Lietuviai keičia suaugusiųjų mokymą: mokydami technologijų, stiprins psichikos sveikatą

Karjeros keitimas pastaraisiais metais taip išpopuliarėjo, kad kardinaliai pakeisti profesiją gali pasirodyti itin paprasta. Visgi, retai kalbama apie tai, kad persikvalifikavimas dažnam – tarsi šuolis į ledinį vandenį, kuriam reikia ne tik įgyti naujų įgūdžių, bet ir susidoroti su kylančiais emociniais iššūkiais. Stresas, nerimas, pasitikėjimo savimi stoka, klausimai „kas bus, jei nesugebėsiu, jei nesurasiu darbo“ lydi dažną, nusprendusį pasukti nauju karjeros keliu. O kartais netgi sustabdo ir toliau pažengusius.

Tačiau viena Lietuvos mokykla rado sprendimą: nusprendė, kad nauji įgūdžiai – ne mažiau svarbūs nei psichikos sveikata, ir pristato naują požiūrį į mokymąsi, kuris, tikimasi, padės pamatus pokyčiams visame edukacijos sektoriuje. Startavusi Skandinavijoje, mokykla jau sulaukė didelio susidomėjimo Švedijoje ir Norvegijoje, kur psichikos sveikatai skiriama itin daug dėmesio.

Psichikos sveikata ne mažiau svarbi nei nauji įgūdžiai

Remiantis 2024 metų „Ipsos“ 31 šalyje atliktu tyrimu, psichikos sveikata jau tapo pagrindine sveikatos problema pasaulyje. 45 proc. tyrimo respondentų nurodė psichikos sveikatą kaip vieną didžiausių sveikatos problemų savo šalyje, kuri aplenkė netgi vėžį (38 proc.), stresą (31 proc.), nutukimą (28 proc.) O 2023 metų „Eurobarometras“ atskleidė, kad net 69 proc lietuvių per paskutinius 12 mėn įvardijo turėję emocinių ar psichologinių problemų.

Atsižvelgdami į stiprėjantį visuomenės rūpestį emocine sveikata, dešimt metų Lietuvoje veikiančios programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ įkūrėjai pristato naują projektą – tarptautinę mokyklą „K2 College“, kurioje į mokymo programas integruojamas ir psichologinis pasirengimas.

„Per dešimt veiklos metų dirbdami su persikvalifikuoti nusprendusiais žmonėmis, nuolat girdėjome, kaip emociškai sudėtinga keisti karjeros kelią, kiek daug nerimo, įtampos, streso, neapibrėžtumo jie patiria. Psichikos sveikatai tampant vis didesne problema visame pasaulyje, svarstėme, kaip jiems padėti ne tik įgyti techninių įgūdžių, bet ir stiprinti emocinį pasirengimą eiti nauju karjeros keliu. Taip kilo idėja įkurti mokyklą, kurios mokymų programos būtų glaudžiai susietos su psichologiniu pasirengimu“, – sako „Vilnius Coding School“ ir „K2 College“ mokyklos įkūrėja Julija Rimšelė.

Jos teigimu, tai – pirma tokio tipo mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kuria siekiama padėti pamatus edukacijos pokyčiams, nes psichikos sveikatos tema tampa vis aktualesnė tiek švietimo įstaigose, tiek verslo organizacijose.

„Technologijoms sparčiai vystantis, atsirandant daug naujovių, žmonėms tampa vis sudėtingiau prie jų visų prisitaikyti. Nors mokome technologijų, jos kuria ir socialines, psichikos sveikatos problemas, su kuriomis susiduria vis daugiau žmonių. Tad pasaulyje įsivyrauja „gebėjimo mokytis“ tendencija, kai svarbesni tampa ne techniniai įgūdžiai, o gebėjimas mokytis be streso“, – teigia „K2 College“ projekto vadovė Greta Muliolė.

