Lietuvės sėkmės istorija: tapo milijoninės auditorijos sulaukusios laidos vedėja ir turi savo vardo batus

Žana Badojeva – pasaulinės šlovės ir pripažinimo sulaukusi lietuvė apie kurią gimtinėje mažai kas žino. Mažeikiuose gimusi ir užaugusi, devyniolikos ji išvyko iš Lietuvos, baigė mokslus ir tapo daugybę prestižinių apdovanojimų bei milijonus sukrovusio televizijos projekto „Oriol i reshko” (liet. Herbas ir skaičius) autore bei vedėja. Šiandien moteris dirba su didžiausiais Ukrainos bei Rusijos televizijos projektais, socialiniuose tinkluose ją seka per pusantro milijono gerbėjų, o tokių garsių mados namų, kaip „Dior”, „Fendi”, „Chloe” bei „Marc Jacobs” dizaineris Ernesto Esposito kuria išskirtinius jos vardo batus. LNK laidoje „Bus Visko” šią šeštadienio popietę 17.30 val. Žana prisipažins, kad jos sėkmė galėjo niekada neaplankyti, jei jaunystėje nebūtų priėmusi labai sunkaus, jos visą ateitį nulėmusio sprendimo.

Vos atvykusi į Ukrainą, Žana sutiko savo pirmojo sūnaus Boriso tėvą. Pora aštuonerius metus kūrė bendrą ateitį, per kurią lietuvė, sekdama tėvų pėdomis, baigė statybų inžineriją, vėliau įstojo į kino ir televizijos režisūrą. Būdama pirmo kurso studentė iš ilgamečio širdies draugo išgirdo ultimatumą: aš arba karjera. Dvejus metus pora bandė ieškoti kompromisų, kol galiausiai vyras pabėgo, – laidoje „Bus visko” atviraus moteris.

„Jis paprasčiausiai pabėgo, tiesiogine šio žodžio prasme. Likau visiškai viena su mažu vaiku ant rankų. Aš neturėjau jokio kito pasirinkimo, kaip tik iš paskutiniųjų kovoti už savo ir sūnaus laimę”, – laidoje pasakos Žana.

Žana apsigyveno pas tėvus ir ėmė kurti planus, kaip pritaikyti studijose gaunamas žinias tam, kad galėtų išlaikyti save ir savo vaiką. Kartu su grupiokais ėmė kurti reklamas bei nedidelius televizijos  projektus. Vos galą su galu sudurdama moteris neleido sau pamiršti kas yra gražus gyvenimas.

„Nepriteklius nepadarė manęs šykščia. Aš važinėjau taksi, valgiau brangiuose restoranuose ir netgi kartais pasilepindavau prabangiais bateliais. Jau tada žinojau, kad taupymas, pigiausių maisto produktų ar negražių daiktų pirkimas nepadidins pinigų mano kišenėje ir tikrai neprisidės prie gražios ateitie sukūrimo. Aš stengiausi ne taupyti, bet daugiau uždirbti, ir man pavyko” – laidoje pasakos garsi lietuvė.

Užsakymų daugėjo, jų kokybė, kartu ir biudžetai, augo. Po poros metų Žana įsigijo nuosavus namus ir net nepastebėjo, kaip iš vargšės studentės tapo didžiausių televizijos projektų režisiere. Kartą filmavimo aikštelėje rodydama aktoriams, kaip reikia dirbti, buvo pastebėta laidos prodiuserio, kuris tarė: „Žana, aš noriu tave matyti ekrane, sukurkime bet ką, kiną, laidą ar serialą, nesvarbu, svarbu, kad tu būtum ne už kadro, bet jame”. Moteris nuo pirmo kurso svajojo apie kelionių laidą, tad pasikvietus savo buvusius grupiokus į komandą, per porą savaičių aprašė idėjas ir tapo šiandien daugybėje šalių rodomo televizijos projekto „Oriol i reshko” vedėja.

