Lietuvis iš BMW M4 sukonstravo naują „drifto“ bolidą: tokių tik trys pasaulyje

Šonaslydžio gerbėjai žino – tai sportas, kuriame nuolat balansuoji ant ribos tarp ovacijų bangą sukeliančio pasirodymo, arba slydimo pabaigos, atsitrenkus į betono blokų sieną. Tad, rodos, natūralu, jog niekam nesinori „drifto“ varžybose dalyvauti su pernelyg naujais ir brangiais automobiliais. Tik ne Andriui Vasiliauskui, pristačiusiam jo dirbtuvėse gimusį „driftui“ skirtas G serijos BMW M4.

Toks modelis nematytas ne tik Lietuvoje, G serijos BMW, sukonstruoti specialiai „driftui“, nematyti ir užsienyje. Be lietuviškojo, kuris yra trečias toks BMW pasaulyje, dar du turi „Red Bull Drift Brothers“ komandos atletai. Pastarajai komandai G82 kėbulus suteikė pats BMW koncernas.

Šonaslydžio mėgėjai atidžiau pasižiūrėti į bene šviežiausią „drifto“ bolidą žemyne turės progą birželio 2-3 dienomis „Nemuno žiedo“ trasoje, kur laukia „Betsafe Drift Camp #2: Uphill“ – greičiausias ir pavojingiausias šonaslydžio čempionato etapas.

„Drifte“ reikia naujesnių

Pasakodamas apie jį A. Vasiliauskas neslėpė: buvo iššūkių, bet norėjosi parodyti, kiek daug žino ir gali komanda. Be to, svarbu buvo ir tai, kad automobilis trauktų akį.

„Visi „drifte“ nori kuo įspūdingiau atrodyti, nes šonaslydis nors ir sportas, drauge tai yra ir pasimaivymas, kas geriau atrodo, kas geriau važiuoja“, – kalbėjo jis.

Anot A. Vasiliausko, tiesa ta, kad į šonaslydį reikia ateiti su kuo naujesniais modeliais, kurie visiems atrodo įdomiai, patraukliai, o taip pat – gali nustebinti galimybėmis.

Konstravo metus

Mintis apie tai, kad BMW G82 modelis galėtų prigyti „drifte“ A. Vasiliauskui gimė prieš metus.

„Kai pradėjome galvoti apie naują M4, didžiausia problema buvo gauti naują kėbulą. Jia buvo pirmas, kuris nuo konvejerio nuriedėjo kaip atsarginė detalė, o ne automobilis“, – dalinosi jis, pridūręs, kad kėbulo laukimas užtruko ilgiausiai.

Papildomo laiko atėmė ir noras turėti pasigaminus visas kėbulo dalis iš kevlaro, stiklo pluošto audinio ar anglies pluošto. Šiandien M4 vis dar su originaliais priekiniu ir užpakaliniu buferiais, bet taip tik todėl, sakė A. Vasiliauskas, kad jų formų gamyba būtų užėmusi dar tris mėnesius.

„Originalių, visiškai neperdarytų dalių dar liko: priekinis langas, apdailinės stogo juostelės, durų sandarinimo gumos, – pusiau juokais, pusiau rimtai aiškino pašnekovas. – Daug originalių dalių nenaudojome, mat ruošiant automobilį driftui, reikia perdaryti beveik visą pagrindą. Sakant paprasčiau, jei norisi siekti kažkokiu tikslų, beveik viskas gaminama specialiai.“

Panašesni nei atrodo

Kelerius metus ruošdamas „driftui“ automobilius, A. Vasiliauskas juos konstravo naudodamas BMW E92 serijos modelio kėbulą. Iki paskutinio varžtelio išnarstęs G82 kėbulą, jis pasakojo, kad, panašu, nors formos pasikeitė, techninės charakteristikos liko labai panašios.

Anot pašnekovo, abu modeliai BMW buvo gaminami lygiagrečiai, tad turi tuos pačius variklius, variklio kompiuterius, vienodas pavarų dėžes, važiuokles – abu automobiliai važiuoja identiškai.

„Tad sakiau, kad jei mano E92 su tais pačiais komponentais gerai važiuoja, G serija privalo gerai važiuoti. Kalbant apie kainą, kadangi gaminamas PRO lygai tinkamas produktas, nesvarbu, ar E92, ar F serija, ar geras E46, suma, kurios reikės, bus labai panaši“, – aiškino A. Vasiliauskas.

Pirmi testai nustebino

Ruošdamasis konstruoti „drifte“ dar nematytą modelį, A. Vasiliauskas viską, ką norėjo, išbandė ant jam gerai pažįstamos platformos.

„Su E92 išbandžiau viską, ką norėjau padaryti M4 modelyje. Labiausiai bijojau, kad jei kažkas nepavyks E serijos kėbule, lygiai taip pat nesigaus ir su M4 modeliu. Tačiau kai užbaigiau E92, pamačiau, kad viskas veikia, o automobilio galimybės stebina, rinkdamas M4 modelį jau tikėjausi, kad viskas bus šiek tiek geriau“, – prisipažino jis.

Tad viskas, kas buvo programiškai tobulinama E92 modelyje, buvo perkelta į M4 kėbulą. Ir, prisimena A. Vasiliauskas, užvedus naująjį „drifto“ bolidą ir jį išbandžius viskas ėjosi kaip sviestu patepta.

„Vieną dieną pirmą kartą išvažiavau į kelią, o po poros dienų jau keliavau į pirmus testus trasoje Marijampolėje. Ten paprašiau trasos teisėjo leisti man pabūti vienam 5 minutes. Per jas patikrinau, kaip automobilis valdomas, kaip veikia jo komponentai, po ko stovėdamas prie starto linijos galėjau visiškai pasitikėti ir savim, ir nauju bolidu. Jis važiavo, kaip norėjau, klausė taip, kaip ir tikėjausi“, – pasakojo pašnekovas, pridūręs, jog G serijos šonaslydžiui skirtas modelis trasoje važiavo taip, lyg būtų bandytas pusmetį, o ne riedėtų pirmus savo kilometrus.

Kažkokių rimtų patobulinimų šiam modeliui A. Vasiliauskas neplanuoja. Pasak jo, jau gamindamas naują „drifto“ automobilį jis stengėsi apgalvoti viską, ką įmanoma, į priekį.

„Daugelis konstruojančių automobilius savo rankomis daro didelę klaidą galvodami, kad ateityje kažką patobulins. Ne. Automobilį turite surinkti jau per pirmą kartą, kad nereikėtų grįžti prie tų pačių detalių dar kartą, – akcentavo jis. – Mums reikės pasigaminti slenksčių ir buferių formas – pakeisime juos kevlariniais. Ir viskas, mano akimis tai – praktiškas, techniškas ir gerai atrodantis naujas „drifto“ automobilis.“

Tai, kaip pavojingiausioje ir greičiausioje „drifto“ trasoje „Nemuno žiede“ elgiasi naujasis G serijos modelis, bus galima pamatyti birželio 2-3 dienomis „Betsafe Drift Camp #2: Uphill“. Renginio bilietai ir daugiau informacijos – www.drifting.lt.