Padės ir mokytis, ir įveikti kasdienius iššūkius

Metodiką, integruojančią psichikos sveikatą į mokymų programas, kūrė organizacijų vystymo ir žmonių augimo ekspertė, VU dėstytoja ir socialinė partnerė, „Harvard Business Review“ patariamosios tarybos narė Audra Lauciuvienė. Jos teigimu, analizuojant persikvalifikuojančių žmonių emocinę būseną, pastebėta, kad jie patiria daug įtampos, kadangi tuo pat metu ir studijuoja, ir dirba, taip pat junta daug nerimo dėl ateities.

„Iš esmės keisdami savo karjeros kryptį žmonės tampa labiau pažeidžiami – jaučiasi tarsi vėl būtų starto pozicijoje, kai nuo nulio formuoja naujus įgūdžius, turi įrodyti ir sau, ir aplinkai, kad sugebės, o tai dažnai veda į padidėjusį nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Natūralu, kad susidūrus su tokia gausybe emocijų, mokytis tampa sudėtinga – sunkiau įsisavinti naują informaciją, išlaikyti dėmesį“, – sako A. Lauciuvienė.

Tuo metu emocinis atsparumas didina koncentraciją, stiprina motyvaciją, padeda lengviau susidoroti su kylančiais iššūkiais, pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.

„Tad nauja mokykla startuoja su didele misija – padėti žmonėms mokantis jaustis gerai, stiprinti jų emocinį imunitetą, suteikti įrankių, kurie ne tik padės lengviau mokytis, bet ir formuos įpročius, kurie lydės tolimesniame gyvenime“, – teigia A. Lauciuvienė.

Taps integralia mokymų dalimi

Audra Lauciuvienė pasakoja, kad psichologinio pasirengimo, pavadinto „mental fitness“, technikų nauda yra įrodyta moksliškai, pagrįsta tyrimais. Visgi, sudėtingiausia buvo atrinkti efektyviausias psichikos sveikatos stiprinimo technikas ir metodikas, nes jų yra daug ir įvairių. Be to, riboja gan trumpas – 3,5 mėn. – laikotarpis, per kurį studentai turi ir įgyti technologinių įgūdžių, ir išlikti psichologiškai stiprūs, motyvuoti, pasitikintys savimi.

„Ilgai svarstėme, ar psichologinio pasirengimo technikos turėtų būti dėstomos kaip atskiras dalykas, ar integruotos į mokymo programas. Analizuodami rinką, matėme, kad egzistuoja atskirų mokymų, orientuotų į psichikos sveikatos stiprinimą, tačiau neradome sistemiškai į technologijų mokymo programas integruotų technikų. Todėl ir nusprendėme kompleksiškai jas sujungti, nes tikime, kad tai padės studentams, gilinant technologijų žinias, organiškai sustiprinti ir psichologinį imunitetą“, – sako A. Lauciuvienė.

Pasak jos, didelis dėmesys skirtas ir lektorių atrinkimui, kadangi jų vaidmuo iš esmės keičiasi. Be technologinių žinių jie turi gebėti studentams perteikti ir psichologinio pasirengimo pagrindus, supažindinti su  technikomis.

„Lektoriai ir patys tampa „mental fitness“ ambasadoriais – jie ne tik turi būti savo srities ekspertai, bet ir išmanyti psichikos sveikatos pagrindus, gebėti pajausti auditoriją. Daug dėmesio skiriame jų paruošimui, metodinės medžiagos parengimui, praktikų treniruotėms“, – teigia A. Lauciuvienė.

Vertins mokymosi rezultatus

J.Rimšelės teigimu, naują mokyklą jau pradėjo lankyti studentai iš Norvegijos, Švedijos, Airijos, Belgijos. Daugiausiai studentų pritraukta iš Skandinavijos šalių, kadangi jose psichikos sveikata yra itin aktuali.

„Vertinsime, kaip studentai jaučiasi pradėdami mokytis ir lyginsime rezultatus po mokymų. Stebėsime ir mokymosi rezultatus – ar besimokantieji išlaiko motyvaciją, kaip ji keičiasi mokymų eigoje, vertinsime, kiek studentų pabaigia mokyklą. Tikimės, kad šie rezultatai suteiks vertingų įžvalgų tolimesniam mokymų programos tobulinimui“, – teigia J. Rimšelė.