Filmuojant netrūko nuotykių, komanda ne kartą buvo apvogta. Kiekvieną savaitę skrisdami į skirtingus pasaulio kraštus, laidos kūrėjai turėjo prisitaikyti prie klimato bei laiko juostų skirtumų. Operatoriai, scenaristas bei režisierius ne kartą atsidūrė ligoninėje. Sirgti galėjo visi, tik ne Žana, nes be pagrindinės vedėjos žlugtų visas projektas.

„Atsimenu, kai atskridome į Meksiką, po penkiolika valandų trukusio skrydžio mes patyrėme aklimatizaciją. Atvykome iš minus dvidešimt į plius trisdešimt. Vieną operatorių išvežė į ligoninę, man sukilo temperatūra iki keturiasdešimties, guliu vos pajudėti. Sustato kadrą, sukaupiu visas jėgas, nusifilmuoju, o režisierius sako: „Žinai, Žana, truputi matosi, kad tau blogai, pasistenk būti šiek tiek linksmesnė ir energingesnė”, – prisimins Zhanna.

Lėktuvai bei oro uostai buvo antrieji Žanos namai. Moteris dažnai vietoj grimo kėdės naudojosi viešaisiais tualetais, kur pati pasitvarkydavo makiažą, plaukus ir su plačia šypsena sveikinosi iš skirtingų pasaulio kraštų su milijonais televizijos projekto gerbėjų. Bene labiausiai žiūrovams patikdavo, kai Žanai tekdavo valgyti visokius bjaurius gyvius, roplius, vikšrus ar kirminus.

„Bjauriausia buvo, kai Vietname valgiau gyvatę. Ant stalo ją atneša gyvą, prie tavęs nupjauna galvą, išima širdį, ją deda į taurelę ir prilašina kraujo. Kraują reikia išgerti, o vis dar plakančią širdį suvalgyti. Viskas užgeriama degtine. Kraują išgėriau, bet plakančios širdies suvalgyti nepavyko”, – pasibjaurėjimo neslėps lietuvė.

Televizijos projektas Žaną pavertė žvaigžde, tačiau sugriovė antrąją šeimą. Jei pirmasis vyras moterį bandė uždaryti auksiniame narvelyje, tai antrasis – dešimčia metų jaunesnis Alanas Badojevas, – visiškai priešingai. Vyras suprato moters ambicijas ir pats siekė savo tikslų. Deja, ilgainiui jų santykiai tapo labiau panašūs į dviejų retai susitinkančių kolegų, nei vyro ir žmonos, o gyvenimai vis labiau tolo vienas nuo kito. Prasidėjo pretenzijo,s nesutarimai ir pora pasuko skirtingais keliais.

Trečiasis vyras į Žanos gyvenimą atnešė ne tik meilę, bet ir naujas karjeros galimybes. Vasilijus Melnych – fabriko Veneto regione savininkas, kuriuose tokie garsūs mados namai „Dior”, „Fendi”, „Chloe” ir daugelis kitų siuva galanteriją bei avalynę. Vyro paskatinta, ji sukūrė ir savo vardo batelius, kuriuos galima įsigyti Lietuvoje.

„Pamenu, Vasilijus paprašė padėti suprasti, ko reikia moterims. Taip ir gimė net dvi išskirtinio patogumo mano vardo batų kolekcijos”,- laidoje pasakos Žana.

Jau šį šeštadienį išskirtiniame „Bus visko“ interviu pasaulyje garsi lietuvė prisimins, kaip ją užplūdo pasaulinė šlovė, papasakos kodėl Jamaikoje privalėjo samdytis karinės armijos apsaugą su tikrais automatais, kaip filmuodama didžiulės sėkmės sulaukusį televizijos projektą daugybę kartų tik per plauką liko gyva ir kodėl kuriant savo vardo batus privalėjo ne tik investuoti visas savo santaupas, bet ir parduoti namus.