųjų automobilių, elektromobilių pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, kiekvieną mėnesį buvo nestabilūs bei neženkliai didėjo arba mažėjo, tačiau dažniausiai jų bendra rinkos dalis neviršijo 15 proc.

Lietuvoje, tuo tarpu, remiantis „Autotyrimai“ ir „Regitros“ duomenimis, iki gruodžio buvo įregistruota 1740 elektromobilių, t.y. 16,1 proc. mažiau negu pernai tuo pat laikotarpiu (2074), o jų rinkos dalis smuktelėjo iki 5,8 proc. (2023 m. – 7,2%).

„Bene kiekvieną šių metų mėnesį elektromobilių rinkos apimtis Europoje krito po kelis procentus, lyginant su praėjusiais metais, o kaip alternatyvą elektromobiliams, žmonės vis dažniau rinkosi hibridinius automobilius. Jie, pavyzdžiui, Europoje rugsėjį sudarė net 32,8 proc. nuo visų parduotų naujų automobilių.

Bendra elektromobilių rinkos dalimi Lietuva šiemet stipriai nepažengė į priekį bei vis dar turi vytis Europos vidurkius, bet tai neturėtų stebinti, kadangi, pavyzdžiui, mūsų šalyje iki gruodžio buvo užregistruota 16,1 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu“, – situaciją apžvelgia „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.

2025 metais ir toliau išliks svarbus praktiškumas

Remiantis Europos Sąjungos žaliuoju kursu, galima drąsiai teigti, kad 2025 m. gyventojams, o ypač verslams, ir toliau netrūks šūsnių raginimų rinktis kuo ekologiškesnę transporto priemonę. Štai, pavyzdžiui, jau netrukus, visi Europos sąjungoje įsigyjami nauji automobiliai turės apskritai būti tik nulinės CO2 emisijos.

Vis tik, pasak K. Grinavecko, net jeigu ir, pavyzdžiui, 2025 metais bus nuspręsta atsinaujinti savo autoparką, tai tikrai nereiškia, jog bus suskubta įsigyti elektromobilį. Tam yra ne viena svari priežastis, o dauguma jų, kaip ir šiemet, bus paremtos praktiškumu.

„Visų pirma, daugumai mūsų, o ypač verslui, yra labai svarbūs galimi nuvažiuoti atstumai su pilnu baku. Na, o  praktika rodo, kad elektromobiliai nuvažiuojamais atstumais vis dar negali lygintis su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais.

Štai, pavyzdžiui, elektromobilių tarpe, nors jie ir tobulėja, vis dar nerastume tokio, kuris vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti tūkstantį kilometrų. Vidutinio segmento modeliai nuvažiuoja maždaug 350–500 km, Premium klasės modeliai gali nuvažiuoti iki 800 km. Kaip tuo tarpu kai kurie vidaus degimo variklį turintys automobiliai gali pilnu baku nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų“, – tvirtina K. Grinaveckas.

Kitas svarbus akcentas, kodėl elektromobilių pardavimai, galimai, didelio šuolio į viršų nepadarys ir 2025 m. – bent jau kol kas mūsų šalyje plačiau ir patogiau nei elektros įkrovimo stotelės išvystytas degalinių tinklas.

Nors, pasak eksperto, galima pagirti, kaip sparčiai mūsų šalyje yra vykdoma elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių plėtra – netgi aktyviai plėtojami ir elektromobiliams įkrauti skirti parkai.

„Viešų įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje dabar sudaro jau kone 2000 įkrovimo stotelių. Kita vertus, tai vis dar neprilygsta galimybėms vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams užsipilti kuro. Ypač laiko sąnaudomis, mat pilnai įkrauti elektromobilį gali prireikti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko, kai užsipilti pilną kuro baką prireikia vos kelių minučių. Gyventojams, o ypač verslui, kuriam būtina efektyviai planuotis maršrutus ir laiku pasiekti numatytos kelionės tašką, tiek nuvažiuoti ilgesnį atstumą su pilnu baku, tiek ir papildyti baką išnaudojant kuo mažiau laiko sąnaudų, yra labai aktualu“, – pastebi K. Grinaveckas.

Svarbiu faktoriumi 2025 m. gali būti ir transporto priemonių kaina. Praktika rodo, kad elektromobiliai vis dar išlieka brangesni nei vidaus kuru varomi. Jų kainos skiriasi maždaug trečdaliu.

Štai, pavyzdžiui, tarp komercinių transporto priemonių baziniai mažesni modeliai tokie kaip „Renault Kangoo“ ar „Citroën Berlingo“ šiuo metu gali kainuoti apie 25 – 35 tūkst. eurų, o didesni modeliai tokie kaip „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ gali kainuoti ir 40–60 tūkst. eurų ar daugiau​.

Tuo tarpu, palyginimui, verslui pritaikytų, elektra varomų modelių, tokių kaip „Volkswagen ID Buzz Cargo“ ar „Renault Trafic E-Tech“, vidutinė kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų, o didesnių ar pažangesnių modelių gali siekti ir iki 70 tūkst. eurų ar net daugiau.